Apšvieta I (Moderniųjų laikų pradžia)

Sveiki, pradedame kelionę po vieną audringiausių ir svarbiausių žmonijos istorijos epochų – Naujuosius laikus. Galbūt šis pavadinimas skamba šiek tiek nuobodžiai, bet patikėkite – tai laikotarpis, kuris suformavo pasaulį, kuriame gyvename šiandien.

Pamirškite nuobodų datų kalimą. Šiose pamokose aiškinsimės, kaip gimė idėjos apie žmogaus teises, kaip griuvo tūkstantmečius stovėjusios karalystės ir kūrėsi respublikos, kaip mokslo išradimai pakeitė žmonių kasdienybę neatpažįstamai ir kaip gimė tautos, tarp jų – ir moderni lietuvių tauta.

Ši pirmoji pamoka – tai lyg kelionės žemėlapis. Išsiaiškinsime, kas apskritai yra tie „Naujieji laikai“, kokios yra šios epochos ribos ir kokie pamatiniai procesai – lyg trys galingi varikliai – pakeitė visą pasaulį. Pasiruoškite, nes pradedame aiškintis, kaip atsirado modernus pasaulis!

Probleminis klausimas

Šios pamokos pabaigoje pabandysime atsakyti į klausimą: Kodėl maždaug XVIII amžiaus pabaiga laikoma riba, atskiriančia „senąjį“ pasaulį nuo „naujojo“, ir kas iš tiesų pasikeitė paprasto žmogaus gyvenime?

Galbūt atrodo, kad įvykiai, nutikę prieš kelis šimtus metų, neturi nieko bendro su tavo „TikTok“ srautu ar naujausiu „Netflix“ serialu. Bet iš tiesų Naujųjų laikų idėjos ir išradimai supa mus kiekviename žingsnyje:

• Demokratija ir teisės. Idėja, kad tu gali balsuoti, laisvai reikšti savo nuomonę ir kad valdžia turi tau tarnauti, o ne atvirkščiai, gimė būtent šiuo laikotarpiu.
• Mokslas ir medicina. Pasitikėjimas mokslu, skiepai, moderni medicina, technologijos – visa tai yra Mokslo revoliucijos, prasidėjusios Naujaisiais laikais, palikimas.
• Tautinė tapatybė. Supratimas, kad esi lietuvis ar lietuvė, kad priklausai tautai su sava kalba ir istorija, susiformavo XIX a. – pačiame Naujųjų laikų įkarštyje.
• Miestietiškas gyvenimas. Gyvenimas mieste, darbas pagal grafiką, laisvalaikis, masinė kultūra (knygos, laikraščiai, vėliau – kinas) – visa tai yra Pramonės perversmo rezultatas.

Suprasdami šią epochą, geriau suprantame ir save bei pasaulį, kuriame gyvename.

Kad būtų lengviau suprasti, kas vyko Naujaisiais laikais, galime išskirti tris pagrindinius, tarpusavyje susijusius procesus. Įsivaizduokite juos kaip tris galingus variklius, kurie stūmė pasaulį į priekį.

Naujieji laikai – tai ne vieno įvykio, o ilgų procesų rezultatas. Galime išskirti kelias esmines sritis, kuriose įvyko didžiausi lūžiai.

Mokslo ir proto iškilimas

Ankstesniais amžiais pagrindinis autoritetas aiškinant pasaulį buvo religija ir tradicija. Apšvietos epochoje mąstytojai (filosofai) ėmė teigti, kad didžiausia vertybė yra žmogaus protas. Jie skatino ne aklai tikėti, o tyrinėti, analizuoti ir daryti išvadas, paremtas įrodymais. Tai davė pradžią mokslinei revoliucijai: fizikos, chemijos, biologijos atradimai pakeitė supratimą apie visatą ir žmogaus vietą joje.

Visuomenės ir politikos pokyčiai

Kartu su tikėjimu protu atėjo ir naujos idėjos apie visuomenę. Mąstytojai pradėjo kelti klausimus:

• Kodėl valdžia priklauso vienam žmogui (karaliui)?
• Ar visi žmonės iš prigimties yra lygūs?
• Kokias teises turi turėti kiekvienas pilietis?

Šios idėjos įkvėpė didžiąsias revoliucijas – pavyzdžiui, JAV ir Prancūzijoje – kurių metu buvo bandoma sukurti valstybes, valdomas ne karalių, o pačių piliečių, remiantis konstitucija – pagrindiniu šalies įstatymu.

Nauji šaltinių tipai

Šiame laikotarpyje atsiranda ir naujų istorijos šaltinių, kurie mums padeda suprasti epochos dvasią. Be karalių įsakų ar metraščių, istorikams tampa svarbūs:

• Deklaracijos ir konstitucijos: dokumentai, kuriuose išdėstomos piliečių teisės ir nauji valdymo principai.
• Karikatūros: pašiepiantys piešiniai, kurie atspindi visuomenės nuotaikas, kritiką valdžiai ir socialinę nelygybę. Jie dažnai pasako daugiau nei ilgi tekstai.
• Asmeniniai laiškai ir dienoraščiai: juose atsiskleidžia ne tik didieji įvykiai, bet ir paprastų žmonių jausmai bei kasdienybė.

Anoniminė prancūzų karikatūra „Viltis, kad žaidimas greitai baigsis“ (1789 m.).

Analizės klausimai:

1. Ką matote šiame paveikslėlyje? Aprašykite kiekvieną iš trijų pavaizduotų žmonių – jų išvaizdą, aprangą, veido išraišką.
2. Ką, jūsų manymu, simbolizuoja kiekviena figūra? Kokius visuomenės sluoksnius (luomus) jie atstovauja?
3. Atkreipkite dėmesį į užrašą ant akmens: „Mokesčiai ir prievolės“. Kaip šis užrašas padeda suprasti piešinio prasmę?
4. Kokią žinutę apie to meto visuomenę Prancūzijoje siunčia šios karikatūros autorius?
5. Kodėl, jūsų nuomone, tokie piešiniai buvo populiarūs būtent revoliucijos išvakarėse?

Įsivaizduok, kad esi paauglys, gyvenantis 1788 metais Paryžiuje. Tavo tėvas yra spaustuvininkas, todėl namuose nuolat matote įvairių knygų, skrajutes ir piešinių.

Parašyk trumpą dienoraščio įrašą (3–4 sakiniai), kuriame apmąstai, kodėl tavo laikai atrodo kitokie, „nauji“, palyginti su tuo, ką pasakojo tavo senelis. Kokių pokyčių ir idėjų pastebi aplink save?

Šiandien susidėliojome pagrindinius taškus, kurie padės mums keliauti po Naujųjų laikų istoriją. Svarbiausia prisiminti:

• Naujieji laikai – tai epocha (maždaug nuo 1500 m. iki 1914 m.), kuri suformavo mums įprastą modernų pasaulį.
• Šią epochą labiausiai apibrėžia trys galingi procesai: Mokslo revoliucija, politinės revoliucijos ir Pramonės perversmas.
• Norėdami suprasti šį laikotarpį, istorikai analizuoja specifinius šaltinius: konstitucijas, deklaracijas, kodeksus ir net karikatūras.

Kitose pamokose nersime giliau į kiekvieną iš šių temų.

• Protas ir mokslas tapo pagrindiniais įrankiais pasauliui pažinti.
• Apšvietos idėjos apie lygybę ir laisvę įkvėpė revoliucijas.
• Pradėjo formuotis modernios valstybės, valdomos piliečių, o ne absoliučių monarchų.

Grįžkime prie pamokos pradžioje kelto klausimo: Kas iš tiesų pasikeitė paprasto žmogaus gyvenime?

Nors pokyčiai vyko lėtai, idėja, kad žmogus gimsta laisvas ir lygus, kad jis turi teisę dalyvauti savo šalies valdyme, kad valdžia turi jam tarnauti, o ne atvirkščiai, buvo revoliucinė. Ji suteikė vilties, kad valstietis, nešantis ant savo pečių dvasininko ir bajoro naštą, kaip matėme karikatūroje, gali atsitiesti ir pareikalauti teisingumo. Būtent ši vilties ir galimybių perspektyva ir yra didžiausias Naujųjų laikų pokytis.