Psichoaktyviųjų medžiagų poveikis nervų sistemai

Ar kada nors susimąstėte, kodėl puodelis kavos ryte padeda pabusti, o kai kurie vaistai malšina skausmą? Kodėl vienos medžiagos sukelia euforiją, o kitos – ramina? Atsakymas slypi sudėtingoje mūsų smegenų chemijoje ir tame, kaip tam tikros medžiagos gali ją paveikti.

Šioje pamokoje leisimės į kelionę po nervų sistemos pasaulį ir išsiaiškinsime, kas yra psichoaktyviosios medžiagos. Suprasime, kaip jos veikia pačiu giliausiu – neuronų ir sinapsių – lygmeniu, keisdamos mūsų suvokimą, jausmus ir elgesį. Tai svarbi tema, nes supratimas apie šių medžiagų poveikį yra raktas į atsakingus sprendimus, susijusius su savo ir aplinkinių sveikata. Išnagrinėsime ne tik biologinį mechanizmą, bet ir realias pasekmes: nuo trumpalaikio poveikio iki ilgalaikės priklausomybės rizikos.

Kad suprastume, kaip psichoaktyviosios medžiagos veikia, pirmiausia turime prisiminti, kaip veikia mūsų nervų sistema. Ji sudaryta iš milijardų specializuotų ląstelių – neuronų.

📸 Iliustracija per Google Vaizdus: Neuronų sinapsės schema, kurioje aiškiai matyti presinapsinis neuronas, sinapsinis plyšys, postsinapsinis neuronas, vezikulės su neuromediatoriais ir receptoriai.

Neuronų bendravimas: sinapsė

Neuronai tarpusavyje tiesiogiai nesiliečia. Tarp vieno neurono galo (aksono terminalės) ir kito neurono pradžios (dendrito) yra mažytis tarpelis, vadinamas sinapsiniu plyšiu. Visa struktūra – presinapsinė membrana, sinapsinis plyšys ir postsinapsinė membrana – vadinama sinapse.

Informacija per sinapsę perduodama ne elektros, o cheminiu būdu. Štai kaip tai vyksta:

1. Signalo atėjimas. Elektrinis impulsas (veikimo potencialas) atkeliauja iki presinapsinio neurono galo.
2. Neuromediatorių išskyrimas. Dėl šio impulso iš mažyčių pūslelių (vezikulių) į sinapsinį plyšį išsiskiria cheminės medžiagos, vadinamos neuromediatoriais (neurotransmiteriais).
3. Prisijungimas prie receptorių. Neuromediatoriai keliauja per sinapsinį plyšį ir jungiasi prie specialių baltymų – receptorių – esančių postsinapsinio neurono membranoje. Šis prisijungimas veikia „rakto ir spynos“ principu – konkretus neuromediatorius tinka tik konkrečiam receptoriui.
4. Naujo signalo generavimas. Priklausomai nuo neuromediatoriaus ir receptoriaus tipo, postsinapsiniame neurone gali būti sužadintas (sukeltas naujas elektrinis impulsas) arba slopinamas (sustabdytas) signalo perdavimas.
5. Neuromediatorių pašalinimas. Po signalo perdavimo neuromediatoriai yra greitai pašalinami iš sinapsinio plyšio: juos arba suskaido fermentai, arba presinapsinis neuronas „susiurbia“ atgal (šis procesas vadinamas reabsorbcija).

Psichoaktyviosios medžiagos veikia būtent šiame – sinapsės – lygmenyje. Jos sutrikdo normalų neuromediatorių išsiskyrimą, prisijungimą prie receptorių ar pašalinimą iš sinapsės, taip pakeisdamos smegenų veiklą.

Psichoaktyviosios medžiagos yra tarsi cheminių raktų visrakčiai, kurie gali atrakinti, užblokuoti arba sugadinti normalų sinapsės veikimo mechanizmą. Jų poveikį galima suskirstyti į tris pagrindines grupes.

📸 Iliustracija per Google Vaizdus: Infografikas, vaizduojantis tris pagrindinius psichoaktyviųjų medžiagų veikimo būdus sinapsėje: 1) Agonistas (mimikavimas), 2) Reabsorbcijos inhibitorius (blokavimas), 3) Antagonistas (receptorių blokavimas).

Pagal poveikį centrinei nervų sistemai psichoaktyviąsias medžiagas galima suskirstyti į tris pagrindines grupes. Svarbu atminti, kad kai kurios medžiagos gali pasižymėti kelių grupių savybėmis.

Alkoholis (etanolis) yra viena labiausiai paplitusių ir socialiai priimtinų psichoaktyviųjų medžiagų pasaulyje. Nors dažnai vartojamas siekiant atsipalaiduoti ir socializuotis, jis yra stiprus centrinę nervų sistemą slopinantis depresantas.

Kaip alkoholis veikia smegenis?

Pagrindinis alkoholio taikinys smegenyse yra GABA (gama-amino sviesto rūgšties) sistema. GABA yra svarbiausias slopinantis neuromediatorius. Alkoholis sustiprina GABA poveikį, prisijungdamas prie GABA receptorių. Tai sukelia bendrą nervų sistemos aktyvumo sulėtėjimą, pasireiškiantį atsipalaidavimu, sumažėjusiu nerimu, sulėtėjusia reakcija ir sutrikusia koordinacija.

Be to, alkoholis veikia ir glutamato sistemą. Glutamatas yra pagrindinis žadinantis neuromediatorius. Alkoholis blokuoja glutamato receptorius, taip dar labiau slopindamas smegenų veiklą. Šis dvejopas poveikis – GABA stiprinimas ir glutamato blokavimas – lemia stiprų slopinamąjį alkoholio poveikį.

Alkoholis taip pat netiesiogiai padidina dopamino išsiskyrimą smegenų atlygio sistemoje, o tai sukelia trumpalaikį malonumo ir euforijos pojūtį, skatinantį vartoti jį vėl.

Nikotinas – pagrindinė tabako gaminiuose (cigaretėse, elektroninėse cigaretėse, kaitinamajame tabake) esanti psichoaktyvioji medžiaga. Tai yra stiprus stimuliantas, sukeliantis vieną iš greičiausiai išsivystančių ir stipriausių priklausomybių.

Kaip nikotinas veikia smegenis?

Įkvėptas nikotinas per plaučius žaibiškai patenka į kraują ir vos per 10 sekundžių pasiekia smegenis. Jo cheminė struktūra labai panaši į neuromediatoriaus acetilcholino.

Nikotinas veikia kaip acetilcholino agonistas – jis prisijungia prie nikotininių acetilcholino receptorių ir juos aktyvuoja. Šie receptoriai yra plačiai paplitę smegenyse ir dalyvauja reguliuojant budrumą, mokymąsi, atmintį.

Aktyvavęs šiuos receptorius, nikotinas sukelia grandininę reakciją – stimuliuojami neuronai išskiria daugybę kitų neuromediatorių, įskaitant:

• Dopaminą: sukelia malonumo ir atlygio jausmą, kuris yra priklausomybės pagrindas.
• Adrenaliną (epinefriną): padidina širdies ritmą, kraujospūdį, suteikia energijos antplūdį.
• Glutamatą: pagerina atmintį ir koncentraciją (trumpalaikis efektas).

Šis sudėtingas poveikis paaiškina, kodėl rūkymas vienu metu gali ir stimuliuoti, ir, kai kurių rūkančiųjų teigimu, „raminti“ (iš tiesų, tai tik abstinencijos simptomų slopinimas).

Priklausomybė nėra valios trūkumas ar moralinis nuosmukis. Tai lėtinė, atsinaujinanti smegenų liga, kurią sukelia nuolatinis psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas. Viskas prasideda nuo natūralios smegenų atlygio sistemos.

📸 Iliustracija per Google Vaizdus: Smegenų atlygio sistemos schema (dopamino kelias), rodanti ventralinę tegmentalinę sritį (VTA), nucleus accumbens ir prefrontalinę žievę.

Atlygio sistema ir dopaminas

Mūsų smegenyse yra kelias, atsakingas už malonumo pojūtį ir motyvaciją. Kai darome kažką gyvybiškai svarbaus ir malonaus (valgome, bendraujame, sportuojame), ši sistema išskiria neuromediatorių dopaminą. Jis mums sako: „Tai buvo gerai. Pakartok tai!“. Tai yra natūralus mechanizmas, skatinantis mus išgyventi.

Priklausomybę sukeliančios medžiagos šią sistemą „nulaužia“. Jos sukelia dirbtinį, nenatūraliai didelį dopamino antplūdį, daug stipresnį nei bet koks natūralus malonumas. Smegenys tai interpretuoja kaip itin svarbų išgyvenimui signalą ir pradeda teikti pirmenybę medžiagos vartojimui, ignoruodamos kitus poreikius.

Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo poveikis neapsiriboja vien biologiniais pokyčiais organizme. Jis paliečia visas gyvenimo sritis – nuo asmeninių santykių iki teisinių problemų.

Poveikis socialiniam gyvenimui

• Santykių problemos. Priklausomybė dažnai veda prie konfliktų su šeimos nariais ir draugais, socialinės izoliacijos.
• Mokymosi ir darbo problemos. Sunkumai susikaupti, praleidinėjamos pamokos ar darbo dienos, sumažėjęs produktyvumas gali lemti prastus akademinius rezultatus ar darbo praradimą.
• Finansiniai sunkumai. Medžiagoms įsigyti išleidžiamos didelės pinigų sumos, galimas įsiskolinimas.
• Rizikingas elgesys. Apsvaigus padidėja nelaimingų atsitikimų (transporto avarijų, traumų), smurto, nesaugių lytinių santykių rizika.

Teisinė atsakomybė

Lietuvos Respublikos įstatymai griežtai reglamentuoja narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolę. Už neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar pardavimą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė, kuri gali siekti laisvės atėmimą iki 15 metų, priklausomai nuo medžiagos kiekio ir kitų aplinkybių.

Net ir nedidelio kiekio narkotinių medžiagų laikymas be tikslo platinti užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Svarbu žinoti, kad amžius neatleidžia nuo atsakomybės – priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo, baudžiamojon atsakomybėn gali būti traukiami asmenys nuo 14 metų.

Jei tu pats arba kas nors iš tavo artimųjų susiduria su problemomis dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo, svarbiausia žinoti, kad pagalbos ieškojimas yra stiprybės, o ne silpnumo ženklas. Yra daugybė vietų, kur galima kreiptis anonimiškai ir nemokamai.

Kur kreiptis pagalbos?

• Jaunimo linija - emocinė parama telefonu ir internetu jauniems žmonėms. Tel. 8 800 28888.
• Vaikų linija - pagalba vaikams ir paaugliams. Tel. 116 111.
• Respublikinis priklausomybės ligų centras (RPLC) - profesionali medikų ir psichologų pagalba visoje Lietuvoje. Informaciją apie filialus ir paslaugas galima rasti jų svetainėje.

Svarbiausia – nelikti vienam su savo problema. Pasikalbėk su suaugusiuoju, kuriuo pasitiki, arba kreipkis į profesionalus.