Sąvokų žodynas
Visi svarbiausi terminai ir jų paaiškinimai vienoje vietoje.
L
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisės kodeksas. Ypač svarbus Trečiasis Statutas (1588 m.), kuris net ir po Liublino unijos įtvirtino LDK teisinį ir administracinį savarankiškumą.
XIX a. pirmoje pusėje dominavusi politinė vizija, siekusi atkurti istorinę, daugiatautę Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę federacijoje su Lenkija, t. y. Abiejų Tautų Respubliką.
Kultūrinis, politinis ir teritorinis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės palikimas, į kurį pretenduoja ir kurį savaip interpretuoja kelios šiuolaikinės valstybės: **Lietuva, Baltarusija, Ukraina ir Le...
Po Vasario revoliucijos suformuota valdžia, kuri neatstovavo plačiosioms masėms ir padarė lemtingą klaidą – nepasitraukė iš Pirmojo pasaulinio karo.
Ekonominė sistema, pagrįsta privačia nuosavybe, konkurencija ir pasiūlos bei paklausos mechanizmu. Valstybės kišimasis į ekonomiką yra minimalus.
Vienos kongreso principas, reiškiantis, kad į sostus turi būti grąžinti „teisėti“ (paveldėjimo teise) monarchai, kuriuos buvo nuvertusi Prancūzijos revoliucija arba Napoleonas.
Teisėta laikoma tik ta valdžia, kuri paveldima iš kartos į kartą (legitimi monarchija). Napoleono pasodinti valdovai buvo paskelbti neteisėtais.
Talentinga vokiečių kino režisierė, sukūrusi garsiausius nacių propagandinius filmus – „Valios triumfas“ ir „Olimpija“. Jos filmai pasižymėjo novatoriška kinematografija ir estetine galia, tač...
Tobulas „Renesanso žmogaus“ pavyzdys. Genialus menininkas, mokslininkas, inžinierius ir anatomas. Jo smalsumas buvo beribis – jis tapė „Moną Lizą“, projektavo skraidymo aparatus ir tyrinėjo žmogau...
Vokiečių istorikas, laikomas profesionaliosios istoriografijos tėvu. Iškėlė reikalavimą remtis tik patikimais pirminiais šaltiniais ir atkurti praeitį tokią, „kokia ji iš tikrųjų buvo“, siekia...
Aukščiausiasis Sovietų Rusijos vykdomosios valdžios organas, bolševikų vyriausybė, kuriai vadovavo Vladimiras Leninas.
Teisė, leidusi bet kuriam Seimo nariui, prieštaraujančiam sprendimui, nutraukti viso Seimo darbą ir anuliuoti visus jo nutarimus. Tapo viena iš pagrindinių valstybės paralyžiaus priežasčių.
Pogrindinis leidinys, leistas Lietuvoje 1972–1989 m., fiksavęs tikinčiųjų persekiojimus ir žmogaus teisių pažeidimus sovietų okupacijos metais. Svarbus pasipriešinimo ir informacinio karo simbolis...
Renesanso epochoje literatūra išsilaisvino iš vien religinės tematikos. Rašytojai (Dantė, Petrarka, Šekspyras) pradėjo kurti tautinėmis kalbomis, nagrinėti *žmogiškąsias aistras, meilę, abejones...
1569 m. sudaryta sutartis, kuria LDK ir Lenkijos karalystė susijungė į vieną federacinę valstybę – Abiejų Tautų Respubliką su bendru valdovu ir Seimu, bet atskirais iždais, kariuomenėmis ir teise.
Prancūzijos karalius (1643–1715), žinomas kaip Karalius Saulė. Ryškiausias absoliutizmo atstovas, pastatęs Versalio rūmus ir centralizavęs valdžią.
Paskutinis Prancūzijos karalius prieš revoliuciją. Jo bandymai išsaugoti absoliutinę monarchiją baigėsi giljotina.
Protestantizmo šaka, kurią pradėjo Martynas Liuteris. Pabrėžia išganymą per tikėjimą, o ne per gerus darbus. Paplitusi Vokietijoje, Skandinavijos šalyse, Latvijoje, Estijoje, Mažojoje Lietuvoje.
Karinis konfliktas, kuriame tiesiogiai kovoja mažesnės valstybės, tačiau jas remianti, finansuojanti ir ginkluojanti viena iš supervalstybių (JAV arba SSRS).
Istorijos kryptis, tirianti konkrečios, geografiškai apibrėžtos vietovės (miesto, kaimo, regiono) praeitį.
Istoriškai susidariusi paveldima socialinė grupė su nustatytomis teisėmis ir pareigomis (dvasininkija, bajorija, trečiasis luomas). Būdingas feodalinei visuomenei.
Valdymo forma brandžiaisiais viduramžiais (XII–XV a.), kurioje monarcho valdžią riboja luomų atstovų susirinkimas (pvz., Parlamentas, Seimas), ypač mokesčių klausimais.
Valdymo forma, LDK įsitvirtinusi po krikšto ir unijų su Lenkija. Didžiojo kunigaikščio valdžią ribojo Ponų taryba, o vėliau – ir bajorų Seimas.
Dvasininkijos, bajorijos ir miestiečių atstovų susirinkimai (pvz., Anglijos Parlamentas, Prancūzijos Generaliniai luomai), kurie tarėsi su monarchu dėl mokesčių ir įstatymų.
Istorijos kryptis, tirianti, kaip skirtingose epochose buvo suprantami ir konstruojami vyriškumo ir moteriškumo vaidmenys, kokią įtaką lytis turėjo žmogaus galimybėms ir patirčiai.