Alergijos (kai imuninė sistema persistengia) ir antibiotikai (ir kodėl jais negalima piktnaudžiauti)
Suprantame, kaip mūsų kūnas atpažįsta ir kovoja su „įsibrovėliais“ – ligų sukėlėjais, ir kodėl kartais susergame.
Įvadas: kai imuninė sistema klysta ir kada vaistai tampa bejėgiai
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Sveiki! Šiandien nersime į dvi be galo svarbias, nors iš pirmo žvilgsnio ir nesusijusias, temas: alergijas ir antibiotikus. Abi jos susijusios su mūsų imunine sistema – organizmo kariuomene, kuri kasdien kovoja nematomas kovas.
Įsivaizduokite, kad jūsų imuninė sistema yra itin budrus sargybinis. Kartais šis sargybinis persistengia ir puola visiškai nekaltus dalykus – pavyzdžiui, beržo žiedadulkę ar žemės riešutą. Tai ir yra alergija. Išsiaiškinsime, kodėl taip nutinka, kokie yra „kaltininkai“ ir kaip suvaldyti šią perdėtą reakciją.
Kitoje dalyje kalbėsime apie ginklą, kurį žmonija sukūrė kovai su bakterijomis – antibiotikus. Tai vienas didžiausių medicinos atradimų, išgelbėjusių milijonus gyvybių. Tačiau, kaip ir bet kurį galingą ginklą, jį reikia naudoti protingai. Dėl netinkamo antibiotikų vartojimo mūsų „kulkos“ tampa neveiksmingos, o bakterijos – atsparios. Suprasime, kodėl piktnaudžiauti antibiotikais yra pavojinga ne tik mums patiems, bet ir visai visuomenei.
Vaizdo įrašas: kaip veikia alergijos?
Šis K vaizdo įrašas (anglų kalba su lietuviškais subtitrais) aiškiai ir vaizdžiai paaiškina alergijas.
Dauguma vaizdo įrašų yra įgarsinti angliškai, bet visuose galima įjungti lietuviškus subtitrus.
1. Įsijunkite vaizdo įrašą.
2. Spauskite mygtuką, kuris yra video langelio apačioje dešinėje pusėje, kol ekrane matote, jog rodomas tekstas.
2. Atverkite nustatymus paspaudus prie pat esantį mygtuką.
4. Spauskite Subtitrai/CC (arba Subtitles/CC).
5. Pasirinkite lietuvių kalbą, jeigu toks pasirinkimas yra. Jeigu ne, apačioje pasirinkite Automatinis vertimas (Auto-translate).
6. Pasirinkite lietuvių kalbą (kitaip – Lithuanian).
Alergijos: pagrindinės sąvokos
Padidėjęs organizmo jautrumas tam tikroms medžiagoms, pasireiškiantis kaip perdėta imuninės sistemos reakcija į paprastai nekenksmingą medžiagą (alergeną).
Medžiaga, sukelianti alerginę reakciją. Tai gali būti žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, maisto produktai, vaistai, dulkių erkutės ir kt.
Organizmo apsauginė sistema, kuri atpažįsta ir sunaikina svetimkūnius, tokius kaip bakterijos, virusai ir kiti patogenai. Alergijos atveju ji klaidingai atakuoja nekenksmingas medžiagas.
Specialūs baltymai, kuriuos imuninė sistema gamina reaguodama į specifinį alergeną. Alergijos atveju organizmas pagamina didelį kiekį IgE antikūnų.
Imuninės sistemos ląstelė, randama audiniuose (odoje, kvėpavimo takuose, virškinamajame trakte). Prie jos paviršiaus prisijungia IgE antikūnai. Kai alergenas susijungia su šiais antikūnais, putlioji ląstelė „sprogsta“ ir išlaisvina chemines medžiagas, tokias kaip histaminas.
Cheminė medžiaga, kurią alerginės reakcijos metu išskiria putliosios ląstelės. Būtent histaminas sukelia daugumą alergijos simptomų: kraujagyslių išsiplėtimą (paraudimą), gleivių gamybą (slogą), niežulį, bronchų susiaurėjimą (dusulį).
Procesas, kurio metu organizmas pirmą kartą susiduria su alergenu ir pagamina specifinius IgE antikūnus. Šio etapo metu jokių simptomų nejaučiama, tačiau organizmas tampa „įjautrintas“ ir pasirengęs reaguoti ateityje.
Vaistai, kurie blokuoja histamino poveikį organizme. Jie palengvina alergijos simptomus, tokius kaip čiaudulys, sloga ir niežulys, tačiau pačios alergijos negydo.
Staigi, sunki ir gyvybei pavojinga sisteminė alerginė reakcija. Jai būdingas staigus kraujospūdžio kritimas, kvėpavimo takų sutinimas, sąmonės netekimas. Reikalinga skubi medicininė pagalba.
Hormonas ir vaistas, naudojamas anafilaksijos atveju. Jis sutraukia kraujagysles (pakelia kraujospūdį), atpalaiduoja kvėpavimo takus (palengvina kvėpavimą) ir yra pagrindinė priemonė gyvybei išgelbėti anafilaksinio šoko metu. Švirkščiamas autoinjektoriumi (pvz., „EpiPen“).
Reiškinys, kai imuninė sistema reaguoja ne tik į pirminį alergeną, bet ir į kitas, struktūriškai panašias medžiagas. Pavyzdžiui, žmogus, alergiškas beržų žiedadulkėms, gali jausti simptomus valgydamas obuolius, morkas ar lazdyno riešutus.
Gydymo metodas, kurio tikslas – „išmokyti“ imuninę sistemą nereaguoti į alergeną. Tai pasiekiama reguliariai leidžiant arba lašinant po liežuviu mažas, palaipsniui didinamas alergeno dozes. Tai ilgalaikis gydymas, galintis sumažinti alergijos stiprumą.
Apibrėžimų nėra.
Alerginės reakcijos mechanizmas: dviejų žingsnių procesas
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Alergija neatsiranda staiga. Tai procesas, kuriam reikia bent dviejų susidūrimų su alergenu. Galime jį palyginti su tuo, kaip policija įtraukia nusikaltėlį į ieškomų asmenų sąrašą.
Pirmasis etapas: sensibilizacija (įjautrinimas)
Tai tarsi „įtariamojo“ nuotraukos išplatinimas po visus policijos skyrius. Kai alergenas (pvz., katės pleiskanos) pirmą kartą patenka į organizmą, nieko baisaus nenutinka. Tačiau imuninė sistema jį klaidingai palaiko pavojingu priešu.
- Atpažinimas: Specializuotos imuninės ląstelės „sugauna“ alergeną ir pristato jį kitoms ląstelėms.
- Įsakymas gaminti ginklus: Imuninė sistema duoda komandą gaminti specialius ginklus – IgE antikūnus, skirtus būtent šiam alergenui.
- Pasiruošimas mūšiui: Šie IgE antikūnai prisitvirtina prie putliųjų ląstelių, kurios yra išsidėsčiusios visame kūne – ypač odoje, nosyje, plaučiuose. Dabar organizmas yra „įjautrintas“. Jokių simptomų šiame etape nėra, bet „spąstai“ jau paspęsti.
Antrasis etapas: alerginė reakcija
Tai momentas, kai ieškomas „nusikaltėlis“ vėl pasirodo mieste. Kai tas pats alergenas (katės pleiskanos) vėl patenka į organizmą, prasideda audringa reakcija.
- Alergenas patenka į spąstus: Alergenas susijungia su IgE antikūnais, kurie jau laukia ant putliųjų ląstelių paviršiaus.
- Signalas pulti: Šis susijungimas yra signalas putliosioms ląstelėms aktyvuotis.
- Cheminių ginklų paleidimas: Putliosios ląstelės išlaisvina galingas chemines medžiagas, iš kurių svarbiausias yra histaminas.
- Simptomų atsiradimas: Histaminas ir kitos medžiagos sukelia visus mums žinomus alergijos simptomus: išplečia kraujagysles (paraudimas, patinimas), skatina gleivių gamybą (sloga, ašarojimas), dirgina nervų galūnes (niežulys), sutraukia kvėpavimo takų raumenis (dusulys).
[AUTORIAUS PASTABA: Rekomenduojamas vaizdas -> schema, vaizduojanti sensibilizacijos ir alerginės reakcijos etapus. Pirmoje dalyje matosi alergenas, IgE gamyba ir prisitvirtinimas prie putliosios ląstelės. Antroje dalyje matosi, kaip alergenas susijungia su IgE ant ląstelės ir iš jos išsiskiria histamino granulės.]
| Etapas | Kas vyksta? | Juntami simptomai? |
|---|---|---|
| Sensibilizacija (pirmas kontaktas) | Organizmas atpažįsta alergeną ir pagamina specifinius IgE antikūnus, kurie prisitvirtina prie putliųjų ląstelių. | Ne |
| Alerginė reakcija (pakartotinis kontaktas) | Alergenas susijungia su IgE ant putliųjų ląstelių, jos išskiria histaminą ir kitas medžiagas. | Taip (sloga, ašarojimas, niežulys, bėrimas ir kt.) |
Dažniausi alergenai ir jų sukelti simptomai
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Alergenų aplink mus yra gausybė, tačiau kai kurie jų sukelia alergijas dažniau nei kiti. Simptomai priklauso nuo to, per kur alergenas patenka į organizmą ir kuriose kūno vietose išsiskiria daugiausiai histamino.
| Alergenų grupė | Konkretūs pavyzdžiai | Kaip patenka į organizmą? | Tipiški simptomai |
|---|---|---|---|
| Įkvepiamieji alergenai (aeroalergenai) | Medžių, žolių, piktžolių žiedadulkės; namų dulkių erkutės; gyvūnų pleiskanos, seilės; pelėsių sporos. | Per kvėpavimo takus (įkvepiant). | Čiaudulys, sloga, užgulta nosis, akių niežulys ir ašarojimas (alerginis rinitas, konjunktyvitas), kosulys, dusulys (astma). |
| Maisto alergenai | Karvės pienas, kiaušiniai, kviečiai, soja, žemės riešutai, lazdyno riešutai, žuvis, vėžiagyviai. | Per virškinamąjį traktą (suvalgius). | Burnos ir gerklės niežulys, lūpų tinimas, dilgėlinė, pilvo skausmai, vėmimas, viduriavimas. Sunkiais atvejais – anafilaksija. |
| Kontaktiniai alergenai | Nikelis (papuošaluose, sagose), lateksas (pirštinėse), chromas (odoje), kvapiosios medžiagos, konservantai kosmetikoje. | Per odą (prisilietus). | Odos paraudimas, bėrimas, niežulys, pūslelės toje vietoje, kur buvo kontaktas (kontaktinis dermatitas). |
| Vabzdžių įgėlimo alergenai | Bičių, vapsvų, širšių, kamanių nuodai. | Per odą (įgėlus). | Stiprus lokalus patinimas ir paraudimas įgėlimo vietoje. Jautriems asmenims – dilgėlinė, dusulys, anafilaksija. |
| Vaistai | Penicilino grupės antibiotikai, aspirinas, kiti vaistai nuo uždegimo, anestetikai. | Išgėrus, suleidus. | Odos bėrimai (dažniausiai), niežulys. Retais, bet sunkiais atvejais – anafilaksija. |
Partizaninis karas su bakterijomis: antibiotikai
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Dabar pereikime prie kitos temos – antibiotikų. Jei alergija yra imuninės sistemos klaida, tai bakterinė infekcija – tikras karas. O antibiotikai – mūsų specialiosios pajėgos šiame kare.
Svarbiausia, ką reikia suprasti: antibiotikai veikia TIK bakterijas. Jie visiškai neveiksmingi prieš virusus, grybelius ar kitus mikroorganizmus. Vartoti antibiotikus peršalus (ką dažniausiai sukelia virusai) yra tas pats, kas šaudyti tuščiais šoviniais – naudos jokios, o problemų ateityje gali kilti labai daug.
Vaizdo įrašas: antibiotikų atsparumas
Šis TED ED aiškiai paaiškina, kas yra bakterijos, kaip veikia antibiotikai ir kodėl atsiranda atsparumas.
Dauguma vaizdo įrašų yra įgarsinti angliškai, bet visuose galima įjungti lietuviškus subtitrus.
1. Įsijunkite vaizdo įrašą.
2. Spauskite mygtuką, kuris yra video langelio apačioje dešinėje pusėje, kol ekrane matote, jog rodomas tekstas.
2. Atverkite nustatymus paspaudus prie pat esantį mygtuką.
4. Spauskite Subtitrai/CC (arba Subtitles/CC).
5. Pasirinkite lietuvių kalbą, jeigu toks pasirinkimas yra. Jeigu ne, apačioje pasirinkite Automatinis vertimas (Auto-translate).
6. Pasirinkite lietuvių kalbą (kitaip – Lithuanian).
Priešas, kurį turime pažinti: bakterijos vs. virusai
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Norint suprasti, kodėl antibiotikai neveikia virusų, pirmiausia reikia išsiaiškinti, kuo šie du mikroorganizmai skiriasi. Tai du visiškai skirtingi pasauliai.
[AUTORIAUS PASTABA: Rekomenduojamas vaizdas -> infografikas, lyginantis bakterijos ir viruso sandarą ir dydį. Bakterija vaizduojama kaip visavertė ląstelė su sienele, membrana, citoplazma ir DNR. Virusas – kaip maža dalelė, sudaryta tik iš genetinės medžiagos (DNR arba RNR) ir baltyminio apvalkalo.]
| Požymis | Bakterijos | Virusai |
|---|---|---|
| Sandara | Gyvos ląstelės. Turi ląstelės sienelę, membraną, citoplazmą, ribosomas. Gali savarankiškai vykdyti medžiagų apykaitą. | Neląstelinės dalelės. Sudaryti tik iš genetinės medžiagos (DNR arba RNR) ir baltyminio apvalkalo. Neturi organoidų. |
| Dydis | Žymiai didesnės (matuojamos mikrometrais, µm). Matomos per šviesinį mikroskopą. | Labai maži (matuojami nanometrais, nm). Matomi tik per elektroninį mikroskopą. |
| Dauginimasis | Dauginasi savarankiškai, dalijimosi būdu. | Gali daugintis tik gyvos ląstelės viduje. Jie „užgrobia“ ląstelę ir priverčia ją gaminti savo kopijas. |
| Poveikis organizmui | Dauguma naudingos arba nekenksmingos. Tik maža dalis sukelia ligas (patogeninės), gamindamos toksinus arba ardydamos audinius. | Visi virusai yra parazitai ir sukelia ligas (pvz., peršalimas, gripas, COVID-19, tymai). |
| Gydymas | Gydomi antibiotikais. | Antibiotikai neveikia. Gydomi antivirusiniais vaistais (kurie yra retesni ir veikia specifiškai), o geriausia apsauga – vakcinos. |
Antibiotikai: pagrindinės sąvokos
Vaistai, kurie naikina bakterijas (baktericidinis poveikis) arba stabdo jų augimą ir dauginimąsi (bakteriostatinis poveikis). Jie yra neveiksmingi prieš virusus.
Mikroskopinis, vienaląstis organizmas, priklausantis prokariotų karalystei. Bakterijos turi ląstelės sienelę, kuri dažnai tampa antibiotikų taikiniu.
Neląstelinė infekcinė dalelė, kuri dauginasi tik gyvos ląstelės šeimininkės viduje. Neturi ląstelės sienelės, todėl antibiotikai jų neveikia.
Bakterijų savybė išgyventi ir daugintis veikiant antibiotikui, kuris anksčiau jas veiksmingai naikino. Tai didžiulė visuomenės sveikatos problema.
Bakterijos padermė, kuri yra atspari daugeliui skirtingų antibiotikų. Tokių bakterijų sukeltas infekcijas yra ypač sunku gydyti.
Evoliucijos mechanizmas, kurio metu geriausiai prie aplinkos prisitaikę organizmai išgyvena ir susilaukia daugiau palikuonių. Antibiotikų naudojimas veikia kaip atrankos veiksnys, leidžiantis išgyventi ir daugintis atsparioms bakterijoms.
Antibiotikai, kurie veikia didelę grupę įvairių rūšių bakterijų. Jie naudingi, kai ligos sukėlėjas nėra tiksliai žinomas, tačiau jų vartojimas didina atsparumo riziką ir gali pakenkti naudingosioms žarnyno bakterijoms.
Antibiotikai, kurie veikia konkrečią, nedidelę bakterijų grupę. Jų vartojimas yra pageidautinas, kai ligos sukėlėjas yra nustatytas, nes mažiau kenkia normaliai mikroflorai ir kelia mažesnę atsparumo riziką.
Pirmasis atrastas antibiotikas (atrado Alexander Fleming). Jis veikia ardydamas bakterijų ląstelės sienelę. Šis atradimas sukėlė perversmą medicinoje.
Būtinybė suvartoti visus gydytojo paskirtus antibiotikus, net jei savijauta pagerėjo anksčiau. Gydymą nutraukus per anksti, gali išlikti stipriausios, atspariausios bakterijos, kurios vėl pradės daugintis.
Žmogaus organizme (ypač žarnyne) gyvenančių mikroorganizmų visuma. Dauguma šių bakterijų yra naudingos arba neutralios. Antibiotikai, ypač plataus spektro, gali sunaikinti ir šias gerąsias bakterijas, sukeldami virškinimo sutrikimus.
Apibrėžimų nėra.
Kaip atsiranda atsparumas? Evoliucija pagreitintu tempu
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Atsparumas antibiotikams yra puikus natūralios atrankos pavyzdys, vykstantis tiesiog mūsų akyse (ir kūnuose). Bakterijos dauginasi neįtikėtinai greitai – kai kurios gali pasidalinti kas 20 minučių. Tai reiškia, kad jos labai greitai evoliucionuoja.
Įsivaizduokime bakterijų populiaciją. Joje, kaip ir bet kurioje kitoje, yra įvairovės. Dėl atsitiktinių mutacijų kelios bakterijos iš milijonų gali turėti geną, suteikiantį joms atsparumą tam tikram antibiotikui. Kol antibiotikų nėra, šis genas joms neduoda jokio pranašumo.
Kas nutinka, kai pradedame vartoti antibiotikus?
- Silpnųjų žūtis: Antibiotikas patenka į organizmą ir pradeda naikinti jam jautrias bakterijas. Didžioji dauguma infekcijos sukėlėjų žūsta, ir mes pradedame jaustis geriau.
- Stipriųjų išlikimas: Tačiau tos kelios atsparios bakterijos išgyvena. Antibiotikas joms – tarsi vanduo nuo žąsies.
- Atspariųjų dauginimasis: Dabar, kai nebėra konkurencijos su kitomis bakterijomis, atspariosios pradeda sparčiai daugintis. Jos užima visą erdvę ir perduoda atsparumo geną savo palikuonims.
- Nauja, atspari populiacija: Po kurio laiko visą infekciją sukelia tik atsparios bakterijos. Dabar tas pats antibiotikas tampa visiškai neveiksmingas.
Blogiausia tai, kad bakterijos gali perduoti atsparumo geną ne tik savo palikuonims, bet ir viena kitai (net ir kitų rūšių bakterijoms) per procesą, vadinamą horizontaliu genų perdavimu. Tai dar labiau paspartina atsparumo plitimą.
[AUTORIAUS PASTABA: Rekomenduojamas vaizdas -> animuota schema, rodanti atsparumo vystymąsi. 1) Lėkštelėje daug raudonų (jautrių) ir keli mėlyni (atsparūs) taškeliai. 2) Užpilama „antibiotikų“. 3) Raudoni taškeliai išnyksta, lieka tik mėlyni. 4) Mėlyni taškeliai prisidaugina ir užpildo visą lėkštelę.]
Kodėl svarbu pabaigti gydymo kursą?
Jei nutraukiate antibiotikų vartojimą anksčiau, kai tik pasijutote geriau, jūs sunaikinote tik silpniausias bakterijas. Stipresnės, kurioms sunaikinti reikia ilgesnio laiko, lieka gyvos. Jūs ne tik nepasveikstate iki galo, bet ir sukuriate puikias sąlygas atsparumui vystytis.
Neteisingas antibiotikų vartojimas: kaip mes patys auginame superbakterijas
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Atsparumas antibiotikams nėra kažkokia neišvengiama gamtos jėga. Tai yra tiesioginė mūsų pačių veiksmų pasekmė. Štai pagrindinės klaidos, kurias darome mes visi – ir pacientai, ir gydytojai, ir net žemės ūkis.
| Neteisingas veiksmas | Kodėl tai blogai? | Pavyzdys |
|---|---|---|
| Vartojimas virusinėms infekcijoms gydyti | Antibiotikai neveikia virusų. Vartodami juos be reikalo, naikiname gerąsias bakterijas ir sudarome sąlygas atsparioms bakterijoms daugintis be konkurencijos. | Pacientas reikalauja antibiotikų nuo peršalimo ar gripo, o gydytojas, spaudžiamas paciento, juos išrašo. |
| Gydymo kurso neužbaigimas | Anksčiau nutraukus kursą, išgyvena stipriausios bakterijos, kurios gali sukelti ligos atkrytį ir jau bus atsparesnės. | Žmogus geria antibiotikus 3 dienas vietoj 7, nes „jau pasijuto geriau“. |
| Netinkamo antibiotiko ar dozės parinkimas | Per silpna dozė arba netinkamas antibiotikas gali nesunaikinti visų bakterijų, o tik „išmokyti“ jas atsparumo. | Gydytojas, neatlikęs tyrimų, skiria plataus spektro antibiotiką, nors būtų užtekę siauro spektro. |
| Antibiotikų likučių vartojimas | Savarankiškai „pasigydant“ likučiais nuo praėjusios ligos, rizikuojama, kad antibiotikas bus netinkamas, o dozė – per maža. | Suskaudus gerklei, žmogus išgeria porą tablečių antibiotikų, likusių spintelėje nuo praėjusių metų. |
| Per platus naudojimas žemės ūkyje ir gyvulininkystėje | Gyvuliams ir paukščiams antibiotikai dažnai duodami ne gydymui, o augimui skatinti arba ligų profilaktikai. Tai sukuria milžinišką atsparių bakterijų rezervuarą, kuris per maistą ir aplinką gali pasiekti žmones. | Vištų fermoje antibiotikai maišomi į pašarą, kad viščiukai greičiau augtų ir nesirgtų ankštose patalpose. |
Diskusija: kas labiau atsakingas už atsparumo plitimą?
Mantas Vilčinskas • prieš 2 mėnesius
Teisingumas Donelaičio visuomenėje yra neįmanomas. Tragiška Pričkaus, doriausio žmogaus poemoje, mirtis yra geriausias įrodymas, kad sistema yra neteisinga iš esmės. Net ir būdamas tobulas „viežlybas“ būras, jis yra bejėgis prieš pono savivalę. Vadinasi, problema yra ne tik atskirų blogų žmonių elgesys, bet ir pati socialinė struktūra, kuri suteikia vieniems neribotą galią, o iš kitų atima bet kokias teises. Keista, kad, nors ir Donelaitis moko paklusnumo, jis kartu atskleidžia, kad tikroji teisinga visuomenė turėtų remtis ne luomų hierarchija, o žmogišku orumu ir pagarba – vertybėmis, kurias ponai poemoje nuolat pamina.
Tas pats ir šiandien, kadangi teisingos globalios visuomenės vis tiek neturime. Išties net ir atskirose valstybėse atrodo, kad vis yra daug neteisybės, pavyzdžiui, daug žmonių Vakarų šalyse paprasčiausiai neturi pakankamai pinigų gyventi oriai ir padoriai, turi dirbti du darbus tik tam, kad galėtų pragyventi.
Interaktyvi užduotis: stabdyk superbakterijos plitimą!
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Teoriškai išnagrinėjus antibiotikų atsparumo problemą, laikas pritaikyti žinias virtualiame scenarijuje. Ši interaktyvi užduotis padės suprasti, kaip kasdieniai sprendimai gali sustabdyti arba paspartinti atsparių bakterijų plitimą.
Užduotis: priimk teisingus sprendimus
- Interaktyvus žaidimas: Atsparumo scenarijai
- Ką darysite? Žaidime būsite pateikti įvairūs scenarijai (pvz., „Jūs peršalote ir blogai jaučiatės. Ką darysite?“, „Gydytojas jums paskyrė 10 dienų antibiotikų kursą, bet po 5 dienų pasijutote puikiai. Ką darysite?“). Turėsite pasirinkti vieną iš kelių galimų atsakymų.
- Tikslas: Pasirinkti tuos veiksmus, kurie mažina atsparumo antibiotikams plitimo riziką. Po kiekvieno pasirinkimo matysite, kaip jūsų sprendimas paveikė atsparių bakterijų kiekį bendruomenėje. Siekite, kad „atsparumo lygis“ žaidimo pabaigoje būtų kuo mažesnis.
Ką galime padaryti kiekvienas? Kovos su atsparumu gairės
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Kova su atsparumu antibiotikams yra visų mūsų bendras reikalas. Nors problema globali, sprendimas prasideda nuo kiekvieno iš mūsų asmeninių ir atsakingų veiksmų.
Asmeninė atsakomybė
- Vartokite antibiotikus tik tada, kai juos paskyrė gydytojas. Niekada nesigydykite patys likučiais ar iš kaimynų pasiskolintais vaistais.
- Nereikalaukite antibiotikų, jei gydytojas sako, kad jų nereikia. Pasitikėkite specialistu – jei tai virusinė infekcija, antibiotikai nepadės.
- Visada užbaikite visą paskirtą antibiotikų kursą. Net jei jaučiatės geriau, tęskite gydymą tiek, kiek nurodyta.
- Niekada nesidalykite savo antibiotikais su kitais. Jūsų vaistas gali būti netinkamas kitam žmogui ir jo ligai.
- Laikykitės higienos. Dažnas rankų plovimas yra vienas efektyviausių būdų apsisaugoti nuo infekcijų ir sumažinti poreikį vartoti antibiotikus.
- Skiepykitės. Vakcinos apsaugo nuo daugelio bakterinių ir virusinių ligų. Kuo mažiau sergame, tuo mažiau vaistų mums reikia.
Visuomenės lygmuo
- Atsakingas naudojimas medicinoje. Gydytojai turi skirti antibiotikus tik pagrįstais atvejais, idealiu atveju – atlikus tyrimus ir nustačius sukėlėją.
- Atsparumo mažinimas žemės ūkyje. Būtina riboti antibiotikų naudojimą gyvulininkystėje augimui skatinti ir pereiti prie atsakingo naudojimo tik gydymo tikslais.
- Naujų vaistų kūrimas. Mokslininkai ir farmacijos kompanijos turi investuoti į naujų antibiotikų ir alternatyvių gydymo būdų (pvz., bakteriofagų terapijos) kūrimą.
Atminkite, kiekvienas kartas, kai be reikalo išgeriame antibiotiką, yra mažas žingsnelis link ateities, kurioje paprastas įsipjovimas vėl galės tapti mirtina liga.
Paruošta užbaigimui!
Sveikiname! Užbaigėte visas užduotis šiame mokymosi rinkinyje. Gaukite 100 XP taškų už savo darbą.
Svarbu žinoti:
Kai užbaigsite mokymosi rinkinį, jo nebegalėsite "atbaigti". XP taškai bus pridėti prie jūsų profilio iš karto.
Mokymosi rinkinys užbaigtas
Jūs sėkmingai gavote 100 XP taškų už šį mokymosi rinkinį.
Tęskite mokymąsi
Norėdami gauti XP taškus, užbaikite visas interaktyvias užduotis šioje pamokoje.
% užbaigta
Ką reikia padaryti:
- • Perskaitykite visą pamokos turinį
- • Atsakykite į refleksijos klausimus
- • Palikite komentarą diskusijos temoms
- • Užbaikite visus testus ir praktinius darbus