Sąvokų žodynas

Asmuo pabando medžiagą ir patiria stiprų, dirbtinai sukeltą malonumo jausmą (dopamino antplūdį). Smegenys įsimena šį ryšį: medžiaga = stiprus malonumas.

Apytikslis dėsningumas, teigiantis, kad pereinant iš vieno mitybos lygmens į kitą, tik apie 10% energijos yra paverčiama nauja biomase. Likusi dalis (90%) prarandama kaip šiluma, sunaudojama gyvyb...

Reguliariai vartojant medžiagą, smegenys bando prisitaikyti prie nuolatinio dopamino pertekliaus. Jos gali sumažinti dopamino receptorių skaičių arba gaminti mažiau natūralaus dopamino. Dėl to tam...

DNR grandinės galas, kuriame yra laisva hidroksilo (-OH) grupė, prijungta prie 3-iojo deoksiribozės anglies atomo.

Išsivysto stiprus emocinis ir protinis potraukis (troškimas) vartoti medžiagą. Žmogus jaučia, kad be jos negali atsipalaiduoti, jaustis gerai ar susidoroti su stresu. Medžiagos vartojimas tampa sv...

Organizmas taip prisitaiko prie nuolatinio medžiagos buvimo, kad ji tampa būtina normaliam funkcionavimui. Staiga nutraukus vartojimą, pasireiškia abstinencijos sindromas – nemalonūs ir kartai...

DNR grandinės galas, kuriame yra laisva fosfato grupė, prijungta prie 5-ojo deoksiribozės anglies atomo.

Modifikuotas guanino nukleotidas, prijungiamas prie iRNR 5' galo.

Žmogus vartoja medžiagą nepaisydamas akivaizdžių neigiamų pasekmių sveikatai, santykiams, darbui ar finansams. Jis nebegali kontroliuoti nei vartojimo dažnumo, nei kiekio.

Ribosomos sritis, kurioje prisijungia nauja tRNR, nešanti aminorūgštį.

Molekulė, susidaranti iš ATP, kai atskeliama viena fosfato grupė ir atpalaiduojama energija.

Įgyto imunodeficito sindromas. Tai galutinė, negydomos ŽIV infekcijos stadija, kai imuninė sistema nebegali apsiginti nuo infekcijų.

Pagrindinė energijos „valiuta“ visose ląstelėse. Energija, gauta skaidant maisto medžiagas (pvz., gliukozę), yra kaupiama ATP molekulėse ir vėliau naudojama visiems ląstelės procesams.

Universali molekulė, tiekianti energiją visiems ląstelėje vykstantiems procesams.

Fermentas, esantis vidinėje mitochondrijų membranoje, veikiantis kaip molekulinis variklis. Per jį grįždami vandenilio jonai (protonai) suka šį fermentą, o mechaninė sukimo energija paverčiama che...

Procesas, kurio metu suvirškinti monomerai (gliukozė, aminorūgštys, riebalų rūgštys) per plonosios žarnos sienelę patenka į kraują ir limfą.

Dviejų anglies atomų molekulė, susidaranti iš piruvato pereinamojoje reakcijoje ir įjungiama į Krebso ciklą.

Svarbus mediatorius nervų ir raumenų sinapsėse (sukelia raumenų susitraukimą), taip pat svarbus atminčiai ir mokymuisi.

Jutimo receptorių jautrumo sumažėjimas, veikiant pastoviam, ilgalaikiam dirgikliui. Leidžia ignoruoti nereikšmingą informaciją (pvz., drabužių lietimąsi prie odos).

Paveldimas požymis, kuris padidina organizmo šansus išgyventi ir daugintis tam tikroje aplinkoje. Tai natūraliosios atrankos rezultatas.

Procesas, kai iš vienos protėvinės rūšies greitai išsivysto daug naujų rūšių, užimančių skirtingas ekologines nišas.

Skirtingų molekulių (pvz., vandens ir stiklo) tarpusavio trauka.

Liauka: Antinksčiai. Funkcija: Paruošia organizmą „kovok arba bėk“ reakcijai streso metu: greitina širdies veiklą, kvėpavimą, didina gliukozės kiekį kraujyje.

Hormonas ir vaistas, naudojamas anafilaksijos atveju. Jis sutraukia kraujagysles (pakelia kraujospūdį), atpalaiduoja kvėpavimo takus (palengvina kvėpavimą) ir yra pagrindinė priemonė gyvybei išgel...

Ląstelinio kvėpavimo tipas, kuriam būtinas deguonis. Jo metu gliukozė visiškai suskaidoma iki anglies dioksido ir vandens, pagaminama daug ATP (apie 36-38 molekulės iš vienos gliukozės molekulės).

Akies lęšiuko gebėjimas keisti išgaubtumą, kurį valdo krumplyno raumuo, prisitaikant matyti skirtingu atstumu esančius daiktus.

Minimalus energijos kiekis, kurio reikia, kad prasidėtų cheminė reakcija. Fermentai ją sumažina.

Medžiagų judėjimas per membraną prieš koncentracijos gradientą, kuriam reikalinga ląstelės energija (ATP). Vykdo baltymai siurbliai.

Specifinė fermento vieta, prie kurios jungiasi substratas.

Genų mutacijos pavyzdys. Tai paveldima būklė, kai organizmas negamina pigmento melanino dėl neveiksnaus fermento tirozinazės.

Viena iš kelių galimų to paties geno formų (versijų). Pavyzdžiui, rudų akių alelis ir mėlynų akių alelis.

Tam tikro alelio proporcija visų tam tikro geno alelių atžvilgiu populiacijos genų fonde.

Medžiaga, sukelianti alerginę reakciją. Tai gali būti žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, maisto produktai, vaistai, dulkių erkutės ir kt.

Padidėjęs, netinkamas imuninės sistemos atsakas į normaliai nekenksmingas aplinkos medžiagas (alergenus), tokias kaip žiedadulkės, dulkių erkutės ar maistas.

Anaerobinis procesas, vykstantis mielėse ir kai kuriuose augaluose. Piruvatas paverčiamas etanoliu (alkoholiu) ir anglies dioksidu.

Naujų rūšių susidarymas, kai populiaciją fiziškai atskiria geografinis barjeras (pvz., upė, kalnai).

Poliploidija, atsirandanti sukryžminus dvi skirtingas rūšis. Hibridas turi abiejų tėvinių rūšių chromosomų rinkinius.

Procesas, kai iš tos pačios pre-iRNR, skirtingai sujungiant egzonus, galima pagaminti kelis skirtingus baltymus. Tai smarkiai padidina genomo koduojamą įvairovę.

Maža, pūslelės formos struktūra plaučiuose, kurios sienelę sudaro vienas sluoksnis ląstelių ir apraizgo kapiliarų tinklas. Tai pagrindinė dujų apykaitos vieta.

Molekulė, turinti ir hidrofilinę, ir hidrofobinę dalis (pvz., fosfolipidas).

Fermentas, skaidantis sudėtingus angliavandenius (krakmolą) į paprastesnius cukrus. Randama seilėse ir kasos sultyse.

Monomeras, kurio pagrindą sudaro amino grupė, karboksilo grupė ir unikali R grupė. Yra 20 standartinių tipų.

Mažesnės molekulės, iš kurių sudaryti baltymai. Skirstomos į pakeičiamąsias (organizmas pasigamina) ir nepakeičiamąsias (būtina gauti su maistu).

Hormonai, sintetinami iš pavienių aminorūgščių (dažniausiai tirozino). Pavyzdžiai: adrenalinas (hidrofilinis), tiroksinas (hidrofobinis).

Pirminis azoto fiksacijos produktas, kurį gali pasisavinti kai kurie augalai arba kuris toliau paverčiamas nitratais.

Procesas, kurio metu skaidytojai, ardydami negyvą organiką, joje esantį azotą paverčia amoniaku ($$NH_3$$).

Sintetiniai testosterono dariniai, skatinantys raumenų masės augimą. Medicinoje naudojami gydyti raumenų nykimo ligas, bet piktnaudžiavimas sporte sukelia rimtų šalutinių poveikių: kepenų pažeidim...

Medžiagų apykaitos dalis, kurios metu iš paprastesnių molekulių sintetinamos sudėtingesnės, naudojant energiją. Pavyzdys: fotosintezė, baltymų sintezė.

Energijos gamybos būdas, kai ląstelėms trūksta deguonies. Jo metu pagaminama mažai energijos, o žmogaus raumenyse susidaro pieno rūgštis.

Ląstelinio kvėpavimo tipas, vykstantis be deguonies. Jo metu gliukozė skaidoma tik iš dalies, susidaro pieno rūgštis arba etanolis, pagaminama labai mažai ATP (tik 2 molekulės).

Staigi, sunki ir gyvybei pavojinga sisteminė alerginė reakcija. Jai būdingas staigus kraujospūdžio kritimas, kvėpavimo takų sutinimas, sąmonės netekimas. Reikalinga skubi medicininė pagalba.

Individo, kurio genotipas nežinomas (bet fenotipas dominantinis), kryžminimas su recesyvine homozigota (aa). Pagal palikuonių fenotipus nustatomas tiriamojo individo genotipas (AA ar Aa).

Individo, kurio genotipas nežinomas, kryžminimas su recesyvine homozigota (aa). Naudojamas siekiant nustatyti tiriamojo individo genotipą.

Organai, turintys skirtingą evoliucinę kilmę ir sandarą, bet atliekantys panašią funkciją. Pavyzdys: vabzdžio sparnas ir paukščio sparnas.

Skirtingos kilmės ir sandaros organai, atliekantys tą pačią funkciją ir atsiradę dėl prisitaikymo prie panašių aplinkos sąlygų (konvergentinė evoliucija) (pvz., paukščio ir vabzdžio sparnai).

Chromosomų skaičiaus pokytis, kai ląstelė turi nenormalų pavienių chromosomų skaičių (pvz., 2n+1 arba 2n-1).

Pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Skirstomi į sudėtinius (lėtai virškinamus) ir paprastuosius (greitai pasisavinamus).

Pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurių pagrindinis šaltinis anglies cikle yra kvėpavimas ir degimas.

Procesas, kurio metu neorganinis anglies dioksidas (CO₂) įjungiamas į organinę molekulę Kalvino ciklo pradžioje.

Bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai sukelia asmuo, organizacija, renginys ar produktas, išreikštas CO₂ ekvivalentu.

Visiškas uoslės praradimas. Gali būti įgimtas arba įgytas dėl galvos traumos, kvėpavimo takų infekcijos (įskaitant COVID-19) ar neurodegeneracinių ligų.

Dviejų hormonų priešingas poveikis tam pačiam procesui. Pavyzdys: insulinas mažina, o gliukagonas didina gliukozės kiekį kraujyje.

Kremzlinis dangtelis, kuris rijimo metu uždaro įėjimą į gerklas, apsaugodamas kvėpavimo takus nuo maisto patekimo.

Vaistai, kurie naikina bakterijas (baktericidinis poveikis) arba stabdo jų augimą ir dauginimąsi (bakteriostatinis poveikis). Jie yra neveiksmingi prieš virusus.

Hormonas, reguliuojantis vandens reabsorbciją. Veikdamas surenkamuosius latakus, jis padidina jų sienelių pralaidumą vandeniui, todėl daugiau vandens grąžinama į kraują ir išskiriamas labiau konce...

Pagumburyje gaminamas ir hipofizės užpakalinėje skiltyje kaupiamas hormonas. Jis didina vandens reabsorbciją (grąžinimą į kraują) inkstų surenkamuosiuose latakuose. Veikiant ADH, išskiriama mažiau...

Bet kokia molekulė (dažniausiai baltymas ar polisacharidas), kurią imuninė sistema atpažįsta kaip svetimą ir kuri sužadina imuninį atsaką.

Vaistai, kurie blokuoja histamino poveikį organizme. Jie palengvina alergijos simptomus, tokius kaip čiaudulys, sloga ir niežulys, tačiau pačios alergijos negydo.

Trijų nukleotidų seka tRNR molekulėje, kuri yra komplementari iRNR kodonui.

Specialūs baltymai, kuriuos imuninė sistema gamina reaguodama į specifinį alergeną. Alergijos atveju organizmas pagamina didelį kiekį IgE antikūnų.

Apsauginę funkciją atliekantys baltymai, kuriuos gamina imuninė sistema. Jie atpažįsta ir neutralizuoja svetimkūnius, pavyzdžiui, virusus ir bakterijas.

Y formos baltymas, kurį gamina B limfocitai. Jis specifiškai jungiasi prie antigeno, jį neutralizuoja arba pažymi sunaikinimui.

Dvigrandės DNR savybė, kai viena grandinė eina 5'→3' kryptimi, o kita – 3'→5' kryptimi.

Porinė vidaus sekrecijos liauka, esanti virš inkstų. Gamina hormonus, svarbius streso atsakui (adrenaliną) ir metabolizmui (kortizolį).

Medžiagos (pvz., vitaminai C ir E), kurios apsaugo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, galinčios pažeisti ląsteles.

Kryžminant hibridus, F₂ kartoje požymiai išsiskiria santykiu 3:1 (fenotipai) ir 1:2:1 (genotipai).

Brendimo metu atsirandantys išoriniai kūno pokyčiai, nebūtini dauginimuisi, bet išryškinantys lytinius skirtumus (pvz., balso storėjimas, krūtų augimas).

Molekulė ląstelės viduje (pvz., ciklinis adenozinmonofosfatas, cAMF), kuri perduoda signalą nuo membranos receptoriaus į ląstelės gilumą, sukeldama atsaką. Veikia kaip signalo stiprintuvas.

Trečiasis mitybos lygmuo. Tai mėsėdžiai (karnivorai), mintantys pirminiais vartotojais (žolėdžiais).

Lokalus polipeptidinės grandinės susilankstymas į α-spirales ir β-klostes, stabilizuotas vandeniliniais ryšiais.

Stambiausia arterija organizme, išeinanti iš kairiojo skilvelio ir tiekianti deguonies prisotintą kraują į visą kūną.

Žiedadulkių pernešimas nuo dulkinės ant piestelės purkos. Gali būti savidulka arba kryžmadulka.

Maža, aklina atauga storosios žarnos pradžioje. Manoma, kad ji gali būti svarbi imuninei sistemai ir veikti kaip gerųjų bakterijų „saugykla“.

Maksimalus individų skaičius, kurį tam tikra aplinka gali išlaikyti neribotą laiką, atsižvelgiant į išteklių (maisto, vandens, erdvės) ribotumą.

Lamarkas: Aplinka tiesiogiai sukelia pokyčius individe, sukurdama poreikį keistis. Darvinas: Aplinka veikia kaip filtras – ji atrenka naudingiausius požymius iš jau esančios įvairovės.

Veiksmų ir priemonių visuma, skirta apsaugoti ir atkurti gamtinę aplinką, racionaliai naudoti jos išteklius ir mažinti neigiamą žmogaus veiklos poveikį.

Liga, kurią sukelia su maistu patekę mikroorganizmai (bakterijos, virusai) arba jų pagaminti toksinai.

Spermatozoido ir kiaušialąstės branduolių susiliejimas, atkuriant diploidinį chromosomų rinkinį. Paprastai vyksta kiaušintakyje.

Audinių sistema, atsakinga už medžiagų transportą. Sudaryta iš medienos (ksilemos) ir karnienos (floemos).

Ne, grybai nevykdo fotosintezės. Jie yra heterotrofiniai organizmai, neturintys chlorofilo, ir maisto medžiagas gauna skaidydami negyvas organines medžiagas arba parazituodami.

Vienas iš trijų gyvybės domenų. Tai prokariotai, dažnai gyvenantys ekstremaliose sąlygose. Genetiškai artimesni eukarijams nei bakterijoms.

Kraujagyslė, kuria kraujas teka iš širdies į organus. Paprastai (išskyrus plaučių arteriją) ja teka arterinis kraujas.

Kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš širdies į organus. Paprastai (išskyrus plaučių arteriją) jomis teka arterinis (įsotintas deguonies) kraujas.

Skaistus, raudonos spalvos kraujas, gausiai prisotintas deguonies.

Procesas, kurio metu augalai pasisavina neorganinį azotą (nitratus, amoniaką) ir įjungia jį į savo organines molekules (pvz., baltymus).

Pagrindinis audinys, kurio ląstelėse gausu chloroplastų. Jame vyksta fotosintezė. Daugiausia randamas lapuose.

Retai pasitaikantis reiškinys, kai individui pasireiškia jo tolimiems protėviams būdingi požymiai, kurie normaliai nepasireiškia (pvz., gausus žmogaus kūno plaukuotumas, uodegėlė).

Lėtinė arterijų liga, kurios metu ant vidinių kraujagyslių sienelių susidaro cholesterolio plokštelės, siaurinančios spindį ir bloginančios kraujotaką.

Dujinė azoto forma, sudaranti apie 78 % atmosferos. Daugumai organizmų neprieinama dėl labai tvirto trigubo ryšio tarp azoto atomų.

Baltymas, kuris atpažįsta stop kodoną A srityje ir nutraukia transliaciją.

Lamarkas: Pokyčiai vyksta ir yra svarbūs individo lygmeniu per jo gyvenimą. Darvinas: Atranka veikia individus, tačiau evoliucija (požymių dažnio pokytis) vyksta populiacijos lygmeniu...

Plazminės membranos savybė praleisti vienas medžiagas ir nepraleisti kitų. Tai leidžia ląstelei reguliuoti savo vidinę sudėtį.

Membranos savybė praleisti tik tam tikras medžiagas, o kitas sulaikyti. Tai leidžia palaikyti homeostazę.

Efektoriaus sukeltas veiksmas, kuris keičia vidinę aplinką ir atstato homeostazę (neigiamo grįžtamojo ryšio atveju).

Gebėjimas reaguoti į aplinkos pokyčius (dirgiklius), tokius kaip šviesa, garsas, temperatūra, cheminės medžiagos. Pavyzdžiui, augalas stiebiasi į šviesą, o jūs atitraukiate ranką nuo karšto pavirš...

Nauja DNR grandinė, kuri sintetinama fragmentiškai (Okazaki fragmentais) priešinga kryptimi nei juda replikacijos šakutė.

Energijos šaltiniai, kurie gamtoje atsikuria natūraliai per trumpą laiką. Pavyzdžiui, saulės, vėjo, vandens, geoterminė energija.

Gamtos ištekliai, kurie per žmogui suvokiamą laiką atsikuria arba yra neišsenkantys. Tai saulės, vėjo, vandens energija, biomasė.

Bakterijų savybė išgyventi ir daugintis veikiant antibiotikui, kuris anksčiau jas veiksmingai naikino. Tai didžiulė visuomenės sveikatos problema.

Kraujotakos sistema, kurioje kraujas (hemolimfa) teka ne tik kraujagyslėmis, bet ir išsilieja į kūno ertmes, tiesiogiai aplaudamas audinius. Būdinga nariuotakojams, moliuskams.

Procesas, kurio metu nustatomas donoro ir recipiento genetinis panašumas (ypač pagal ŽLA – žmogaus leukocitų antigenus), siekiant sumažinti atmetimo riziką.

Panašios sandaros, kilmės ir funkcijų ląstelių bei tarpląstelinės medžiagos visuma. Audiniai sudaro organus.

Visi gyvi organizmai auga (didėja jų dydis, masė) ir vystosi (kinta jų sandara ir funkcijos per gyvenimą). Pavyzdžiui, iš sėklos išauga medis, o iš lervos išsivysto drugelis.

Liauka: Hipofizė (posmegeninė liauka). Funkcija: Skatina kaulų ir raumenų augimą. Jo trūkumas vaikystėje sukelia nykštukizmą, perteklius – gigantizmą.

Naudojama vaikų, turinčių augimo hormono trūkumą, gydymui. Genų inžinerijos būdu pagaminto hormono injekcijos leidžia pasiekti normalų ūgį.

Fitohormonų grupė, skatinanti ląstelių tįstamąjį augimą, viršūninį dominavimą, šaknų formavimąsi. Svarbiausi fototropizmui ir geotropizmui.

Transgeniniai ryžiai, gaminantys beta karoteną (vitamino A pirmtaką), skirti kovai su vitamino A trūkumu.

Genetiškai modifikuotų ryžių veislė, kuri gamina beta karoteną (vitamino A provitaminą). Sukurta siekiant kovoti su vitamino A trūkumu besivystančiose šalyse.

Būklė, kai imuninė sistema praranda toleranciją ir pradeda atakuoti bei naikinti savas organizmo ląsteles ir audinius.

Signalizacijos būdas, kai ląstelė išskiria cheminę medžiagą, kuri veikia ją pačią, jungdamasi prie jos pačios paviršiaus receptorių.

Periferinės nervų sistemos dalis, reguliuojanti nevalingas vidaus organų funkcijas, tokias kaip širdies plakimas, kvėpavimas, virškinimas.

Poliploidija, atsirandanti dėl chromosomų rinkinių padvigubėjimo vienos rūšies viduje (pvz., klaida mejozės metu).

Nelytinė chromosoma. Žmogus turi 22 poras autosomų.

Visos chromosomos, išskyrus lytines. Žmogus turi 22 poras autosomų.

Organizmas, kuris pats pasigamina organines medžiagas iš neorganinių, naudodamas išorinę energiją (dažniausiai Saulės šviesą). Pavyzdžiai: augalai, melsvabakterės.

Būklė, kai organizme visiškai nėra tam tikro vitamino. Sukelia sunkias, specifines ligas, pavyzdžiui, vitamino C trūkumas – skorbutą, vitamino D – rachitą.

Purino arba pirimidino darinys, lemiantis genetinį kodą. DNR: A, T, G, C. RNR: A, U, G, C.

DNR sudedamosios dalys, kurių seka koduoja genetinę informaciją. Yra keturios: Adeninas (A), Timinas (T), Citozinas (C) ir Guaninas (G).

Procesas, kurio metu atmosferos azotas ($$N_2$$) paverčiamas amoniaku ($$NH_3$$). Tai pirmas ir svarbiausias žingsnis, padarantis azotą prieinamą gyvybei.

Limfocitas, atsakingas už humoralinį imunitetą. Aktyvuotas virsta plazmine ląstele ir gamina antikūnus.

Mikroskopinis, vienaląstis organizmas, priklausantis prokariotų karalystei. Bakterijos turi ląstelės sienelę, kuri dažnai tampa antibiotikų taikiniu.

Vienas iš trijų gyvybės domenų. Tai prokariotai su peptidoglikano ląstelių sienelėmis. Apima didžiulę mikroorganizmų įvairovę.

Infekcija, kurią sukelia bakterijos (pvz., chlamidiozė). Gali būti visiškai išgydoma antibiotikais.

Biotechnologijų taikymas pramonėje. Apima fermentų, bioplastiko, biokuro ir kitų cheminių medžiagų gamybą naudojant mikroorganizmus. Siekiama pramoninius procesus padaryti efektyvesnius ir draugiš...

Sudėtingos molekulės, sudarytos iš aminorūgščių. Pagrindinė statybinė medžiaga, reikalinga raumenims, audiniams, fermentams ir hormonams.

Organinis polimeras, sudarytas iš aminorūgščių monomerų, sujungtų peptidiniais ryšiais. Atlieka daugybę struktūrinių ir funkcinių vaidmenų ląstelėje.

Baltymas nešiklis, kuris, naudodamas ATP energiją, aktyviai perneša medžiagas per membraną prieš jų koncentracijos gradientą.

Genų mutacijos tipas, kai viena bazių pora pakeičiama kita.

Hipotetinė rūšis, iš kurios evoliucijos eigoje išsivystė dvi ar daugiau šiuolaikinių ar išnykusių rūšių.

Visų skirtingų rūšių populiacijų visuma, gyvenanti ir sąveikaujanti tarpusavyje tam tikroje buveinėje.

Substitucija, dėl kurios aminorūgštį koduojantis kodonas virsta stop kodonu.

Būklė, kai žmogus yra užsikrėtęs infekcija, bet nejaučia jokių ligos požymių. Tai ypač pavojinga, nes infekcija gali būti nepastebimai platinama.

Gyvūnai, neturintys stuburo. Jie sudaro didžiąją dalį (apie 95%) visų gyvūnų rūšių. Pavyzdžiai: vabzdžiai, moliuskai, kirmėlės, duobagyviai.

Augaluose (ypač oranžinės spalvos daržovėse ir vaisiuose) randamas pigmentas. Organizme jis paverčiamas vitaminu A. Veikia kaip antioksidantas.

Universali sistema, pagal kurią kiekvienai rūšiai suteikiamas dviejų dalių lotyniškas pavadinimas (Gentis + rūšies epitetas), pvz., Felis catus.

Procesas, kai teršalai (pvz., pesticidai, sunkieji metalai) kaupiasi organizmuose, o jų koncentracija didėja kylant mitybos grandinės lygmenimis.

Procesas, kurio metu organinės medžiagos yra suskaitomos mikroorganizmų (bakterijų, grybų). Tai natūralus gamtos apsivalymo būdas.

Nenutrūkstamas cheminių elementų judėjimas ir kitimas tarp gyvosios gamtos (bio-), negyvosios gamtos (geo-) ir cheminių procesų.

Mokslas, tiriantis rūšių geografinį paplitimą Žemėje.

Organizmas arba organizmų grupė, kurių buvimas, nebuvimas ar būklė atspindi tam tikras aplinkos sąlygas, pavyzdžiui, taršos lygį (pvz., kerpės oro švarai nustatyti).

Individo sugebėjimas išgyventi ir susilaukti vaisingų palikuonių, perduodant savo genus kitai kartai, palyginti su kitais tos pačios populiacijos individais.

Gyvųjų organizmų įvairovė visuose lygmenyse: genetiniame (vienos rūšies individų genų įvairovė), rūšių (rūšių skaičius tam tikroje teritorijoje) ir ekosistemų (buveinių įvairovė).

Procesas, kurio metu tam tikrų toksinų (pvz., pesticidų, sunkiųjų metalų) koncentracija didėja kiekviename aukštesniame mitybos lygmenyje. Kadangi toksinai kaupiasi audiniuose ir nėra suskaidomi,...

Procesas, kurio metu teršalų koncentracija didėja kiekvienoje aukštesnėje mitybos grandinės grandyje. Kuo aukščiau organizmas mitybos piramidėje, tuo didesnė teršalų koncentracija jo audiniuose.

Bendra organinės medžiagos masė tam tikrame ploto ar tūrio vienete arba tam tikrame mitybos lygmenyje.

Aplinkos valymo technologija, kurios metu naudojami mikroorganizmai (bakterijos, grybai) teršalams (pvz., naftai, pesticidams) skaidyti į mažiau kenksmingus junginius.

Visos Žemės planetos ekosistemų visuma; ta Žemės rutulio dalis, kurioje egzistuoja gyvybė.

Technologijų, naudojančių gyvus organizmus, jų sistemas ar dalis, visuma, skirta kurti ar modifikuoti produktus bei procesus konkrečiam tikslui. Apima viską nuo alaus virimo iki genų inžinerijos.

Gyvybės formų įvairovė tam tikroje teritorijoje ar visoje Žemėje. Apima rūšių įvairovę, genetinę įvairovę rūšių viduje ir ekosistemų įvairovę.

Didžiausia eukariotinės ląstelės organelė, apgaubta dvigubos membranos, kurioje saugoma genetinė informacija (DNR).

Membrana apgaubta organelė, kurioje saugoma genetinė informacija (DNR) ir valdomi ląstelės gyvybiniai procesai.

Tanki sritis branduolyje, kurioje sintetinama ribosominė RNR ir surenkamos ribosomos.

Laikotarpis, kurio metu žmogaus organizmas pasiekia lytinę brandą ir gebėjimą daugintis. Procesą valdo hormonai.

Dvi pagrindinės trachėjos šakos, kurios įeina į plaučius ir ten tęsia šakojimąsi.

Labai smulkios bronchų šakelės plaučiuose, kurios baigiasi alveolių kekėmis.

Genetiškai modifikuoti augalai (pvz., kukurūzai, medvilnė), turintys geną iš bakterijos Bacillus thuringiensis (Bt). Šie augalai gamina baltymą, nuodingą tam tikriems vabzdžiams kenkėjams, todėl...

Genų dreifo forma, kai dėl staigaus ir drastiško populiacijos sumažėjimo (pvz., dėl gamtos katastrofos) išlikusių individų genų fondas nebeatspindi pradinės populiacijos genetinės įvairovės.

Ikizigotinis barjeras, kai dvi rūšys negali kryžmintis, nes gyvena skirtingose buveinėse ir retai susitinka.

Procesas, kai natūralios aplinkos plotai yra sunaikinami (pvz., iškertamas miškas) arba suskirstomi į mažus, izoliuotus fragmentus (pvz., nutiesus kelią), trukdant organizmų migracijai.

(angl. Clustered Regularly Interspaced Short Palindromic Repeats) – DNR sekų šeima, randama bakterijų genome, veikianti kaip virusų DNR „duomenų bazė“.

Revoliucinė genų redagavimo technologija, kilusi iš bakterijų imuninės sistemos. Leidžia labai tiksliai perkirpti DNR norimoje vietoje. Vadinama „genų žirklėmis“.

Amerikiečių mikrobiologas, kuris, remdamasis rRNR analize, atrado Archėjas ir pasiūlė trijų domenų sistemą.

Baltymas (fermentas) CRISPR sistemoje, kuris veikia kaip „žirklės“ ir fiziškai perkerpa DNR grandinę.

Polisacharidas, pagrindinė augalų ląstelių sienelių sudedamoji dalis.

Principas, apibrėžiantis informacijos srautą ląstelėje: DNR → RNR → Baltymas.

Nervų sistemos dalis, kurią sudaro galvos ir nugaros smegenys. Ji veikia kaip pagrindinis informacijos apdorojimo ir valdymo centras.

Didelė, vandens pripildyta organelė augalo ląstelėje, kuri palaiko turgorinį slėgį, kaupia maisto medžiagas ir atliekas.

Cilindrinės struktūros gyvūnų ląstelėse, kurios formuoja dalijimosi verpstę mitozės metu.

Sritis, jungianti dvi seserines chromatides vienoje chromosomoje.

Maisto molekulių skaidymas naudojant chemines medžiagas, vadinamas fermentais. Pavyzdžiui, seilių amilazė pradeda skaidyti krakmolą burnoje.

Procesas, kai protonų (H⁺) gradiento energija naudojama ATP sintezei per ATP sintazę.

Receptorius, reaguojantis į specifinių cheminių molekulių prisijungimą. Randami nosyje (uoslės) ir liežuvyje (skonio).

Polisacharidas, pagrindinė grybų ląstelių sienelių ir nariuotakojų išorinių griaučių sudedamoji dalis.

Sukėlėjas: Bakterija. Požymiai: Dažnai besimptomė. Komplikacijos: Gali sukelti nevaisingumą. Gydymas: Antibiotikai.

Žalias pigmentas chloroplastų tilakoidų membranose, kuris sugeria šviesos energiją.

Organelė augalų ir dumblių ląstelėse, kurioje vyksta fotosintezė.

Tik augalų ir dumblių ląstelėse randama organelė, kurioje vyksta fotosintezė – saulės energijos pavertimas chemine energija.

Steroidas, esantis gyvūnų ląstelių membranose ir tarnaujantis kaip kitų steroidų sintezės pirmtakas.

Viena iš dviejų identiškų pasidvigubinusios chromosomos dalių, kurios yra sujungtos centromera. Prieš ląstelės dalijimąsi chromosoma sudaryta iš dviejų seserinių chromatidžių.

Kompleksas, sudarytas iš DNR ir baltymų histonų eukariotų branduolyje.

Struktūra ląstelės branduolyje (eukariotų), sudaryta iš susuktos DNR ir baltymų. Chromosomos padeda tvarkingai supakuoti ilgą DNR molekulę ir užtikrina, kad dalijantis ląstelei genetinė medžiaga t...

Stambaus masto pokytis, paveikiantis chromosomų struktūrą arba skaičių. Paprastai turi didesnį poveikį fenotipui nei genų mutacijos.

Stambaus masto pokytis, paveikiantis chromosomos struktūrą arba skaičių.

Būklė, kai ląstelėje yra netaisyklingas chromosomų skaičius (ne kartotinis haploidiniam rinkiniui), pvz., viena per daug arba vienos trūksta.

Pokytis, susijęs su chromosomos sandaros pasikeitimu. Tipai: delecija, duplikacija, inversija, translokacija.

Mikroelementas, svarbus imuninės sistemos funkcijai, žaizdų gijimui, augimui bei skonio ir uoslės pojūčiams.

Vidinis biologinis ~24 valandų ciklas, reguliuojantis miego-būdravimo ciklą, hormonų sekreciją, kūno temperatūrą. Pavyzdžiui, kortizolio lygis natūraliai yra aukščiausias ryte (padeda pabusti), o...

Visas ląstelės vidinis turinys, išskyrus branduolį (eukariotų atveju). Ją sudaro citozolis (skysta dalis) ir organelės.

Baltyminių siūlų ir vamzdelių tinklas citoplazmoje, palaikantis ląstelės formą, judėjimą ir vidinį transportą.

Milžiniška molekulė, turinti dvigubos spiralės formą. Joje yra užkoduota genetinė informacija, reikalinga organizmo vystymuisi, augimui, funkcionavimui ir dauginimuisi. Tai tarsi gyvybės „brėž...

Fermentas, kuris veikia kaip „molekuliniai klijai“. Jis sujungia DNR fragmentus, pavyzdžiui, įklijuoja svetimą geną į perkirptą plazmidę, taip sukuriant rekombinantinę DNR.

Pagrindinis replikacijos fermentas, kuris sintetina naują DNR grandinę, prijungdamas nukleotidus pagal komplementarumo principą.

Trumpos, sintetinės viengrandės DNR atkarpos, kurios apibrėžia dauginamo fragmento ribas PGR metu.

Trumpa RNR seka, prie kurios 3' galo DNR polimerazė pradeda jungti DNR nukleotidus.

Fermentas, kuris sintetina trumpą RNR praimerį, būtiną DNR polimerazei pradėti darbą.

Procesas, kurio metu iš vienos DNR molekulės nukopijuojamos dvi identiškos DNR molekulės.

Dujų mišinyje vienos dujų rūšies sukeliamas slėgis. Žymimas $$P_{O_2}$$ (deguonies dalinis slėgis), $$P_{CO_2}$$ (anglies dioksido dalinis slėgis).

Įgimtas spalvinės regos sutrikimas, dažniausiai dėl vieno ar kelių tipų kolbelių funkcijos sutrikimo. Dažniausiai pasitaiko raudonos ir žalios spalvų skyrimo sutrikimas. Tai su lytimi (X chromosom...

Visuomenės vystymosi modelis, kuriuo siekiama tenkinti dabarties poreikius, nepakenkiant ateities kartų galimybėms tenkinti savuosius. Jis apima ekonominę, socialinę ir aplinkosauginę sritis.

Sudarytas iš kelių ląstelių sluoksnių, viršutinis – plokščios ląstelės. Atlieka apsauginę funkciją nuo mechaninio poveikio. Randamas odoje (ragėjantis), burnos ertmėje, stemplėje (neragėjantis...

Gebėjimas sukurti į save panašius palikuonis, taip užtikrinant rūšies išlikimą. Dauginimasis gali būti lytinis (dalyvaujant dviem tėviniams organizmams) arba nelytinis (dalyvaujant vienam...

Reiškinys, kai populiacijoje egzistuoja daugiau nei du vieno geno aleliai (pvz., Iᴬ, Iᴮ, i aleliai, lemiantys kraujo grupes).

Genetinis sutrikimas, kurį sukelia 21-os chromosomos trisomija.

Chromosomų skaičiaus mutacijos pavyzdys. Būklė, kurią sukelia papildoma 21-os chromosomos kopija.

Procesas, vykstantis kepenų ląstelėse, kurio metu nuo aminorūgščių pertekliaus atskeliama amino grupė ($$-NH_2$$), paverčiant ją amoniaku ($$NH_3$$).

Būklė, kai organizmas praranda daugiau skysčių, nei gauna. Ypač pavojinga vemiant ir viduriuojant. Požymiai: troškulys, sausa burna, galvos svaigimas.

Chromosomos struktūros pokytis, kai prarandamas chromosomos fragmentas su jame esančiais genais.

Fermento (baltymo) erdvinės struktūros negrįžtamas pažeidimas dėl aukštos temperatūros arba netinkamo pH. Dėl denatūracijos fermentas praranda savo aktyvumą.

Išorinis, vieno ląstelių sluoksnio audinys, dengiantis ir apsaugantis lapus, jaunus stiebus ir šaknis. Gali turėti kutikulę.

Procesas, kurio metu bakterijos paverčia nitratus atgal į dujinį atmosferos azotą ($$N_2$$), taip uždarydamos ciklą.

Pentozė (cukrus), įeinanti į DNR sudėtį.

Pagrindinis kvėpavimo raumuo – plokščias, kupolo formos raumuo, skiriantis krūtinės ląstą nuo pilvo ertmės. Susitraukdama ji suplokštėja.

Procedūra, dirbtinai valanti kraują nuo toksinų, taikoma pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu ir laukiantiems transplantacijos.

Širdies raumens atsipalaidavimo fazė, kurios metu prieširdžiai ir skilveliai prisipildo kraujo.

Didžiausia galvos smegenų dalis, atsakinga už aukštąją nervinę veiklą: mąstymą, kalbą, atmintį, valingus judesius.

Kraujo kelias iš kairiojo širdies skilvelio per aortą į viso kūno arterijas, kapiliarus, venas ir atgal į dešinįjį prieširdį. Aprūpina organizmą deguonimi ir maistinėmis medžiagomis.

Procesas, kurio metu individai, turintys tam tikrų paveldimų požymių, tam tikroje aplinkoje išgyvena ir susilaukia daugiau palikuonių nei kiti individai. Tai yra gamtinės atrankos mechanizmo esmė.

Procesas, kurio metu skirtingos ląstelės, turinčios tą patį genomą, reiškia (ekspresuoja) skirtingus genus, taip įgydamos specializuotas funkcijas.

Medžiagos molekulių judėjimas iš didesnės koncentracijos srities į mažesnės koncentracijos sritį. Šis procesas nereikalauja energijos.

Kryžminimas, kurio metu analizuojamas dviejų požymių paveldėjimas.

Chromosomų rinkinys ląstelėje, kuriame yra dvi kiekvienos chromosomos kopijos (homologinės poros). Būdingas kūno (somatinėms) ląstelėms.

Procesas, kurio metu žmogus atrenka ir veisia organizmus, turinčius jam pageidaujamų savybių. Pavyzdžiui, šunų veislės, žemės ūkio kultūros.

Bet koks vidinės ar išorinės aplinkos pokytis, kuris išveda organizmą iš pusiausvyros būsenos ir sukelia reakciją.

Angliavandenis, sudarytas iš dviejų monosacharidų, sujungtų glikozidiniu ryšiu (pvz., sacharozė).

Stiprus kovalentinis ryšys tarp dviejų cisteino aminorūgščių sieros atomų, stabilizuojantis tretinę struktūrą.

Aukščiausias taksonominis rangas, aukščiau už karalystę. Yra trys domenai: Bakterijos, Archėjos ir Eukarijai.

Alelis, kurio lemiamas požymis pasireiškia ir homozigotinėje, ir heterozigotinėje būsenoje.

Dominantinis alelis (pvz., A) „ nugali“ ir pasireiškia fenotipe net būdamas vienas (heterozigotoje Aa). Recesyvinis alelis (pvz., a) „pralaimi“ ir pasireiškia tik tada, kai yra du...

Asmuo (gyvas arba miręs), kurio organai ar audiniai paimami persodinimui.

Mediatorius, susijęs su malonumo ir atlygio sistema, motyvacija, judesių kontrole. Jo trūkumas sukelia Parkinsono ligą.

Nevalingi raumenų susitraukimai, kurių metu gaminama šiluma, siekiant sušildyti kūną.

Stipri rūgštis skrandyje, kuri užmuša su maistu patekusias bakterijas ir sukuria tinkamą pH aplinką veikti pepsinui.

Savaiminis dujų molekulių judėjimas iš didesnio dalinio slėgio srities į mažesnio dalinio slėgio sritį. Šiuo principu vyksta visa dujų apykaita.

Chromosomos struktūros pokytis, kai padvigubėja chromosomos fragmentas.

Chromosomos struktūros pokytis, kai padvigubėja chromosomos fragmentas.

DNR pažaida, kai nutraukiamos abi DNR grandinės. Tai yra pradinis CRISPR-Cas9 redagavimo taškas.

Erdvinė DNR molekulės struktūra, sudaryta iš dviejų antilygiagrečių, susivijusių polinukleotidinių grandinių.

Unikalus gaubtasėklių augalų procesas. Vienas spermis apvaisina kiaušialąstę, sudarydamas zigotą (2n). Kitas spermis susilieja su centrine ląstele, sudarydamas endospermą (3n) – ma...

Procesas, kai dėl žmogaus veiklos (pvz., pernelyg intensyvaus ganymo, miškų kirtimo) ir klimato kaitos derlingos žemės virsta dykumomis.

Ribosomos sritis, iš kurios išeina „tuščia“ tRNR, atidavusi savo aminorūgštį.

Struktūra (raumuo ar liauka), kuri vykdo valdymo centro komandą ir sukelia atsaką, koreguojantį nukrypimą nuo normos.

Organas, liauka ar raumuo, kuris gauna komandą iš valdymo centro ir sukelia atsaką, koreguojantį pokytį.

Procesas, kurio metu ląstelės viduje esančios pūslelės susilieja su plazmine membrana ir išskiria savo turinį į ląstelės išorę. Reikalinga energija.

Išorės sekrecijos liauka, kuri turi ištekamuosius latakus ir savo sekretą išskiria į kūno paviršių (pvz., prakaito) arba į organų ertmes (pvz., seilių).

Geno dalys, kurių seka koduoją baltymą ir lieka brandžioje iRNR.

Mokslas, tiriantis organizmų ir juos supančios aplinkos (tiek gyvosios, tiek negyvosios) tarpusavio santykius.

Rodiklis, matuojantis, kiek Žemės biologinių išteklių (žemės ir vandens plotų) reikia, kad būtų patenkinti tam tikro asmens, miesto ar šalies vartojimo poreikiai ir absorbuotos atliekos.

Rūšies „profesija“ ekosistemoje – visuma jos poreikių aplinkos ištekliams (maistui, slėptuvėms) ir sąveikų su kitais organizmais. Tai ne tik vieta, kur rūšis gyvena, bet ir jos vaidmuo.

Grafinis modelis, vaizduojantis skaičių, biomasės arba energijos kiekio sumažėjimą kiekviename aukštesniame mitybos lygmenyje.

Sistema, apimanti tam tikroje vietoje gyvenančius organizmus (biocenozę) ir juos supančią negyvąją aplinką (biotopą) bei jų tarpusavio ryšius.

Nauda, kurią žmonės gauna iš ekosistemų. Pavyzdžiui, švarus oras ir vanduo, augalų apdulkinimas, dirvožemio formavimasis, potvynių valdymas.

Populiacijos augimo modelis, kai augimo greitis yra proporcingas populiacijos dydžiui. Būdingas, kai ištekliai neriboti. Kreivė yra J formos. $$ \frac{dN}{dt} = rN $$

Organizmas, kurio kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros. Jis negamina pakankamai šilumos metabolizmo metu. Būdinga žuvims, varliagyviams, ropliams.

Mineralai (pvz., natris, kalis, chloras), kurie ištirpę kūno skysčiuose turi elektros krūvį. Jie yra gyvybiškai svarbūs nervų funkcijai, raumenų susitraukimui ir skysčių balansui.

Trečiasis ir pagrindinis aerobinio kvėpavimo etapas, vykstantis ant vidinės mitochondrijų membranos. Jo metu elektronai, pernešami NADH ir FADH₂, keliauja per baltymų kompleksus, o atpalaiduot...

Ikizigotinis barjeras, kai poravimosi ritualai, giesmės ar signalai yra specifiški tik vienai rūšiai ir neatpažįstami kitų.

Ankstyvoji žmogaus vystymosi stadija – nuo apvaisinimo iki 8-osios nėštumo savaitės pabaigos. Šiuo laikotarpiu formuojasi visi pagrindiniai organai ir jų sistemos.

Rūšis, kuri natūraliai gyvena tik tam tikroje, apibrėžtoje geografinėje vietovėje ir niekur kitur.

Procesas, kurio metu ląstelė įsiurbia stambias molekules ar net kitas ląsteles, apgaubdama jas membrana ir suformuodama pūslelę. Reikalinga energija.

Vidaus sekrecijos liauka, kuri neturi ištekamųjų latakų ir savo gaminamą produktą (hormoną) išskiria tiesiai į kraują.

Visuma vidaus sekrecijos (endokrininių) liaukų, gaminančių ir į kraują išskiriančių hormonus.

Vidinė gimdos gleivinė, kuri per mėnesinių ciklą sustorėja, pasiruošdama priimti apvaisintą kiaušialąstę. Jei apvaisinimas neįvyksta, ji atsisluoksniuoja ir pasišalina per mėnesines.

Neuromediatoriai, veikiantys kaip natūralūs organizmo skausmo malšintojai. Opioidai (pvz., morfinas, heroinas) imituoja endorfinų poveikį.

Evoliucinė teorija, teigianti, kad eukariotinės organelės, tokios kaip mitochondrijos ir chloroplastai, atsirado iš laisvai gyvenusių prokariotų, kuriuos prarijo didesnė ląstelė.

Organizmas, kuris palaiko pastovią kūno temperatūrą nepriklausomai nuo aplinkos, gamindamas šilumą metabolinių procesų metu. Būdinga paukščiams ir žinduoliams.

Vienakryptis energijos judėjimas per ekosistemą, prasidedantis nuo Saulės ir keliaujantis per mitybos lygmenis. Energija negrįžta atgal.

Skubios pagalbos priemonė, naudojama gyvybei pavojingos alerginės reakcijos – anafilaksinio šoko – metu. Adrenalinas greitai atpalaiduoja kvėpavimo takų raumenis, sutraukia kraujagysles (pakelia s...

Genų sąveika, kai vieno geno (epistatinio) aleliai slopina kito geno (hipostatinio) alelių raišką.

Audinys, sudarytas iš tankiai susiglaudusių ląstelių, dengiantis kūno ir organų paviršius bei išklojantis kūno ertmes. Atlieka apsauginę, sekrecijos, absorbcijos ir jutimo funkcijas.

Ląstelė, sudaranti ploną audinio sluoksnį, kuris dengia gaurelių paviršių. Būtent per šias ląsteles vyksta maistinių medžiagų įsiurbimas.

Kraujo ląstelės, neturinčios branduolio, kurių sudėtyje yra hemoglobino. Jų pagrindinė funkcija – transportuoti deguonį.

Kovalentinis ryšys, jungiantis glicerolį ir riebalų rūgštį trigliceride.

Liauka: Kiaušidės. Funkcija: Nulemia moteriškuosius antrinius lytinius požymius (krūtų augimas, riebalų pasiskirstymas), reguliuoja mėnesinių ciklą.

Laisvai, puriai supakuotas chromatinas, kuriame genai yra aktyvūs ir gali būti transkribuojami.

Vienas iš trijų gyvybės domenų. Organizmai, kurių ląstelės turi branduolį ir kitas membranines organeles. Apima protistus, grybus, augalus ir gyvūnus.

Organizmas, kurio ląstelės turi tikrą branduolį, kuriame saugoma DNR, ir daug kitų organoidų. Gali būti vienaląsčiai (pvz., klumpelė) arba daugialąsčiai. Pavyzdžiai: **augalai, gyvūnai, grybai...

Vandens telkinio „senėjimo“ procesas, kai dėl perteklinių maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) suveši dumbliai, o vėliau, jiems yrant, išeikvojamas deguonis ir žūsta kiti organizmai.

Perteklinis maisto medžiagų (ypač nitratų ir fosfatų) patekimas į vandens telkinį, sukeliantis spartų dumblių augimą, deguonies išeikvojimą ir ekosistemos nykimą.

Procesas, kurio metu per ilgą laiką keičiasi organizmų populiacijų paveldimi požymiai. Tai lemia naujų rūšių atsiradimą ir didžiulę gyvybės įvairovę.

Genų terapijos būdas, kai paciento ląstelės modifikuojamos laboratorijoje (išorėje) ir grąžinamos atgal į organizmą.

Pirmoji palikuonių karta, gauta sukryžminus P kartos individus. Monohibridinio kryžminimo atveju visi F1 kartos individai būna vienodi (heterozigotiniai).

Antroji palikuonių karta, gauta sukryžminus tarpusavyje F1 kartos individus. Šioje kartoje išryškėja požymių skilimas.

Kitas elektronų nešiklis, dalyvaujantis Krebso cikle ir elektronų pernašos grandinėje.

Hipofizės hormonas, kuris skatina folikulų augimą kiaušidėse ciklo pradžioje.

Imuninė ląstelė (pvz., makrofagas, neutrofilas), kuri „praryja“ ir suvirškina patogenus, ląstelių liekanas ar kitas svetimas daleles fagocitozės būdu.

Endocitozės tipas („ląstelės valgymas“), kai ląstelė įtraukia kietas, stambias daleles, pvz., bakterijas.

Žmonės, kvėpuojantys rūkančiųjų iškvėptais dūmais (antriniais dūmais), taip pat įkvepia tas pačias kenksmingas medžiagas. Pasyvus rūkymas didina riziką susirgti plaučių vėžiu, širdies ligomis ir k...

Nikotino poveikis smegenų atlygio sistemai yra toks stiprus, kad priklausomybė nuo jo išsivysto labai greitai. Nutraukus vartojimą, pasireiškia abstinencijos sindromas: irzlumas, nerimas, galvos s...

Rūkymas sukelia plaučių vėžį, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL), širdies infarktą, insultą, aterosklerozę, burnos ir gerklės vėžį bei daugybę kitų ligų.

Be nikotino, cigarečių dūmuose yra dervų, anglies monoksido (smalkių), formaldehido, arseno, cianido ir daugybės kitų nuodingų bei vėžį sukeliančių medžiagų.

Struktūros, esančios visų stuburinių embrionų kaklo srityje, kurios žuvims virsta žiaunomis, o sausumos gyvūnams – kitomis struktūromis.

Mokslo sritis, tirianti, kaip individo genetiniai skirtumai veikia jo atsaką į vaistus. Tai personalizuotos medicinos pagrindas.

Organizmo išorinių ir vidinių požymių visuma, kurią lemia genotipas ir aplinkos sąlygos (pvz., rudos akys, šviesūs plaukai).

Metabolinis procesas, kurio metu mikroorganizmai (pvz., mielės, bakterijos) skaido organines medžiagas (dažniausiai angliavandenius) anaerobinėmis sąlygomis (be deguonies). Šis procesas yra tradic...

Baltyminės kilmės medžiagos, kurios pagreitina chemines reakcijas organizme. Virškinimo fermentai veikia kaip „žirklės“, kurios „sukerpa“ dideles maisto molekules į mažesnes. Kiekvienas fermentas...

Biologiniai katalizatoriai (baltymai), kurie pagreitina chemines virškinimo reakcijas, skaidydami specifines maisto medžiagas. Veikia optimalioje temperatūroje ir pH.

Baltymas (rečiau RNR), veikiantis kaip biologinis katalizatorius, greitinantis chemines reakcijas.

Laikinas junginys, susidarantis fermentui susijungus su substratu.

Senesnė pažiūra, teigianti, kad visos organizmų rūšys buvo sukurtos iš karto ir niekada nesikeičia.

Sistematikos dalis, tirianti ir rekonstruojanti organizmų evoliucinę istoriją ir giminystės ryšius.

Diagrama, vaizduojanti evoliucinius giminystės ryšius tarp įvairių organizmų grupių, sudaryta remiantis anatomijos, fosilijų ar DNR duomenimis.

Pirmasis šlapimo susidarymo etapas, kurio metu dėl aukšto hidrostatinio spaudimo kraujo plazma (be ląstelių ir stambių baltymų) iš glomerulo filtruojama į Nefrono kapsulę. Susidaro pirminis šlapim...

Santykinis organizmo gebėjimas išgyventi ir susilaukti vislių palikuonių, lyginant su kitais tos pačios populiacijos individais. Tai yra individo reprodukcinė sėkmė.

Augalų gaminamos organinės medžiagos, kurios mažomis koncentracijomis reguliuoja augimą, vystymąsi ir atsaką į aplinkos dirgiklius.

Specialus „maišelis“ kiaušidėje, kuriame bręsta kiaušialąstė.

Stiprus kovalentinis ryšys, jungiantis gretimus nukleotidus polinukleotidinėje grandinėje per fosfato grupę ir du cukrus.

Amfipatinis lipidas, sudarantis ląstelių membranas. Sudarytas iš hidrofilinės galvutės ir dviejų hidrofobinių uodegų.

Pagrindinė membranos struktūra, sudaryta iš dviejų fosfolipidų sluoksnių, kurių hidrofobinės uodegos nukreiptos į vidų, o hidrofilinės galvutės – į išorę.

Makroelementas, kartu su kalciu sudaro kaulų ir dantų pagrindą. Įeina į DNR, RNR ir ATP (energijos molekulės) sudėtį.

Procesas, kurio metu prie molekulės (pvz., ADP) prijungiama fosfato grupė.

Bet kokia suakmenėjusi, suledėjusi ar gintare išlikusi senovinio organizmo liekana arba jo veiklos pėdsakas (pvz., atspaudas uolienoje).

Suakmenėjusios arba kitaip išsilaikiusios senovinių organizmų liekanos ar jų veiklos pėdsakai nuosėdinėse uolienose.

ATP sintezė naudojant energiją, išsiskyrusią elektronų pernašos grandinėje šviesos fazės metu.

Vandens molekulės skaidymas naudojant šviesos energiją. Išskiriamas deguonis, protonai ir elektronai.

Augalo fiziologinis atsakas į dienos ir nakties ilgio (fotoperiodo) kaitą. Reguliuoja žydėjimą, ramybės periodą.

Receptorius, reaguojantis į šviesos energiją (fotonus). Žmogaus akyje tai yra stiebeliai ir kolbelės.

Procesas, kurio metu šviesos energija paverčiama chemine energija, sukaupta organinėse molekulėse (pvz., gliukozėje).

Augalo augimas šviesos kryptimi (pozityvus) arba priešinga kryptimi (negatyvus). Reguliuoja hormonas auksinas.

Pagrindinis slopinantis neuromediatorius centrinėje nervų sistemoje. Jis ramina nervų sistemos aktyvumą. Depresantai, pavyzdžiui, alkoholis, sustiprina GABA poveikį.

Molekulė, kuri elektronų pernašos grandinės pabaigoje priima energijos netekusius elektronus. Aerobiniame kvėpavime tai yra deguonis (O₂).

Skystis, susidarantis po reabsorbcijos ir sekrecijos procesų, tekantis į surenkamuosius latakus. Sudėtyje yra vandens, šlapalo, šlapimo rūgšties, kreatinino, druskų pertekliaus. Per parą susidaro **~1...

Specializuota lytinė ląstelė, turinti haploidinį (viengubą, n) chromosomų rinkinį. Vyriška gameta – spermatozoidas, moteriška – kiaušialąstė.

Lytinių ląstelių (gametų) susidarymo procesas mejozės būdu lytinėse liaukose.

Ikizigotinis barjeras, kai spermatozoidas ir kiaušialąstė yra chemiškai nesuderinami ir apvaisinimas neįvyksta.

Audinys, sudarytas iš nediferencijuotų, nuolat besidalijančių ląstelių, atsakingas už augalo augimą. Randamas augimo kūgeliuose (viršūninė meristema) ir stiebo viduje (brazdas).

Organizmai, kurie patys pasigamina organines medžiagas iš neorganinių, naudodami išorinę energiją (dažniausiai saulės). Pavyzdžiui, augalai, dumbliai.

Organizmų grupė, esanti pirmajame mitybos lygmenyje. Tai autotrofai (daugiausia fotosintetinantys augalai, dumbliai, melsvabakterės), kurie patys pasigamina organines medžiagas iš neorganinių.

Pagrindinis evoliucijos variklis. Procesas, kurio metu geriau prie aplinkos prisitaikę individai turi daugiau šansų išgyventi ir susilaukti palikuonių, taip perduodami savo naudingus genus kitoms...

Piršto formos išaugos plonosios žarnos vidinėje sienelėje. Jos smarkiai padidina paviršiaus plotą, kad maisto medžiagų įsiurbimas būtų kuo efektyvesnis.

Aklina limfinės sistemos atšaka gaurelio viduje, į kurią patenka riebalų rūgštys, glicerolis ir riebaluose tirpūs vitaminai.

Piršto formos plonosios žarnos sienelės išauga, kuri labai padidina vidinį žarnos paviršiaus plotą ir pagerina įsiurbimą.

Mikroelementas, būtinas hemoglobino gamybai, kuris perneša deguonį kraujyje. Trūkumas sukelia mažakraujystę (anemiją).

Metodas, naudojamas DNR fragmentams atskirti pagal jų dydį, veikiant juos elektriniu lauku specialiame gelyje.

Laikina vidaus sekrecijos liauka, susidaranti kiaušidėje iš plyšusio folikulo liekanų po ovuliacijos. Gamina progesteroną.

Specifinė DNR molekulės atkarpa, kurioje yra informacija apie tam tikro baltymo ar funkcinės RNR molekulės sintezę. Genai lemia organizmo požymius, pvz., akių spalvą, kraujo grupę.

Schema, vaizduojanti giminystės ryšius ir tam tikro požymio paveldėjimą per kelias kartas.

Schema, vaizduojanti giminystės ryšius ir tam tikro požymio ar ligos paveldėjimą keliose giminės kartose. Plačiai naudojama žmonių genetikoje.

Mutacija, įvykstanti lytinėse ląstelėse (gametose). Ji perduodama palikuonims ir yra svarbi evoliucijai, nes įneša naujų alelių į populiacijos genofondą.

Biologijos mokslo šaka, tirianti organizmų paveldimumą ir kintamumą.

Genetiniai skirtumai tarp individų tos pačios populiacijos viduje arba tarp skirtingų populiacijų. Tai yra „žaliava“ gamtinei atrankai ir evoliucijai.

Taisyklių rinkinys, nurodantis, kaip iRNR kodonai atitinka aminorūgštis.

Organizmas (augalas, gyvūnas, mikroorganizmas), kurio genetinė medžiaga buvo pakeista naudojant genų inžinerijos metodus. Tokie organizmai įgyja naujų savybių, kurių neturėjo natūraliai.

Visų alelių, esančių tam tikros populiacijos visų individų lytinėse ląstelėse, visuma. Tai yra visas genetinis „kapitalas“, kurį populiacija turi tam tikru laiko momentu.

Technologijų rinkinys, leidžiantis tikslingai keisti organizmo DNR seką: iškirpti, įterpti ar pakeisti genus.

Organizmo genų visuma arba konkretaus požymio alelių rinkinys (pvz., AA, Aa, aa).

Genotipas – tai organizmo genų rinkinys (pvz., Aa). Tai yra „receptas“. Fenotipas – tai matoma šio recepto išraiška (pvz., geltona spalva). Fenotipą gali veikti ir aplinka.

Tam tikro genotipo (pvz., homozigotinio dominuojančiojo AA, heterozigotinio Aa ar homozigotinio recesyviojo aa) santykinis dažnis populiacijoje.

Atsitiktinis alelių dažnių pokytis populiacijoje iš kartos į kartą, ypač ryškus mažose populiacijose.

Atsitiktinis alelių dažnių pokytis populiacijoje (ypač mažose) dėl atsitiktinių įvykių, o ne dėl natūraliosios atrankos.

Visų alelių, esančių tam tikros populiacijos visų individų visuose genuose, visuma.

Moderniosios biotechnologijos sritis, apimanti metodus, leidžiančius tikslingai keisti organizmo genetinę medžiagą (DNR). Tai apima genų perkėlimą iš vieno organizmo į kitą, genų pašalinimą ar mod...

DNR sekos pokytis, apimantis vieną ar kelis nukleotidus viename gene. Tai gali būti pakeitimas, iškrita ar įterpimas.

Procesas, kurio metu gene užkoduota informacija panaudojama funkciniam produktui (baltymui ar RNR) pagaminti. Apima transkripciją ir transliaciją.

Mechanizmų visuma, kontroliuojanti, kurie genai, kada ir kokiu intensyvumu bus įjungiami arba išjungiami.

Procesas, kurio metu tikslingai pakeičiama DNR seka organizmo genome. Gali apimti geno „išjungimą“, mutacijos ištaisymą arba naujo geno įterpimą.

Reiškinys, kai genai, esantys toje pačioje chromosomoje, yra linkę paveldėtis kartu. Tai pažeidžia trečiąjį Mendelio dėsnį.

Alelių pernešimas iš vienos populiacijos į kitą dėl individų ar jų gametų (pvz., žiedadulkių) migracijos. Mažina genetinius skirtumus tarp populiacijų.

Eksperimentinis gydymo metodas, kuriuo siekiama gydyti arba išvengti ligų, keičiant paciento genetinę informaciją. Dažniausiai bandoma pakeisti „blogą“, ligą sukeliantį geną veikiančia jo kopija.

Genomo redagavimo rezultatas, kai dėl netikslaus DNR taisymo genas yra sugadinamas ir tampa nefunkcionalus.

Genomo redagavimo rezultatas, kai, panaudojant DNR šabloną, į kirpimo vietą įterpiama nauja arba ištaisyta genetinė seka.

Itin ilgas laiko tarpas, matuojamas milijonais ir milijardais metų, per kurį vyksta Žemės ir gyvybės evoliucija.

Augalo augimas, priklausantis nuo žemės traukos jėgos. Šaknys auga žemyn (pozityvus), stiebai – aukštyn (negatyvus).

Kvėpavimo takų dalis tarp ryklės ir trachėjos. Jose yra balso stygos, kurios vibruodamos sukuria garsą.

Dirbtinai sukurta RNR molekulė, kuri susideda iš dviejų dalių: viena jungiasi prie Cas9 baltymo, o kita yra komplementari DNR taikiniui ir nuveda Cas9 į reikiamą vietą.

Liga, kuriai būdingas padidėjęs akispūdis (spaudimas akies viduje), pažeidžiantis regos nervą ir sukeliantis laipsnišką regėjimo lauko siaurėjimą bei apakimą.

Audinys, išklojantis nosies ertmę ir kitus kvėpavimo takus. Ji gamina gleives, kurios sulaiko nešvarumus ir drėkina orą.

Trijų anglies atomų cukrus – pagrindinis Kalvino ciklo produktas, iš kurio sintetinama gliukozė.

Rodiklis, parodantis, kaip greitai angliavandenių turintis maistas pakelia gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje. Aukšto GI produktai kelia greitai, žemo – lėtai.

Polisacharidas, atsarginė gliukozės forma, kaupiama kepenyse ir raumenyse.

Pirmasis ląstelinio kvėpavimo etapas, vykstantis citoplazmoje. Jo metu viena gliukozės molekulė suskaidoma į dvi piruvato molekules. Nereikalauja deguonies.

Kovalentinis ryšys, jungiantis du monosacharidus disacharide arba polisacharide.

Liauka: Kasa (Langerhanso salelės). Funkcija: Didina gliukozės kiekį kraujyje, skatindamas glikogeno skaidymą kepenyse. Veikia priešingai nei insulinas.

Procesų visuma, kuria organizmas palaiko pastovią gliukozės (cukraus) koncentraciją kraujyje.

Monosacharidas, paprasčiausias angliavandenis. Tai pagrindinis „kuras“ ląstelėms, ypač smegenims. Kraujyje esanti gliukozė dažnai vadinama kraujo cukrumi.

Inkstų glomerulų (kamuolėlių) uždegimas. Dažnai kyla dėl imuninės sistemos sutrikimo, pvz., po persirgtos bakterinės (streptokokinės) infekcijos. Pažeidus glomerulų filtracinį barjerą, šlapime ats...

Pagrindinis žadinantis neuromediatorius centrinėje nervų sistemoje. Jis yra būtinas mokymuisi ir atminčiai.

Membraninių cisternų kompleksas, kuris modifikuoja, rūšiuoja ir supakuoja baltymus bei lipidus į pūsleles transportavimui.

Sukėlėjas: Bakterija. Požymiai: Pūlingos išskyros, dažnai besimptomė. Komplikacijos: Nevaisingumas. Gydymas: Antibiotikai.

Chromosoma, lemianti lytį (X arba Y). Žmogus turi 1 porą lytinių chromosomų.

Organizmai, kurie per kelias kartas savidulkos būdu duoda vienodus palikuonis pagal tiriamą požymį. Jie yra homozigotiniai.

Grupė organizmų, kurie yra homozigotiniai pagal tiriamą požymį ir, kryžminami tarpusavyje, visada duoda palikuonis, identiškus tėvams. Mendelis savo bandymams naudojo būtent grynųjų linijų žirnius...

Bendras mechanizmas, kuriuo organizmas reguliuoja savo procesus. Atsakas į dirgiklį paveikia patį pradinį dirgiklį, jį sustiprindamas arba susilpnindamas.

Azotą fiksuojančios bakterijos, gyvenančios simbiozėje su ankštinių augalų (pupų, žirnių) šaknimis ir teikiančios jiems fiksuotą azotą.

Būtinybė suvartoti visus gydytojo paskirtus antibiotikus, net jei savijauta pagerėjo anksčiau. Gydymą nutraukus per anksti, gali išlikti stipriausios, atspariausios bakterijos, kurios vėl pradės d...

Asmuo, kuris būdamas gyvas paaukoja porinį organą (pvz., inkstą) arba atsinaujinančio organo dalį (pvz., kepenų).

Didžiausias oro kiekis, kurį galima iškvepti po maksimalaus įkvėpimo. Svarbus plaučių funkcijos rodiklis.

Trumpa RNR molekulė CRISPR sistemoje, kuri veikia kaip „adresas“ arba „gidas“. Ji atpažįsta tikslinę DNR seką ir atveda Cas9 baltymą į reikiamą vietą genome.

Pagumburio-hipofizės-lytinių liaukų ašis – hormoninės kontrolės grandinė, reguliuojanti lytinį brendimą ir dauginimosi funkcijas.

Chromosomų rinkinys ląstelėje, kuriame yra tik viena kiekvienos chromosomos kopija (nėra homologinių porų). Būdingas lytinėms ląstelėms (gametoms).

Teorinis modelis, aprašantis neevoliucionuojančią populiaciją. Teigiama, kad populiacijos alelių ir genotipų dažniai išliks pastovūs per kartas, jei nebus veikiama evoliucinių veiksnių.

Fermentas, kuris ardo vandenilinius ryšius ir atskiria dvigrandę DNR.

Būsena, kai individas turi tik vieną tam tikro geno alelį. Būdinga vyrams pagal X chromosomoje esančius genus.

Su X chromosoma sukibusi recesyvinė liga, pasireiškianti sutrikusiu kraujo krešėjimu.

Baltymas, esantis eritrocituose, kuris prisijungia ir transportuoja deguonį po organizmą.

Geležies turintis baltymas eritrocituose, kuris grįžtamai jungiasi su deguonimi plaučiuose ir atiduoda jį audiniuose.

Nefrono kanaliuko dalis, nusileidžianti į inksto šerdį ir vėl pakylanti. Ji sukuria osmosinio slėgio gradientą inksto šerdyje, kuris yra būtinas koncentruoto šlapimo gamybai.

Tankiai supakuotas chromatinas, kuriame genai yra neaktyvūs (nutildyti).

Lytis, gaminanti dviejų tipų gametas pagal lytines chromosomas (pvz., žmogaus vyras (XY) gamina spermatozoidus su X ir Y chromosomomis).

Organizmas, kuris gauna organines medžiagas maitindamasis kitais organizmais. Pavyzdžiai: gyvūnai, grybai, dauguma bakterijų.

Organizmas (ląstelė), turintis du skirtingus tam tikro geno alelius (pvz., Aa). Tokie organizmai vadinami hibridais ir gamina dviejų tipų gametas.

Individas, turintis du skirtingus alelius tam tikram požymiui (pvz., Aa).

Palikuonis, gautas sukryžminus genetiškai skirtingus tėvus.

Postzigotinis barjeras, kai hibridinis organizmas žūsta ankstyvose vystymosi stadijose.

Postzigotinis barjeras, kai hibridas yra gyvybingas, bet nevaisingas ir negali susilaukti palikuonių (pvz., mulas).

Postzigotinis barjeras, kai pirma hibridų karta yra vaisinga, bet antrosios kartos palikuonys yra silpni arba sterilūs.

„Mėgstantis vandenį“; savybė medžiagų, kurios gerai tirpsta vandenyje dėl savo polinės arba joninės prigimties (pvz., druska, cukrus).

„Bijantis vandens“; savybė medžiagų, kurios netirpsta vandenyje dėl savo nepolinės prigimties (pvz., aliejus).

Pagrindinė anglies dioksido transportavimo forma kraujo plazmoje (apie 70%). Susidaro eritrocituose veikiant fermentui karboanhidrazei.

Cheminė reakcija, kurios metu polimeras yra skaidomas į monomerus, sunaudojant vandens molekulę.

Sistema, kurioje taksonai grupuojami į vis platesnes kategorijas, vienas kito viduje (Domenas -> Karalystė -> Tipas -> etc.).

Endokrininės liaukos veiklos sutrikimas, kai ji gamina ir išskiria per daug hormonų.

Tirpalas, kurio ištirpusių medžiagų koncentracija yra didesnė nei ląstelės viduje. Vanduo juda iš ląstelės ir ji susiraukšlėja (vyksta plazmolizė).

Apsinuodijimas vitaminais, atsirandantis dėl per didelio jų vartojimo. Būdingas riebaluose tirpiems vitaminams (A, D, E, K), nes jie kaupiasi organizme.

Pagrindinė vidaus sekrecijos liauka, esanti smegenyse, gaminanti hormonus FSH ir LH, kurie reguliuoja lytinių liaukų veiklą.

Endokrininės liaukos veiklos sutrikimas, kai ji gamina ir išskiria per mažai hormonų.

Tirpalas, kurio ištirpusių medžiagų koncentracija yra mažesnė nei ląstelės viduje. Vanduo juda į ląstelės vidų ir ji išsipučia, gali sprogti.

Būklė, kai organizmui trūksta tam tikro vitamino. Sukelia specifinius sveikatos sutrikimus, tačiau jie nėra tokie sunkūs kaip avitaminozės atveju.

Cheminė medžiaga, kurią alerginės reakcijos metu išskiria putliosios ląstelės. Būtent histaminas sukelia daugumą alergijos simptomų: **kraujagyslių išsiplėtimą (paraudimą), gleivių gamybą (slogą), nie...

Biologijos mokslo šaka, tirianti audinių sandarą ir funkcijas.

Baltymai, aplink kuriuos apsivynioja DNR grandinė, sudarydama kompaktišką chromosomos struktūrą.

Cheminė modifikacija, kuri atpalaiduoja chromatino struktūrą ir skatina genų transkripciją.

Gebėjimas palaikyti stabilią vidinę organizmo aplinką, nepaisant išorės pokyčių. Tai tarsi vidinis termostatas. Pavyzdžiui, žmogaus kūnas palaiko pastovią maždaug 36,6 °C temperatūrą, reguliuo...

Lytis, gaminanti vieno tipo gametas pagal lytines chromosomas (pvz., žmogaus moteris (XX) gamina tik kiaušialąstes su X chromosoma).

Organai, turintys bendrą evoliucinę kilmę ir panašią sandarą, bet galintys atlikti skirtingas funkcijas. Pavyzdys: žmogaus ranka, šikšnosparnio sparnas ir banginio pelekas.

Vienodos formos, dydžio ir tuos pačius požymius lemiančius genus turinčios chromosomos, sudarančios porą. Viena paveldėta iš tėvo, kita – iš motinos.

Panašios sandaros organai ar jų dalys skirtingose rūšyse, paveldėtos iš bendra protėvio, bet galinčios atlikti skirtingas funkcijas (pvz., žmogaus ranka, šikšnosparnio sparnas, banginio pelekas).

Organizmas (ląstelė), turintis du vienodus tam tikro geno alelius (pvz., AA arba aa). Tokie organizmai yra genetiškai gryni pagal tiriamą požymį ir gamina tik vieno tipo gametas.

Homozigota turi du vienodus alelius (pvz., AA arba aa). Ji yra „grynakraujė“ pagal šį požymį. Heterozigota turi du skirtingus alelius (pvz., Aa). Ji yra hibridas.

Individas, turintis du vienodus alelius tam tikram požymiui (pvz., AA arba aa).

Biologiškai aktyvi cheminė medžiaga, kurią gamina endokrininės liaukos ir kuri per kraują perduoda signalus ląstelėms taikiniams.

Organų ir jų sistemų veiklos reguliavimas per organizmo skysčius (kraują, limfą) sklindančiomis chemiškomis medžiagomis (hormonais).

Reprodukcinės izoliacijos mechanizmai, veikiantys prieš zigotos susidarymą. Jie apima poravimosi išvengimą arba nesėkmingą apvaisinimą.

Alkoholis yra viena pagrindinių ūminio ir lėtinio pankreatito priežasčių. Tai skausminga ir pavojinga būklė, sutrikdanti virškinimą ir insulino gamybą.

Lėtinis alkoholio vartojimas sukelia kepenų suriebėjimą (steatozę), alkoholinį hepatitą (uždegimą) ir galiausiai cirozę – negrįžtamą kepenų audinio randėjimą, vedantį į kepenų nepakankamumą.

Dėl nuolatinio smegenų taikymosi prie alkoholio poveikio išsivysto tolerancija ir stipri fizinė bei psichologinė priklausomybė, pasireiškianti abstinencijos sindromu nutraukus vartojimą.

Ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu mažina smegenų masę, pažeidžia neuronus ir gali sukelti neurologinius sutrikimus, tokius kaip Wernicke-Korsakoff sindromas, pasireiškiantis sunkiais atmin...

Pasaulio sveikatos organizacija alkoholį klasifikuoja kaip 1 grupės kancerogeną. Jo vartojimas didina burnos, ryklės, stemplės, kepenų, gaubtinės žarnos ir krūties vėžio riziką.

Gali sukelti kardiomiopatiją (širdies raumens nusilpimą), aritmijas (širdies ritmo sutrikimus) ir padidėjusį kraujospūdį.

Procesas, kurio metu ankstyvos stadijos embrionas (blastocista) įsitvirtina gimdos gleivinėje (endometriume). Paprastai vyksta 6-12 dieną po apvaisinimo.

Įgyto imuniteto savybė „atsiminti“ anksčiau sutiktus patogenus. Po pirminės infekcijos susidaro atminties ląstelės, kurios, pakartotinai susidūrus su tuo pačiu antigenu, sukelia daug greitesnį...

Organizmo apsauginė sistema, kuri atpažįsta ir sunaikina svetimkūnius, tokius kaip bakterijos, virusai ir kiti patogenai. Alergijos atveju ji klaidingai atakuoja nekenksmingas medžiagas.

Organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo genetiškai svetimų medžiagų ir organizmų (patogenų) bei sunaikinti pakitusias savas ląsteles.

Vaistai, slopinantys imuninės sistemos aktyvumą, siekiant išvengti organo atmetimo reakcijos. Vartojami visą gyvenimą po transplantacijos.

Gydymo metodas, kurio tikslas – „išmokyti“ imuninę sistemą nereaguoti į alergeną. Tai pasiekiama reguliariai leidžiant arba lašinant po liežuviu mažas, palaipsniui didinamas alergeno dozes. Tai il...

Genų terapijos būdas, kai vektorius su genu suleidžiamas tiesiai į paciento organizmą (viduje).

Maža molekulė (pvz., laktozė), kuri prisijungia prie represoriaus ir jį inaktyvuoja, taip leisdama vykti transkripcijai.

Operonas (pvz., lac operonas), kuris paprastai yra išjungtas, bet gali būti įjungtas esant specifinei molekulei (induktoriui).

Mutacija, kurią sukelia išoriniai veiksniai – mutagenai (pvz., radiacija, cheminės medžiagos).

Modelis, teigiantis, kad substratui prisijungus, fermentas šiek tiek pakeičia savo formą, kad sąveika būtų optimali.

RNR tipas, kuris perneša genetinį kodą iš DNR branduolyje į ribosomas citoplazmoje.

Molekulė, kuri sumažina arba sustabdo fermento aktyvumą.

Pagrindiniai osmoreguliacijos ir šalinimo organai, filtruojantys kraują ir reguliuojantys šlapimo kiekį bei sudėtį.

Būklė, kai inkstų geldelėse arba taurelėse iš šlapime ištirpusių druskų (dažniausiai kalcio oksalato) susidaro kieti kristaliniai dariniai – akmenys. Maži akmenys gali pasišalinti su šlapimu, tači...

Pradinė nefrono dalis, kurią sudaro kapiliarų kamuolėlis (glomerulas) ir jį gaubianti Nefrono (Baumano) kapsulė. Čia vyksta filtracija.

Būsena, kai inkstai nebesugeba atlikti savo funkcijos – filtruoti kraujo ir šalinti atliekų. Viena dažniausių transplantacijos priežasčių.

Liauka: Kasa (Langerhanso salelės). Funkcija: Mažina gliukozės kiekį kraujyje, skatindamas ląsteles ją pasisavinti. Trūkumas sukelia cukrinį diabetą.

Receptorius, esantis ląstelės citoplazmoje arba branduolyje. Prie jo jungiasi hidrofobiniai (steroidiniai, tiroksinas) hormonai, galintys pereiti ląstelės membraną.

Nekoduojančios geno dalys, kurios įsiterpia tarp egzonų ir yra pašalinamos (iškerpamos) splaisingo metu.

Organizmų rūšis, patekusi į jai svetimą aplinką, kurioje sėkmingai dauginasi ir kelia grėsmę vietinėms rūšims bei ekosistemų stabilumui. Pavyzdžiui, Sosnovskio barštis.

Chromosomos struktūros pokytis, kai chromosomos fragmentas apsiverčia 180° kampu ir vėl prisijungia.

Tirpalas, kurio ištirpusių medžiagų koncentracija yra tokia pati kaip ląstelės viduje. Vandens judėjimas į ląstelę ir iš jos yra subalansuotas.

Degiosios naudingosios iškasenos, susidariusios iš prieš milijonus metų žuvusių organizmų liekanų. Tai anglis, nafta ir gamtinės dujos.

Genų mutacijos tipas, kai prarandamas vienas ar daugiau nukleotidų. Dažnai sukelia poslinkio rėmelio mutaciją.

Nesuvirškintos maisto likučiai, vanduo, bakterijos ir negyvos ląstelės, suformuotos storojoje žarnoje ir pašalinamos iš organizmo.

Dujų apykaita, vykstanti tarp plaučių alveolių ir kraujo kapiliaruose. Jos metu kraujas prisotinamas deguonies ir atiduoda anglies dioksidą.

Liauka, turinti ištekamuosius latakus ir išskirianti savo produktus į kūno paviršių arba organų ertmes. Pavyzdžiai: prakaito, seilių, ašarų liaukos.

Gamtinės atrankos tipas, kai pirmenybė teikiama abiem kraštutiniams fenotipo variantams, o vidutiniai variantai atmetami. Gali lemti populiacijos skilimą į dvi subpopuliacijas.

Evoliucinė naujovė, būdinga tam tikrai kladai, bet ne jos protėviams. Tokie požymiai naudojami kladogramoms sudaryti.

Mikroelementas, reikalingas skydliaukės hormonų sintezei. Šie hormonai reguliuuoja medžiagų apykaitą. Trūkumas gali sukelti gūžį (strumą).

Neuronas, perduodantis nervinius impulsus iš centrinės nervų sistemos į efektorius (raumenis ar liaukas).

Dauguma gyvų organizmų gali judėti. Gyvūnai aktyviai juda ieškodami maisto ar slėpdamiesi nuo pavojų. Augalų judėjimas yra lėtesnis, pavyzdžiui, saulėgrąžos žiedo sukiojimasis paskui saulę.

Pats įvairiausias audinių tipas, kuriam būdinga daug tarpląstelinės medžiagos (matrikso). Atlieka atraminę, jungiamąją, apsauginę, maitinimo ir transporto funkcijas.

Neuronas, perduodantis nervinius impulsus iš receptorių į centrinę nervų sistemą.

Specializuota ląstelė arba nervinė galūnėlė, kuri aptinka specifinį dirgiklį (pvz., šviesą, slėgį, cheminę medžiagą) ir paverčia jo energiją į elektrinį signalą (receptoriaus potencialą).

Aleliniai genai yra skirtingos to paties geno formos. Jų pora, lemianti konkretų požymį, gali būti homozigotinė (abu aleliai vienodi, pvz., AA arba aa) arba heterozigotinė (aleliai skirtingi,...

Padidėjus CO₂ koncentracijai kraujyje, smegenyse esantis kvėpavimo centras yra stimuliuojamas, todėl padažnėja ir pagilėja kvėpavimas. Taip organizmas siekia greičiau pašalinti CO₂ perteklių.

Nariuotakojai yra skirstomi į keturias pagrindines klases: vabzdžius (pvz., skruzdėlė), vėžiagyvius (pvz., vėžys), voragyvius (pvz., voras) ir šimtakojus.

Pirminis šlapimas (filtratas) susidaro inkstų kapsulėse, kai kraujo plazma dėl didelio spaudimo yra filtruojama iš kapiliarų kamuolėlio. Šio proceso metu prateka vanduo ir smulkios molekulės, o kraujo...

Tokia ląstelė vadinama kamenine ląstele. Kamieninės ląstelės pasižymi gebėjimu ne tik daugintis, bet ir virsti (diferencijuotis) į įvairių tipų specializuotas ląsteles.

Šis procesas vadinamas rūgimu (anaerobinėmis sąlygomis, be deguonies) arba puvimu (aerobinėmis sąlygomis, dalyvaujant deguoniui). Abu procesus galima apibendrinti kaip biologinį skaidymą.

Dvi identiškos chromatidės, sudarančios vieną chromosomą ir sujungtos centromera, vadinamos seserinėmis chromatidėmis.

Makroelementas, pagrindinė kaulų ir dantų statybinė medžiaga. Svarbus raumenų susitraukimui ir nervų veiklai. Daugiausia gaunamas iš pieno produktų.

Skydliaukės gaminamas hormonas, veikiantis kaip parathormono antagonistas. Jis mažina kalcio kiekį kraujyje, skatindamas jo atsidėjimą kauluose. Jo vaidmuo suaugusio žmogaus organizme nėra tok...

Makroelementas, elektrolitas, svarbus skysčių balanso palaikymui, nervų impulsų perdavimui ir normaliam širdies darbui.

Matavimo vienetas, kuriuo matuojama maiste esanti energija. Parodo, kiek energijos organizmas gaus suvirškinęs tam tikrą maisto produktą.

Nediferencijuota ląstelė, kuri gali dalytis ir virsti (diferencijuotis) į įvairius specializuotus ląstelių tipus.

Medžiaga ar veiksnys, galintis sukelti vėžį. Dauguma kancerogenų yra ir mutagenai, nes jie pažeidžia ląstelės genetinę medžiagą, reguliuojančią ląstelių dalijimąsi.

Maža liauka galvos smegenyse, gaminanti hormoną melatoniną. Melatonino gamybą slopina šviesa, o skatina tamsa. Jis reguliuoja cirkadinius ritmus ir miego-būdravimo ciklą.

Pačios smulkiausios kraujagyslės, sudarančios tankų tinklą audiniuose. Jų plonos sienelės leidžia vykti medžiagų mainams tarp kraujo ir audinių ląstelių.

Pati smulkiausia kraujagyslė, sudaryta iš vieno ląstelių sluoksnio. Jų tinkluose vyksta medžiagų ir dujų apykaita tarp kraujo ir audinių.

Junginys, susidarantis audinių kapiliaruose, kai hemoglobinas prisijungia anglies dioksidą (apie 20-25% viso $$CO_2$$).

Visas ląstelės chromosomų rinkinys, nufotografuotas ir sutvarkytas poromis pagal dydį. Leidžia nustatyti chromosomų skaičių ir lytį.

Švedų gamtininkas, laikomas šiuolaikinės taksonomijos tėvu. Sukūrė hierarchinę klasifikacijos sistemą ir dvigubo pavadinimo taisyklę.

Apytakos audinys, sudarytas iš gyvų ląstelių (rėtinių indų ir ląstelių palydovių). Transportuoja organines medžiagas (cukrus), pagamintas fotosintezės metu, iš lapų į kitas augalo dalis (šaknis, v...

Adrenaliną (epinefriną) gamina antinksčių šerdinė dalis. Šis hormonas išsiskiria streso ar pavojaus metu ir paruošia organizmą „kovok arba bėk“ reakcijai.

Augalų išplitimą sausumoje nulėmė keli svarbūs evoliuciniai prisitaikymai: atsirado šaknys vandeniui ir mineralinėms medžiagoms siurbti, apykaitos audiniai (ksilema ir floema) joms transportuo...

Centrinę nervų sistemą sudaro galvos smegenys ir nugaros smegenys.

Neuroną sudaro trys pagrindinės dalys: ląstelės kūnas (su branduoliu), dendritai (trumpos, šakotos atšakos, priimančios signalus) ir aksonas (ilga atšaka, perduodanti signalą kitoms ląstel...

Periferinę nervų sistemą sudaro visi nervai, išeinantys iš galvos ir nugaros smegenų bei pasiekiantys visas kūno dalis.

Orą teršia gamyklų ir elektrinių dūmai, automobilių išmetamosios dujos, degančių šiukšlių dūmai ir kiti teršalai, kurie patenka į atmosferą dėl žmogaus veiklos.

Vandenyje gerai tirpsta tokios medžiagos kaip druska, cukrus ir soda. Netirpsta smėlis, aliejus ar akmenukai.

Fizikoje didžioji raidė N dažniausiai žymi Niutoną – jėgos matavimo vienetą. Mažoji raidė n gali reikšti įvairius dydžius, pavyzdžiui, medžiagos kiekį (moliais) arba lūžio rodiklį.

Alelis yra viena iš kelių galimų to paties geno formų (variantų), esanti toje pačioje chromosomos vietoje (lokuse). Pavyzdžiui, žirnio žiedo spalvos genas gali turėti violetinės arba baltos spalvos al...

Ameba yra vienaląstis pirmuonis, priklausantis protistų karalystei. Ji neturi pastovios kūno formos ir juda bei maitinasi pseudopodijų (tariamakojų) pagalba.

Chemija yra mokslas, tiriantis medžiagas, jų savybes, struktūrą, sudėtį ir virsmus, kurie vyksta cheminių reakcijų metu.

Chromosoma yra ląstelės branduolyje esanti struktūra, sudaryta iš DNR ir baltymų, kurioje linijine seka išsidėstę genai. Ji yra genetinės informacijos nešėja.

Elektros srovės stipris yra fizikinis dydis, parodantis, koks elektros krūvis prateka per laidininko skerspjūvį per laiko vienetą. Jis matuojamas amperais (A).

Energetika yra ūkio šaka, apimanti energijos išteklių gavybą, perdirbimą, energijos gamybą, perdavimą ir paskirstymą vartotojams. Tai apima elektrines, šilumos tinklus ir kitą infrastruktūrą.

Energija yra fizikinis dydis, parodantis kūno ar kūnų sistemos gebėjimą atlikti darbą. Pagrindinis energijos matavimo vienetas yra džaulis (J).

Evoliucija yra laipsniškas ir negrįžtamas organizmų vystymosi procesas, kurio metu rūšys laikui bėgant keičiasi, prisitaiko prie aplinkos ir atsiranda naujos rūšys. Pagrindinis evoliucijos variklis yr...

Fenotipas yra visuma organizmo požymių, kurie pasireiškia sąveikaujant jo genotipui su aplinka. Tai yra matomi požymiai, pavyzdžiui, akių spalva, ūgis ar kraujo grupė.

Gameta yra lytinė ląstelė (vyriška – spermatozoidas, moteriška – kiaušialąstė), turinti perpus mažesnį (haploidinį) chromosomų rinkinį. Susiliejus dviem gametoms per apvaisinimą, susidaro zigota.

Genas yra DNR molekulės atkarpa, koduojanti informaciją apie tam tikrą baltymą arba funkcinę RNR molekulę. Tai yra paveldimumo vienetas, lemiantis konkretų organizmo požymį.

Genetika yra biologijos mokslo šaka, tirianti paveldimumą ir kintamumą. Ji nagrinėja, kaip genai yra perduodami iš kartos į kartą ir kaip jie lemia organizmų savybes.

Genotipas yra viso organizmo genų visuma, kurią jis paveldi iš tėvų. Tai yra genetinė „instrukcija“, lemianti organizmo požymius.

Homeostazė yra organizmo gebėjimas palaikyti pastovią ir stabilią vidinę terpę (pvz., kūno temperatūrą, pH, gliukozės kiekį kraujyje) nepaisant aplinkos pokyčių.

Jėga yra fizikinis dydis, apibūdinantis kūnų sąveikos matą, kuris gali keisti kūno judėjimo greitį arba jį deformuoti. Pagrindinis jėgos matavimo vienetas yra Niutonas (N).

Ląstelė yra mažiausias gyvosios gamtos struktūrinis ir funkcinis vienetas, gebantis savarankiškai egzistuoti ir daugintis. Visi gyvi organizmai yra sudaryti iš ląstelių.

Magnetinis laukas yra materijos forma, atsirandanti aplink judančius elektros krūvius (pvz., elektros srovę) ir nuolatinius magnetus. Jis veikia kitus magnetus ir judančius krūvius magnetine jėga.

Mejozė yra ląstelių dalijimosi būdas, kurio metu susidaro lytinės ląstelės (gametos). Jos metu chromosomų skaičius sumažėja perpus, taip užtikrinant, kad po apvaisinimo naujas organizmas turės normalų...

Mitybos lygmuo parodo organizmo vietą mitybos grandinėje. Pirmą lygmenį sudaro gamintojai (augalai), antrą – pirminiai vartotojai (augalėdžiai), trečią – antriniai vartotojai (mėsėdžiai) ir t. t.

Mitybos tinklas yra sudėtinga, tarpusavyje susijusių mitybos grandinių visuma ekosistemoje. Jis parodo, kaip energija ir maisto medžiagos keliauja tarp skirtingų organizmų – nuo gamintojų iki skaidyto...

Neuronas yra pagrindinė nervų sistemos ląstelė, atsakinga už nervinių impulsų perdavimą. Jis sudarytas iš kūno, dendritų (priimančių signalus) ir aksono (siunčiančio signalus).

Populiacija yra vienos rūšies individų grupė, gyvenanti tam tikroje teritorijoje ir galinti tarpusavyje kryžmintis.

Protistai yra eukariotinių organizmų karalystė, kuriai priklauso daugiausia vienaląsčiai organizmai, nepriskiriami nei gyvūnams, nei augalams, nei grybams. Pavyzdžiai: ameba, euglena, infuzorija.

Rūšis yra pagrindinis biologinės klasifikacijos vienetas, apibūdinantis grupę organizmų, kurie gali tarpusavyje kryžmintis ir susilaukti vislių palikuonių.

Sinapsė yra jungtis tarp dviejų neuronų arba tarp neurono ir kitos ląstelės (pvz., raumens), per kurią perduodamas nervinis impulsas.

Skaidytojai (arba reducentai) yra organizmai, daugiausia bakterijos ir grybai, kurie skaido negyvas organines medžiagas ir grąžina mineralines medžiagas atgal į aplinką. Jie yra būtina ekosistemos gra...

Somatinė ląstelė yra bet kuri organizmo ląstelė, išskyrus lytines ląsteles (gametas). Visos kūno ląstelės, pavyzdžiui, odos, raumenų ar nervų, yra somatinės.

Elektrinė varža yra fizikinis dydis, apibūdinantis laidininko savybę priešintis elektros srovei. Ji matuojama omais (Ω).

Šlapalas (karbamidas) yra pagrindinis baltymų apykaitos produktas žinduolių organizme, susidarantis kepenyse iš toksiško amoniako. Jis yra mažiau toksiškas ir su šlapimu pašalinamas per inkstus.

Liauka, gaminanti kasos sultis su galingais fermentais (amilaze, lipaze, tripsinu) ir hormonus (insuliną, gliukagoną).

Mišrios sekrecijos liauka. Endokrininė jos dalis (Langerhanso salelės) gamina insuliną ir gliukagoną, reguliuojančius gliukozės kiekį kraujyje.

Organas, kuris veikia ir kaip virškinimo liauka, ir kaip endokrininė liauka, gaminanti insuliną ir gliukagoną.

Virškinimo liauka, gaminanti kasos sultis, kuriose gausu įvairių fermentų (amilazės, lipazės, tripsino) ir hidrokarbonato jonų, neutralizuojančių skrandžio rūgštį.

Medžiagų apykaitos dalis, kurios metu sudėtingos molekulės skaidomos į paprastesnes, ir šio proceso metu atsipalaiduoja energija. Pavyzdys: ląstelinis kvėpavimas.

Medžiaga, kuri pagreitina reakciją, bet pati jos metu nesunaudojama.

Akies lęšiuko padrumstėjimas, dėl kurio pablogėja regėjimas, vaizdas tampa neryškus, lyg per matinį stiklą. Dažniausiai susijusi su amžiumi. Gydoma chirurginiu būdu, pakeičiant lęšiuką dirbtiniu.

Audinys, esantis kaulų viduje, gaminantis kraujo ląsteles. Jų transplantacija gydo kraujo vėžį ir kitas kraujo ligas.

Didžiausia organizmo liauka, atliekanti daugybę funkcijų. Virškinimui svarbiausia jos funkcija – tulžies gamyba.

Vena, surenkanti kraują iš virškinamojo trakto (įskaitant plonąją žarną) ir nešanti jį į kepenis, kur maistinės medžiagos yra apdorojamos.

Erdvinis kelių polipeptidinių subvienetų išsidėstymas viename funkciniame baltyme.

Požymis, kuris gali įgyti ištisinę verčių aibę (pvz., ūgis, svoris, odos spalva) ir kurį paprastai lemia daug genų (poligeninis paveldėjimas) ir aplinkos veiksniai.

Organizmų savybių įvairovė populiacijoje. Tai gali būti paveldimas (genetinis) arba nepaveldimas (modifikacinis) kintamumas.

Individualūs skirtumai tarp tos pačios rūšies atstovų. Tai yra „žaliava“ natūraliajai atrankai.

Grupė filogenetiniame medyje, kurią sudaro bendras protėvis ir visi jo palikuonys.

Substitucija, dėl kurios pakeistas kodonas koduoja kitą aminorūgštį.

DNR polimerazės gebėjimas atpažinti ir pašalinti neteisingai prijungtus nukleotidus replikacijos metu.

Ilgalaikis ir esminis Žemės klimato sistemos pokytis, apimantis temperatūros, kritulių, vėjų ir kitų rodiklių pasikeitimus, daugiausia sukeltas žmogaus veiklos.

Procesas, kurio metu sukuriamos genetiškai identiškos kopijos (DNR molekulių, ląstelių ar organizmų).

Alelių sąveikos tipas, kai heterozigotoje pilnai ir nepriklausomai reiškiasi abiejų alelių lemiami požymiai (pvz., AB kraujo grupė).

Trijų nukleotidų seka iRNR molekulėje, koduojanti vieną specifinę aminorūgštį.

DNR grandinė (5'→3'), kuri nėra nuskaitoma transkripcijos metu. Jos seka (pakeitus T į U) atitinka iRNR seką.

Nors euglena gali vykdyti fotosintezę, ji nėra augalas, nes neturi ląstelės sienelės, gali aktyviai judėti žiuželio pagalba ir, nesant šviesos, maitintis kaip gyvūnas (heterotrofiškai). Ji priklauso p...

Ląstelės membrana vadinama atrankiai (arba pasirinktinai) laidžia, nes ji praleidžia tik tam tikras medžiagas (pvz., vandenį, deguonį), o kitas sulaiko. Ši savybė leidžia ląstelei palaikyti stabilią v...

Vienodų molekulių (pvz., vandens) tarpusavio trauka.

Skaidulinis, ketvirtinės struktūros baltymas, suteikiantis tvirtumo jungiamajam audiniui (odai, sausgyslėms, kaulams).

Sąveika, kai vienas organizmas gauna naudą, o kitam tai neturi jokios įtakos (nei teigiamos, nei neigiamos) (+/0). Pavyzdys: ryklys ir prilipusios prie jo žuvys.

Ląstelės vidaus padalijimas į atskirus skyrius (organeles), leidžiantis skirtingiems biocheminiams procesams vykti vienu metu ir efektyviai.

Dėsningumas, pagal kurį DNR molekulėje azotinės bazės jungiasi specifinėmis poromis: Adeninas (A) su Timinu (T), o Citozinas (C) su Guaninu (G).

Genų sąveika, kai požymis pasireiškia tik esant bent po vieną dominantinį alelį kiekviename iš sąveikaujančių genų.

Medžiagos koncentracijos skirtumas tarp dviejų sričių (pvz., ląstelės vidaus ir išorės). Tai yra pasyviosios pernašos varomoji jėga.

Cheminė reakcija, kurios metu du monomerai susijungia į didesnę molekulę, atskiriant vandens molekulę.

Teiginys, kad dvi rūšys, turinčios identiškas ekologines nišas, negali ilgą laiką egzistuoti toje pačioje vietoje. Viena rūšis, būdama efektyvesnė konkurentė, ilgainiui išstumia kitą.

Inhibicijos tipas, kai inhibitorius konkuruoja su substratu dėl prisijungimo prie aktyviojo centro.

Procesas, apibūdinantis Žemės kontinentų judėjimą vienas kito atžvilgiu per geologinį laiką.

Procesas, kurio metu negiminingi organizmai dėl panašių aplinkos sąlygų išvysto panašius požymius.

Sintetiniai kortizolio analogai (pvz., prednizolonas, deksametazonas). Pasižymi galingu priešuždegiminiu ir imunosupresiniu poveikiu. Naudojami gydyti astmą, alergijas, autoimunines ligas, slo...

Liauka: Antinksčiai. Funkcija: Ilgalaikio streso hormonas. Didina gliukozės kiekį kraujyje, slopina uždegimą ir imuninę sistemą.

Konkurencija tarp organizmų dėl ribotų išteklių, tokių kaip maistas, vanduo, erdvė ir partneriai. Tai lemia, kad ne visi individai išgyvena.

Polisacharidas, sudarytas iš ilgų gliukozės grandinių. Tai augalų kaupiama atsarginė maisto medžiaga. Randamas bulvėse, grūduose, duonoje.

Elastingi vamzdeliai, kuriais po organizmą teka kraujas. Skirstomos į arterijas, venas ir kapiliarus.

Skystasis jungiamasis audinys, atliekantis transporto, apsauginę ir termoreguliacinę funkcijas.

Skystoji kraujo dalis (apie 90 % vandens), kurioje ištirpusios maistinės medžiagos, druskos, baltymai ir plaukioja kraujo ląstelės.

Kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles. Matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mmHg) ir išreiškiamas dviem skaičiais: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu).

Organų sistema, kuri transportuoja deguonį, maistines medžiagas, hormonus, anglies dioksidą ir kitas medžiagas po visą organizmą. Ją sudaro širdis, kraujagyslės ir kraujas.

Tikėjimas, kad gyvybė ir visata buvo sukurtos antgamtinės jėgos (Dievo).

Antrasis aerobinio kvėpavimo etapas, vykstantis mitochondrijų matrikse. Jo metu piruvatas galutinai suskaidomas, susidaro CO₂, šiek tiek ATP ir daug energijos nešiklių (NADH, FADH₂).

Procesas mejozės metu, kai homologinės chromosomos apsikeičia fragmentais. Tai gali išardyti sankiboje esančių genų grupes.

Gamtinės atrankos tipas, kai pirmenybė teikiama individams, turintiems vieną iš kraštutinių fenotipo variantų, dėl ko populiacijos vidurkis pasislenka ta kryptimi.

Reiškinys, kai imuninė sistema reaguoja ne tik į pirminį alergeną, bet ir į kitas, struktūriškai panašias medžiagas. Pavyzdžiui, žmogus, alergiškas **beržų žiedadulkėms, gali jausti simptomus valgydam...

Kenksmingų mikroorganizmų patekimas nuo vieno (dažniausiai žalio) maisto produkto ant kito, jau paruošto vartoti maisto, per rankas, įrankius ar paviršius.

Seriozinis dangalas, sudarytas iš dviejų lapelių: vienas dengia plaučius, kitas iškloja krūtinės ląstos vidų. Tarp jų esantis pleuros tarpas su nedideliu kiekiu skysčio užtikrina plaučių slydimą k...

Organų ar audinių persodinimas iš vienos rūšies organizmo kitai, pvz., iš gyvūno žmogui. Kol kas tai daugiausia eksperimentinė sritis.

Vyriškoji žiedo dalis, sudaryta iš dulkinės ir kotelio. Dulkinėje bręsta žiedadulkės.

Didžioji dalis genetinės informacijos (DNR) gyvulinėje ląstelėje yra sukaupta branduolyje. Nedidelis kiekis DNR taip pat randamas mitochondrijose.

Didžioji dalis energijos (ATP molekulių pavidalu) neurone pagaminama mitochondrijose. Šios organelės yra išsidėsčiusios visoje ląstelėje, įskaitant aksoną ir dendritus.

Žmogaus organizme šlapalas (karbamidas), toksiškų amonio junginių perdirbimo produktas, susidaro kepenų ląstelėse. Iš kepenų jis su krauju patenka į inkstus ir yra pašalinamas su šlapimu.

Nuo šviesos priklausančios fotosintezės reakcijos vyksta augalų ląstelių chloroplastų tilakoidų membranose.

Dalinis arba visiškas klausos praradimas. Gali būti konduktyvusis (dėl garso perdavimo sutrikimo išorinėje ar vidurinėje ausyje) arba neurosensorinis (dėl sraigės plaukuotųjų ląstelių ar klaus...

Vaškinė, vandenį atstumianti medžiaga, dengianti epidermį ir mažinanti vandens garinimą (transpiraciją).

Neuronų grupė pailgosiose smegenyse (smegenų kamiene), kuri reguliuuoja kvėpavimo ritmą ir gylį, reaguodama į $$CO_2$$, $$pH$$ ir $$O_2$$ pokyčius kraujyje.

Oro kelias į plaučius. Juos sudaro: nosies ertmė, nosiaryklė, gerklos, trachėja, bronchai ir bronchiolės.

Kūno dalių išsidėstymo tvarka. Gali būti spindulinė (kūną galima padalyti į kelias veidrodines dalis per centrinę ašį, pvz., medūza) arba dvišalė (kūną galima padalyti tik į vieną veidrodinių...

Hipofizės hormonas. Jo staigus kiekio padidėjimas (šuolis) ciklo viduryje sukelia ovuliaciją.

Ikizigotinis barjeras, kai rūšys dauginasi skirtingu paros ar metų laiku.

Lamarkas: Prisitaikymas gali įvykti palyginti greitai, per kelias kartas, perduodant įgytus požymius. Darvinas: Prisitaikymas yra lėtas, laipsniškas procesas, trunkantis daugybę kartų, kol nau...

Evoliucijos tempų modelis, teigiantis, kad speciacija vyksta dėl lėto, laipsniško pokyčių kaupimosi per ilgą laiką.

Aleliai, kurie tam tikrame genotipe (dažniausiai homozigotiniame) sukelia organizmo žūtį.

Kraujo ląstelės, turinčios branduolį, atliekančios apsauginę funkciją. Jos yra imuninės sistemos dalis, kovoja su infekcijų sukėlėjais.

Pagrindinė įgyto imuniteto ląstelė. Skirstomi į B limfocitus (gamina antikūnus) ir T limfocitus (naikina užkrėstas ląsteles, reguliuoja atsaką).

Fermentas, skaidantis riebalus (lipidus) į glicerolį ir riebalų rūgštis. Gaminamas kasoje.

Trumpos, viengrandės DNR iškyšos, susidarančios po kirpimo kai kuriais restrikcijos fermentais. Jos yra komplementarios viena kitai.

Daugiausiai gyvūnų ląstelėse randama pūslelė su virškinimo fermentais, atsakinga už medžiagų skaidymą ir ląstelės atliekų perdirbimą.

Populiacijos augimo modelis, atsižvelgiantis į aplinkos pasipriešinimą ir ribotus išteklius. Augimas lėtėja, artėjant prie aplinkos talpos. Kreivė yra S formos. $$ \frac{dN}{dt} = rN (1 - \frac{N}...

Specifinė geno vieta chromosomoje.

Mokslas, lyginantis skirtingų rūšių organizmų kūno sandarą, siekiant nustatyti evoliucinius ryšius.

Mokslas, lyginantis skirtingų rūšių organizmų embrioninį vystymąsi.

Membraninių kanalų tinklas be ribosomų. Sintetina lipidus, skaido toksinus, kaupia kalcio jonus.

Genų redagavimas gametose arba embrionuose. Poveikis yra paveldimas ir perduodamas visoms ateities kartoms. Daugumoje šalių tai yra etiškai nepriimtina ir draudžiama.

Genų redagavimas, atliekamas su lytinėmis ląstelėmis (spermatozoidais, kiaušialąstėmis) arba embrionais. Genetiniai pokyčiai yra paveldimi ir perduodami ateities kartoms. Šiuo metu etiškai lab...

Sukėlėjas: Virusas. Požymiai: Skausmingos, pasikartojančios pūslelės. Gydymas: Nepagydoma, vaistais slopinami simptomai.

Gamtinės atrankos forma, kai tam tikri požymiai didina individo dauginimosi sėkmę, net jei tie požymiai mažina išgyvenamumą. Pavyzdžiui, povo uodega.

Chromosomos, nulemiančios individo lytį. Žmogus turi 1 porą lytinių chromosomų: XX (moteris) arba XY (vyras).

Organai, gaminantys lytines ląsteles ir lytinius hormonus. Vyrams – sėklidės, moterims – kiaušidės.

Procesas, vykstantis ląstelėse, kurio metu organinės medžiagos (pvz., gliukozė) skaidomos, o atpalaiduota energija panaudojama ATP sintezei.

Visi gyvi organizmai yra sudaryti iš ląstelių – mažiausių struktūrinių ir funkcinių gyvybės vienetų. Organizmai gali būti vienaląsčiai (pvz., bakterijos, amebos) arba daugialąsčiai (pvz.,...

Mažiausias struktūrinis ir funkcinis gyvo organizmo vienetas, gebantis savarankiškai egzistuoti. Visi gyvi organizmai sudaryti iš ląstelių.

Ląstelė, kurios membranoje arba citoplazmoje yra specifinių receptorių, galinčių prisijungti tam tikrą hormoną ir į jį reaguoti.

Tvirtas išorinis sluoksnis, gaubiantis augalų, grybų, bakterijų ir kai kurių kitų organizmų ląsteles. Suteikia formą ir mechaninę apsaugą.

Tvirtas išorinis sluoksnis (augaluose – celiuliozinis, grybuose – chitininis), suteikiantis ląstelei struktūrinį palaikymą ir apsaugą.

Fundamentalus biologijos principas, teigiantis, kad visi gyvi organizmai yra sudaryti iš ląstelių, ląstelė yra pagrindinis gyvybės vienetas, ir visos ląstelės atsiranda iš jau esančių ląstelių.

Praktinis sveikos mitybos principas, kai lėkštė vizualiai padalijama: pusė – daržovėms ir vaisiams, ketvirtadalis – baltymams, ketvirtadalis – visaverčiams angliavandeniams.

Makroelementas, dalyvaujantis daugiau nei 300 biocheminių reakcijų. Svarbus energijos gamybai, raumenų atpalaidavimui ir nervų sistemos veiklai.

Pagrindinės maistinės medžiagos, kurių organizmui reikia dideliais kiekiais: baltymai, angliavandeniai ir riebalai. Jie teikia energiją ir yra kūno statybinė medžiaga.

Didelio masto evoliuciniai pokyčiai, vykstantys virš rūšies lygmens per ilgus geologinius laikotarpius, pavyzdžiui, naujų klasių ar tipų atsiradimas.

Maisto medžiagos, kurių organizmui reikia dideliais kiekiais (gramais). Tai angliavandeniai, baltymai ir riebalai. Jos teikia energiją ir yra organizmo statybinė medžiaga.

Pagrindiniai vabzdžių šalinimo organai. Tai ploni vamzdeliai, kurie surenka atliekas iš hemolimfos ir išskiria jas į žarnyną.

Senoji DNR grandinė, kuri yra nuskaitoma kaip pavyzdys naujos komplementarios grandinės sintezei.

Viena iš DNR grandinių (3'→5'), kurią RNR polimerazė nuskaito kaip pavyzdį iRNR sintezei.

Filogenetinio medžio išsišakojimo taškas, reiškiantis bendrą protėvį, iš kurio išsivystė naujos grupės.

Būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino. Dažniausia priežastis – geležies trūkumas. Pasireiškia silpnumu ir nuovargiu.

Kraujo kelias iš dešiniojo širdies skilvelio per plaučių arteriją į plaučius, kur kraujas atiduoda anglies dioksidą ir pasisavina deguonį, ir atgal per plaučių venas į kairįjį prieširdį.

Fizinis maisto smulkinimas į mažesnius gabalėlius. Pavyzdžiui, kramtymas dantimis burnoje arba maisto maišymas skrandžio raumenimis. Tai padidina paviršiaus plotą, kad cheminis virškinimas vyk...

Ikizigotinis barjeras, atsirandantis dėl lytinių organų sandaros nesuderinamumo.

Receptorius, reaguojantis į mechaninę deformaciją: slėgį, vibraciją, tempimą. Randami odoje, ausyje, raumenyse.

Cheminė medžiaga (pvz., acetilcholinas, dopaminas, serotoninas), kuri perneša signalą per sinapsės plyšį iš vieno neurono į kitą.

Apytakos audinys, sudarytas iš negyvų, tuščiavidurių ląstelių (vandens indų ir tracheidžių). Atlieka dvi funkcijas: transportuoja vandenį ir mineralines medžiagas iš šaknų į lapus ir suteikia auga...

Tai visuma cheminių reakcijų, vykstančių organizme. Organizmai pasisavina medžiagas ir energiją iš aplinkos ir naudoja jas savo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Pavyzdžiui, augalai vykdo fotosinte...

Liauka: Kankorėžinė liauka (epifizė). Funkcija: Reguliuoja miego ir būdravimo ciklą (biologinį laikrodį). Jo gamybą slopina šviesa.

Receptorius, įsiterpęs į ląstelės plazminę membraną. Prie jo jungiasi hidrofiliniai (peptidiniai, adrenalinas) hormonai, kurie negali patekti į ląstelės vidų.

Pirmosios mėnesinės, žyminčios mergaitės lytinės brandos pradžią.

Vanduo, susidarantis pačiame organizme ląstelinio kvėpavimo metu, oksiduojant maisto medžiagas (ypač riebalus). Ypač svarbus dykumų gyvūnams.

Ląstelėse vykstančių cheminių reakcijų šalutiniai produktai. Pagrindiniai yra anglies dioksidas, vanduo ir azotinės atliekos (amoniakas, šlapalas, šlapimo rūgštis).

Visos cheminės reakcijos, vykstančios gyvame organizme gyvybei palaikyti. Skirstomas į anabolizmą ir katabolizmą.

Riebalinė medžiaga, apgaubianti daugelio neuronų aksonus. Ji veikia kaip izoliatorius ir pagreitina nervinio impulso sklidimą.

Mažos, nekoduojančios RNR molekulės, kurios gali prisijungti prie iRNR ir blokuoti jos transliaciją arba skatinti jos suardymą.

Visuma mikroorganizmų (bakterijų, virusų, grybelių), gyvenančių tam tikroje aplinkoje, pvz., žmogaus žarnyne. Ši mikroorganizmų ekosistema atlieka svarbias funkcijas.

Žmogaus organizme (ypač žarnyne) gyvenančių mikroorganizmų visuma. Dauguma šių bakterijų yra naudingos arba neutralios. Antibiotikai, ypač plataus spektro, gali sunaikinti ir šias gerąsias bakteri...

Storojoje žarnoje gyvenančių mikroorganizmų visuma. Šios „gerosios“ bakterijos padeda virškinti skaidulas, gamina tam tikrus vitaminus (pvz., K ir B grupės) ir saugo nuo žalingų mikrobų.

Storojoje žarnoje gyvenančių mikroorganizmų (daugiausia bakterijų) visuma. Jie padeda skaidyti nesuvirškintas skaidulas, sintetina vitaminus (K, B grupės) ir atlieka apsauginę funkciją.

Maistinės medžiagos, kurių organizmui reikia labai mažais kiekiais: vitaminai ir mineralinės medžiagos. Jie būtini normaliai organizmo veiklai ir cheminėms reakcijoms.

Nedidelio masto evoliuciniai pokyčiai, vykstantys populiacijos lygmeniu (pvz., alelių dažnių pokyčiai) per santykinai trumpą laiką.

Mikroskopinės išaugos ant epitelio ląstelių, dengiančių gaurelius. Jos dar labiau padidina absorbcijos paviršių.

Mažytės, plauko pavidalo epitelio ląstelių membranos išaugos gaurelių paviršiuje, dar labiau padidinančios įsiurbimo plotą.

Dar mažesnės išaugos ant gaurelių ląstelių paviršiaus, kurios dar labiau padidina įsiurbimo plotą. Dėl jų plonosios žarnos paviršius primena aksomą.

Mažesnės nei 5 mm plastiko dalelės, atsirandančios yrant didesniems plastiko gaminiams arba gaminamos specialiai (pvz., kosmetikos pramonėje). Jos **teršia vandenynus, dirvožemį ir patenka į organizmu...

Neorganiniai cheminiai elementai, būtini normaliai organizmo funkcijai. Skirstomi į makroelementus (reikia daugiau) ir mikroelementus (reikia mažiau).

Širdies raumeninis audinys, sudarantis didžiąją dalį širdies sienelės.

Širdies raumens (miokardo) dalies žūtis (nekrozė), kurią sukelia staigus kraujotakos sutrikimas vainikinėje arterijoje.

Asmuo, kuriam konstatuota smegenų mirtis ir kurio organai, palaikant kraujotaką dirbtinai, paimami transplantacijai.

Netiesa. Nors elektroninių cigarečių garuose nėra dervų ir daugelio kancerogenų, esančių tabako dūmuose, juose yra nikotino, kuris sukelia priklausomybę ir kenkia širdies bei kraujagyslių sist...

Iš dalies tiesa, bet su didele kaina. Nikotinas gali šiek tiek pagreitinti medžiagų apykaitą ir slopinti apetitą. Tačiau žala, kurią rūkymas daro širdžiai, plaučiams ir visam organizmui, yra nepal...

Iš dalies tiesa, bet apgaulinga. Nikotinas trumpam laikui gali pagerinti koncentraciją, nes stimuliuoja glutamato išsiskyrimą. Tačiau ilgainiui smegenys pripranta prie nikotino ir be jo nebegali n...

Dvigubą membraną turinti ląstelės organoidas, vadinamas „ląstelės jėgaine“, nes jame vyksta pagrindiniai aerobinio kvėpavimo etapai ir pagaminama daugiausiai ATP.

Dviguba membrana apgaubta organelė, vadinama ląstelės „jėgaine“, kurioje vyksta ląstelinis kvėpavimas ir gaminama energija (ATP).

Organizmo vieta mitybos grandinėje, nustatoma pagal jo mitybos šaltinį. Visi organizmai tame pačiame lygmenyje yra per tiek pat žingsnių nutolę nuo pirminio energijos šaltinio.

Linijinė seka, parodanti, kaip energija perduodama iš vieno organizmo kitam. Pvz.: Dobilo lapas → Kiškis → Lapė → Vilkas.

Sudėtingas, tarpusavyje susijusių mitybos grandinių visuma, atspindinti realius mitybinius ryšius ekosistemoje.

Šiuolaikinė evoliucijos teorija, sujungianti Č. Darvino natūraliosios atrankos idėjas su G. Mendelio genetikos dėsniais, paaiškinanti paveldimumo ir kintamumo mechanizmus.

Sritis, tirianti gyvybę molekuliniu lygmeniu, ypač genus ir baltymus (DNR, RNR).

Taksonominė grupė, atitinkanti kladą. Šiuolaikinėje sistematikoje siekiama, kad visos klasifikacijos grupės būtų monofiletinės.

Kryžminimas, kurio metu analizuojamas vieno požymio paveldėjimas.

Maža, pasikartojanti molekulė, statybinis polimero blokas (pvz., gliukozė yra krakmolo monomeras).

Paprasčiausias angliavandenis, angliavandenių monomeras (pvz., gliukozė, fruktozė).

Aneuploidijos forma, kai ląstelėje yra tik viena tam tikros chromosomos kopija vietoje įprastų dviejų.

Staigus, šuoliškas ir paveldimas genetinės medžiagos (DNR) pokytis. Mutacijos yra atsitiktinės ir nekryptingos.

Organizmo genotipo ir fenotipo pokyčiai, atsirandantys dėl mutacijų. Tai paveldimų pokyčių šaltinis.

Fizikinis, cheminis ar biologinis veiksnys, kuris padidina mutacijų atsiradimo dažnį, palyginti su natūraliu (spontanišku) lygiu.

Abipusiai naudinga sąveika tarp skirtingų rūšių organizmų. Ši sąveika yra teigiama abiem rūšims (+/+). Pavyzdys: kerpė (grybas ir dumblis).

Sritis, tirianti ir naudojanti jūrų ir vandenynų organizmus (dumblius, vėžiagyvius, bakterijas) ir jų genetinius išteklius įvairiems tikslams, pavyzdžiui, naujų vaistų, kosmetikos ar biokuro gamyb...

Maždaug 28 dienų trukmės cikliškų pokyčių visuma moters organizme, reguliuojama hormonų ir paruošianti organizmą galimam nėštumui.

Redukuotas elektronų nešiklis, turintis didelę redukcinę gebą, naudojamas Kalvino cikle.

Svarbus elektronų nešiklis ląsteliniame kvėpavime. NADH yra redukuota (daug energijos turinti) forma.

Institucija Lietuvoje, koordinuojanti visą donorystės ir transplantacijos procesą: nuo potencialių donorų registravimo iki organų paskirstymo.

Aktyviosios pernašos baltymas, kuris išpumpuoja Na⁺ jonus iš ląstelės ir įpumpuoja K⁺ jonus į ją, naudodamas ATP.

Makroelementas, elektrolitas, kartu su kaliu reguliuoja skysčių balansą ir kraujo spaudimą. Pagrindinis šaltinis – valgomoji druska (natrio chloridas).

Evoliucijos mechanizmas, kurio metu geriausiai prie aplinkos prisitaikę organizmai išgyvena ir susilaukia daugiau palikuonių. Antibiotikų naudojimas veikia kaip atrankos veiksnys, leidžiantis išgy...

Procesas, kurio metu individai, turintys geriau prie aplinkos pritaikytus paveldėtus požymius, yra labiau linkę išgyventi ir daugintis, perduodami tuos požymius palikuonims.

Reiškinys, kai du ar daugiau skirtingų genų veikia vieno fenotipinio požymio raidą.

Reta liga, kylanti dėl antidiurezinio hormono (ADH) trūkumo arba inkstų nejautrumo jam. Dėl to inkstai negali koncentruoti šlapimo. Pasižymi poliurija (išskiriama labai daug, 5-20 litrų, atski...

Pagrindinis struktūrinis ir funkcinis inksto vienetas, kuriame vyksta kraujo filtravimas ir šlapimo susidarymas. Viename inkste yra apie 1 milijoną nefronų.

Pagrindinis homeostazės reguliavimo principas. Kai tam tikro rodiklio (pvz., hormono ar gliukozės kiekio) koncentracija padidėja, sistema yra slopinama, kad rodiklis sumažėtų. Kai **koncentracija...

Klaida mejozės metu, kai homologinės chromosomos (mejozėje I) arba seserinės chromatidės (mejozėje II) neatsiskiria viena nuo kitos. Tai pagrindinė aneuploidijos priežastis.

Inhibicijos tipas, kai inhibitorius jungiasi prie fermento kitoje vietoje nei aktyvusis centras, pakeisdamas jo formą.

Mutacijų savybė atsirasti atsitiktinai, nepriklausomai nuo to, ar jos bus naudingos, ar žalingos organizmui konkrečioje aplinkoje.

Paveldimumo dėsningumai, kurie nukrypsta nuo klasikinių Mendelio dėsnių, apimantys sudėtingesnes alelių ir genų sąveikas.

Aminorūgštys, kurių organizmas negali pasigaminti pats, todėl jas privaloma gauti su maistu. Jų trūkumas sutrikdo baltymų sintezę.

Audinys, sudarytas iš neuronų ir pagalbinių neuroglijos ląstelių, atliekantis informacijos perdavimo ir apdorojimo funkciją.

Riebalų rūgštis, kurios anglies atomų grandinėje yra bent vienas dvigubasis ryšys.

Vadinamieji „gerieji“ riebalai, naudingi širdies ir kraujagyslių sistemai. Daugiausia randami augaliniuose produktuose (aliejai, riešutai, avokadai) ir riebioje žuvyje.

Didžiausias CRISPR technologijos pavojus, kai Cas9 baltymas superka DNR ne toje vietoje, kur numatyta, sukeldamas nenumatytas mutacijas.

Cheminė medžiaga, kurią išskiria presinapsinis neuronas, kad perduotų signalą per sinapsinį plyšį kitam neuronui. Pavyzdžiai: dopaminas, serotoninas, GABA.

Pagrindinė struktūrinė ir funkcinė nervų sistemos ląstelė, gebanti generuoti ir perduoti nervinius impulsus.

Alelių sąveikos tipas, kai heterozigota (Aa) pasižymi tarpiniu fenotipu tarp dominuojančios (AA) ir recesyvinės (aa) homozigotų.

Heterozigotinis individas, kuris pats neserga recesyvine liga, bet turi ligos alelį ir gali jį perduoti palikuonims.

Azoto forma, kurią lengviausiai pasisavina augalai. Jų perteklius sukelia eutrofikaciją.

Dviejų etapų procesas, kurio metu bakterijos paverčia amoniaką nitritais ($$NO_2^−$$), o vėliau – nitratais ($$NO_3^−$$).

Pirmoji kvėpavimo takų dalis, kurioje oras yra sušildomas, sudrėkinamas ir išvalomas nuo dulkių bei kitų dalelių.

Sritis prokariotinės ląstelės citoplazmoje, kurioje koncentruojasi žiedinė DNR molekulė. Tai nėra tikras branduolys, nes neturi membranos.

Organinis polimeras, sudarytas iš nukleotidų monomerų. Pagrindinė funkcija – genetinės informacijos saugojimas ir perdavimas.

Pagrindinis DNR statybinis blokas, sudarytas iš trijų dalių: cukraus (deoksiribozės), fosfato grupės ir azotinės bazės (A, T, C arba G).

Teisinis principas, kai asmuo po mirties laikomas donoru, nebent jis yra išreiškęs oficialų nesutikimą. Taikomas Lietuvoje.

Antroji fotosintezės stadija, kurios metu naudojant ATP ir NADPH energiją fiksuojamas CO₂ ir sintetinami angliavandeniai.

Pirmoji fotosintezės stadija, kurios metu šviesos energija naudojama skaidyti vandenį (fotolizė) ir gaminti ATP bei NADPH.

Optimali parametro vertė, kurią organizmas stengiasi palaikyti. Pavyzdžiui, žmogaus kūno temperatūros nustatytoji vertė yra apie 36,6 °C.

Trumpi DNR fragmentai, sintetinami atsiliekančioje grandinėje.

Paskutinis aerobinio kvėpavimo etapas, apimantis elektronų pernašos grandinę ir chemiosmosą, kurio metu pagaminama daugiausiai ATP.

Nestabilus junginys, susidarantis plaučių kapiliaruose, kai hemoglobinas prisijungia deguonį.

Polinesočiosios riebalų rūgštys, kurios yra nepakeičiamos (organizmas negamina). Būtinos smegenų veiklai, kraujagyslių sveikatai, uždegimams mažinti.

Kiaušialąsčių gamyba kiaušidėse. Prasideda dar vaisiaus stadijoje, o baigiasi po apvaisinimo. Procesas yra cikliškas.

DNR seka operone, prie kurios gali prisijungti baltymas represorius ir taip blokuoti transkripciją.

Funkcionaliai susijusių genų grupė prokariotuose, kuri yra valdoma vieno bendro promotoriaus ir operatoriaus.

Infekcija, kurią sukelia mikroorganizmai, paprastai nekeliantys pavojaus žmogui su sveika imunine sistema, bet galintys sukelti sunkią ligą asmeniui, kurio imunitetas yra nusilpęs (pvz., sergant A...

Temperatūros arba pH vertė, kuriai esant fermento aktyvumas yra didžiausias.

Temperatūros ir pH vertės, kurioms esant fermentas veikia efektyviausiai ir greičiausiai.

Eukariotinės ląstelės citoplazmoje esanti struktūra, apsupta membranos ir atliekanti specifinę funkciją (pvz., mitochondrija, chloroplastas).

Sudėtinga molekulė, kurios pagrindą sudaro anglies atomų grandinė. Būdinga gyviesiems organizmams.

Recipiento imuninės sistemos ataka prieš persodintą organą, atpažįstant jį kaip svetimkūnį.

Specializuota struktūra eukariotinės ląstelės viduje, atliekanti tam tikrą funkciją (pvz., mitochondrija – energijos gamyba, chloroplastas – fotosintezė). Tai tarsi ląstelės „organai“.

Procesų visuma, kuria organizmas palaiko pastovų vandens ir druskų balansą.

Grynas vandens molekulių judėjimas pro atrankiai laidžią membraną iš srities, kurioje didesnis vandens potencialas, į sritį, kurioje jis mažesnis.

Pasyvus vandens molekulių judėjimas per atrankiai pralaidžią membraną iš mažesnės ištirpusių medžiagų koncentracijos į didesnę.

Liga, kuriai būdingas kaulų tankio sumažėjimas ir trapumas, dėl ko padidėja lūžių rizika. Dažniausiai susijusi su kalcio ir vitamino D trūkumu.

Ausies uždegimas. Priklausomai nuo vietos, gali būti išorinės, vidurinės ar vidinės ausies otitas. Vidurinės ausies uždegimas ypač pavojingas, nes infekcija gali pažeisti klausos kauliukus ar išpl...

Kalcio karbonato kristalai prieangio maišeliuose, kurie dėl inercijos spaudžia plaukuotąsias ląsteles ir taip leidžia jausti linijinį pagreitį ir galvos padėtį gravitacijos atžvilgiu.

Subrendusio folikulo plyšimas ir kiaušialąstės išsilaisvinimas iš kiaušidės į kiaušintakį. Paprastai vyksta apie 14 ciklo dieną.

Stratosferoje esančio ozono ($$O_3$$) sluoksnio, saugančio Žemę nuo žalingų UV spindulių, irimas dėl žmogaus sukurtų cheminių medžiagų, pvz., chlorfluorangliavandenilių (CFC).

Žemės stratosferos dalis, kurioje yra didelė ozono (O₃) dujų koncentracija. Šis sluoksnis sugeria didžiąją dalį kenksmingų saulės ultravioletinių (UV) spindulių.

Tėvinė karta – pirmoji individų pora, naudojama kryžminimui. Paprastai tai būna grynųjų linijų atstovai.

Ribosomos sritis, kurioje laikoma tRNR su augančia polipeptidine grandine.

Molekulinės biologijos metodas, leidžiantis padauginti (amplifikuoti) specifinį DNR fragmentą milijonus kartų. Plačiai naudojamas medicininėje diagnostikoje (pvz., nustatant infekcines ligas), kri...

Lamarkas: Įgytų požymių paveldėjimas, skatinamas vidinio tobulėjimo siekio. Darvinas: Natūralioji atranka.

Galvos smegenų dalis, veikianti kaip pagrindinis homeostazės valdymo centras, reguliuojantis temperatūrą, alkį, troškulį, hormonų veiklą.

Tarpinių smegenų dalis, veikianti kaip pagrindinis homeostazės reguliavimo centras. Jis kontroliuoja kūno temperatūrą, alkį, troškulį ir endokrininę sistemą.

Medikamentinis gydymas, skirtas kompensuoti hormonų trūkumą, kai liauka jų nebegamina pakankamai. Pavyzdžiai: levotiroksino vartojimas sergant hipotiroze, insulino injekcijos sergant I tipo diabet...

Genų mutacijos tipas, kai vienas DNR nukleotidas yra pakeičiamas kitu. Poveikis priklauso nuo to, ar pasikeičia koduojama aminorūgštis.

Pasyvus medžiagų judėjimas per membraną, kuriam padeda specialūs transporto baltymai (kanalai arba nešikliai). Taip juda gliukozė, aminorūgštys.

Mokslas, tiriantis išnykusius organizmus ir gyvybės istoriją, remiantis fosilijomis.

DNR seka, kuri skaitoma vienodai abiem kryptimis (5'→3' vienoje grandinėje ir 5'→3' komplementarioje grandinėje).

Mažų, netirpių vandenyje molekulių (pvz., riebalų rūgščių, deguonies) judėjimas tiesiai per fosfolipidų dvisluoksnį.

Grupė, kurią sudaro bendras protėvis, bet ne visi jo palikuonys. Pavyzdžiui, tradicinė roplių klasė (neapimanti paukščių) yra parafiletinė.

Signalizacijos būdas, kai ląstelės išskiria chemines medžiagas, veikiančias šalia esančias, kaimynines ląsteles, nepatekdamas į kraują. Tai lokalus reguliavimas.

Autonominės nervų sistemos dalis, atsakinga už organizmo grąžinimą į ramybės ir virškinimo (angl. rest-and-digest) būseną. Ji lėtina širdies ritmą, aktyvina virškinimą.

Liauka: Prieskydinės liaukos. Funkcija: Reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą organizme, didina kalcio kiekį kraujyje.

Sąveika, kai vienas organizmas (parazitas) gyvena kitame organizme (šeimininke) arba ant jo ir minta jo audiniais ar maisto medžiagomis, darydamas jam žalą. Ši sąveika yra teigiama parazitui i...

Teisinis principas, kai asmuo po mirties laikomas donoru tik tuo atveju, jei jis yra davęs aiškų sutikimą (pvz., nešiojasi donoro kortelę).

Skystų maisto produktų (pvz., pieno, sulčių) kaitinimo procesas, skirtas sunaikinti ligas sukeliančius mikroorganizmus ir prailginti produkto galiojimo laiką.

Medžiagų judėjimas per membraną nenaudojant ląstelės energijos (ATP). Vyksta pagal koncentracijos gradientą.

Bet koks ligą sukeliantis mikroorganizmas (virusas, bakterija, pirmuonis) ar organizmas (parazitinė kirmėlė).

Gebėjimas perduoti savo genetinę informaciją (DNR) palikuonims. Tai užtikrina, kad vaikai paveldi tėvų požymius ir kad rūšis išlieka atpažįstama per kartas.

Pirmasis atrastas antibiotikas (atrado Alexander Fleming). Jis veikia ardydamas bakterijų ląstelės sienelę. Šis atradimas sukėlė perversmą medicinoje.

Skrandyje veikiantis fermentas, kuris pradeda skaidyti baltymus į trumpesnes polipeptidų grandines.

Hidrofiliniai hormonai, sudaryti iš aminorūgščių grandinių. Pavyzdžiai: insulinas, gliukagonas, augimo hormonas, antidiurezinis hormonas (ADH).

Kovalentinis ryšys, susidarantis tarp dviejų aminorūgščių polipeptidinėje grandinėje. Jį suformuoja ribosoma.

Unikalus polimeras, sudarytas iš cukrų ir aminorūgščių, formuojantis bakterijų ląstelės sienelę.

Nervų sistemos dalis, kurią sudaro nervai ir nerviniai mazgai, esantys už CNS ribų. Ji jungia CNS su jutimo organais, raumenimis ir liaukomis.

Bangos pavidalo ritmiški raumenų susitraukimai, kurie stumia maistą virškinamuoju traktu. Šis procesas vyksta nevalingai stemplėje, skrandyje ir žarnose.

Procesas, kurio metu medžiagos juda per plazminę membraną į ląstelę arba iš jos.

Maža organelė, kurioje skaidomos riebalų rūgštys ir neutralizuojamos toksiškos medžiagos, pvz., vandenilio peroksidas.

Evoliucijos tempų modelis, teigiantis, kad rūšių istorijoje ilgi stabilumo (stazės) periodai yra pertraukiami trumpais, bet sparčiais speciacijos epizodais.

Cheminės medžiagos, naudojamos žemės ūkyje, siekiant apsaugoti augalus nuo kenkėjų, piktžolių ir ligų.

Bakterinės kilmės inkstų geldelės ir parenchimos (audinio) uždegimas. Dažniausiai infekcija į inkstus patenka kylančiuoju būdu iš apatinių šlapimo takų (šlapimo pūslės). Būdingas karščiavimas, ska...

Fermentacijos tipas, kurio galutinis produktas yra laktatas (pieno rūgštis).

Anaerobinis procesas, vykstantis gyvūnų raumenų ląstelėse esant deguonies trūkumui. Piruvatas paverčiamas pieno rūgštimi (laktatu).

Moteriškoji žiedo dalis, sudaryta iš purkos, liemenėlio ir mezginės. Mezginėje yra sėklapradžiai.

Biotechnologijų taikymas aplinkosaugoje. Svarbiausia sritis – bioremediacija, t. y., aplinkos (dirvožemio, vandens) valymas nuo teršalų naudojant gyvus organizmus, dažniausiai bakterijas.

Endocitozės tipas („ląstelės gėrimas“), kai ląstelė įtraukia skystį su jame ištirpusiomis medžiagomis.

Vieno žiedo azotinės bazės: Citozinas (C), Timinas (T) ir Uracilas (U).

Teigia, kad kryžminant homozigotinius individus, F1 kartoje pasireiškia tik dominantinis požymis, o F2 kartoje požymiai išsiskiria santykiu 3:1 (trys su dominantiniu požymiu, vienas su recesyviniu...

Kryžminant homozigotus, visi F₁ hibridai yra vienodi.

Nauja DNR grandinė, kuri sintetinama nenutrūkstamai replikacijos šakutės judėjimo kryptimi.

Antrasis mitybos lygmuo. Tai žolėdžiai (herbivorai), mintantys gamintojais (augalais).

Skystis, susidaręs Nefrono kapsulėje po filtracijos. Savo sudėtimi jis labai panašus į kraujo plazmą, tik neturi baltymų. Per parą susidaro ~180 litrų.

Unikali aminorūgščių seka polipeptidinėje grandinėje.

Trijų anglies atomų molekulė, galutinis glikolizės produktas.

Organinė molekulė, susidaranti glikolizės pabaigoje suskaidžius gliukozę. Tolesnis jos likimas priklauso nuo to, ar ląstelėje yra deguonies.

Genetinė liga, sukelta klaidingos prasmės mutacijos hemoglobino gene. Pavyzdys, kaip vieno nukleotido pokytis sukelia sunkią ligą.

Laikinas organas, susidarantis nėštumo metu, per kurį vyksta medžiagų apykaita tarp motinos ir vaisiaus. Ji perneša deguonį ir maisto medžiagas vaisiui, o pašalina atliekas. Taip pat gamina hormon...

Antibiotikai, kurie veikia didelę grupę įvairių rūšių bakterijų. Jie naudingi, kai ligos sukėlėjas nėra tiksliai žinomas, tačiau jų vartojimas didina atsparumo riziką ir gali pakenkti naudingosiom...

Specializuoti mechanoreceptoriai vidinėje ausyje (tiek sraigėje, tiek pusiausvyros aparate), kurių stereocilijos (plaukeliai) išlinksta, veikiamos skysčio judėjimo, ir generuoja nervinį impulsą.

Oro judėjimas į plaučius (įkvėpimas) ir iš jų (iškvėpimas), kurį sukelia slėgio skirtumas tarp atmosferos ir plaučių.

Skystoji kraujo dalis (apie 55 %), sudaryta iš vandens, baltymų (albuminų, globulinų, fibrinogeno), druskų, maisto medžiagų, hormonų ir atliekų.

Maža, žiedinė DNR molekulė, randama bakterijų ląstelėse ir esanti atskirai nuo pagrindinės chromosomos. Genų inžinerijoje plazmidės dažnai naudojamos kaip vektoriai (nešikliai) svetimiems gena...

Visas ląsteles gaubiantis dvisluoksnis fosfolipidų sluoksnis su įsiterpusiais baltymais. Atlieka apsauginę, atraminę ir transporto funkcijas.

Kanalai, jungiantys gretimas augalų ląsteles per jų sieneles, leidžiantys medžiagoms ir signalams judėti tarp ląstelių.

Procesas, kurio metu augalo ląstelės plazminė membrana atsitraukia nuo ląstelės sienelės, kai ląstelė praranda vandenį hipertoniniame tirpale.

Reiškinys, kai vienas genas veikia kelis skirtingus fenotipinius požymius.

Ilgiausia virškinamojo trakto dalis, kurioje užbaigiamas visų maisto medžiagų (angliavandenių, baltymų, riebalų) virškinimas ir vyksta jų įsiurbimas į kraują ir limfą.

Piršto formos išaugos plonosios žarnos gleivinėje, kurios smarkiai padidina vidinį paviršiaus plotą, užtikrindamos efektyvų suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimą (absorbciją).

Smulkiausia kraujagyslė gaurelio viduje, į kurią patenka gliukozė, aminorūgštys, vanduo, mineralai ir vandenyje tirpūs vitaminai.

Sąveika, kai vienas organizmas (plėšrūnas) minta kitu (auka). Ši sąveika yra teigiama plėšrūnui ir neigiama aukai (+/-).

Lamarkas: Evoliucija yra kryptinga, varoma vidinio siekio tapti sudėtingesniu ir tobulesniu. Pokyčiai visada naudingi. Darvinas: Evoliucija neturi išankstinio tikslo ar krypties. Atsitiktiniai...

Ilga adenino nukleotidų seka, prijungiama prie iRNR 3' galo.

Paveldima genetinė liga, kuriai būdingas daugybinių, skysčio pripildytų cistų augimas abiejuose inkstuose. Laikui bėgant, cistos didėja, suspaudžia ir sunaikina normalų inkstų audinį, sukeldamos l...

Grupė, jungianti organizmus, kurie neturi artimo bendro protėvio. Tokios grupės sudaromos per klaidą, remiantis analoginėmis savybėmis.

Didelė molekulė (makromolekulė), sudaryta iš daugybės susijungusių monomerų (pvz., celiuliozė).

Metodas, leidžiantis in vitro (mėgintuvėlyje) padauginti specifinę DNR seką milijonus kartų.

Genų sąveika, kai keli nealeliniai genai veikia vieną kiekybinį požymį suminiu principu.

Ilga aminorūgščių grandinė, sujungta peptidiniais ryšiais. Vienas ar keli polipeptidai sudaro baltymą.

Chromosomų skaičiaus pokytis, kai ląstelė turi daugiau nei du pilnus chromosomų rinkinius (pvz., 3n, 4n). Dažna augaluose.

Angliavandenių polimeras, sudarytas iš daugybės monosacharidų (pvz., krakmolas, celiuliozė).

Kompleksas, sudarytas iš vienos iRNR molekulės ir daugybės ribosomų, kurios vienu metu transliuoja tą pačią iRNR. Leidžia greitai pagaminti daug baltymo kopijų.

Molekulės savybė, atsirandanti dėl netolygaus elektronų pasiskirstymo, sukurianti dalinius teigiamą ir neigiamą krūvius.

Vienos rūšies individų grupė, gyvenanti tam tikroje teritorijoje ir galinti tarpusavyje kryžmintis.

Individų skaičius, tenkantis ploto arba tūrio vienetui.

Mutacija, kurią sukelia nukleotidų įterpimas arba iškrita, jei jų skaičius nesidalija iš trijų. Ji pakeičia DNR nuskaitymo rėmelį, todėl nuo mutacijos vietos sintetinamos visiškai kitokios aminorū...

Reprodukcinės izoliacijos mechanizmai, veikiantys po zigotos susidarymo. Jie lemia hibridų negyvybingumą, sterilumą ar žlugimą.

Genų dreifo forma, kai nedidelė individų grupė atsiskiria nuo didesnės populiacijos ir įkuria naują populiaciją, kurios genų fondas gali smarkiai skirtis nuo pradinės populiacijos.

Ką tik susintetinta iRNR molekulė eukariotuose, kuri dar nepraėjo procesingo.

Maistas gerosioms bakterijoms. Tai dažniausiai augalinės kilmės skaidulos, kurių žmogaus organizmas nevirškina, bet kurias fermentuoja žarnyno mikrobiota.

Keturios mažos liaukutės, esančios skydliaukės užpakaliniame paviršiuje. Gamina parathormoną (PTH), kuris yra pagrindinis *kalcio ($$Ca^{2+}$$) ir fosforo ($$PO_4^{3-}$$) apykaitos reguliatorius...

Paveldimas požymis, kuris padidina organizmo tikimybę išgyventi ir daugintis tam tikroje aplinkoje. Tai yra gamtinės atrankos rezultatas.

Per ilgą laiką organizmų populiacijos kinta ir prisitaiko prie aplinkos sąlygų. Šis procesas, vadinamas evoliucija, vyksta per gamtinę atranką ir lemia didžiulę gyvybės įvairovę planetoje.

Gyvos gerosios bakterijos, kurios naudingos sveikatai. Jų gausu fermentuotuose produktuose, pavyzdžiui, jogurte, kefyre, raugintuose kopūstuose.

Liauka: Kiaušidės (geltonkūnis). Funkcija: Paruošia gimdą nėštumui ir padeda jį palaikyti.

Vienaląstis organizmas, neturintis membrana apgaubto branduolio ir kitų membraninių organoidų. Jų DNR laisvai plūduriuoja citoplazmoje. Pavyzdžiai: bakterijos, archėjos.

Specifinė DNR seka, esanti priešais geną, prie kurios jungiasi RNR polimerazė ir prasideda transkripcija.

Neveikianti DNR seka, gimininga funkcionuojančiam genui. Tai genetinė fosilija, liudijanti apie protėvių turėtus genus.

Bet kokia cheminė medžiaga, kuri, patekusi į organizmą, paveikia centrinę nervų sistemą ir pakeičia smegenų funkcijas, sukeldama nuotaikos, suvokimo, sąmonės ar elgesio pokyčius.

Diagrama, naudojama prognozuoti palikuonių genotipų ir fenotipų santykius.

Dvigubo žiedo azotinės bazės: Adeninas (A) ir Guaninas (G).

Replikacijos modelis, teigiantis, kad kiekviena nauja DNR molekulė susideda iš vienos senos (matricinės) ir vienos naujai susintetintos grandinės.

Vidinės ausies dalis (pusratiniai kanalai ir prieangis), atsakinga už pusiausvyros ir kūno pagreičio jutimą.

Imuninės sistemos ląstelė, randama audiniuose (odoje, kvėpavimo takuose, virškinamajame trakte). Prie jos paviršiaus prisijungia IgE antikūnai. Kai alergenas susijungia su šiais antikūnais, putlio...

Unikali aminorūgšties struktūros dalis, kuri lemia jos chemines savybes (poliškumą, krūvį, dydį).

Nukleorūgštis, dalyvaujanti genetinės informacijos realizavime. Sudaryta iš ribozės, fosfato grupės ir bazių A, G, C, U.

Natūralus ląstelės mechanizmas, kurį galima panaudoti genų terapijoje. Mažos RNR molekulės prisijungia prie specifinės iRNR ir ją sunaikina arba blokuoja jos transliaciją, taip „nutildydamos“ geną...

Pagrindinis transkripcijos fermentas, kuris atsuka DNR ir sintetina iRNR grandinę.

Eukariotų pre-iRNR modifikavimo procesas (kepurės, uodegos pridėjimas, splaisingas), paverčiantis ją brandžia iRNR.

Skaidrus priekinis akies dangalas. Ragenos transplantacija yra viena sėkmingiausių ir dažniausių audinių persodinimo operacijų, grąžinanti regėjimą.

Audiniai, sudaryti iš ląstelių sustorėjusiomis sienelėmis, suteikiantys augalui tvirtumo ir atramos.

Biotechnologijų taikymas medicinoje ir farmacijoje. Apima vaistų (pvz., insulino, antikūnų) gamybą, vakcinų kūrimą, ligų diagnostiką (PGR testai) ir genų terapiją.

Audinys, sudarytas iš pailgų ląstelių (skaidulų), gebančių susitraukti. Užtikrina kūno ir organų judėjimą.

Procesas, kurio metu presinapsinis neuronas susiurbia mediatorių atgal iš sinapsinio plyšio, taip nutraukdamas signalo perdavimą. Tai yra daugelio vaistų taikinys.

Procesas, kurio metu presinapsinis neuronas „susiurbia“ atgal į sinapsinį plyšį išskirtus neuromediatorius, taip nutraukdamas jų poveikį. Daugelis antidepresantų ir stimuliantų veikia blokuodami š...

Antrasis šlapimo susidarymo etapas, kurio metu organizmui reikalingos medžiagos (vanduo, gliukozė, aminorūgštys, druskos) iš nefrono kanaliukų grąžinamos atgal į kraują.

Baltyminė molekulė postsinapsinėje membranoje, prie kurios specifiškai jungiasi mediatorius. Šis prisijungimas sukelia ląstelės atsaką.

Struktūra (pvz., nervinė ląstelė, organas), kuri aptinka dirgiklį (pokytį) ir siunčia signalą į valdymo centrą.

Alelis, kurio lemiamas požymis pasireiškia tik homozigotinėje būsenoje.

Asmuo, kuriam persodinamas donoro organas ar audinys.

Nervinio impulso kelias nuo receptoriaus iki efektoriaus, sukeliantis greitą, nevalingą atsaką į dirgiklį (refleksą).

Dirbtinai sukurta DNR molekulė, sudaryta iš skirtingų organizmų DNR fragmentų. Tai yra genų inžinerijos pagrindas, leidžiantis perkelti genus tarp skirtingų rūšių.

Pagrindinis genų inžinerijos metodas, kurio metu sujungiamos skirtingų organizmų DNR molekulės ir sukuriama nauja, gamtoje neegzistuojanti DNR kombinacija.

Y formos struktūra, susidaranti ten, kur DNR grandinės atsiskiria ir prasideda replikacija.

Baltymas, kuris jungiasi prie operatoriaus (ar tildiklio) ir slopina genų transkripciją.

Įvairių biologinių barjerų visuma, kuri neleidžia dviejų rūšių individams sėkmingai poruotis ir susilaukti vaisingų palikuonių.

Fermentai, kurie veikia kaip „molekulinės žirklės“. Jie atpažįsta specifines DNR sekas ir kerpa DNR molekulę tose vietose. Tai leidžia iškirpti norimus genus ir atverti plazmides.

„Molekulinės žirklės“, kurios atpažįsta ir kerpa DNR specifinėse vietose. Būtinas įrankis norint iškirpti geną iš donoro DNR ir atverti vektorių.

Fermentas, kuris atpažįsta specifinę DNR seką ir kerpa DNR būtent toje vietoje. Veikia kaip „molekulinės žirklės“.

Aplinkos veiksnys, kurio trūkumas labiausiai apriboja proceso (pvz., fotosintezės) greitį.

Nuo membranos neatskirta struktūra, esanti visose ląstelėse (prokariotų ir eukariotų), atsakinga už baltymų sintezę.

Maža, nemembraninė struktūra, atsakinga už baltymų sintezę pagal informaciją, gautą iš DNR.

RNR tipas, kuris yra pagrindinis ribosomų struktūrinis ir funkcinis komponentas.

Pentozė (cukrus), įeinanti į RNR sudėtį.

Penkių anglies atomų molekulė, prie kurios prijungiamas CO₂ Kalvino ciklo pradžioje.

Daugiausiai energijos teikianti maistinė medžiaga. Padeda pasisavinti vitaminus, apsaugo organus, dalyvauja hormonų gamyboje. Skirstomi į sočiuosius ir nesočiuosius.

Ilga angliavandenilių grandinė su karboksilo grupe gale. Gali būti sočioji arba nesoti.

Šviesai jautrus pigmentas, esantis stiebeliuose. Susideda iš baltymo opsino ir vitamino A darinio retinalio. Sugėręs fotoną, jis keičia formą ir inicijuoja regos signalą.

Fermentas, katalizuojantis anglies fiksacijos reakciją – CO₂ prijungimą prie RuBP.

Sumažėję ir funkcijos netekę organai, kurie buvo normaliai išsivystę ir funkcionavo organizmo protėviams (pvz., žmogaus protinė dantis, apendiksas; banginio dubens kaulai).

Sumažėję ir funkcijos netekę organai, kurie buvo funkciškai aktyvūs protėviams (pvz., žmogaus apendiksas, uodegikaulis).

Kvėpavimo ir virškinimo sistemų dalis, kurioje susikryžiuoja oro ir maisto keliai.

Krituliai (lietus, sniegas, rūkas), kurių rūgštingumas (pH) yra didesnis nei įprasta dėl atmosferoje ištirpusių sieros ir azoto oksidų.

Vandenilio jonų koncentracijos tirpale matas, parodantis, ar tirpalas yra rūgštus (pH < 7), neutralus (pH = 7) ar šarminis (pH > 7).

Krituliai, kurių rūgštingumą padidina oro teršalai, tokie kaip azoto ir sieros oksidai, susidarę deginant iškastinį kurą.

Pagrindinis sistematikos vienetas. Grupė organizmų, kurie gali tarpusavyje kryžmintis ir susilaukti vaisingų palikuonių.

Organizmai, galintys natūraliai kryžmintis ir susilaukti gyvybingų, vaisingų palikuonių, bet reprodukciškai izoliuoti nuo kitų rūšių.

Evoliucinis procesas, kurio metu iš vienos pradinės rūšies atsiranda viena ar daugiau naujų rūšių.

Genas, esantis Y chromosomoje (Sex-determining Region Y), kuris nulemia vyriškos lyties vystymąsi.

Bakterinė žarnyno infekcija, kurią sukelia Salmonella bakterijos. Dažniausiai plinta per nepakankamai termiškai apdorotą paukštieną ir kiaušinius.

Seilių liaukų gaminamas skystis, kuris suvilgo maistą, padeda suformuoti kąsnį ir pradeda angliavandenių virškinimą dėl jame esančio fermento amilazės.

Trečiasis šlapimo susidarymo etapas, kurio metu tam tikros atliekos ir jonų perteklius (pvz., H⁺, K⁺, vaistai) aktyviai pernešami iš kraujo į nefrono kanaliukus.

Procesas, kurio metu žmogus kryptingai atrenka ir kryžmina organizmus, turinčius pageidaujamų savybių, siekdamas jas įtvirtinti ir sustiprinti palikuonyse. Taip buvo išvestos visos naminių gyvūnų...

Mikroelementas, veikiantis kaip antioksidantas, saugantis ląsteles nuo pažeidimų. Taip pat svarbus skydliaukės veiklai ir imunitetui.

Procesas, kurio metu organizmas pirmą kartą susiduria su alergenu ir pagamina specifinius IgE antikūnus. Šio etapo metu jokių simptomų nejaučiama, tačiau organizmas tampa „įjautrintas“ ir pasireng...

Mediatorius, reguliuojantis nuotaiką, miegą, apetitą. Daugelio antidepresantų veikimas pagrįstas serotonino kiekio sinapsėse didinimu.

Antibiotikai, kurie veikia konkrečią, nedidelę bakterijų grupę. Jų vartojimas yra pageidautinas, kai ligos sukėlėjas yra nustatytas, nes mažiau kenkia normaliai mikroflorai ir kelia mažesnę atspar...

Sukėlėjas: Bakterija. Požymiai: Prasideda neskausminga opa, vėliau – bėrimai. Komplikacijos: Sunkūs organų pažeidimai po daugelio metų. Gydymas: Antibiotikai.

Biocheminių reakcijų grandinė ląstelėje, prasidedanti hormono prisijungimu prie receptoriaus ir pasibaigianti specifiniu ląstelės atsaku.

Procesas, kurio metu jutimo receptorius vienos formos energiją (dirgiklį) paverčia kita forma – elektriniu nerviniu signalu.

Abipusiai naudinga dviejų skirtingų organizmų sąveika. Žmogaus ir jo žarnyno mikrobiotos santykis yra puikus simbiozės pavyzdys.

Autonominės nervų sistemos dalis, aktyvuojanti organizmą „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight) situacijose. Ji greitina širdies ritmą, didina kraujospūdį, plečia vyzdžius.

Naujų rūšių susidarymas, kai populiacijos gyvena toje pačioje geografinėje teritorijoje, bet tampa reprodukciškai izoliuotos dėl kitų veiksnių.

Mažas tarpas tarp presinapsinės ir postsinapsinės membranos cheminėje sinapsėje.

Membraninė pūslelė presinapsinio neurono aksono galūnėlėje, kurioje kaupiamas ir saugomas mediatorius.

Specializuota jungtis tarp dviejų neuronų arba tarp neurono ir efektorinės ląstelės (raumeninės, liaukinės), per kurią perduodamas signalas.

Specializuotų ląstelių grupė dešiniajame prieširdyje, veikianti kaip natūralus širdies ritmo vedlys. Generuoja elektrinius impulsus, sukeliančius širdies susitraukimus.

Biologijos šaka, tirianti organizmų įvairovę ir jų evoliucinius giminystės ryšius.

Širdies raumens susitraukimo fazė, kurios metu kraujas išstumiamas iš skilvelių.

Augalinės kilmės angliavandeniai, kurių organizmas nevirškina. Gerina žarnyno veiklą, suteikia sotumo jausmą ir yra maistas gerosioms bakterijoms.

Sudėtinis angliavandenis, kurio žmogus nevirškina. Būtinas normaliai žarnyno veiklai, suteikia sotumo jausmą. Randamas daržovėse, vaisiuose, pilno grūdo produktuose.

Augalinės kilmės angliavandeniai, kurių žmogaus organizmas negali suvirškinti. Jos yra svarbios normaliai žarnyno veiklai, nes skatina peristaltiką ir yra maistas gerosioms bakterijoms.

Organizmai, kurie ardo negyvas organines medžiagas ir grąžina neorganines medžiagas atgal į aplinką. Pavyzdžiui, bakterijos ir grybai.

Organizmų grupė (daugiausia bakterijos ir grybai), kuri skaido negyvą organinę medžiagą (nuokritas, lavonus, ekskrementus) iki neorganinių junginių, grąžindami juos į aplinką.

Liežuvio speneliuose esančių chemoreceptorių telkinys, aptinkantis maiste ištirpusias chemines medžiagas ir generuojantis skonio pojūtį.

Raumeninis, maišo formos organas, kuriame maistas yra maišomas su skrandžio sultimis ir pradedami virškinti baltymai.

Skrandžio sienelės gaminamas skystis, kurį sudaro druskos rūgštis (HCl), fermentas pepsinas ir gleivės.

Sinapsė, kurioje mediatorius sukelia postsinapsinės membranos hiperpoliarizaciją (pvz., atidaro Cl⁻ kanalus) ir sumažina tikimybę, kad kils veikimo potencialas.

Modelis, paaiškinantis organinių medžiagų transportą karniena. Cukrus aktyviai perkraunamas į rėtinius indus (šaltinis), dėl osmoso ten plūsta vanduo, sukuriantis aukštą hidrostatinį slėgį, kuris...

Galvos smegenų dalis, atsakinga už judesių koordinaciją, pusiausvyrą ir raumenų tonuso palaikymą.

Galvos smegenų dalis, jungianti smegenis su nugaros smegenimis ir reguliuojanti gyvybiškai svarbias funkcijas (kvėpavimą, širdies veiklą, kraujospūdį).

Negrįžtama visų galvos smegenų veiklos baigtis, teisiškai prilyginama žmogaus mirčiai. Tai pagrindinė sąlyga organų donorystei po mirties.

Genų redagavimas paciento kūno (somatinėse) ląstelėse, siekiant išgydyti ligą. Poveikis nepaveldimas.

Genų redagavimas, atliekamas su paciento kūno (somatinėmis) ląstelėmis (pvz., kraujo, odos). Genetiniai pokyčiai nėra paveldimi.

Mutacija, įvykstanti kūno (somatinėse) ląstelėse. Ji neperduodama palikuonims, tačiau gali turėti įtakos individui, pavyzdžiui, sukelti vėžį.

Periferinės nervų sistemos dalis, valdanti valingus griaučių raumenų judesius ir perduodanti jutiminę informaciją iš odos, raumenų ir sąnarių.

Klonavimo technika, kai somatinės ląstelės branduolys perkeliamas į kiaušialąstę, iš kurios pašalintas jos pačios branduolys.

Hipofizės gaminamas hormonas, skatinantis kūno augimą, ypač kaulų ir raumenų.

Riebalai, kurių perteklius gali didinti „blogojo“ cholesterolio kiekį ir širdies ligų riziką. Dažniausiai randami gyvūninės kilmės produktuose (sviestas, riebi mėsa).

Riebalų rūgštis, kurios anglies atomų grandinėje nėra dvigubųjų ryšių.

Evoliucinis procesas, kurio metu iš vienos pradinės rūšies atsiranda viena ar daugiau naujų, genetiškai skirtingų rūšių.

Spermatozoidų gamyba sėklidžių sėkliniuose kanaliukuose. Prasideda lytinės brandos metu ir tęsiasi visą gyvenimą.

RNR procesingo etapas, kurio metu pašalinami intronai ir sujungiami egzonai.

Mutacija, atsirandanti natūraliai, be išorinių mutagenų poveikio, dažniausiai dėl klaidų ląstelės DNR replikacijos metu.

Skysčio pripildyta, spirale susukta struktūra vidinėje ausyje. Joje yra Kortijaus organas su plaukuotosiomis ląstelėmis, kurios garso virpesius paverčia nerviniais impulsais.

Gamtinės atrankos tipas, kai pirmenybė teikiama vidutiniams fenotipo variantams, atmetant kraštutinius. Palaiko esamą būseną (status quo).

Kodonas AUG, kuris žymi transliacijos pradžią ir koduoja aminorūgštį metioniną.

Raumeninis vamzdis, jungiantis ryklę su skrandžiu. Pagrindinė funkcija – peristaltikos būdu nustumti maisto kąsnį į skrandį.

Lipidas, kurio struktūros pagrindą sudaro keturi sujungti anglies žiedai (pvz., cholesterolis, testosteronas).

Hidrofobiniai (lipofiliniai) hormonai, sintetinami iš cholesterolio. Pavyzdžiai: lytiniai hormonai (estrogenai, testosteronas), antinksčių žievės hormonai (kortizolis, aldosteronas).

Tolima DNR seka eukariotuose, kuri, prisijungus aktyvatoriui, smarkiai padidina specifinio geno transkripcijos greitį.

Kodonas (UAA, UAG arba UGA), kuris nekoduoja aminorūgšties ir signalizuoja transliacijos pabaigą.

Paskutinė virškinamojo trakto dalis. Pagrindinės jos funkcijos – vandens ir mineralinių medžiagų įsiurbimas atgal į organizmą ir išmatų formavimas.

Skystas chloroplasto vidinis turinys, supantis tilakoidus. Jame vyksta Kalvino ciklas.

Gyvūnai, turintys stuburą ir kaukolę. Priklauso chordinių tipui. Pavyzdžiai: žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai.

Labai retas paveldėjimo tipas, kai požymis perduodamas tik iš tėvo visiems sūnums. Dažniausiai susijęs su vyriško vaisingumo genais.

Genas, esantis lytinėje chromosomoje (dažniausiai X).

Požymių, kuriuos lemia lytinėse chromosomose esantys genai, paveldėjimo dėsningumai.

Toks mitybos būdas, kai organizmas gauna visas reikalingas maistines medžiagas (baltymus, angliavandenius, riebalus, vitaminus, mineralus) tinkamomis proporcijomis.

Molekulė, kurią veikia fermentas.

ATP sintezės būdas, kai fermentas tiesiogiai perkelia fosfato grupę nuo substrato molekulės ant ADP. Vyksta glikolizėje ir Krebso cikle.

Toksiški metalai, tokie kaip švinas (Pb), gyvsidabris (Hg), kadmis (Cd), kurie, patekę į aplinką, kaupiasi organizmuose ir sukelia apsinuodijimus.

Bakterijos padermė, kuri yra atspari daugeliui skirtingų antibiotikų. Tokių bakterijų sukeltas infekcijas yra ypač sunku gydyti.

Po apvaisinimo iš sėklapradžio išsivystęs darinys, sudarytas iš gemalo, endospermo ir sėklos luobelės. Tai augalo plitimo ir išlikimo stadija.

Struktūra mezginėje, kurios gemaliniame maišelyje yra moteriškoji lytinė ląstelė – kiaušialąstė.

Limfocitas, atpažįstantis antigeną, kurį pateikia antigeną pateikiančios ląstelės. Jis aktyvuoja ir koordinuoja kitas imunines ląsteles (B limfocitus, T citotoksinius limfocitus).

Limfocitas, atsakingas už ląstelinį imunitetą. Atpažįsta ir sunaikina virusu užkrėstas organizmo ląsteles ir vėžines ląsteles.

Konservatyvi seka (daug T ir A bazių) eukariotų promotoriuje, svarbi transkripcijos iniciacijai.

Specifinė ląstelė, kuri turi receptorius tam tikram hormonui ir yra jo veikiama. Kitos ląstelės, neturinčios šių receptorių, į hormoną nereaguoja.

Modelis, apibūdinantis plazminę membraną kaip judrią (takią) fosfolipidų struktūrą, kurioje mozaikiškai išsidėstę baltymai.

Bet kokio rango klasifikacijos vienetas, pvz., rūšis, gentis, šeima, klasė.

Sistematikos dalis, kuri klasifikuoja organizmus į grupes (taksonus) ir suteikia jiems mokslinius pavadinimus.

Karščiui atsparus DNR polimerazės fermentas, naudojamas PGR.

Fosilija, turinti tiek protėvinės, tiek palikuonių grupės požymių, veikianti kaip evoliucinė grandis (pvz., Archaeopteryx).

Lytinės atrankos forma, kai vienos lyties atstovai (dažniausiai patelės) renkasi partnerį iš kitos lyties pagal tam tikrus požymius (pvz., ryškias spalvas, sudėtingas giesmes).

Sąveika tarp skirtingų rūšių individų, kuriems reikalingi tie patys riboti ištekliai. Ši sąveika yra neigiama abiem rūšims (-/-).

Retesnis mechanizmas, kai sistemos atsakas sustiprina pradinį dirgiklį, skatindamas procesą vykti greičiau iki pabaigos. Pavyzdys: gimdymas.