Sąvokų žodynas

Čekų dramaturgas, disidentas, vienas iš „Chartijos 77“ įkūrėjų. Po Aksominės revoliucijos tapo paskutiniu Čekoslovakijos ir pirmuoju Čekijos prezidentu.

XVI a. viduryje LDK įvykdyta žemės reforma, kuria valstiečių žemė buvo išmatuota ir padalyta standartiniais sklypais – valakais. Tai leido efektyviau rinkti mokesčius, įtvirtino baudžiavą ir r...

Viena iš revoliucijos priežasčių, kilusi dėl nepalankių baudžiavos panaikinimo sąlygų ir didelių mokesčių už žemę.

1955 m. įkurtas SSRS ir jos satelitinių Rytų Europos valstybių karinis aljansas, kaip atsakas į NATO sukūrimą ir Vakarų Vokietijos priėmimą į ją.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pasirašė aktą, skelbiantį nepriklausomos, demokratinės Lietuvos valstybės atkūrimą. Laikoma modernios Lietuvos valstybės pradžia.

Pirmoji iš dviejų 1917 m. revoliucijų, kurios metu buvo nuverstas caras Nikolajus II ir panaikinta monarchija. Pagrindinė varomoji jėga buvo buržuazija.

Visuotinis Katalikų Bažnyčios vyskupų susirinkimas, skirtas Bažnyčios atnaujinimui (aggiornamento) ir prisitaikymui prie modernaus pasaulio iššūkių.

1648 m. pasirašytos sutartys, užbaigusios Trisdešimties metų karą. Įtvirtino valstybės suvereniteto ir teritorinio vientisumo principus, laikomos modernios tarptautinių santykių sistemos p...

1814–1815 m. vykęs Europos valstybių vadovų susitikimas, skirtas pertvarkyti žemyną po Napoleono karų. Pagrindiniai tikslai – restauracija, legitimizmas ir jėgų balanso sukūrimas.

XVIII a. Vilniuje gyvenęs iškilus žydų rabinas, Talmudo ir Toros komentatorius, vienas didžiausių visų laikų judaizmo autoritetų. Dėl jo veiklos ir įkurtos ješivos (dvasinės akademijos) Vilnius tapo p...

Įkurtas 1579 m. jėzuitų ordino iniciatyva kaip Vilniaus Akademija. Tai buvo pirmoji aukštojo mokslo įstaiga Rytų Europoje, tapusi svarbiausiu mokslo, švietimo ir kultūros centru, rengusiu viet...

JAV prezidento Vudro Vilsono užsienio politikos doktrina, pagrįsta tikėjimu, kad taiką galima užtikrinti per demokratiją, laisvą prekybą, tautų apsisprendimo teisę ir tarptautinių organizacijų vei...

Gydytojas, rašytojas, publicistas, laikraščio „Varpas“ įkūrėjas ir redaktorius. Jis parašė „Tautišką giesmę“, tapusią Lietuvos himnu. Kudirka įkūnijo modernaus, išsilavinusio ir patriotiško lietuv...

Olandų tapytojas, postimpresionizmo atstovas. Pasižymėjo emocingu, ekspresyviu stiliumi, ryškiomis spalvomis ir matomais potėpiais. Jo kūryba padarė milžinišką įtaką XX a. menui.

Didžiosios Britanijos premjeras Antrojo pasaulinio karo metu. Buvo griežtas nuolaidžiavimo politikos kritikas ir vienas svarbiausių Antihitlerinės koalicijos lyderių.

Politinės filosofijos idėja, kad valstybė ir jos įstatymai atsiranda iš numanomo susitarimo tarp laisvų individų, kurie atsisako dalies savo laisvės mainais į saugumą ir teisių apsaugą.

Bolševikų partijos lyderis, Spalio perversmo organizatorius ir pirmasis Sovietų Rusijos vadovas (Liaudies komisarų tarybos pirmininkas).

Ilgametis Rusijos prezidentas. Jam valdant Rusija tapo autoritarine valstybe, vykdančia agresyvią, revanšistinę užsienio politiką, kurios kulminacija – karas prieš Ukrainą.

Ukrainos prezidentas, tapęs nacionalinio pasipriešinimo Rusijos agresijai simboliu. Jo lyderystė padėjo sutelkti Ukrainos visuomenę ir tarptautinę paramą.

Prancūzų rašytojas ir filosofas, aštrus Katalikų bažnyčios kritikas, kovojęs už žodžio ir religijos laisvę bei toleranciją.

JAV prezidentas Pirmojo pasaulinio karo metu, vienas iš Tautų Sąjungos iniciatorių ir „14 punktų“ taikos programos autorius.

LDK kunigaikštis, kurio valdymo metais (1392–1430) LDK pasiekė didžiausią galią ir teritorinį išsiplėtimą. Žalgirio mūšio laimėtojas, siekęs Lietuvos karaliaus karūnos.

Sąjūdžio lyderis, pirmasis atkurtos nepriklausomos Lietuvos valstybės vadovas, Aukščiausiosios Tarybos pirmininkas, pirmininkavęs Kovo 11-osios akto priėmimui.

Masinė istorijos politikos kampanija tarpukario Lietuvoje, skirta paminėti 500-ąsias Vytauto Didžiojo mirties metines. Jos tikslas buvo konsoliduoti tautą ir stiprinti jauną valstybę, kuriant gali...