Žmogaus poveikis aplinkai ir darnus vystymasis

Per 4,5 milijardo metų Žemės istorijos, planetą formavo galingos gamtos jėgos: ugnikalnių išsiveržimai, ledynmečiai, žemynų judėjimas. Tačiau per pastaruosius kelis šimtmečius atsirado nauja geologinė jėga, savo poveikiu prilygstanti gamtos stichijoms – žmogus. Mes keičiame planetos klimatą, kraštovaizdį, naikiname ir perkuriame ekosistemas tokiais tempais, kokių Žemė nematė milijonus metų. Dėl šios priežasties mokslininkai siūlo dabartinį geologinį laikotarpį vadinti antropocenu – Žmogaus epocha.

Šioje pamokoje nagrinėsime didžiausius iššūkius, kuriuos antropocenas kelia gyvybei: biologinės įvairovės nykimą, globalią taršą ir klimato kaitą. Analizuosime, kaip mūsų kasdieniai sprendimai prisideda prie šių problemų. Tačiau svarbiausia – ieškosime atsakymų ir sprendimų. Susipažinsime su darnaus vystymosi koncepcija, kuri siūlo kelią į ateitį, kurioje žmonių gerovė gali augti ne naikinant, o saugant ir atkuriant planetos ekosistemas. Tai pamoka ne tik apie problemas, bet ir apie viltį bei atsakomybę, kurią kiekvienas iš mūsų turime už mūsų vienintelių namų ateitį.

Biologinė įvairovė – tai gyvybės pamatas. Ji apima ne tik milijonus gyvūnų, augalų ir mikroorganizmų rūšių, bet ir jų genetinius skirtumus bei ekosistemas, kuriose jie gyvena. Šiuo metu dėl žmogaus veiklos stebimas masinis rūšių nykimas, greičiu prilygstantis didiesiems išnykimams, tokiems kaip dinozaurų žūtis. Mokslininkai šį reiškinį vadina šeštuoju masiniu išnykimu.

📸 Iliustracija per Google Vaizdus: Pasaulio žemėlapis, kuriame ryškiai pažymėti biologinės įvairovės „karštieji taškai“ (angl. biodiversity hotspots) – regionai su ypač didele endeminių rūšių koncentracija, kuriems gresia didelis pavojus.

Kodėl prarandame biologinę įvairovę?

Pagrindinės biologinės įvairovės nykimo priežastys, dažnai vadinamos „piktąja penkeriuke“, yra glaudžiai susijusios ir sustiprina viena kitos poveikį.

Prarasdami biologinę įvairovę, mes ne tik prarandame gamtos grožį, bet ir keliame grėsmę savo pačių gerovei, nes pažeidžiame ekosistemas, teikiančias mums gyvybiškai svarbias paslaugas – nuo maisto ir vaistų iki švaraus oro.

Pramonės revoliucija ir vartotojiška visuomenė lėmė milžinišką atliekų ir teršalų kiekį, kuris patenka į mūsų orą, vandenį ir dirvožemį, sukeldamas globalias ekologines problemas.

Oro tarša ir jos pasekmės

Degindami iškastinį kurą transportui, elektros gamybai ir pramonei, į atmosferą išmetame kenksmingas medžiagas.

• Rūgštusis lietus. Sieros dioksidas ($$SO_2$$) ir azoto oksidai ($$NO_x$$), reaguodami su vandens garais atmosferoje, virsta sieros ir azoto rūgštimis. Su krituliais jos pasiekia žemę, ardo pastatus, naikina miškus ir žuvį ežeruose.
• Ozono sluoksnio plonėjimas. Anksčiau plačiai naudoti chlorfluorangliavandeniliai (CFC, freonai) naikino stratosferos ozono sluoksnį, kuris saugo mus nuo žalingų ultravioletinių (UV) spindulių. Nors Monrealio protokolas sėkmingai sustabdė CFC naudojimą ir ozono sluoksnis pamažu atsikuria, tai puikus pavyzdys, kaip globalios pastangos gali išspręsti aplinkosaugos problemą.

📸 Iliustracija per Google Vaizdus: Schema, parodanti biomagnifikacijos procesą mitybos grandinėje: maža DDT koncentracija vandenyje -> didesnė zooplanktone -> dar didesnė smulkiose žuvyse -> dar didesnė didelėse žuvyse -> didžiausia koncentracija plėšriojo paukščio organizme, sukelianti plonus kiaušinių lukštus.

Vandens ir dirvožemio tarša

Nuo laukų iki miestų – teršalai randa kelią į mūsų vandenis ir žemę.

• Eutrofikacija. Kaip jau aptarėme azoto ciklo temoje, perteklinės trąšos sukelia vandens „žydėjimą“, dėl kurio vandenyje trūksta deguonies ir susidaro „mirties zonos“.
• Bioakumuliacija ir biomagnifikacija. Ilgai gamtoje nesuyrantys teršalai (pvz., pesticidas DDT, sunkusis metalas gyvsidabris) kaupiasi organizmų audiniuose. Judant mitybos grandine aukštyn, šių teršalų koncentracija kaskart didėja. Pavyzdžiui, erelio organizme DDT koncentracija gali būti milijonus kartų didesnė nei vandenyje, dėl ko plonėja paukščių kiaušinių lukštai ir populiacija atsiduria ant išnykimo ribos.
• Plastiko tarša. Milijonai tonų plastiko kasmet patenka į vandenynus. Jis ne tik mechaniškai žaloja gyvūnus (įsipainioja, praryja), bet ir skyla į mikroplastiką, kuris patenka į mitybos grandines, dirvožemį ir net mūsų pačių organizmus. Tikrasis jo poveikis sveikatai dar tik tiriamas.

Klimato kaita – tai ilgalaikis ir reikšmingas Žemės klimato sistemos pokytis, kurį lemia sustiprėjęs šiltnamio efektas dėl žmogaus veiklos. Tai nėra tik „šiek tiek šiltesnės vasaros“, o fundamentalus pokytis, keliantis grėsmę civilizacijos pamatams.

Priežastys: šiltnamio dujų perteklius

Nors šiltnamio efektas yra natūralus ir būtinas gyvybei palaikyti, mes jį pavojingai sustiprinome. Pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos (ŠESD) ir jų šaltiniai:

📸 Iliustracija per Google Vaizdus: Grafikų rinkinys: 1) „Kylingo kreivė“ (angl. Keeling Curve) rodanti nuolatinį CO2 koncentracijos augimą nuo 1958 m. 2) Grafikas, lyginantis globalios temperatūros pokyčius ir CO2 koncentraciją per pastaruosius kelis šimtus metų, atskleidžiantis stiprią koreliaciją.

Pasekmės: globalūs pokyčiai

Klimato kaitos poveikis yra visapusiškas ir jaučiamas visame pasaulyje.

• Kylanti temperatūra. Kiekvienas pastarasis dešimtmetis buvo šiltesnis už ankstesnį. Dėl to dažnėja ir intensyvėja karščio bangos.
• Ledynų tirpimas ir jūros lygio kilimas. Tirpstant Grenlandijos ir Antarktidos ledynams bei kalnų ledynams, o vandenynams šylant ir plečiantis, kyla pasaulinis jūros lygis, keliantis grėsmę pakrančių miestams ir salų valstybėms.
• Ekstremalūs orų reiškiniai. Šiltesnė atmosfera ir vandenynai suteikia daugiau energijos audroms, todėl uraganai, potvyniai ir sausros tampa dažnesni ir stipresni.
• Vandenynų rūgštėjimas. Vandenynai sugeria apie ketvirtadalį mūsų išmetamo $$CO_2$$, kuris tirpdamas vandenyje sudaro anglies rūgštį. Dėl to vandenynai rūgštėja, o tai kenkia koraliniams rifams ir organizmams su kriauklėmis.
• Poveikis ekosistemoms ir žemės ūkiui. Keičiantis klimatui, keičiasi augalų vegetacijos periodai, plinta ligos ir kenkėjai, o tai kelia grėsmę maisto saugumui ir griauna natūralias ekosistemas.

Susidūrus su šiomis didžiulėmis problemomis, kyla klausimas – ką daryti? Atsakymas, kurį siūlo pasaulio bendruomenė – judėti link darnaus vystymosi. Tai holistinis požiūris, siekiantis suderinti tris, atrodytų, prieštaraujančius tikslus: sveiką aplinką, klestinčią ekonomiką ir socialiai teisingą visuomenę.

📸 Iliustracija per Google Vaizdus: Veno diagrama, vaizduojanti darnų vystymąsi kaip trijų persidengiančių apskritimų (Aplinka, Visuomenė, Ekonomika) sankirtą. Sankirtoje tarp Aplinkos ir Ekonomikos – „Gyvybinga“; tarp Ekonomikos ir Visuomenės – „Teisinga“; tarp Visuomenės ir Aplinkos – „Ištveriama“; visų trijų sankirtoje – „Darni“.

Trys darnaus vystymosi ramsčiai

Darnumas pasiekiamas tik tada, kai sprendimai priimami atsižvelgiant į visus tris aspektus.

2015 m. Jungtinės Tautos patvirtino 17 Darnaus vystymosi tikslų (DVT), kurie apima visus šiuos ramsčius ir nubrėžia globalų veiksmų planą iki 2030 m. siekiant panaikinti skurdą, apsaugoti planetą ir užtikrinti gerovę visiems.

Globalios problemos gali atrodyti per didelės, kad vienas žmogus galėtų ką nors pakeisti, tačiau milijonų žmonių maži pokyčiai susideda į didžiulį poveikį. Jūsų asmeninis indėlis prasideda nuo sąmoningumo ir kasdienių pasirinkimų. Vienas iš būdų įvertinti savo poveikį – apskaičiuoti ekologinį pėdsaką.

Ekologinis pėdsakas matuoja, kiek planetos išteklių sunaudoja jūsų gyvenimo būdas. Jį sudaro:

• Anglies pėdsakas. Kiek šiltnamio dujų išmetama dėl jūsų energijos vartojimo, transporto ir mitybos.
• Dirbamos žemės pėdsakas. Kiek žemės reikia jūsų maistui, pašarams ir pluoštui auginti.
• Miškų pėdsakas. Kiek miško reikia medienai ir popieriui pagaminti bei jūsų išmestam $$CO_2$$ sugerti.
• Užstatytos žemės pėdsakas. Plotas, kurį užima jūsų namai, keliai ir kita infrastruktūra.
• Žvejybos plotų pėdsakas. Vandens plotas, reikalingas jūsų suvartotai žuviai ir jūros gėrybėms.

Kaip sumažinti savo ekologinį pėdsaką?

Kiekvienas galime prisidėti prie tvaresnės ateities, vadovaudamiesi keliais paprastais principais:

• Galvokite prieš pirkdami. Ar man tikrai to reikia? Gal galiu pasiskolinti, sutaisyti seną ar nusipirkti naudotą? Kiekvienas pagamintas daiktas reikalauja energijos ir išteklių.
• Rinkitės tvaresnį transportą. Kur įmanoma, eikite pėsčiomis, važiuokite dviračiu ar viešuoju transportu. Jei galite, rinkitės keliones traukiniu vietoj skrydžių lėktuvu.
• Taupykite energiją namuose. Išjunkite šviesą ir elektros prietaisus, kai jų nenaudojate. Apšiltinkite būstą. Rinkitės energiją taupančią buitinę techniką.
• Keiskite mitybos įpročius. Gyvulininkystė yra vienas didžiausių šiltnamio dujų šaltinių. Sumažinę mėsos ir pieno produktų vartojimą, galite ženkliai sumažinti savo pėdsaką.
• Mažinkite atliekų kiekį. Rūšiuokite atliekas, kompostuokite organines atliekas, venkite vienkartinių pakuočių ir daiktų, nešiokitės savo gertuvę ir daugkartinį pirkinių maišelį.

Šie pokyčiai ne tik padeda planetai, bet dažnai yra naudingi ir jūsų sveikatai bei piniginei.

Nors Lietuva yra maža šalis, globalūs procesai veikia ir mus, o mūsų veiksmai prisideda prie pasaulinių problemų. Tačiau kartu turime ir unikalių galimybių prisidėti prie sprendimų.

Lietuvos aplinkosaugos problemos

• Klimato kaita. Lietuvoje klimatas šyla greičiau nei vidutiniškai pasaulyje. Dėl to susiduriame su švelnesnėmis, besniegėmis žiemomis, dažnesnėmis vasaros sausromis ir potvyniais, kylančiu Baltijos jūros lygiu.
• Baltijos jūros eutrofikacija. Dėl intensyvaus žemės ūkio ir nepakankamai išvalytų nuotekų Baltijos jūra yra viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje. Vasarą stebimi masiniai melsvabakterių „žydėjimai“ yra eutrofikacijos pasekmė.
• Biologinės įvairovės nykimas. Intensyvus žemės ūkis, pelkių sausinimas, senų miškų kirtimas kelia grėsmę specifinėms buveinėms ir retoms rūšims. Pavyzdžiui, kertant senus brandžius miškus, naikinamos kurtinių ir kitų retų paukščių veisimosi vietos.
• Atliekų tvarkymas. Nors atliekų rūšiavimas ir perdirbimas Lietuvoje populiarėja, vis dar didelė dalis atliekų patenka į sąvartynus, o vartojimo lygis išlieka aukštas.

Galimybės ir sprendimai

Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, yra įsipareigojusi siekti „Žaliojo kurso“ tikslų – iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu. Tai atveria didžiules galimybes inovacijoms ir pokyčiams.

• Atsinaujinanti energetika. Lietuva turi didelį potencialą plėtoti vėjo energetiką (tiek sausumoje, tiek jūroje) ir saulės energetiką. Perėjimas prie švarios energijos yra svarbiausias žingsnis mažinant klimato kaitos poveikį.
• Darnus žemės ūkis. Ekologinio ūkininkavimo plėtra, tikslusis tręšimas (naudojant tik tiek trąšų, kiek reikia), pelkių ir šlapynių atkūrimas gali padėti sumažinti vandens telkinių taršą ir išsaugoti bioįvairovę.
• Žiedinė ekonomika. Skatinant daiktų taisymą, pakartotinį naudojimą ir efektyvų perdirbimą, galima ne tik sumažinti atliekų kalnus sąvartynuose, bet ir sutaupyti vertingų išteklių bei sukurti naujų darbo vietų.
• Miestų planavimas. Kuriant daugiau žaliųjų erdvių, plečiant dviračių takų ir viešojo transporto tinklus, miestus galima paversti sveikesniais, atsparesniais klimato kaitai ir patogesniais gyventi.

Palyginkime globalias klimato kaitos tendencijas su duomenimis iš Lietuvos. Ar mūsų šalyje pokyčiai vyksta taip pat, kaip ir visame pasaulyje? Ši užduotis padės atsakyti į šį klausimą remiantis realiais duomenimis.

Užduotis: analizuokite ir palyginkite grafikus

• Interaktyvus modelis: Klimato kaita Lietuvoje ir pasaulyje
  • Ką darysite? Interaktyviame modulyje išnagrinėkite globalios ir Lietuvos vidutinės metinės temperatūros pokyčių grafikus. Palyginkite, kaip kito temperatūra per nurodytą laikotarpį abiem atvejais. Taip pat išanalizuokite anglies dioksido koncentracijos kitimo grafiką.
  • Tikslas: Įtvirtinti gebėjimą analizuoti grafinę informaciją, daryti išvadas apie klimato kaitos mastą pasaulyje ir Lietuvoje bei sieti temperatūros pokyčius su didėjančia šiltnamio dujų koncentracija.