Gyvūnų įvairovė ir lyginamoji anatomija

Išeiname už žmogaus ribų. Tyrinėsime augalų ir gyvūnų pasaulį, jų prisitaikymus ir sudėtingus tarpusavio ryšius, formuojančius stabilias ekosistemas.

Šiek tiek sudėtinga tema

Įvadas: gyvūnų įvairovė ir lyginamoji anatomija

1 min
Audio gamyba

Generuojame audio įrašą...

Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.

Gyvūnų karalystė pasižymi stulbinančia formų, dydžių ir prisitaikymų įvairove. Nuo paprasčiausių pintis iki sudėtingos sandaros žinduolių, visi gyvūnai susiduria su tais pačiais fundamentaliais iššūkiais: kaip pasisavinti maistą, apsirūpinti deguonimi, daugintis ir reaguoti į aplinką. Lyginamoji anatomija yra mokslas, tiriantis ir lyginantis skirtingų gyvūnų grupių sandarą, siekiant suprasti jų evoliucinius ryšius ir funkcinius prisitaikymus.

Šioje temoje apžvelgsime pagrindinius gyvūnų tipus, nuo bestuburių iki chordinių. Analizuosime, kaip evoliucijos eigoje kito ir tobulėjo pagrindinės organų sistemos – virškinimo, kvėpavimo, kraujotakos ir šalinimo – prisitaikant prie skirtingos gyvenamosios aplinkos ir mitybos būdo. Ši tema padės įtvirtinti anksčiau įgytas fiziologijos žinias platesniame evoliuciniame kontekste.

Gyvūnų įvairovė

Šis „Crash Course“ vaizdo įrašas (anglų k.) greitai, bet informatyviai pristato pagrindinius gyvūnų karalystės bruožus ir supažindina su svarbiausiais bestuburių ir stuburinių gyvūnų tipais.

Dauguma vaizdo įrašų yra įgarsinti angliškai, bet visuose galima įjungti lietuviškus subtitrus.
1. Įsijunkite vaizdo įrašą.
2. Spauskite mygtuką, kuris yra video langelio apačioje dešinėje pusėje, kol ekrane matote, jog rodomas tekstas.
2. Atverkite nustatymus paspaudus prie pat esantį mygtuką.
4. Spauskite Subtitrai/CC (arba Subtitles/CC).
5. Pasirinkite lietuvių kalbą, jeigu toks pasirinkimas yra. Jeigu ne, apačioje pasirinkite Automatinis vertimas (Auto-translate).
6. Pasirinkite lietuvių kalbą (kitaip – Lithuanian).

Gyvūnų anatomijos terminų žodynas

Bestuburiai

Gyvūnai, neturintys stuburo. Jie sudaro didžiąją dalį (apie 95%) visų gyvūnų rūšių. Pavyzdžiai: vabzdžiai, moliuskai, kirmėlės, duobagyviai.

Stuburiniai (chordiniai)

Gyvūnai, turintys stuburą ir kaukolę. Priklauso chordinių tipui. Pavyzdžiai: žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai.

Kūno simetrija

Kūno dalių išsidėstymo tvarka. Gali būti spindulinė (kūną galima padalyti į kelias veidrodines dalis per centrinę ašį, pvz., medūza) arba dvišalė (kūną galima padalyti tik į vieną veidrodinių pusių porą, pvz., žmogus).

Atvira kraujotakos sistema

Kraujotakos sistema, kurioje kraujas (hemolimfa) teka ne tik kraujagyslėmis, bet ir išsilieja į kūno ertmes, tiesiogiai aplaudamas audinius. Būdinga nariuotakojams, moliuskams.

Uždara kraujotakos sistema

Kraujotakos sistema, kurioje kraujas visą laiką teka uždaru kraujagyslių tinklu ir tiesiogiai nesimaišo su audinių skysčiu. Būdinga sliekams, galvakojams moliuskams, visiems stuburiniams.

Trachėjos

Šakota, oru pripildytų vamzdelių sistema, būdinga vabzdžiams ir kitiems sausumos nariuotakojams. Deguonis per angas kūno šonuose (kvėptukus) patenka tiesiai į audinius.

Žiaunos

Specializuoti vandens gyvūnų kvėpavimo organai, sudaryti iš plonų, gausiai kapiliarizuotų lapelių. Efektyviai pasisavina vandenyje ištirpusį deguonį.

Malpigijaus vamzdeliai

Pagrindiniai vabzdžių šalinimo organai. Tai ploni vamzdeliai, kurie surenka atliekas iš hemolimfos ir išskiria jas į žarnyną.

Ektoterminis (šaltakraujis) organizmas

Organizmas, kurio kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros. Jis negamina pakankamai šilumos metabolizmo metu. Būdinga žuvims, varliagyviams, ropliams.

Endoterminis (šiltakraujis) organizmas

Organizmas, kuris palaiko pastovią kūno temperatūrą nepriklausomai nuo aplinkos, gamindamas šilumą metabolinių procesų metu. Būdinga paukščiams ir žinduoliams.

Homologiniai organai

Organai, turintys bendrą evoliucinę kilmę ir panašią sandarą, bet galintys atlikti skirtingas funkcijas. Pavyzdys: žmogaus ranka, šikšnosparnio sparnas ir banginio pelekas.

Analoginiai organai

Organai, turintys skirtingą evoliucinę kilmę ir sandarą, bet atliekantys panašią funkciją. Pavyzdys: vabzdžio sparnas ir paukščio sparnas.

Spustelėk, kad apverstum

Apibrėžimų nėra.

Kraujotakos sistemų evoliucija stuburiniuose

2 min
Audio gamyba

Generuojame audio įrašą...

Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.

Stuburinių evoliucijoje stebimas laipsniškas kraujotakos sistemos sudėtingėjimas, susijęs su perėjimu iš vandens į sausumą ir endotermijos išsivystymu. Pagrindinis pokytis – dviejų kraujo apytakos ratų atsiradimas ir visiškas arterinio bei veninio kraujo atskyrimas.

📸 Iliustracija per Google Vaizdus: Lyginamoji stuburinių širdies sandaros ir kraujotakos schema: žuvies (2 kamerų, 1 ratas), varliagyvio (3 kamerų, 2 ratai, maišosi kraujas), roplio (3-4 kamerų), paukščio/žinduolio (4 kamerų, 2 ratai, kraujas nesimaišo).

Gyvūnų klasė Širdies kamerų skaičius Kraujo apytakos ratai Kraujo maišymasis Efektyvumas
Žuvys 2 (1 prieširdis, 1 skilvelis) 1 Nėra (širdyje tik veninis kraujas) Mažas. Kraujas, tekėdamas pro žiaunas, praranda daug spaudimo.
Varliagyviai 3 (2 prieširdžiai, 1 skilvelis) 2 (plaučių ir kūno) Skilvelyje veninis kraujas maišosi su arteriniu. Vidutinis. Atsiranda antras ratas, bet deguonies pernešimas neefektyvus dėl kraujo maišymosi.
Ropliai (dauguma) 3 (2 prieširdžiai, 1 skilvelis su nepilna pertvara) 2 Skilvelyje kraujas maišosi, bet mažiau nei varliagyvių. Didesnis. Nepilna pertvara iš dalies atskiria kraujo srautus.
Paukščiai ir žinduoliai 4 (2 prieširdžiai, 2 skilveliai su pilna pertvara) 2 Visiškai atskirtas arterinis ir veninis kraujas. Labai didelis. Efektyvus deguonies pernešimas leidžia palaikyti aukštą metabolizmo lygį ir pastovią kūno temperatūrą (endotermija).

Kvėpavimo ir šalinimo sistemų adaptacijos

2 min
Audio gamyba

Generuojame audio įrašą...

Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.

Kvėpavimo ir šalinimo organų sandara yra glaudžiai susijusi su gyvūno aplinka (vanduo ar sausuma) ir metabolizmo intensyvumu.

Gyvūnų grupė Kvėpavimo organai Šalinimo organai Azotinės atliekos
Sliekas Visa kūno danga (odos kvėpavimas). Oda turi būti drėgna. Nefridijos – vingiuoti kanalėliai, filtruojantys kūno ertmės skystį. Šlapalas ir amoniakas
Vabzdžiai Trachėjos – oru pripildytų vamzdelių sistema, nešanti orą tiesiai į audinius. Malpigijaus vamzdeliai – surenka atliekas iš hemolimfos ir išskiria į žarnyną. Šlapimo rūgštis
Žuvys Žiaunos – efektyviai pasisavina vandenyje ištirpusį O₂. Veikia priešpriešinės srovės principu, kai vanduo ir kraujas teka priešingomis kryptimis, maksimaliai padidinant difuziją. Inkstai. Gėlavandenės žuvys išskiria daug atskiesto šlapimo, o jūrų žuvys – mažai koncentruoto. Amoniakas
Sausumos stuburiniai Plaučiai – vidiniai, maišo pavidalo organai. Paukščių plaučiai ypač efektyvūs dėl oro maišų sistemos, užtikrinančios vienos krypties oro srautą. Inkstai. Turi Henlės kilpą, leidžiančią gaminti koncentruotą šlapimą ir taupyti vandenį. Šlapalas (žinduoliai) arba šlapimo rūgštis (ropliai, paukščiai)

Giluminis nardymas: virškinimo trakto specializacija

2 min
Audio gamyba

Generuojame audio įrašą...

Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.

Virškinamojo trakto ilgis ir specializacija yra puikus mitybos adaptacijų pavyzdys.

  • Atrajotojų skrandis: Karvės skrandis yra keturių kamerų (didysis prieskrandis, tinklainis, knygenis, šliužas). Pirmuose skyriuose (prieskrandžiuose) gyvena simbiotiniai mikroorganizmai (bakterijos, pirmuonys), kurie gamina fermentą celiulazę, skaidančią sunkiai virškinamą celiuliozę. Maistas atryjamas ir dar kartą sukramtomas (atrajojimas), kad būtų dar labiau susmulkintas ir padidintas paviršiaus plotas mikroorganizmų poveikiui. Tikrasis, fermentus gaminantis skrandis yra tik paskutinė kamera – šliužas.
  • Graužikų (pvz., triušio) adaptacija: Triušiai taip pat yra žolėdžiai, bet neturi sudėtingo skrandžio. Celiuliozės virškinimas vyksta labai didelėje aklojoje žarnoje. Tačiau maistinės medžiagos, susidariusios aklojoje žarnoje, nebegali būti efektyviai pasisavintos. Todėl triušiai praktikuoja koprofagiją – jie ėda specifinio tipo minkštas išmatas (cekotrofus), kad antrą kartą perleistų maistą per virškinamąjį traktą ir pasisavintų mikroorganizmų pagamintas maistines medžiagas.
  • Mėsėdžių virškinamasis traktas yra daug trumpesnis ir paprastesnis, nes baltymai ir riebalai yra lengvai virškinami. Jų žarnyno ilgis dažnai yra tik 3-6 kartus didesnis už kūno ilgį, o žolėdžių – 10-12 kartų ir daugiau.

Paruošta užbaigimui!

Sveikiname! Užbaigėte visas užduotis šiame mokymosi rinkinyje. Gaukite 100 XP taškų už savo darbą.

Svarbu žinoti:

Kai užbaigsite mokymosi rinkinį, jo nebegalėsite "atbaigti". XP taškai bus pridėti prie jūsų profilio iš karto.

Mokymosi rinkinys užbaigtas

Jūs sėkmingai gavote 100 XP taškų už šį mokymosi rinkinį.

Tęskite mokymąsi

Norėdami gauti XP taškus, užbaikite visas interaktyvias užduotis šioje pamokoje.

Užduočių progresas / užduočių

% užbaigta

Ką reikia padaryti:

  • • Perskaitykite visą pamokos turinį
  • • Atsakykite į refleksijos klausimus
  • • Palikite komentarą diskusijos temoms
  • • Užbaikite visus testus ir praktinius darbus
Mes naudojame slapukus.