Sąvokų žodynas

Didysis Krikščionių Bažnyčios skilimas (schizma), atskyręs katalikybę nuo ortodoksijos.

Didžioji laisvių chartija (Magna Carta) Anglijoje, apribojusi karaliaus valdžią.

Mindaugo krikštas. Šis veiksmas buvo būtina sąlyga gauti karaliaus karūną iš popiežiaus.

Mindaugo karūnavimas. Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė tapo pripažinta Europos karalyste.

Krėvos sutartis (unija). Sudaryta personalinė LDK ir Lenkijos sąjunga, Jogailai tampant Lenkijos karaliumi.

Oficialus Lietuvos (Aukštaitijos) krikštas. Simbolinė pagonybės eros pabaiga ir Lietuvos įsijungimas į Vakarų krikščioniškąjį pasaulį.

Astravos sutartis. Susitarimas tarp Jogailos ir Vytauto, kuriuo Vytautas tapo faktiniu LDK valdovu.

Vilniaus katedros mokyklos atidarymas.

Žalgirio mūšis, kuriame jungtinės LDK ir Lenkijos pajėgos sutriuškino Kryžiuočių ordiną.

Horodlės susitarimai (unija). Patvirtino LDK ir Lenkijos sąjungą, sulygino LDK bajorų katalikų teises su Lenkijos šlėkta ir įtvirtino bendrą gynybos politiką.

Žemaitijos krikštas.

Melno taika, galutinai nustačiusi LDK ir Kryžiuočių ordino sieną.

Knygų spausdinimo pradžia Europoje (Johanas Gutenbergas).

Kristupo Kolumbo kelionė ir Amerikos atradimas.

Vasko da Gamos kelionė ir jūrų kelio į Indiją atradimas.

Martyno Liuterio 95 tezių paskelbimas, Reformacijos pradžia.

Pranciškaus Skorinos pirmosios spaustuvės Vilniuje įkūrimas.

Pirmojo Lietuvos Statuto priėmimas – LDK teisės kodifikacija.

Valakų reforma – žemės reforma LDK, įtvirtinusi baudžiavą.

Liublino unijos sudarymas ir Abiejų Tautų Respublikos sukūrimas.

Vilniaus Akademijos (universiteto) įkūrimas.

Patvirtintas Trečiasis Lietuvos Statutas, tapęs teisiniu LDK savarankiškumo garantu bendroje valstybėje.

Brastos bažnytinė unija, kuria dalis stačiatikių pripažino popiežiaus valdžią (unitai).

Trisdešimties metų karas. Vienas žiauriausių konfliktų Europos istorijoje, prasidėjęs kaip religinis karas, bet virtęs politine kova dėl dominavimo.

Vestfalijos taika, užbaigusi Trisdešimties metų karą Europoje.

Kėdainių unijos pasirašymas – LDK didikų, vadovaujamų Jonušo Radvilos, bandymas nutraukti uniją su Lenkija ir sudaryti sąjungą su Švedija.

Priimtas Anglijos Teisių bilis (Bill of Rights), įtvirtinęs Parlamento viršenybę ir padėjęs pagrindus konstitucinei monarchijai.

Abiejų Tautų Respublikos padalijimai, po kurių valstybė nustojo egzistuoti.

JAV Konstitucijos priėmimas.

Prancūzijos didžiosios revoliucijos pradžia. Įvykis, metęs iššūkį absoliutinėms monarchijoms ir iškėlęs laisvės, lygybės, brolybės bei tautos suvereniteto idėjas.

Prancūzijos didžioji revoliucija.

Priimta Gegužės 3-iosios konstitucija – bandymas modernizuoti ir sustiprinti ATR, paverčiant ją konstitucine monarchija ir panaikinant liberum veto.

Tado Kosciuškos sukilimo pradžia – paskutinis desperatiškas bandymas išsaugoti valstybės nepriklausomybę.

Napoleono karai. Prancūzijos bandymai užkariauti Europą, kurie laikinai sugriovė Vestfalijos sistemos pusiausvyrą ir paskatino Vienos kongreso sušaukimą.

Vienos kongresas, pertvarkęs Europos politinį žemėlapį po Napoleono karų.

Pirmasis anticarinis sukilimas (Lapkričio sukilimas). Jo tikslas – atkurti ATR. Po pralaimėjimo uždarytas Vilniaus universitetas.

Rusijos valdžios įsakymu įvykdytas Vilniaus universiteto uždarymas.

„Tautų pavasaris“ – revoliucijų ir nacionalinių judėjimų banga Europoje.

Baudžiavos panaikinimas Rusijos imperijoje, įskaitant Lietuvą.

Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atidarymas (linija per Vilnių).

Antrasis anticarinis sukilimas (Sausio sukilimas). Po jo numalšinimo įvestas lietuviškos spaudos draudimas.

Vokietijos ir Italijos suvienijimai.

Pirmojo lietuviško mėnraščio „Aušra“ leidyba (red. Jonas Basanavičius).

Kražių skerdynės. Kruvinas susidorojimas su tikinčiaisiais, gynusiais savo bažnyčią nuo caro valdžios. Tapo pasipriešinimo rusifikacijai simboliu.

Didysis Vilniaus seimas, pirmą kartą suformulavęs modernų politinį reikalavimą – suteikti Lietuvai autonomiją su Seimu Vilniuje.

Verdeno mūšis. Vienas kruviniausių Pirmojo pasaulinio karo mūšių, tapęs pozicinio karo beprasmybės ir žiaurumo simboliu.

Spalio perversmas (revoliucija) Rusijoje. Bolševikų partija, vadovaujama Lenino, užgrobė valdžią ir pradėjo kurti pirmąją pasaulyje komunistinę valstybę.

Lietuvos Nepriklausomybės Akto paskelbimas.

Versalio taikos sutartis, oficialiai užbaigusi Pirmąjį pasaulinį karą.

Lietuvos taikos sutartis su Sovietų Rusija. Pirmoji svarbi sutartis, kuria buvo pripažinta Lietuvos nepriklausomybė ir jos teisė į Vilniaus kraštą.

Priimta pirmoji nuolatinė Lietuvos Valstybės Konstitucija; įvesta nacionalinė valiuta – litas.

Klaipėdos krašto prijungimas prie Lietuvos po inscenizuoto sukilimo.

Klaipėdos sukilimas ir krašto prijungimas prie Lietuvos.

Gruodžio 17 d. įvykdytas valstybės perversmas, žymintis demokratijos pabaigą ir autoritarizmo pradžią.

Valstybės perversmas, kurio metu nuversta teisėta vyriausybė ir įvestas Antano Smetonos autoritarinis valdymas.

Adolfas Hitleris paskiriamas Vokietijos kancleriu. Ši data žymi Veimaro respublikos pabaigą ir nacistinės diktatūros pradžią.

Miuncheno susitarimas (dėl Čekoslovakijos); Lenkijos ultimatumas Lietuvai.

Vokietijos įvykdytas Klaipėdos krašto atplėšimas; Lietuvos ir SSRS savitarpio pagalbos sutartis, grąžinusi Vilnių.

Molotovo–Ribentropo paktas – SSRS ir Vokietijos nepuolimo sutartis su slaptaisiais protokolais.

Lietuvos–SSRS savitarpio pagalbos sutartis. Lietuva atgavo Vilnių, bet buvo priversta į savo teritoriją įsileisti sovietų karines bazes, taip prarasdama neutralitetą.

Sovietinė Lietuvos okupacija ir aneksija.

Pirmojo masinio sovietinio trėmimo pradžia. Tūkstančiai Lietuvos gyventojų (inteligentų, ūkininkų, politikų) buvo ištremti į Sibirą. Dabar minima kaip Gedulo ir vilties diena.

Pirmieji masiniai sovietiniai trėmimai iš Lietuvos.

Stalingrado mūšis – persilaužimas Antrojo pasaulinio karo Rytų fronte.

Vilniaus geto likvidavimas.

Normandijos operacija (D-diena) – Sąjungininkų išsilaipinimas Prancūzijoje.

Potsdamo konferencija, sprendusi pokario Vokietijos ir Europos tvarką.

Indijos nepriklausomybės paskelbimas. Vienas svarbiausių dekolonizacijos įvykių, žymėjęs Britų imperijos saulėlydį.

Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja priėmė Visuotinę žmogaus teisių deklaraciją. Dabar minima kaip Tarptautinė žmogaus teisių diena.

Kinijos Liaudies Respublikos įkūrimas. Komunistų partija, vadovaujama Mao Dzeduno, laimi pilietinį karą ir įkuria komunistinę valstybę.

LLKS Tarybos Deklaracija. Partizanų vadų pasirašytas dokumentas, paskelbęs, kad partizanų vadovybė yra vienintelė teisėta valdžia okupuotoje Lietuvoje, ir patvirtinęs siekį atkurti demokratinę res...

Korėjos karas.

Įkuriama Europos anglių ir plieno bendrija (EAPB) – pirmasis ir svarbiausias Europos integracijos žingsnis.

Pasirašoma Romos sutartis, įkurianti Europos ekonominę bendriją (EEB) ir sukurianti bendrąją rinką.

Berlyno sienos statyba.

Karibų (Kubos) raketų krizė – Šaltojo karo kulminacija.

Vietnamo karas.

Prahos pavasaris. Bandymas demokratizuoti komunistinį režimą Čekoslovakijoje, brutaliai numalšintas sovietų karine invazija.

Pirmoji „Žemės diena“, žyminti aplinkosaugos judėjimo pradžią.

Pasaulio kultūros ir gamtos paveldo apsaugos konvencija; „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ leidybos pradžia.

SSRS karas Afganistane.

Černobylio atominės elektrinės avarija.

Mitingas prie Adomo Mickevičiaus paminklo Vilniuje – viešas Molotovo-Ribentropo pakto pasmerkimas.

Įkurtas Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdis – masinis visuomeninis judėjimas, atvedęs į nepriklausomybės atkūrimą.

Kovo 11 d. priimtas Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo aktas.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimas.

Sovietų Sąjungos karinė agresija prieš Lietuvą (Sausio įvykiai, Medininkų žudynės).

Referendumu priimta dabartinė Lietuvos Respublikos Konstitucija.

Nacionalinės valiutos lito įvedimas; Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos.

Rugsėjo 11-osios teroristų išpuolis JAV.

Teroristų išpuoliai JAV. Įvykis, radikaliai pakeitęs tarptautinio saugumo sampratą ir pradėjęs globalų „Karą su teroru“.

Lietuvos įstojimas į NATO ir Europos Sąjungą (ES).

Simbolinė Romos respublikos pabaigos ir imperijos pradžios data. Tais metais Senatas suteikė Oktavianui Augusto titulą, įtvirtindamas jo vienvaldystę.

Karolio Didžiojo karūnavimas imperatoriumi.

Valdymo forma Naujaisiais laikais, kurioje visa valdžia (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė) yra sutelkta vieno asmens – monarcho – rankose. Ryškiausias pavyzdys – Liudviko XIV Prancūzija...

Valdymo forma, kai visa valdžia sutelkta vieno asmens – monarcho (karaliaus, imperatoriaus) – rankose. Šūkis: „Valstybė – tai aš“.

Nacistinės Vokietijos lyderis (fiureris), kurio agresyvi užsienio politika, siekis sukurti „gyvybinę erdvę“ (Lebensraum) ir rasinė ideologija tapo pagrindine Antrojo pasaulinio karo priežastimi.

Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (NSDAP) lyderis. 1933 m. tapęs kancleriu, sunaikino demokratiją ir sukūrė totalitarinį režimą, atsakingą už Holokaustą ir Antrąjį pasaulinį karą.

Lietuvos istorikas, labiausiai žinomas kaip populiarios tarpukario „Lietuvos istorijos“ (1936 m.) redaktorius. Šis veikalas formavo visos kartos požiūrį į Lietuvos praeitį ir yra svarbus istoriogr...

Poetas, gimęs Naugarduke, rašęs lenkų kalba, bet save laikęs LDK piliečiu. Ryškiausias romantizmo atstovas ATR kultūroje, poemų „Vėlinės“ ir „Ponas Tadas“ autorius. Jo kūryba įkvėpė 1831 m. ir 186...

Škotų ekonomistas ir filosofas, laikomas klasikinės ekonomikos ir kapitalizmo teorijos pradininku. Svarbiausias veikalas – „Tautų turtas“ (1776).

Centrinė atvira aikštė graikų polyje, tarnavusi kaip turgavietė, susirinkimų ir politinių diskusijų vieta. Demokratijos lopšys.

Romėnų inžinerinis statinys, skirtas tiekti vandenį į miestus iš tolimų šaltinių. Tai jų gebėjimo spręsti praktines problemas simbolis.

Lietuvos komunistų partijos lyderis, atskyręs ją nuo SSRS komunistų partijos. Pirmasis tiesiogiai rinktas Lietuvos prezidentas po nepriklausomybės atkūrimo (1993–1998 m.).

Gedimino sūnūs, pasidalinę valdžia ir sukūrę efektyvų dvivaldystės modelį. Algirdas plėtė LDK į Rytus, Kęstutis gynė etninę Lietuvą nuo kryžiuočių.

Smurtinis, vienašališkas kitos valstybės teritorijos ar jos dalies prijungimas. 1940 m. Lietuva buvo ne tik okupuota, bet ir aneksuota (įtraukta į SSRS sudėtį).

Ilgalaikė JAV ir kai kurių kitų Vakarų valstybių pozicija, teigianti, kad Baltijos šalių okupacija ir įjungimas į SSRS (aneksija) buvo neteisėti, todėl jie niekada oficialiai nepripažino Lietuvos,...

Valdymo forma ankstyvaisiais viduramžiais (V–XI a.), kuriai būdinga silpna centrinė valdžia, feodalinis susiskaldymas, o karalius laikomas „pirmuoju tarp lygių“ (primus inter pares).

Pirmasis (1919–1920) ir paskutinis (1926–1940) Pirmosios Lietuvos Respublikos prezidentas. 1926 m. perversmo lyderis, įvedęs autoritarinį režimą.

Ginkluoti pasipriešinimo judėjimai buvusios ATR žemėse, nukreipti prieš Rusijos imperijos valdžią. Svarbiausi – 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimai.

Veikalas, kuriame analizuojami, interpretuojami ir apibendrinami pirminiai šaltiniai. Pavyzdžiui, mokyklinis vadovėlis, monografija, enciklopedijos straipsnis.

Siūlomas naujos geologinės epochos pavadinimas, pabrėžiantis, kad žmogus tapo pagrindine geologine jėga, darančia poveikį planetos ekosistemoms, klimatui ir paviršiui. Ši epocha siejama su Industr...

Oficiali rasinės segregacijos ir diskriminacijos sistema, veikusi Pietų Afrikos Respublikoje 1948–1994 m., kurioje baltųjų mažuma engė juodaodžių daugumą.

Idėja ir veiksmų visuma, kuria siekiama saugoti gamtą nuo neigiamo žmogaus poveikio. XIX a. ši sąvoka praktiškai neegzistavo – vyravo požiūris, kad gamtos ištekliai yra begaliniai. Tik amžiaus pab...

XVIII a. Europos intelektualinis ir kultūrinis judėjimas, pabrėžęs proto, mokslo ir individualizmo svarbą. Apšvietos mąstytojai siekė pertvarkyti visuomenę ir valdžią remdamiesi racionaliais princ...

Pasižymėjo kolonų orderių (dorėninio, jonėninio, korintinio) sistemomis, harmonija, proporcijomis (Graikija) ir inžineriniais sprendimais, tokiais kaip arkos, skliautai ir kupolai (Roma).

Platono mokinys, Makedonijos karaliaus Aleksandro Didžiojo mokytojas. Skirtingai nuo Platono, jis pabrėžė empirinį stebėjimą ir logiką kaip pagrindinius pažinimo metodus. Jis susistemino daugybę m...

Sisteminga valstybės politika, kuria siekiama primesti ateizmą (netikėjimą Dievu) ir išstumti religiją iš visuomenės gyvenimo. Būdinga SSRS.

Vieši konfliktai tarp skirtingų socialinių grupių, tautų ar valstybių dėl istorinių įvykių interpretacijos. Dažniausiai kyla dėl trauminių patirčių, tokių kaip karai, okupacijos, genocidas.

Valstybės ar bendruomenės specialiai atrinktos ir pabrėžiamos datos, kurios žymi svarbiausius istorinius įvykius ir formuoja bendrą istorinį naratyvą (pvz., vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d.)...

Istorikas, politikas, vienas Tautininkų sąjungos ideologų. Kartu su A. Smetona buvo vienas pagrindinių 1926 m. perversmo organizatorių ir pirmasis ministras pirmininkas po jo.

Savivalda; teisė teritoriniam vienetui savarankiškai tvarkyti savo vidaus reikalus (pvz., turėti savo parlamentą, įstatymus, švietimo sistemą), tačiau liekant kitos valstybės sudėtyje.

Valdymo forma, kurioje visa valdžia sutelkta vieno asmens (diktatoriaus) ar nedidelės grupės rankose. Būdingas politinių laisvių varžymas, opozicijos slopinimas, bet, skirtingai nei totalitarizmas...

ATR politinė sistema, kurioje lemiamą galią turėjo bajorų (šlėktos) luomas. Svarbiausi bruožai – renkamas karalius, Seimo viršenybė ir liberum veto teisė.

Vladimiro Lenino strateginis planas ir programa, paskelbta po jo grįžimo į Rusiją, kurioje buvo išdėstyti bolševikų tikslai, įskaitant karo pabaigą ir žemės išdalinimą valstiečiams.

XVII–XVIII a. vid. Europoje dominavęs meno stilius, pasižymintis didíngumu, puošnumu, dinamiškomis formomis ir jausmingumu. LDK jis ypač ryškiai pasireiškė bažnyčių architektūroje (Vilniaus baroko...

Teisinė ir ekonominė sistema, pagal kurią valstietis yra asmeniškai priklausomas nuo feodalo ir pririštas prie žemės. Panaikinta Lietuvoje 1861 m.

Ekonominė erdvė (įkurta 1957 m. Romos sutartimi), kurioje užtikrinamas laisvas prekių, paslaugų, kapitalo ir asmenų judėjimas tarp valstybių narių.

Italijos fašistų lyderis, fašizmo pradininkas. Į valdžią atėjo po 1922 m. „Žygio į Romą“ ir sukūrė pirmąjį totalitarinį režimą Europoje.

Radikali Vladimiro Lenino vadovaujama socializmo atšaka, teigusi, kad socialinė lygybė gali būti pasiekta tik ginkluota revoliucija ir prievarta.

Pagrindinis bolševikų pažadas, patraukęs kareivius ir plačiąją visuomenę: nedelsiant užbaigti Pirmąjį pasaulinį karą.

Vienas pagrindinių šūkių, padėjusių bolševikams pritraukti valstiečius: pažadas atimti žemę iš dvarininkų bei dvasininkijos ir atiduoti ją dirbantiesiems.

Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė, Žygimanto Senojo žmona. Jos iniciatyva Lietuvoje pradėta Valakų reforma (1557 m.).

Pirmasis demokratiškai išrinktas Rusijos prezidentas. Suvaidino svarbų vaidmenį SSRS žlugimo procese ir vadovavo Rusijai pereinamuoju laikotarpiu į rinkos ekonomiką.

Rusų poetas ir rašytojas, romano „Daktaras Živaga“ autorius. Romanas, vaizduojantis inteligento likimą Rusijos revoliucijos ir pilietinio karo fone, buvo uždraustas Sovietų Sąjungoje. Kai 1958 m....

Visuomenės klasė (turtingi miestiečiai, verslininkai), kuri Rusijoje prieš revoliuciją siekė didesnės politinės valdžios, teisių ir laisvių.

Rusijos imperijos absoliutus monarchas. Paskutinis caras buvo Nikolajus II.

Valdžios vykdoma spaudos, laiškų ir kitos informacijos kontrolė, siekiant užkirsti kelią nepageidaujamų žinių plitimui.

Įstatymų rinkinys, reguliuojantis privačius piliečių santykius (nuosavybę, šeimą, sutartis) ir įtvirtinantis visų lygybę prieš įstatymą.

„Civilinės teisės sąvadas“ – VI a. imperatoriaus Justiniano I iniciatyva sudarytas romėnų teisės rinkinys, išsaugojęs ir perdavęs šį palikimą ateities kartoms.

Lietuvių gydytoja ir rašytoja, sovietinių trėmimų liudininkė. Jos memuarai „Lietuviai prie Laptevų jūros“ yra vienas sukrečiančių ir svarbiausių sovietinio genocido liudijimų.

Viena iš revoliucijos priežasčių; darbininkai reikalavo didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų.

Iškilmingas pareiškimas, skelbiantis svarbiausius principus ar politinius tikslus. Dažnai būna idėjinis dokumentas.

Procesas po Antrojo pasaulinio karo, kurio metu buvusios Azijos ir Afrikos kolonijos iškovojo politinę nepriklausomybę nuo Europos metropolijų.

Valdymo forma (gr. „liaudies valdžia“), kurioje valdžia priklauso piliečiams. Atėnuose tai buvo tiesioginė demokratija, kur piliečiai patys dalyvavo sprendimų priėmime Tautos susirinkime.

Kinijos lyderis po Mao mirties. Inicijavo rinkos ekonomikos reformas nuo 1978 m., kurios lėmė spartų Kinijos ekonomikos augimą, tačiau išlaikė Komunistų partijos politinę monopoliją.

Masinis, prievartinis žmonių iškeldinimas iš jų nuolatinės gyvenamosios vietos į kitą, dažnai atokią ir atšiaurią, vietovę. Sovietų Sąjungos naudotas kaip teroro ir socialinės inžinerijos įrankis.

Sąmoningas melagingos arba iškreiptos istorinės informacijos skleidimas, siekiant suklaidinti visuomenę ir pasiekti politinių, karinių ar ekonominių tikslų.

Valdymo forma, kurią Rusijoje įtvirtino bolševikai, panaikinę demokratines institucijas ir pradėję persekioti politinius oponentus.

Romos imperatorius (valdė 284–305 m.). Radikaliomis reformomis bandė įveikti III a. krizę. Įvedė dominato sistemą ir tetrarhiją (keturių valdovų valdymą).

Valstybės užsienio politikos įgyvendinimo menas ir praktika, apimanti derybas, sutarčių sudarymą ir santykių palaikymą su kitomis valstybėmis per specialius atstovus (diplomatus).

Taikaus priešinimosi judėjimas autoritariniams ar totalitariniams režimams (ypač komunistiniams), reikalaujant pagarbos žmogaus teisėms ir laisvėms.

Vėlyvosios Romos imperijos valdymo forma (nuo 284 m.), įvesta Diokleciano. Tai buvo atvira absoliuti monarchija, kurioje imperatorius laikytas „ponu ir dievu“ (dominus et deus).

JAV užsienio politikos teorija Šaltojo karo metais, teigusi, kad jei viena regiono šalis taps komunistine, jos kaimynės kris viena po kitos, kaip domino kaladėlės.

Tarptautinių santykių sistema, kurioje dominuoja dvi supervalstybės (Šaltojo karo metu – JAV ir SSRS), aplink kurias telkiasi mažesnių valstybių blokai.

Rusijos imperijos parlamentas carizmo laikais, turėjęs tik patariamąją galią ir neveikęs kaip tikras demokratinis saugiklis.

JAV prezidentas (1961–1963 m.), vadovavęs šaliai per Karibų krizę. Jo ryžtingas, bet ir lankstus elgesys padėjo išvengti branduolinio karo.

Anglų filosofas, kurio idėjos apie prigimtines žmogaus teises (gyvybę, laisvę, nuosavybę) tapo JAV Nepriklausomybės deklaracijos pagrindu.

Anglų filosofas, laikomas liberalizmo tėvu. Teigė, kad kiekvienas žmogus turi prigimtines teises į gyvybę, laisvę ir nuosavybę. Jo visuomenės sutarties teorija teigia, kad žmonės sukuria valdž...

Lietuvos istorikas medievistas, labiausiai žinomas dėl to, kad remdamasis šaltinių analize ir astronominiais skaičiavimais nustatė tikslią Mindaugo karūnavimo datą – 1253 m. liepos 6 d. Puikus kru...

Visuomeninis ir politinis judėjimas, kurio tikslas – apsaugoti gamtinę aplinką ir atkreipti visuomenės bei valdžios dėmesį į ekologines problemas. Jis apima įvairias veiklos formas: nuo protestų i...

Staigus, didelio masto, žmogaus veiklos sukeltas įvykis, turintis pražūtingų ir ilgalaikių pasekmių aplinkai ir gyventojams. Pavyzdžiai: Černobylio atominės elektrinės avarija, Aralo jūros išd...

Bajoraitė, 1830–1831 m. sukilimo dalyvė, vadovavusi sukilėlių būriui. Dėl drąsos praminta „lietuviškąja Žana d'Ark“, tapo romantiniu sukilimo simboliu.

Energijos rūšys, gaunamos deginant organinės kilmės iškasenas. Industrinės revoliucijos variklis buvo akmens anglis, vėliau – nafta. Skirtingai nuo atsinaujinančių šaltinių (vandens, vėjo), iš...

Lietuvos ministras pirmininkas, suvaidinęs lemiamą vaidmenį organizuojant 1923 m. Klaipėdos sukilimą ir vėlesnėse derybose dėl krašto prijungimo prie Lietuvos.

Smurtinis konfliktas tarp skirtingų etninių grupių. Po Šaltojo karo tokie konfliktai įsiplieskė byrančiose daugiatautėse valstybėse, pavyzdžiui, Jugoslavijoje.

Būklė, kai vienoje teritorijoje gyvena kelios skirtingos etninės grupės. XIX a. Lietuvoje tai buvo lietuvių, lenkų, žydų, rusų, baltarusių, vokiečių visuma. Šių grupių santykiai, kultūriniai maina...

Laipsniškas Europos valstybių ekonominio, politinio ir teisinio bendradarbiavimo gilinimas, siekiant taikos, stabilumo ir gerovės.

Procesas, kurio metu visuomenė perima Vakarų Europos kultūros normas, idėjas, institucijas ir gyvenimo būdą. Lietuvos atveju tai prasidėjo su krikštu ir apėmė rašto kultūros, europietiškų meno sti...

Politinė ir ekonominė 27 Europos valstybių sąjunga. Oficialiai įkurta 1992 m. Mastrichto sutartimi, pakeitė Europos Bendriją.

Neformali sistema, sukurta po Vienos kongreso. Didžiosios Europos galios (Austrija, Prūsija, Rusija, D. Britanija, Prancūzija) reguliariai konsultuodavosi ir bendrai spręsdavo konfliktus, siekdamo...

Totalitarinė ideologija, atsiradusi Italijoje. Pasižymi kraštutiniu nacionalizmu, lyderio kultu, militarizmu, antidemokratiškumu ir antikomunizmu. Valstybė iškeliama aukščiau už viską.

Socialinis ir politinis judėjimas, siekiantis moterų ir vyrų lygių teisių bei galimybių visose gyvenimo srityse.

Prancūzų istorikas, vienas žymiausių Annales mokyklos atstovų. Teigė, kad istoriją lemia ne tik greitai kintantys politiniai įvykiai, bet ir ilgos trukmės (longue durée) struktūros: geografija...

Graikų kilmės terminas (gr. philosophia – „išminties meilė“), reiškiantis sistemingą ir racionalų fundamentalių klausimų apie būtį, pažinimą, vertybes, protą ir kalbą tyrinėjimą.

Apšvietos epochoje patyrė didžiulį pakilimą. Remdamiesi stebėjimu, eksperimentu ir matematine analize, mokslininkai atrado pagrindinius fizikos, chemijos ir biologijos dėsnius, taip įtvirtindami r...

Procesas, kurio metu žmonės, pasitelkdami technologijas ir organizuotumą, pradeda kontroliuoti ir keisti gamtinę aplinką savo poreikiams tenkinti. Pavyzdžiai: žemdirbystė, gyvulių prijaukinimas, m...

Išradėjas Džeimsas Vatas. Tai universalus variklis, galintis varyti stakles fabrikuose, siurblius kasyklose ar ratus garvežiuose. Tai Pramonės perversmo simbolis.

Išradėjas Džordžas Stivensonas. Geležinkeliai sujungė miestus, leido greitai ir pigiai transportuoti žaliavas, prekes ir žmones. Pasaulis „susitraukė“.

Lietuvos valdovų dinastija, valdžiusi LDK nuo XIV a. pradžios iki 1572 m. Jos atstovai (Gediminas, Algirdas, Kęstutis, Jogaila, Vytautas, Kazimieras) sukūrė ir valdė galingiausią LDK.

LDK kunigaikštis, Gediminaičių dinastijos pradininkas. Pasižymėjo kaip gabiausias diplomatas, savo laiškais atvėręs Lietuvą Vakarų Europai ir sustiprinęs valstybę.

Sąvoka, kurią išpopuliarino V. Čerčilis, apibūdinanti ideologinį ir fizinį Europos padalijimą į Vakarų demokratinį ir Rytų komunistinį blokus.

Sąmoningas ir sistemingas siekis sunaikinti visą ar dalį nacionalinės, etninės, rasinės ar religinės grupės. Kraupiausias pavyzdys – Holokaustas.

Socialinis ir ekonominis modelis, kuriame rinkos ekonomika derinama su stipria valstybės socialine politika. Valstybė per mokesčius perskirsto pajamas ir teikia universalias socialines paslaugas (...

Intensyvus kiekybinis ir kokybinis ginkluotės, ypač branduolinės, didinimas, vykęs tarp JAV ir SSRS Šaltojo karo metais.

„Viešumas“ – M. Gorbačiovo politinė reforma, sušvelninusi cenzūrą ir leidusi didesnę žodžio laisvę. Tai paskatino tautinius atgimimo judėjimus SSRS respublikose.

Ilgalaikis Žemės klimato sistemos pokytis, kurį lemia dėl žmogaus veiklos (daugiausia iškastinio kuro deginimo) didėjanti šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija atmosferoje. Tai ne lokali...

Pasaulio ekonominių, politinių, kultūrinių ir socialinių ryšių intensyvėjimas ir integracija, lemianti didėjančią valstybių tarpusavio priklausomybę.

Atsirado iš religinių ritualų dievo Dioniso garbei. Jame gimė du pagrindiniai dramaturgijos žanrai: tragedija, nagrinėjanti esminius žmogaus likimo klausimus, ir komedija, pašiepianti visuomen...

Lotyniškas terminas, reiškiantis „sovietinį žmogų“. Sąvoka, apibūdinanti žmogaus tipą, kurį bandė suformuoti sovietinis režimas: lojalų partijai, atsisakiusį privačios nuosavybės ir tautinės tapat...

Renesanso epochos intelektualinis judėjimas, iškėlęs žmogaus (lot. humanus) vertę, orumą ir kūrybines galias. Humanistai žavėjosi Antikos kultūra ir teigė, kad žmogus, pasitelkęs protą ir išsila...

Sistemingas idėjų, įsitikinimų ir vertybių rinkinys, kuris paaiškina pasaulį ir nurodo, kaip jį reikėtų keisti. Totalitarinės ideologijos (fašizmas, nacizmas, komunizmas) siekia tapti vienintele i...

Ispanų didikas, įkūręs Jėzuitų ordiną (Jėzaus Draugiją). Jėzuitai tapo pagrindine Kontrreformacijos jėga, ypač švietimo srityje.

Vokiečių filosofas, apibūdinęs Apšvietą kaip „žmogaus išsivadavimą iš nesavarankiškumo, dėl kurio jis pats kaltas“. Jo šūkis „Sapere Aude!“ („Išdrįsk žinoti!“) tapo visos epochos kredo.

Didelė, daugiatautė valstybė, valdoma vieno valdovo (imperatoriaus), dažnai sukurta užkariavimų būdu.

Pirmoji modernaus meno srovė, atsiradusi Prancūzijoje. Impresionistai (pvz., Klodas Monė) siekė drobėje perteikti ne patį objektą, o akimirkos įspūdį, šviesos ir atmosferos virpėjimą.

Perėjimas nuo rankų darbo ir agrarinės ekonomikos prie mašinų gamybos, fabrikų ir masinės gamybos.

Užkrečiamos ligos, kurias sukelia mikroorganizmai (bakterijos, virusai). Iki moderniosios medicinos atsiradimo jos buvo galinga gamtos jėga, sukeldavusios masines epidemijas (pandemijas), kurios d...

Istorinio šaltinio ar įvykio prasmės aiškinimas. Tas pats faktas gali būti interpretuojamas skirtingai, priklausomai nuo istoriko požiūrio, metodologijos ir turimų duomenų.

Mokslas, tiriantis ir aiškinantis žmonijos praeitį, remiantis istoriniais šaltiniais. Jo tikslas – ne tik aprašyti įvykius, bet ir suprasti jų priežastis bei pasekmes.

Sąmoningas praeities vaizdinių ir vertinimų naudojimas, kurį vykdo valstybės institucijos ar politinės grupės, siekdamos dabarties politinių tikslų (pvz., tautinės tapatybės stiprinimo, politikos...

Mokslinis procesas, kurio metu keliamas klausimas apie praeitį, ieškoma ir kritiškai vertinama informacija iš šaltinių, ir formuluojamos argumentuotos išvados.

Bet koks praeities liudijimas, iš kurio gauname informacijos apie praeitį. Gali būti rašytinis (pvz., laiškas, kronika), daiktinis (pvz., moneta, ginklas), vaizdinis (pvz., paveikslas, nuo...

Kolektyvinis visuomenės ar tam tikros grupės supratimas apie savo praeitį. Ji formuojama ne tik per mokslą, bet ir per šeimos pasakojimus, meną, valstybines šventes ir ritualus.

Istorijos mokslo šaka, tirianti paties istorijos mokslo raidą: kaip keitėsi požiūris į praeitį, istorijos rašymo metodai ir kryptys.

Anglų mokslininkas, Mokslo revoliucijos simbolis. Suformulavo visuotinės traukos ir judėjimo dėsnius.

Anglų mokslininkas, kurio atrastas visuotinės traukos dėsnis įrodė, kad visata veikia pagal nuspėjamus, matematinius dėsnius. Jo darbai įkvėpė filosofus ieškoti panašių „gamtos dėsnių“, galioj...

Turtinga Lietuvos žydų (litvakų) kultūra, kurios pagrindas buvo jidiš kalba. Ji apėmė pasaulietinę literatūrą, teatrą, spaudą ir unikalų intelektualinį gyvenimą, kurio centru buvo Vilnius, vadinam...

LDK kunigaikštis ir Lenkijos karalius. Inicijavo Krėvos uniją (1385 m.) ir Lietuvos krikštą, taip sujungdamas LDK ir Lenkijos likimus.

Vokiečių išradėjas, apie 1445 m. sukūręs spausdinimo presą su judamomis metalinėmis raidėmis. Šis išradimas sukėlė Spaudos revoliuciją: knygos atpigo, tapo masiškai prieinamos, o idėjos (pvz.,...

Gydytojas, mokslininkas, visuomenės veikėjas, vadinamas „Tautos patriarchu“. Pirmininkavo Lietuvos Tarybos posėdžiui, kuriame buvo pasirašytas Vasario 16-osios aktas.

Anglijos karalius, kuris dėl konfliktų su baronais buvo priverstas 1215 m. pasirašyti Didžiąją laisvių chartiją (Magna Carta), apribojusią karaliaus valdžią.

Avangardinis teatro režisierius. Jo spektakliai Kauno dramos teatre sovietmečiu, ypač „Barbora Radvilaitė“ (1972 m.), tapo galingomis istorinėmis alegorijomis, kalbančiomis apie tautos likimą,...

Sovietų Sąjungos diktatorius. Jo valdymo metais vykdytas masinis teroras (Didysis valymas), priverstinė kolektyvizacija, sukurta Gulago stovyklų sistema ir įtvirtintas asmens kultas.

Nacių Vokietijos propagandos ministras, vienas artimiausių Hitlerio bendražygių. Jis buvo atsakingas už visišką kultūros, spaudos ir meno pajungimą nacių ideologijai. Gebelsas meistriškai manipuli...

Kalendorius, naudotas carinėje Rusijoje, kuris 13 dienų atsiliko nuo Vakarų Europoje naudoto Grigaliaus kalendoriaus.

Buboninio maro pandemija, pasiekusi Europą XIV a. viduryje ir, manoma, pražudžiusi nuo trečdalio iki pusės žemyno gyventojų. Tai katastrofiškiausias demografinis įvykis Europos istorijoje.

Rytų Romos (Bizantijos) imperatorius, kurio didžiausias nuopelnas – romėnų teisės kodifikavimas. Jo iniciatyva buvo parengtas „Civilinės teisės sąvadas“ (Corpus Iuris Civilis), kuris susiste...

Tarptautinių santykių principas, kai valstybių grupė siekia išlaikyti karinės ir politinės galios pusiausvyrą, kad nė viena valstybė ar sąjunga negalėtų dominuoti ir kelti grėsmės kitoms.

Jungtinė Karalystė oficialiai išstojo iš Europos Sąjungos 2020 m. sausio 31 d.

Lietuva į Europos Sąjungą (ES) įstojo 2004 m. gegužės 1 d., kartu su devyniomis kitomis valstybėmis.

Lietuva į Jungtinių Tautų Organizaciją buvo priimta 1991 m. rugsėjo 17 d., atkūrusi nepriklausomybę.

Lietuva visateise NATO (Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos) nare tapo 2004 m. kovo 29 d.

Napoleonas Bonapartas Prancūzijos imperatoriumi pasiskelbė ir buvo karūnuotas 1804 m. gruodžio 2 d.

Nors tikslios datos nėra, viduramžių pabaiga dažniausiai siejama su tokiais įvykiais kaip Konstantinopolio žlugimas (1453 m.), Amerikos atradimas (1492 m.) arba Reformacijos pradžia (1517 m.).

Europoje Antrasis pasaulinis karas baigėsi 1945 m. gegužės 8 d., Vokietijai pasirašius besąlyginės kapituliacijos aktą. Pasaulyje karas galutinai baigėsi 1945 m. rugsėjo 2 d., kai kapituliavo...

Šaltojo karo pabaiga dažniausiai siejama su Berlyno sienos griuvimu 1989 m. ir Sovietų Sąjungos subyrėjimu 1991 m.

Lietuviškos spaudos draudimas lotyniškais rašmenimis carinės Rusijos valdžios buvo įvestas 1864 m. ir truko iki 1904 m.

Lietuvos valstybės susikūrimo data laikomas 1253 m. liepos 6 d., kai buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas.

Prūsija kaip valstybinis darinys buvo oficialiai panaikinta Antrojo pasaulinio karo laimėtojų 1947 m., padalijus jos teritorijas tarp Sovietų Sąjungos, Lenkijos ir Vokietijos.

Baudžiava Rusijos imperijai priklausiusioje Lietuvos dalyje buvo panaikinta 1861 m. caro Aleksandro II manifestu.

Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d., kai nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją.

Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo 1914 m. liepos 28 d., kai Austrija-Vengrija paskelbė karą Serbijai.

Abiejų Tautų Respublika buvo padalyta tris kartus: 1772 m., 1793 m. ir 1795 m. Po trečiojo padalijimo valstybė nustojo egzistuoti.

Abiejų Tautų Respublika galutinai žlugo 1795 m., kai po trečiojo padalijimo Rusija, Prūsija ir Austrija pasidalijo visas likusias jos žemes.

Jogaila stiprino valstybę sudarydamas Krėvos sutartį (1385 m.) su Lenkija, pradėdamas oficialų Lietuvos krikštą (1387 m.) ir kartu su Vytautu pasiekdamas lemiamą pergalę Žalgirio mūšyje (1410 m.) prie...

Mindaugas stiprino valstybę suvienydamas lietuvių žemes, priimdamas krikštą (1251 m.) ir karūnuodamasis Lietuvos karaliumi (1253 m.). Šie veiksmai įtvirtino Lietuvos valstybę tarptautinėje arenoje ir...

Antrojo pasaulinio karo metu Prancūzijos pasipriešinimo kovotojai (partizanai), kovoję prieš nacių okupaciją, buvo vadinami Maki (pranc. Maquis).

Vokietijos imperatoriaus titulas (nuo 1871 m. iki 1918 m.). Tuo metu Vokietiją valdė kaizeris Vilhelmas II.

Protestantizmo šaka, pagrįsta Žano Kalvino mokymu. Ypač pabrėžia Dievo visagalybę ir predestinacijos (išankstinio nulemtumo) doktriną. Istoriškai buvo populiarus tarp LDK didikų (Radvilų), taip pa...

XVII a. Prancūzijos pirmasis ministras, laikomas vienu iš „raison d'État“ politikos pradininkų. Nors buvo katalikų dvasininkas, Trisdešimties metų kare rėmė protestantus, kad susilpnintų pagrindin...

Vokiečių filosofas, socializmo ir komunizmo ideologas. Kartu su F. Engelsu parašė „Komunistų partijos manifestą“ (1848). Teigė, kad istorijos variklis yra klasių kova.

Frankų karalius, 800 m. karūnuotas Romos imperatoriumi. Jis laikinai suvienijo didžiąją dalį Vakarų Europos ir padėjo pamatus karaliaus ir Bažnyčios sąjungai.

Antikai būdingas politeizmas (daugybės dievų garbinimas), demokratijos ir respublikos idėjų atsiradimas, didelis dėmesys filosofijai, teatrui, sportui, taip pat architektūros ir skulptūros klestėjimas...

Viduramžiams būdinga feodalinė visuomenės struktūra, riterių kultūra, Bažnyčios dominavimas, kryžiaus žygiai ir gotikinės architektūros stilius.

Žmogaus teises Lietuvoje gina teismai, Seimo kontrolierių įstaiga, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga ir įvairios nevyriausybinės organizacijos.

Pirmąjį pasaulinį karą laimėjo Antantės sąjunga, kurios pagrindinės narės buvo Prancūzija, Didžioji Britanija, Rusijos imperija (iki 1917 m.), o vėliau – JAV ir Italija.

Lietuvoje įstatymus leidžia Seimas. Išskirtiniais atvejais įstatymai gali būti priimami ir referendumu.

Lietuvos Respublikos prezidentą tiesioginiuose, slaptuose rinkimuose renka visi balsavimo teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai.

Pirmajame pasauliniame kare kovojo du pagrindiniai kariniai blokai: Antantė (Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija, vėliau JAV ir kt.) ir Centrinės Valstybės (Vokietija, Austrija-Vengrija, Os...

Viduramžiais didžiausias ir svarbiausias turtas buvo žemė. Žemės valdymas tiesiogiai lėmė asmens galią, statusą ir pajamas.

ATR yra Abiejų Tautų Respublikos, federacinės valstybės, kurią po Liublino unijos 1569 m. sudarė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė, trumpinys.

Antika – tai Senovės Graikijos ir Senovės Romos civilizacijų laikotarpis, trukęs maždaug nuo VIII a. pr. Kr. iki V a. po Kr. Ši epocha padėjo pagrindus Vakarų civilizacijos filosofijai, menui, mokslui...

Apšvieta – tai XVIII a. Europos intelektualinis ir kultūrinis judėjimas, kurio atstovai (filosofai) teigė, kad svarbiausia yra žmogaus protas, mokslas ir švietimas. Apšvietos idėjos skatino kritiškai...

Konstitucija yra pagrindinis, aukščiausią teisinę galią turintis valstybės įstatymas. Ji apibrėžia valstybės santvarką, valdžios institucijų galias ir piliečių pagrindines teises bei pareigas.

NVS yra po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 m. susikūręs regioninis tarptautinis susivienijimas, jungiantis kai kurias buvusias sovietines respublikas. Lietuva, Latvija ir Estija niekada nebuvo NVS na...

Prometėjas yra graikų mitologijos titanas, kuris, pasak mito, pavogė iš dievų ugnį ir atidavė ją žmonėms. Jis laikomas žmonijos gynėju, maištininku ir kančios dėl kilnaus tikslo simboliu.

Renesansas (Atgimimas) – tai XIV–XVI a. Europos kultūros, meno ir mokslo epocha, prasidėjusi Italijoje. Jai būdingas grįžimas prie Antikos idealų, humanizmas ir didelis dėmesys žmogui.

SSRS arba Sovietų Sąjunga buvo totalitarinė, komunistų valdoma valstybė, egzistavusi nuo 1922 m. iki 1991 m. Ji buvo okupavusi Lietuvą ir kitas Baltijos šalis.

Bolševikai buvo radikali Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos frakcija, vadovaujama Vladimiro Lenino. 1917 m. spalį jie įvykdė perversmą ir užgrobė valdžią Rusijoje.

Demografinis sprogimas yra staigus ir labai spartus gyventojų skaičiaus didėjimas, įvykstantis dėl smarkiai išaugusio gimstamumo ir sumažėjusio mirtingumo.

Demokratinė valstybė yra tokia valdymo forma, kurioje valdžios šaltinis yra tauta, o valdžia įgyvendinama per laisvus ir sąžiningus rinkimus. Joje užtikrinamos žmogaus teisės ir valdžių padalijimo pri...

Emigracija yra procesas, kai asmuo išvyksta iš savo gimtosios šalies nuolat gyventi į kitą valstybę.

Fašizmas yra XX a. pirmoje pusėje Italijoje susiformavusi kraštutinių dešiniųjų politinė ideologija ir valdymo forma, kuriai būdingas autoritarizmas, nacionalizmas, militarizmas ir lyderio kultas.

Feodalizmas yra viduramžių Europai būdinga visuomeninė ir politinė santvarka, pagrįsta žemės nuosavybės teise ir vasaliniais senjorų (žemės savininkų) bei vasalų (gaunančių žemę už tarnybą) santykiais...

Ideologija yra sistemiška idėjų, įsitikinimų ir vertybių visuma, kuri paaiškina pasaulį ir siūlo tam tikrą visuomenės, politikos ar ekonomikos modelį. Pavyzdžiui, liberalizmas, komunizmas, konservatiz...

Liberalizmas yra politinė ir socialinė filosofija, pabrėžianti individo laisvę, teisinę lygybę ir valdžios ribojimą. Liberalai pasisako už žmogaus teises, demokratiją ir laisvąją rinką.

Luomai – tai istoriškai susiklosčiusios visuomenės grupės, turinčios skirtingas teises, pareigas ir privilegijas, nustatytas įstatymais ir papročiais. Viduramžių Europoje pagrindiniai luomai buvo dvas...

Nacionalizmas yra ideologija ir politinis judėjimas, teigiantis, kad svarbiausia vertybė yra tauta ir jos interesai. Jis pabrėžia tautos vienybę, kultūrinį išskirtinumą ir siekį turėti savo valstybę.

Tautybė nurodo asmens priklausomybę tam tikrai etninei grupei ar tautai, pagrįstą bendra kalba, kultūra, istorija ir kilme. Ji skiriasi nuo pilietybės, kuri yra teisinis ryšys su valstybe.

Totalitarizmas yra politinis režimas, kuriuo siekiama visiškos (totalinės) valstybės kontrolės visose visuomenės gyvenimo srityse, slopinant bet kokią opoziciją ir asmens laisves.

Tėvynė yra gimtasis kraštas, šalis, kurioje žmogus gimė, užaugo ir su kuria jaučia istorinį, kultūrinį ir emocinį ryšį. Tai vieta, kurią žmogus laiko savais namais.

Urbanizacija yra procesas, kai didėja miestų ir miesto gyventojų skaičius bei auga miestų vaidmuo visuomenės gyvenime. Tai apima tiek gyventojų kėlimąsi į miestus, tiek miestietiško gyvenimo būdo plit...

Viduramžiai – tai istorinis laikotarpis Europos istorijoje, trukęs nuo Vakarų Romos imperijos žlugimo V a. iki Renesanso pradžios XV a. Šiam laikotarpiui būdinga feodalinė santvarka ir stipri krikščio...

Činšas yra istorinis terminas, reiškiantis kasmetinę duoklę arba piniginį mokestį, kurį valstietis mokėdavo žemės savininkui (dvarininkui) už teisę naudotis žeme.

Šaltasis karas buvo geopolitinės, ekonominės ir ideologinės konfrontacijos laikotarpis po Antrojo pasaulinio karo (maždaug 1947–1991 m.) tarp dviejų supervalstybių blokų: JAV vadovaujamų Vakarų ir Sov...

Vilniaus universitetą (tuomet vadintą Vilniaus akademija) 1579 m. įkūrė jėzuitų ordinas, gavęs karaliaus Stepono Batoro ir popiežiaus Grigaliaus XIII patvirtinimus.

Istorijos kryptis, tirianti ne didžiuosius politinius įvykius, o eilinių žmonių gyvenimą: buitį, mitybą, higieną, šeimos santykius, laisvalaikį.

Didžiausia krikščionybės šaka, kurios dvasinis centras yra Vatikanas, o aukščiausias vadovas – popiežius. Pripažįsta septynis sakramentus, šventųjų kultą, kunigų celibatą. Įsitvirtinusi Vakarų...

Tarpukario Lietuvos (1918–1940 m.) laikinosios sostinės Kauno architektūros stilius. Tai optimizmo, progreso ir europietiškumo simbolis, sujungęs tarptautinio modernizmo principus (funkcionalumą,...

Trečiasis Lietuvos prezidentas (1926 m.), valstietis liaudininkas. Jo demokratiška, liberali vyriausybė buvo nuversta per 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą.

Senovės Graikijos ir Romos meno, literatūros, architektūros ir filosofijos idėjų visuma, kuri vėlesnių epochų (pvz., Renesanso, Klasicizmo) buvo laikoma pavyzdžiu ir etalonu.

Socialinė grupė, išsiskirianti pagal ekonominę padėtį (nuosavybės turėjimą, pajamų šaltinį). Priklausomybė klasei nėra paveldima, teoriškai įmanomas perėjimas iš vienos klasės į kitą.

XIX a. pradžios Austrijos kancleris, Vienos kongreso pagrindinis architektas. Konservatorius, siekęs atkurti senąją monarchinę tvarką, slopinti revoliucijas ir sukurti ilgalaikę taikos sistemą Eur...

Nors ATR turėjo renkamą valdovą ir Seimą, ji nelaikoma demokratiška šiuolaikine prasme, nes politines teises turėjo tik nedidelė visuomenės dalis – bajorai (šlėkta). Didžioji dauguma gyventojų, valsti...

Pagrindinės Prancūzijos revoliucijos (1789 m.) priežastys buvo didelė socialinė nelygybė tarp luomų, valstybės finansų krizė, absoliutinės monarchijos neefektyvumas ir Apšvietos idėjų plitimas.

Pagrindinės karo priežastys buvo imperialistinių valstybių konkurencija dėl kolonijų ir įtakos, agresyvus nacionalizmas, ginklavimosi varžybos ir sudėtinga karinių sąjungų sistema Europoje.

Abiejų Tautų Respublika žlugo dėl vidinių priežasčių, tokių kaip bajorų savivalė ir karaliaus valdžios silpnumas, bei išorinių – kaimyninių valstybių (Rusijos, Prūsijos, Austrijos) karinės agresijos i...

Tarptautinės sistemos principas, kai valstybės susitaria, kad agresija prieš vieną narę yra laikoma agresija prieš visas, ir visos narės įsipareigoja bendrai gintis. Tai buvo Tautų Sąjungos veiklo...

Po 1492 m. Kristupo Kolumbo kelionės prasidėjęs masinis ir precedento neturintis augalų, gyvūnų, technologijų, žmonių ir ligų judėjimas tarp Senojo Pasaulio (Europos, Azijos, Afrikos) ir **Naujojo...

Viešas mirusio asmens ar praeities įvykio atminimo pagerbimas (pvz., minėjimas, paminklo atidengimas, tylos minutė). Tai svarbi istorinės atminties palaikymo priemonė.

Kitas, neoficialus bolševikų partijos pavadinimas, vėliau tapęs oficialiu.

Totalitarinė ideologija, siekianti sukurti beklasę visuomenę, panaikinant privačią nuosavybę. Praktikoje (SSRS, Kinijoje) tai virto brutalia vienos partijos diktatūra, paremta masiniu teroru.

Laikina ginkluota bajorų sąjunga, sudaryta tam tikram politiniam tikslui pasiekti. Konfederacijos Seime sprendimai buvo priimami balsų dauguma, taip apeinant liberum veto.

Skirtingų krikščioniškų tikėjimų (konfesijų) ir kitų religijų sambūvis vienoje valstybėje. Būdingas LDK, kurioje sugyveno katalikai, stačiatikiai, protestantai, žydai, musulmonai.

Kitas 1863–1864 m. sukilimo vadas, atstovavęs radikalesniam, „raudonųjų“ sparnui. Skelbė valstiečių lygybę ir teisę į žemę. Pakartas Lukiškių aikštėje.

Pagrindinis valstybės įstatymas, nustatantis valdymo tvarką, institucijas ir piliečių teises bei pareigas.

Valdymo forma, kurioje monarcho valdžią riboja Konstitucija ir Parlamentas. Monarchas yra valstybės simbolis, bet reali galia priklauso renkamai atstovybei.

Katalikų Bažnyčios atsakas į Reformaciją. Tai buvo reformų ir priemonių visuma, siekiant sustabdyti protestantizmo plitimą ir atnaujinti pačią Bažnyčią.

1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba priėmė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, atkurdama 1940 m. sovietų okupuotos Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.

Bermontininkai – tai po karo Lietuvoje likusių vokiečių karių ir rusų baltagvardiečių (kovojusių prieš bolševikus) junginys, vadovaujamas Pavelo Bermonto-Avalovo. Jie plėšikavo ir siekė nuversti Lietu...

1918 m. pabaigoje bolševikai įsiveržė į Lietuvą ir užėmė Vilnių. Laikinoji vyriausybė persikėlė į Kauną. Su Vokietijos karininkų ir karių pagalba, Lietuvos kariuomenei-savanoriams pavyko sustabdyt...

Pats skaudžiausias ir sudėtingiausias konfliktas. Lenkija siekė prisijungti Vilniaus kraštą. 1920 m. rudenį, Lenkijai suvaidinus „sukilimą“, generolo Liucjano Želigovskio vadovaujama kariuomenė **užgr...

Matomas gamtinės aplinkos pakeitimas dėl žmogaus veiklos. Ikimoderniaisiais laikais tai labiausiai pasireiškė per miškų pavertimą ariama žeme, pelkių sausinimą ir gyvenviečių plėtrą. Valakų reform...

Istorinis veikalas, kuriame įvykiai aprašomi griežta chronologine tvarka (metai po metų). Būdingas Viduramžiams, dažnai subjektyvus ir didaktiškas.

Procesas, kurio metu totalitarinė valstybė pajungia visą kultūrinį gyvenimą (meną, literatūrą, mokslą, švietimą) vienai valdančiajai ideologijai. Kultūra tampa ne saviraiškos, o **propagandos ir m...

Karinės mokyklos studentai, kurie buvo viena iš nedaugelio Laikinąją vyriausybę gynusių pajėgų per Spalio perversmą.

Vincas Kudirka yra Lietuvos himno – „Tautiškos giesmės“ – autorius, taip pat svarbus tautinio atgimimo veikėjas, laikraščio „Varpas“ įkūrėjas ir redaktorius.

Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės kodeksas. Ypač svarbus Trečiasis Statutas (1588 m.), kuris net ir po Liublino unijos įtvirtino LDK teisinį ir administracinį savarankiškumą.

XIX a. pirmoje pusėje dominavusi politinė vizija, siekusi atkurti istorinę, daugiatautę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę federacijoje su Lenkija, t. y. Abiejų Tautų Respubliką.

Kultūrinis, politinis ir teritorinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimas, į kurį pretenduoja ir kurį savaip interpretuoja kelios šiuolaikinės valstybės: **Lietuva, Baltarusija, Ukraina ir Le...

Po Vasario revoliucijos suformuota valdžia, kuri neatstovavo plačiosioms masėms ir padarė lemtingą klaidą – nepasitraukė iš Pirmojo pasaulinio karo.

Ekonominė sistema, pagrįsta privačia nuosavybe, konkurencija ir pasiūlos bei paklausos mechanizmu. Valstybės kišimasis į ekonomiką yra minimalus.

Vienos kongreso principas, reiškiantis, kad į sostus turi būti grąžinti „teisėti“ (paveldėjimo teise) monarchai, kuriuos buvo nuvertusi Prancūzijos revoliucija arba Napoleonas.

Teisėta laikoma tik ta valdžia, kuri paveldima iš kartos į kartą (legitimi monarchija). Napoleono pasodinti valdovai buvo paskelbti neteisėtais.

Talentinga vokiečių kino režisierė, sukūrusi garsiausius nacių propagandinius filmus – „Valios triumfas“ ir „Olimpija“. Jos filmai pasižymėjo novatoriška kinematografija ir estetine galia, tač...

Tobulas „Renesanso žmogaus“ pavyzdys. Genialus menininkas, mokslininkas, inžinierius ir anatomas. Jo smalsumas buvo beribis – jis tapė „Moną Lizą“, projektavo skraidymo aparatus ir tyrinėjo žmogau...

Vokiečių istorikas, laikomas profesionaliosios istoriografijos tėvu. Iškėlė reikalavimą remtis tik patikimais pirminiais šaltiniais ir atkurti praeitį tokią, „kokia ji iš tikrųjų buvo“, siekia...

Aukščiausiasis Sovietų Rusijos vykdomosios valdžios organas, bolševikų vyriausybė, kuriai vadovavo Vladimiras Leninas.

Teisė, leidusi bet kuriam Seimo nariui, prieštaraujančiam sprendimui, nutraukti viso Seimo darbą ir anuliuoti visus jo nutarimus. Tapo viena iš pagrindinių valstybės paralyžiaus priežasčių.

Pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972–1989 m., fiksavęs tikinčiųjų persekiojimus ir žmogaus teisių pažeidimus sovietų okupacijos metais. Svarbus pasipriešinimo ir informacinio karo simbolis...

Renesanso epochoje literatūra išsilaisvino iš vien religinės tematikos. Rašytojai (Dantė, Petrarka, Šekspyras) pradėjo kurti tautinėmis kalbomis, nagrinėti *žmogiškąsias aistras, meilę, abejones...

1569 m. sudaryta sutartis, kuria LDK ir Lenkijos karalystė susijungė į vieną federacinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką su bendru valdovu ir Seimu, bet atskirais iždais, kariuomenėmis ir teise.

Prancūzijos karalius (1643–1715), žinomas kaip Karalius Saulė. Ryškiausias absoliutizmo atstovas, pastatęs Versalio rūmus ir centralizavęs valdžią.

Paskutinis Prancūzijos karalius prieš revoliuciją. Jo bandymai išsaugoti absoliutinę monarchiją baigėsi giljotina.

Protestantizmo šaka, kurią pradėjo Martynas Liuteris. Pabrėžia išganymą per tikėjimą, o ne per gerus darbus. Paplitusi Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, Latvijoje, Estijoje, Mažojoje Lietuvoje.

Karinis konfliktas, kuriame tiesiogiai kovoja mažesnės valstybės, tačiau jas remianti, finansuojanti ir ginkluojanti viena iš supervalstybių (JAV arba SSRS).

Istorijos kryptis, tirianti konkrečios, geografiškai apibrėžtos vietovės (miesto, kaimo, regiono) praeitį.

Istoriškai susidariusi paveldima socialinė grupė su nustatytomis teisėmis ir pareigomis (dvasininkija, bajorija, trečiasis luomas). Būdingas feodalinei visuomenei.

Valdymo forma brandžiaisiais viduramžiais (XII–XV a.), kurioje monarcho valdžią riboja luomų atstovų susirinkimas (pvz., Parlamentas, Seimas), ypač mokesčių klausimais.

Valdymo forma, LDK įsitvirtinusi po krikšto ir unijų su Lenkija. Didžiojo kunigaikščio valdžią ribojo Ponų taryba, o vėliau – ir bajorų Seimas.

Dvasininkijos, bajorijos ir miestiečių atstovų susirinkimai (pvz., Anglijos Parlamentas, Prancūzijos Generaliniai luomai), kurie tarėsi su monarchu dėl mokesčių ir įstatymų.

Istorijos kryptis, tirianti, kaip skirtingose epochose buvo suprantami ir konstruojami vyriškumo ir moteriškumo vaidmenys, kokią įtaką lytis turėjo žmogaus galimybėms ir patirčiai.

Viena iš pagrindinių Vasario revoliucijos priežasčių, kilusi dėl to, kad beveik visas maistas buvo siunčiamas armijai Pirmojo pasaulinio karo metu.

Didžiosios Britanijos premjerė (1979–1990), viena ryškiausių neoliberalizmo politikos įgyvendintojų. Vykdė plataus masto privatizaciją ir mažino profesinių sąjungų įtaką.

JAV dvasininkas, Afroamerikiečių pilietinių teisių judėjimo lyderis. Propagavo nesmurtinio pasipriešinimo filosofiją. Nobelio taikos premijos laureatas.

Vokiečių vienuolis ir teologas, Reformacijos pradininkas. 1517 m. paskelbė „95 tezes“, kritikuojančias prekybą indulgencijomis.

Leido masiškai gaminti audinius. Tekstilės pramonė buvo pirmoji, kurią palietė perversmas. Britanija tapo „pasaulio dirbtuvėmis“.

Valstybė, valdanti kolonijas. Pavyzdžiui, Didžioji Britanija buvo Indijos metropolija.

Paskutinis Sovietų Sąjungos lyderis. Jo reformos (perestroika ir glasnost) ir atsisakymas naudoti jėgą prieš Rytų Europos šalis lėmė Šaltojo karo pabaigą ir SSRS žlugimą.

Vilniaus generalgubernatorius, pasiųstas numalšinti 1863 m. sukilimo. Dėl ypatingo žiaurumo ir viešų egzekucijų pramintas „Koriku“. Inicijavo spaudos draudimą.

Vienas iš lietuvių raštijos pradininkų, Kontrreformacijos veikėjas. Savo „Postilės“ (1599 m.) prakalboje iškėlė gimtosios kalbos svarbą tautos išlikimui.

Lietuvių kompozitorius ir dailininkas, simbolizmo atstovas, kūręs XIX-XX a. sandūroje. Unikali asmenybė, siekusi sujungti muziką ir dailę į vieną visumą („vizualinė muzika“). Moderniosios lietuvių...

Lenkijos astronomas, suformulavęs heliocentrinę visatos teoriją, teigiančią, kad Žemė sukasi aplink Saulę, o ne atvirkščiai. Savo knygoje „Apie dangaus sferų sukimąsi“ (1543 m.) jis metė tiesi...

Plati meno kryptis, atsiradusi XIX a. antroje pusėje, atmetusi tradicines akademines taisykles. Modernūs menininkai siekė išreikšti subjektyvų požiūrį, eksperimentavo su forma, spalva ir technika.

Ankstyvoji mokslo forma, kurioje dominavo loginis samprotavimas ir stebėjimas, o ne eksperimentas. Apėmė matematiką, astronomiją, mediciną, gamtos filosofiją.

XVI–XVII a. periodas, kai fundamentalūs atradimai astronomijoje, fizikoje ir medicinoje pakeitė požiūrį į visatą. Ji rėmėsi stebėjimu, eksperimentu ir matematiniu apskaičiavimu, o ne aklu pasitikė...

Tikėjimas vienu Dievu. Pamatinis judaizmo, krikščionybės ir islamo principas.

Vilniaus universiteto auklėtinis ir profesorius, lenkų ir lotynų kalbomis kūręs poetas, pramintas „Sarmatų Horacijumi“. Jo lotyniška poezija buvo žinoma ir vertinama visoje XVII a. Europoje. Sarbi...

Žemaičių vyskupas, dvasinis tautinio atgimimo lyderis. Po sukilimo numalšinimo suprato, kad kovoti reikia ne ginklu, o kultūra. Organizavo slaptą knygnešių tinklą ir blaivybės sąjūdį.

Kompozitorius, diplomatas, 1794 m. sukilimo dalyvis. Atstovavo senajai LDK patriotų kartai, teikė carui Aleksandrui I LDK autonomijos atkūrimo projektus.

1949 m. įkurtas Vakarų bloko karinis-politinis aljansas, kurio pagrindinis tikslas buvo kolektyvinė gynyba nuo galimos sovietų agresijos.

Fašizmo atmaina Vokietijoje. Ideologijos branduolys – rasinė teorija, teigianti arijų rasės pranašumą, ir kraštutinis antisemitizmas (neapykanta žydams).

Prancūzijos karvedys ir imperatorius, po revoliucijos įvedęs tvarką, išplatinęs po Europą Civilinį kodeksą ir sukūręs didžiulę imperiją.

Istorinis pasakojimas; būdas, kaip faktai ir interpretacijos yra sujungiami į vientisą, rišlų ir prasmingą pasakojimą apie praeities įvykius.

Ekonomikos forma, kai produktai gaminami savo poreikiams tenkinti, o ne mainams ar pardavimui. Prekyba yra minimali. Būdingas agrarinėms visuomenėms.

Ekonominė politika, pabrėžianti laisvosios rinkos pranašumą ir siekianti mažinti valstybės vaidmenį ekonomikoje per privatizaciją, dereguliaciją ir mokesčių mažinimą.

Valstybės politika nedalyvauti karuose tarp kitų valstybių, nesijungti į karinius aljansus ir nesišalinti nė vienos kariaujančios pusės. Tarpukario Lietuva bandė laikytis šios politikos.

Sovietų Sąjungos lyderis po Stalino mirties. Inicijavo raketų dislokavimą Kuboje, kas sukėlė Karibų krizę. Taip pat pradėjo „destalinizacijos“ procesą.

Paskutinis Rusijos imperijos caras, nuverstas per Vasario revoliuciją. Vėliau su visa šeima nužudytas bolševikų nurodymu.

Užsienio politikos strategija, kai daromos nuolaidos agresyviai valstybei, tikintis patenkinti jos reikalavimus ir taip išvengti karo. Labiausiai sietina su D. Britanijos ir Prancūzijos elgesiu Hi...

Rusijos agresija ir karas su Ukraina (Krymo aneksija 2014 m., plataus masto invazija nuo 2022 m.).

Vokietijos Rytų fronto vyriausioji vadovybė; taip pat pavadinimas karinio-administracinio vieneto, apėmusio okupuotas Rusijos imperijos teritorijas (Lietuvą, Latviją, dalį Baltarusijos, Lenkijos).

Principas, reikalaujantis, kad tyrėjas (istorikas) būtų nešališkas, atsiribotų nuo savo asmeninių įsitikinimų ir vertinimų, o išvadas grįstų tik faktais ir patikimais įrodymais.

Pirmasis Romos imperatorius (valdė 27 m. pr. Kr. – 14 m.). Baigė pilietinius karus, įvedė principato sistemą ir pradėjo Pax Romana (Romos taikos) laikotarpį.

Laikinas kitos valstybės teritorijos užėmimas karine jėga. 1940 m. Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą.

Lietuvių bibliotekininkė, Holokausto metu gelbėjusi žydus Vilniaus gete. Pasaulio Tautų Teisuolė.

Valstybė, kurios oficiali religija yra pagoniška (politeistinė). LDK buvo paskutinė tokia valstybė Europoje, todėl nuolat patyrė krikščioniškų kaimynų, ypač kryžiuočių ordinų, karinį ir ideologinį...

Teorijos, kurios imituoja mokslinį tyrimą, bet yra paremtos prasimanymais, sąmokslo teorijomis ar ideologija, o ne moksliniais metodais ir patikimais šaltiniais.

Valdymo forma, kurioje aukščiausia valdžia priklauso parlamentui (Seimui). Seimas formuoja vyriausybę ir ją kontroliuoja, o prezidento vaidmuo yra daugiau simbolinis. Tokia sistema Lietuvoje veikė...

„Persitvarkymas“ – M. Gorbačiovo inicijuota SSRS ekonominių reformų programa, siekiant liberalizuoti planinę ekonomiką. Galiausiai prisidėjo prie SSRS žlugimo.

Įtakingas Atėnų politikas ir karvedys V a. pr. Kr. Jo valdymo laikotarpis vadinamas Atėnų „aukso amžiumi“, demokratijos klestėjimo viršūne.

Dviejų ar daugiau valstybių sąjunga, kurią sieja bendras valdovas, tačiau kiekviena valstybė išlaiko savo atskirą teritoriją, įstatymus, iždą ir kariuomenę. Tokia buvo Krėvos unija.

Kryžiuočių ordino kronikininkas, „Prūsijos žemės kronikos“ autorius. Tipiškas Viduramžių metraštininkas, šlovinęs ordino kovas su pagonimis lietuviais ir prūsais iš krikščioniškosios perspektyvos.

Karas valstybės viduje tarp skirtingų politinių jėgų. Rusijoje jis kilo po to, kai bolševikai jėga įtvirtino savo diktatūrą.

Visuomenė, kurioje piliečiai aktyviai dalyvauja sprendžiant bendrus reikalus per nevyriausybines organizacijas, asociacijas, judėjimus, nepriklausomai nuo valstybės institucijų.

Teisinis ryšys tarp asmens ir valstybės, suteikiantis abipuses teises ir pareigas. Pakeitė viduramžių „valdinio“ sąvoką.

Tiesioginis įvykio ar laikotarpio liudijimas, sukurtas tų įvykių metu arba juos tiesiogiai patyrusio asmens. Pavyzdžiui, laiškas, dienoraštis, archeologinis radinys.

Ekonominė sistema, kurioje visos gamybos priemonės priklauso valstybei, o gamybos apimtis, kainas ir paskirstymą nustato centrinės valdžios planai. Būdinga komunistiniams režimams.

Sokrato mokinys, įkūręs Akademiją – pirmąją aukštojo mokslo įstaigą Vakarų pasaulyje. Sukūrė idėjų (arba formų) teoriją, teigiančią, kad realus pasaulis yra tik netobulas idealaus, amžino idėjų pa...

Senovės Graikijos miestas-valstybė su savo įstatymais, valdymu ir piliečių bendruomene. Tai buvo pagrindinis graikų politinio ir socialinio gyvenimo vienetas.

Daugiadievystė – tikėjimas daug dievų. Būdingas senajam baltų tikėjimui (Perkūnas, Žemyna, Laima ir kt.).

Valdovo ir valstybės krikštas, priimtas ne tiek dėl gilių religinių įsitikinimų, kiek dėl politinių tikslų: siekiant gauti karaliaus karūną, sudaryti karinę sąjungą, neutralizuoti priešus ar moder...

Filosofijos šaka, nagrinėjanti valdžios, teisingumo, teisių ir laisvių prigimtį. Apšvietos epochoje ji kėlė esminius klausimus: **iš kur kyla valdžia, kokios yra jos ribos ir kokios yra prigimtinės žm...

Karo veiksmų forma, kai abi pusės įsitvirtina stabiliose gynybinėse linijose (apkasuose) ir kovoja dėl nedidelių teritorijos ruožų. Būdingas Pirmojo pasaulinio karo Vakarų frontui, pasižymi dideli...

Rytų slavų humanistas, mokslo daktaras ir LDK spaudos pradininkas. 1522 m. Vilniuje įkūręs spaustuvę, jis išleido „Mažąją kelionių knygelę“ – pirmąją spausdintą knygą LDK. Jo veikla simbolizuoja R...

Bolševikų manymu, vienintelis būdas pasiekti socialinę lygybę ir atimti turtą iš buržuazijos.

Idėja, kad tam tikros teisės (pvz., teisė į gyvybę, laisvę) priklauso žmogui iš prigimties, o ne yra suteikiamos valdžios. Valdžia privalo šias teises gerbti ir saugoti.

Romos imperijos valdymo forma (27 m. pr. Kr. – 284 m.), įvesta Oktaviano Augusto. Tai buvo užmaskuota monarchija, kurioje formaliai išlaikytos respublikos institucijos, bet visa galia priklausė im...

Procesas, kurio metu valstybei priklausantis turtas (įmonės, žemė, pastatai) perduodamas arba parduodamas privačiam sektoriui – asmenims ar įmonėms.

Procesas, kai režimui neįtikę arba persekiojami intelektualai, menininkai ir mokslininkai yra ištremiami iš šalies arba priversti bėgti, kad išsaugotų gyvybę ar kūrybos laisvę. Tai būdas režimui a...

Sistemingas informacijos, idėjų ar gandų skleidimas, siekiant paveikti visuomenės nuomonę ir elgesį. Totalitariniai režimai pavertė propagandą galingu valstybės kontrolės įrankiu.

Krikščionybės kryptys, atsiradusios po XVI a. Reformacijos. Atmeta popiežiaus autoritetą, pabrėžia asmeninį tikėjimą ir Biblijos svarbą. Skirstosi į daugybę šakų, iš kurių svarbiausios – liute...

Sukurti tokią galių pusiausvyrą, kad nė viena valstybė Europoje negalėtų tapti per daug galinga ir grasinti kitoms (kaip Napoleono Prancūzija).

Specifinė rekvizicijos forma Lietuvoje – privaloma, normuota grūdų duoklė okupacinei valdžiai.

Prancūziškas terminas, reiškiantis „valstybės interesą“. Politikos principas, teigiantis, kad valstybės gerovė ir saugumas yra aukščiau už visus kitus moralinius ar religinius įsipareigojimus. Pri...

Visuomenės gyvenimo sritis, apimanti gebėjimą skaityti, rašyti, kurti ir platinti rašytinius tekstus. LDK jos pradžia siejama su kanceliarijų steigimu, mokyklomis, o vėliau – su knygų spausdinimu...

Užsienio politika, pagrįsta ne ideologiniais ar moraliniais principais, o nacionaliniais interesais ir galios skaičiavimais. Svarbiausia yra valstybės saugumas ir įtakos didinimas.

Religinis ir socialinis judėjimas XVI a. Europoje, kurį pradėjo Martynas Liuteris. Jis kritikavo Katalikų Bažnyčią ir lėmė protestantizmo atsiradimą.

Priverstinis turto (maisto, gyvulių, daiktų) nusavinimas valstybės ar kariuomenės reikmėms karo metu.

„Atgimimas“ (pranc. Renaissance). XIV–XVI a. Europos kultūros ir meno epocha, žyminti perėjimą nuo viduramžių prie naujųjų laikų. Jai būdingas Antikos idealų atgaivinimas, mokslo pažanga ir pasa...

Lotyniškas terminas, reiškiantis „viešąjį reikalą“. Iš jo kilo žodis „respublika“ – valdymo forma, kurioje aukščiausia valdžia priklauso piliečiams, o ne monarchui.

Valdymo forma (lot. „viešas reikalas“), kurioje aukščiausia valdžia priklauso piliečių renkamiems atstovams ir institucijoms, o ne monarchui. Būdingas valdžių padalijimo principas.

Senosios politinės ir socialinės tvarkos, egzistavusios iki Prancūzijos revoliucijos, atkūrimas. Vienos kongreso tikslas buvo atkurti monarchijas ir slopinti liberalias bei nacionalistines idėjas.

Siekti atkurti tokią padėtį, kokia buvo prieš Prancūzijos revoliuciją. Tai reiškė senųjų monarchijų ir sienų grąžinimą.

Teisės sistema, sukurta senovės Romoje. Pasižymėjo sistemiškumu, universalumu ir principais, tokiais kaip teisės viršenybė ir nekaltumo prezumpcija, kurie tapo Vakarų teisės pagrindu.

JAV prezidentas (1981–1989 m.). Vykdė griežtą antikomunistinę politiką, pavadino SSRS „blogio imperija“ ir pradėjo naują ginklavimosi varžybų etapą, kuris prisidėjo prie sovietų ekonomikos išsekim...

Rusijos imperijos politika, kuria buvo siekiama primesti rusų kalbą, kultūrą ir administracinę tvarką pavergtoms tautoms, taip naikinant jų tautinį savitumą.

Valdymo forma senovės Artimuosiuose Rytuose, kuriai būdinga neribota, centralizuota vieno valdovo (despoto) galia, jo sudievinimas ir pilietinių teisių nebuvimas.

Formaliai nepriklausoma valstybė, tačiau iš tikrųjų politiškai ir ekonomiškai priklausoma nuo galingesnės kaimynės. Vokietija siekė paversti Lietuvą savo satelitu 1918 m.

Organizacijos, ypač religinės, skilimas. Istorijoje svarbiausia yra Didžioji schizma (1054 m.), kai Krikščionių Bažnyčia skilo į katalikus ir stačiatikius.

Procesas, kurio metu religijos ir jos institucijų įtaka visuomenės gyvenime mažėja. Religija tampa privačiu asmens reikalu, o ne viešosios tvarkos dalimi.

Kunigas (dabar – kardinolas), vienas pagrindinių „Lietuvos Katalikų Bažnyčios kronikos“ iniciatorių, leidėjų ir redaktorių. Dėl šios veiklos sovietų persekiotas ir kalintas.

Pirmasis Lietuvos istorikas, parašęs Lietuvos istoriją lietuvių kalba („Būdas senovės lietuvių, kalnėnų ir žemaičių“). Jo romantiškas požiūris į didingą LDK praeitį tapo įkvėpimo šaltiniu XIX...

Pirmasis Lietuvos istorikas, parašęs Lietuvos istoriją lietuvių kalba. Romantizmo atstovas, kurio tikslas buvo ne tik aprašyti praeitį, bet ir žadinti tautinę savimonę, idealizuoti didingą pra...

Skirtingų religijų, kultų ar tikėjimų elementų susiliejimas, susimaišymas. Lietuvoje po krikšto pagoniški papročiai susipynė su krikščioniškais (pvz., Kūčios, Vėlinės).

Nuosaiki socializmo srovė, siekusi socialinės lygybės demokratiniu keliu, per rinkimus ir reformas.

Politinė ideologija, kuri Rusijoje skilo į dvi pagrindines sroves: radikaliuosius bolševikus ir nuosaikiuosius socialdemokratus.

Oficialus ir vienintelis leistinas meno metodas Sovietų Sąjungoje ir jos satelitinėse valstybėse. Jo tikslas – vaizduoti „realybę jos revoliucinėje raidoje“, t. y. kurti optimistišką, herojišką ir...

Rašytoja, visuomenės veikėja, viena pirmųjų Lietuvos feminisčių. Ji aktyviai pasisakė už moterų teises, kritikavo visuomenės sustabarėjimą ir siekė sujungti **lietuvių liaudies tradicijas su moder...

Graikų filosofas, laikomas Vakarų filosofijos pradininku. Jis teigė, kad išmintis prasideda nuo pripažinimo, jog nieko nežinai („Žinau, kad nieko nežinau“). Jo metodas – **dialogas ir nuolatinis k...

Darbininkų ir kareivių tarybos; bolševikai pasinaudojo šiuo pavadinimu, teigdami, kad atstovauja darbininkams ir neturtingiems valstiečiams.

Pokario Lietuvoje (apie 1955–1985 m.) plitęs architektūros ir dailės stilius. Viena vertus, tai buvo sovietinės modernizacijos ir ideologijos dalis, kita vertus, talentingiems menininkams ir archi...

Valstybės pavadinimas, įsigalėjęs po bolševikų perversmo, pabrėžiantis sovietų (tarybų) valdžią.

Komunistinio bloko valstybėse vykdyta industrializacija, pasižymėjusi gigantomanija, centralizuotu planavimu ir visišku gamtosaugos ignoravimu. Prioritetas buvo teikiamas sunkiajai pramonei ir kar...

Bolševikų įvykdytas ginkluotas valdžios paėmimas, kurio metu buvo nuversta Laikinoji vyriausybė.

Paskutinis Abiejų Tautų Respublikos karalius (1764–1795). Apšvietos idėjų šalininkas, inicijavęs Gegužės 3-iosios konstituciją, tačiau jo valdymas baigėsi visišku valstybės žlugimu.

Ilgametis Lietuvos diplomatas, po 1940 m. okupacijos tapęs Lietuvos diplomatinės tarnybos egzilyje vadovu. Visą sovietmetį palaikė Lietuvos valstybingumo tęstinumo idėją.

Krikščionybės šaka, atskilusi po 1054 m. Schizmos. Neturi vieno centro, susideda iš savarankiškų (autokefalinių) bažnyčių (pvz., Graikijos, Rusijos), vadovaujamų patriarchų. Nepripažįsta popie...

Pirmasis demokratiškai rinktas Lietuvos parlamentas (1920–1922 m.), padėjęs modernios valstybės pamatus: priėmė Konstituciją, įvykdė žemės reformą, įvedė litą.

Demokratiškai išrinktas parlamentas, turėjęs nustatyti Rusijos ateities santvarką. Bolševikai jame negavo daugumos.

Bolševikų įvykdytas veiksmas, kai jie jėga paleido demokratiškai išrinktą parlamentą. Tai laikoma bolševikų diktatūros įtvirtinimo pradžia.

Požiūris, kuriam įtakos turi tyrėjo (istoriko) asmeninės savybės: pažiūros, vertybės, patirtis, emocijos. Visiškai išvengti subjektyvumo neįmanoma.

Visiška ir aukščiausia valstybės valdžia savo teritorijoje ir nepriklausomybė nuo kitų valstybių tarptautiniuose santykiuose. Valdovas ar vyriausybė turi išimtinę teisę leisti įstatymus ir juo...

ATR kariuomenės generolas, 1794 m. sukilimo vadas. Sukilimu bandyta išsivaduoti iš Rusijos įtakos ir atkurti valstybės savarankiškumą po Antrojo padalijimo.

Kitų valstybių oficialus akatas, kuriuo patvirtinama naujos valstybės ar vyriausybės egzistencija ir jos, kaip tarptautinės teisės subjekto, statusas. Būna de facto (faktinis) ir de jure (teis...

Demokratinės respublikos, susikūrusios Europoje po Pirmojo pasaulinio karo. Dauguma jų (išskyrus pvz., Čekoslovakiją) buvo **politiškai nestabilios ir neatlaikė ekonominių krizių bei ekstremistinių id...

XIX a. antros pusės lietuvių inteligentijos judėjimas, kurio tikslas – sukurti modernią tautą, paremtą lietuvių kalba ir etnine kultūra. Pagrindiniai jo įrankiai buvo nelegali spauda (**„Aušra“, „...

Valstybės modelis, kurio pagrindas yra viena tauta, siejama bendros kalbos, kultūros ir istorijos. Tarpukario Lietuva buvo kuriama kaip lietuvių tautinė valstybė.

Pirmoji pasaulinė tarpvyriausybinė organizacija, įkurta 1920 m. po Pirmojo pasaulinio karo, siekiant palaikyti taiką. Dėl struktūrinių trūkumų ir didžiųjų valstybių neveiksnumo nesugebėjo užkirsti...

Principas, teigiantis, kad kiekviena tauta turi teisę laisvai nustatyti savo politinį statusą ir siekti ekonominio, socialinio bei kultūrinio vystymosi. Šis principas tapo teisiniu pagrindu dekolo...

Spartus ir radikalus naujų technologijų atsiradimas ir pritaikymas, iš esmės keičiantis visuomenės gyvenimą. Industrinės epochos proveržio simboliai – garo variklis, mechaninės staklės, telegrafas...

Leido beveik akimirksniu perduoti informaciją dideliais atstumais. Tai buvo informacinės revoliucijos pradžia.

Pasaulėžiūra, kurios centre yra Dievas (gr. theos). Viduramžiais tai reiškė, kad visi gyvenimo aspektai – menas, mokslas, politika, moralė – buvo aiškinami ir vertinami per religinę prizmę. Svar...

Mokslas apie Dievą, jo prigimtį ir apreiškimą. Viduramžiais teologija buvo laikoma „mokslų karaliene“, kuriai turėjo tarnauti visi kiti mokslai, įskaitant filosofiją.

Vienas iš JAV „tėvų įkūrėjų“, pagrindinis JAV Nepriklausomybės deklaracijos (1776 m.) autorius ir trečiasis JAV prezidentas.

Karas, kuriam mobilizuojami visi valstybės ištekliai – ekonominiai, kariniai ir žmogiškieji. Riba tarp karių ir civilių išnyksta, visa visuomenė tampa karo dalyve ir taikiniu.

Valdymo forma, kuriai būdinga viena partija, viena privaloma ideologija, lyderio kultas, masinis teroras ir siekis visiškai kontroliuoti visas visuomenės gyvenimo sritis, įskaitant privatų gyvenim...

Priemonių ir infrastruktūros visuma, skirta kroviniams ir keleiviams pervežti. XIX a. revoliuciją sukėlė garu varomos sistemos: geležinkeliai sausumoje ir garlaiviai vandenyje. Šios sistemos „...

Senovės Graikijos istorikas, „Peloponeso karo istorijos“ autorius. Laikomas vienu iš istorijos mokslo pradininkų, nes įvykių priežasčių ieškojo ne dievų valioje, o žmonių veiksmuose ir politikoje.

Vystymosi modelis, kuriuo siekiama tenkinti dabarties poreikius, nepakenkiant ateities kartų galimybėms tenkinti savuosius. Ši koncepcija bando suderinti tris ramsčius: **ekonominį augimą, sociali...

Griežtas ir galutinis reikalavimas, kurį viena valstybė pateikia kitai, grasindama imtis karinių ar kitokių prievartos priemonių, jei reikalavimas nebus įvykdytas per nustatytą laiką.

Istorinis laikotarpis (maždaug 1991–2008 m.), kai tarptautinėje sistemoje dominavo viena supervalstybė – Jungtinės Amerikos Valstijos.

Krikščionių bendruomenė, susikūrusi po 1596 m. Brastos unijos. Jie pripažįsta popiežiaus valdžią, bet laikosi rytietiškų (stačiatikiškų) pamaldų tradicijų.

Spartus miestų augimo ir miestiečių skaičiaus didėjimo procesas. Gamykloms reikėjo daugybės darbininkų, todėl milijonai žmonių iš kaimų kėlėsi į miestus, kurie augo chaotiškai, be planavimo, tapdami p...

Situacija, kai aktyvūs karo veiksmai yra nutraukti, tačiau nėra pasirašyta taikos sutartis ir politinis konflikto sprendimas nerastas. Tokie konfliktai gali bet kada atsinaujinti (pvz., Padniestrė...

Čekų dramaturgas, disidentas, vienas iš „Chartijos 77“ įkūrėjų. Po Aksominės revoliucijos tapo paskutiniu Čekoslovakijos ir pirmuoju Čekijos prezidentu.

XVI a. viduryje LDK įvykdyta žemės reforma, kuria valstiečių žemė buvo išmatuota ir padalyta standartiniais sklypais – valakais. Tai leido efektyviau rinkti mokesčius, įtvirtino baudžiavą ir r...

Viena iš revoliucijos priežasčių, kilusi dėl nepalankių baudžiavos panaikinimo sąlygų ir didelių mokesčių už žemę.

1955 m. įkurtas SSRS ir jos satelitinių Rytų Europos valstybių karinis aljansas, kaip atsakas į NATO sukūrimą ir Vakarų Vokietijos priėmimą į ją.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė aktą, skelbiantį nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Laikoma modernios Lietuvos valstybės pradžia.

Pirmoji iš dviejų 1917 m. revoliucijų, kurios metu buvo nuverstas caras Nikolajus II ir panaikinta monarchija. Pagrindinė varomoji jėga buvo buržuazija.

Visuotinis Katalikų Bažnyčios vyskupų susirinkimas, skirtas Bažnyčios atnaujinimui (aggiornamento) ir prisitaikymui prie modernaus pasaulio iššūkių.

1648 m. pasirašytos sutartys, užbaigusios Trisdešimties metų karą. Įtvirtino valstybės suvereniteto ir teritorinio vientisumo principus, laikomos modernios tarptautinių santykių sistemos p...

1814–1815 m. vykęs Europos valstybių vadovų susitikimas, skirtas pertvarkyti žemyną po Napoleono karų. Pagrindiniai tikslai – restauracija, legitimizmas ir jėgų balanso sukūrimas.

XVIII a. Vilniuje gyvenęs iškilus žydų rabinas, Talmudo ir Toros komentatorius, vienas didžiausių visų laikų judaizmo autoritetų. Dėl jo veiklos ir įkurtos ješivos (dvasinės akademijos) Vilnius tapo p...

Įkurtas 1579 m. jėzuitų ordino iniciatyva kaip Vilniaus Akademija. Tai buvo pirmoji aukštojo mokslo įstaiga Rytų Europoje, tapusi svarbiausiu mokslo, švietimo ir kultūros centru, rengusiu viet...

JAV prezidento Vudro Vilsono užsienio politikos doktrina, pagrįsta tikėjimu, kad taiką galima užtikrinti per demokratiją, laisvą prekybą, tautų apsisprendimo teisę ir tarptautinių organizacijų vei...

Gydytojas, rašytojas, publicistas, laikraščio „Varpas“ įkūrėjas ir redaktorius. Jis parašė „Tautišką giesmę“, tapusią Lietuvos himnu. Kudirka įkūnijo modernaus, išsilavinusio ir patriotiško lietuv...

Olandų tapytojas, postimpresionizmo atstovas. Pasižymėjo emocingu, ekspresyviu stiliumi, ryškiomis spalvomis ir matomais potėpiais. Jo kūryba padarė milžinišką įtaką XX a. menui.

Didžiosios Britanijos premjeras Antrojo pasaulinio karo metu. Buvo griežtas nuolaidžiavimo politikos kritikas ir vienas svarbiausių Antihitlerinės koalicijos lyderių.

Politinės filosofijos idėja, kad valstybė ir jos įstatymai atsiranda iš numanomo susitarimo tarp laisvų individų, kurie atsisako dalies savo laisvės mainais į saugumą ir teisių apsaugą.

Bolševikų partijos lyderis, Spalio perversmo organizatorius ir pirmasis Sovietų Rusijos vadovas (Liaudies komisarų tarybos pirmininkas).

Ilgametis Rusijos prezidentas. Jam valdant Rusija tapo autoritarine valstybe, vykdančia agresyvią, revanšistinę užsienio politiką, kurios kulminacija – karas prieš Ukrainą.

Ukrainos prezidentas, tapęs nacionalinio pasipriešinimo Rusijos agresijai simboliu. Jo lyderystė padėjo sutelkti Ukrainos visuomenę ir tarptautinę paramą.

Prancūzų rašytojas ir filosofas, aštrus Katalikų bažnyčios kritikas, kovojęs už žodžio ir religijos laisvę bei toleranciją.

JAV prezidentas Pirmojo pasaulinio karo metu, vienas iš Tautų Sąjungos iniciatorių ir „14 punktų“ taikos programos autorius.

LDK kunigaikštis, kurio valdymo metais (1392–1430) LDK pasiekė didžiausią galią ir teritorinį išsiplėtimą. Žalgirio mūšio laimėtojas, siekęs Lietuvos karaliaus karūnos.

Sąjūdžio lyderis, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, pirmininkavęs Kovo 11-osios akto priėmimui.

Masinė istorijos politikos kampanija tarpukario Lietuvoje, skirta paminėti 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Jos tikslas buvo konsoliduoti tautą ir stiprinti jauną valstybę, kuriant gali...

Vienas iš pagrindinių 1863 m. sukilimo vadų Lietuvoje. Rusijos kariuomenės paimtas į nelaisvę ir viešai pakartas Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Anglų gamtininkas, sukūręs evoliucijos teoriją, kuri teigė, kad rūšys vystosi per natūralią atranką. Jo idėjos metė didžiulį iššūkį tradiciniam religiniam pasaulio aiškinimui.

Lietuvos lenkų kilmės poetas, rašytojas, Nobelio premijos laureatas. Po Antrojo pasaulinio karo dirbęs komunistinės Lenkijos diplomatinėje tarnyboje, 1951 m. jis pasiprašė politinio prieglobsčio Vakar...

Maždaug 1947–1991 m. trukusi globali JAV ir jos sąjungininkių bei SSRS ir jos sąjungininkių ideologinė, politinė, ekonominė ir karinė konfrontacija, nevykusi tiesioginiame kariniame susidūrime...

Prancūzų mąstytojas, pagrindęs valdžių padalijimo principą į įstatymų leidžiamąją, vykdomąją ir teisminę. Tai šiuolaikinės demokratijos pamatas.

Prancūzų mąstytojas, veikale „Apie įstatymų dvasią“ (1748 m.) išplėtojęs valdžių padalijimo principą. Jis teigė, kad siekiant išvengti tironijos, valdžia turi būti padalyta į tris šakas: **įstatym...

Vokiečių misionierius, kuris 1009 m. bandė krikštyti pagonis ties Lietuvos ir Rusios pasieniu ir buvo nužudytas. Jo mirties aprašyme pirmą kartą paminėtas Lietuvos vardas.

Rusijos, Austrijos ir Prūsijos monarchų karinė-politinė sąjunga, įkurta revoliucijoms ir liberalioms idėjoms slopinti visoje Europoje. Veikė kaip „Europos žandaras“.

Vienas svarbiausių Reformacijos veikėjų po M. Liuterio, veikęs Šveicarijoje. Jo mokymas, kalvinizmas, pabrėžė griežtą moralę ir predestinacijos doktriną. Turėjo didelę įtaką LDK didikams.

Prancūzų mąstytojas, iškėlęs tautos suvereniteto idėją – kad aukščiausia valdžia kyla iš tautos, o ne iš Dievo ar monarcho.

Lietuvių rašytoja, realizmo atstovė. Savo apsakymuose (garsiausias – „Marti“) detaliai ir jautriai vaizdavo sunkų XIX a. pabaigos Lietuvos kaimo moterų gyvenimą, socialinę nelygybę ir patriarchali...

Pastatas Petrograde (dabar Sankt Peterburgas), kuriame posėdžiavo Laikinoji vyriausybė ir kurį Spalio perversmo metu užėmė bolševikai.

Prigimtinės, neatimamos teisės, kurias kiekvienas žmogus turi nuo gimimo, nepriklausomai nuo jo rasės, lyties, religijos ar kitų savybių. Jų universalumą įtvirtino **1948 m. Visuotinė žmogaus teis...

Paskutinis Gediminaičių-Jogailaičių dinastijos valdovas. Jo iniciatyva buvo sudaryta Liublino unija (1569 m.), sukūrusi Abiejų Tautų Respubliką.

Mao Dzeduno inicijuota ekonominė kampanija Kinijoje (1958–1962 m.), kuria bandyta forsuotai industrializuoti šalį. Baigėsi visiška katastrofa ir didžiuliu badu.

Nacių Vokietijoje vartotas terminas, skirtas apibūdinti beveik visą modernųjį meną (kubizmą, ekspresionizmą, siurrealizmą ir kt.). Šis menas buvo laikomas **antivokišku, žydišku, bolševikiniu ir p...