Sąvokų žodynas

Sovietų Sąjungai okupavus Lietuvą, Petras Cvirka tapo vienu aktyviausių ir matomiausių kolaborantų, entuziastingai prisidėdamas prie sovietizacijos.

Standartizuotas egzaminas Didžiojoje Britanijoje, laikomas baigiant vidurinę mokyklą ir stojant į universitetą. Kristoferiui A lygio matematikos egzaminas yra **jo intelekto, sugebėjimų ir svajonės ta...

Senasis kaimo kunigas, tolerantiškas ir pragmatiškas. Jis bando guosti Žaną, tačiau jo patarimai remiasi susitaikymu su neišvengiama blogybe.

Jaunas, fanatiškas kunigas, pakeitęs Pikolį. Jo bekompromisis moralizavimas atneša dar daugiau kančios ir netiesiogiai sukelia Žiuljeno mirtį.

Filosofinė sąvoka (ypač A. Camus kūryboje), reiškianti neatitikimą tarp žmogaus prigimtinio prasmės siekio ir beprasmio, iracionalaus pasaulio. Pjesėje absurdas pasireiškia kaip logikos nebuvimas,...

XX a. vidurio teatro kryptis, atmetanti tradicinę siužeto logiką ir psichologinį realizmą. Jai būdingas beprasmiškumo, susvetimėjimo ir iracionalumo vaizdavimas, dažnai pasitelkiant groteską ir ju...

Pagal romaną 2012 m. pastatytas itin sėkmingas spektaklis, pelnęs daugybę apdovanojimų. Taip pat buvo svarstoma apie filmo kūrimą.

„Geriausia galva mūsų kuopoje“, mąstytojas ir filosofas. Jis yra tas, kuris dažniausiai kelia klausimus apie karo beprasmybę, teisingumą ir autoritetus. Kropas yra intelektualus maištininkas, labi...

Paslėpta mintis, kai konkrečiais vaizdais kalbama apie abstrakčias sąvokas. Pavyzdžiui, Pinčuko ir Baltaragio kova gali būti suprantama kaip gėrio ir blogio, laisvės ir priespaudos alegorija.

Talentingas chemikas, buvęs Doriano draugas. Jis yra mokslo, priversto tarnauti blogiui, simbolis. Dorianas, šantažuodamas Aleną, priverčia jį sunaikinti Bezilio kūną. Kempbelo savižudybė parodo g...

Skausmo agresija. Vaikas, kurio motiną nutrenkė skalbimo mašina. Jo agresija – tai ne pyktis, o „sužvėrėjimas iš skausmo“. Jis tampa kitų vaikų asmens sargybiniu, nes jo jėgos bijo. Epizodas, kai...

„Antrasis aš“. Literatūroje tai veikėjas, per kurį autorius išreiškia savo paties mintis ar jausmus. Pasakotojas Ignas, būdamas jautrus menininkas, gali būti laikomas autoriaus alter ego.

Senas kunigas, visą gyvenimą slėpęs jaunystės nuodėmę, sužino, kad turi suaugusį sūnų – nusikaltėlį. Susitikimas su juo sugriauna visą kunigo gyvenimą. Tai drama apie **kaltę, atsakomybę ir praeities...

Prieštaringų jausmų (pvz., meilės ir neapykantos) jautimas tam pačiam objektui vienu metu. Pavyzdys: Autorės jausmai vaikams – ji juos myli ir jais rūpinasi, bet kartu jaučia pyktį ir bejėgiškumą...

Valsčiaus viršininkas (germanizmas).

Tipas: Jaunoji karta, ateitis. Bruožai: Ranevskajos 17-metė dukra. Idealistė, naivi, atvira pokyčiams. Paveikta Trofimovo idėjų, ji tiki šviesia ateitimi. Simbolizuoja viltį ir atsisveikin...

Debiutavo 1928 m. eilėraščių rinkiniu „Pirmosios mišios“, kuris dėl laisvamaniško turinio buvo cenzūros konfiskuotas.

Socialinė būsena, kai nustoja galioti senos normos ir vertybės, o naujos dar nėra susiformavusios. Tai sukelia sumaištį ir nesaugumo jausmą. Pavyzdys: 1990-ųjų Lietuva, aprašyta kūrinyje, yra anom...

Jokūbo brolis, veidmainis ir tinginys, prisidengiantis pamaldumu ir tapęs keliaujančiu sakytoju. Iš pavydo padega brolio sodybą ir sukelia giminės materialinį žlugimą.

Pasirašė deklaraciją, kuria nacionalizuoti bankai ir stambioji pramonė.

Girdvainio piršlys, senas ir prietaringas, bet ištikimas ir iškalbingas. Jis padeda Girdvainiui įveikti Pinčuko burtus kelyje į malūną.

Jauniausia Krizo duktė. Išlepinta vaikystėje, ji sunkiai prisitaiko prie sunkios tarnaitės dalios, tačiau išlieka morališkai tvirta.

Už šią pjesę Tenesis Viljamsas 1948 m. gavo prestižinę Pulicerio premiją už dramą.

Pavargęs, nusilpęs, išsekęs.

Gynybiniai grioviai, tapę pagrindiniu Pirmojo pasaulinio karo Vakarų fronto simboliu. Tai buvo purvinas, anitas ir mirtinai pavojingas pasaulis, kuriame kariai gyveno, valgė, miegojo ir mirė.

Trumpa istorija, kurioje pasakojamas vienas svarbus įvykis (pvz., B. Radzevičiaus ar V. Vilimaitės kūriniai).

Satyriškas kūrinys, kuriame kritikuojamas aklas religingumas ir kunigų veidmainystė. Vaizduojama valstiečių kelionė į Šiluvos atlaidus, atskleidžiant jų tamsumą ir prietaringumą.

Vienas garsiausių Žemaitės kūrinių. Jame pasakojama apie jauną merginą Vingių Jonę, kuri iš meilės išteka už mylimojo, bet patenka į žiaurią anytos ir vyro priespaudą, kol galiausiai palūžta. Tai **tr...

Kūrinys apie valstietį, kuris visą gyvenimą kruopščiai taupo ir kaupia turtą, atsisakydamas visų gyvenimo džiaugsmų. Galiausiai jo turtas sudega per gaisrą, o pats Kurmelis miršta vienišas ir palū...

Komiškas pasakojimas apie tai, kaip kaimo vyrai, sumanę pagauti ir nubausti velnią (iš tiesų – persirengusį vagį), patys apsikvailina. Kūrinyje **išjuokiamas valstiečių tamsumas, prietaringumas ir gir...

Pasakojimas apie žiaurų vyrą despotą, kuris terorizuoja savo šeimą ir samdinius. Kūrinyje atskleidžiamas patriarchalinės šeimos modelio žiaurumas ir smurto normalizavimas.

Šokiruojantis pasakojimas apie moterį, kuri specialiai kenkia savo vaisiui nėštumo metu, kad pagimdytų apsigimusius vaikus ir parduotų juos cirkui. Tai kūrinys apie **visišką moralinį nuosmukį ir moti...

Tipas: Neigiamas ponų pavyzdys. Bruožai: Kenčia nuo besaikio persivalgymo ir girtavimo, voliojasi ant grindų, keikiasi, bando nusižudyti. Kritikuojamas už nesaikingumą ir bedieviškumą.

Kūrinio žanras, kuriame realistinis pasakojimas susipina su tautosakos ir pasakų elementais. Šis žanras leidžia autoriui kalbėti apie rimtus dalykus alegorine forma.

Prieš klausiamąjį jungtuką „ar“ kablelis visada dedamas, kai jis jungia sudėtinio sakinio dėmenis. Pavyzdžiui: „Nežinau, ar jis ateis.“

Taip, rekomenduojamaišvados jungtuką „taigi“, išskirti kableliu iš abiejų pusių. Pavyzdžiui: „Taigi, galime daryti išvadą.“

Taip, kablelį dėti prieš jungtuką „bet“ dėti reikia, tačiau junginiuose „bet kada“, „bet kas“ ar „bet kur“ šis žodis eina ne jungtuku, o yra sudėtinė posakio dalis, todėl kableliu neatskiriamas.

Dažniausiai prieš jungtuką „bei“ kablelis nededamas, nes jis jungia lygiavertes sakinio dalis, panašiai kaip jungtukas „ir“. Išimtys labai retos ir susijusios su sakinio dalių išskyrimu.

Taip, prieš priešpriešos jungtuką „bet“ visada dedamas kablelis.

Prieš prielinksnį „dėl“ kablelis nededamas. Pavyzdžiui: „Jis neatėjo dėl ligos.“

Taip, prieš jungtuką „jog“, kuris pradeda šalutinį sakinį, visada dedamas kablelis. Pavyzdžiui: „Jaučiau, jog jis teisus.“

Kablelis prieš „kaip“ dedamas, kai šis žodis pradeda palyginamąjį posakį (pvz., „Baltas, kaip sniegas.“) arba šalutinį sakinį (pvz., „Mačiau, kaip jis išėjo.“).

Plūkto molio grindys senovinėje troboje.

Autizmo spektro sutrikimo forma, apibūdinama sunkumais socialinėje sąveikoje, ribotais interesais ir pasikartojančiu elgesiu, tačiau išlaikant normalų intelektą ir kalbos raidą. Kristoferis pasižymi d...

Atgal, atbulai. Pvz.: „...aiškinu, atopakalin kiek atsitraukęs.“

Viena iš centrinių Trofimovo idėjų. Jis teigia, kad norint pradėti gyventi dabartimi, reikia atpirkti baudžiavos nuodėmes sunkiu ir atkakliu darbu. Tai atspindi inteligentijos kaltės jausmą prieš...

Romano veiksmo vieta, simbolinis kaimas, į kurį po išvarymo iš dvaro atsikelia Matas Šimonis. Tai skurdi, smėlėta žemė, atspindinti pasikeitusį giminės statusą.

Petios Trofimovo frazė, apibūdinanti jo ir Anios santykius. Ji atspindi to meto inteligentijos idealizmą, asketizmą ir kartu baimę prieš realius, žmogiškus jausmus bei gyvenimo sudėtingumą.

Nors knygoje terminas Aspergerio sindromas tiesiogiai nevartojamas, Kristoferio elgesys atitinka šio sutrikimo bruožus. Pats autorius pabrėžė, kad tai knyga apie *skirtumus ir buvimą autsaideriu...

Mark Haddon (g. 1962 m.) – britų rašytojas ir iliustratorius. Prieš parašydamas šį romaną, jis dirbo su autizmo spektro sutrikimą turinčiais žmonėmis, o tai padėjo sukurti autentišką ir įtikinamą...

Gimė 1966 m. Videniškiuose (Molėtų r.). Yra universalus menininkas: poetas, rašytojas, režisierius, scenaristas ir aktorius. Romanas „Mano vardas yra Marytė“ jį išgarsino kaip vieną svarbiausių ši...

Kristijonas Donelaitis (1714–1780) – Apšvietos epochos Mažosios Lietuvos poetas, liuteronų kunigas. Laikomas grožinės lietuvių literatūros pradininku.

Aukščiausio luomo atstovas, didikas. Romano pradžioje Šimoniai yra garbinga lietuvių bajorų giminė, turinti savo dvarą ir žemes.

Pagrindinis veikėjas, malūnininkas, kuris dėl meilės sudaro sandėrį su velniu. Jo vardas simboliškai nurodo į baltą, šviesią prigimtį, kuri susiduria su tamsa.

Melas, pasakytas siekiant neįžeisti kito žmogaus arba išvengti nemalonumų. Kristoferis, nors ir nemėgsta melo, išmoksta naudoti šią taktiką, kai supranta, kad visos tiesos pasakymas gali sukelti probl...

Svajonių ir vilčių simbolis. Tai idealizuota, nepasiekiama vieta, kurią galima interpretuoti kaip komunistinės ateities parodiją arba kaip prarasto rojaus, idealios būties metaforą.

Senas malūnininkas, kuris dėl meilės sudaro sandėrį su velniu. Jis yra ir gudrus, ir tragiškas veikėjas, kurio sprendimai nulemia ne tik jo, bet ir jo mylimų žmonių likimus.

Tikroji Liudviko mylimoji. Ji pjesėje nepasirodo, bet yra nuolat minima. Barbelė yra Liudviko aferos tikslas – su ja jis planuoja pabėgti, kai išvilios pinigus iš Kyverienės ir jos dukterų.

Žanos tėvas, liberalių pažiūrų aristokratas, Ruso idėjų sekėjas. Mylintis tėvas, tačiau nepajėgus apsaugoti dukters nuo gyvenimo smūgių.

Žanos motina, sentimentali ir silpnos sveikatos moteris, visą gyvenimą slepianti savo pačios neištikimybės paslaptį.

Veikėjas, kuriam rūpi tik materialūs, fiziologiniai poreikiai (valgis). Atstovauja prisitaikėliškai, dvasiškai degradavusiai visuomenės daliai, kuri atsisako bet kokių aukštesnių siekių.

Mikas yra berno laisvūno pavyzdys – jaunatviškos energijos, maišto prieš sustabarėjusią tvarką ir glaudaus ryšio su gamta simbolis. Šis tipas buvo svarbus „Trečio fronto“ judėjimui.

Dailininkas, portreto autorius. Jis įkūnija moralę, sąžinę ir tyrą, platonišką meilę menui ir grožiui. Bezilis yra Doriano moralinis kompasas ir gerasis angelas, kurio balsą Dorianas galiausiai nu...

Vilties simuliacijos priemonė. Veikėjai perka bilietus, nors neketina išvykti. Tai ritualinis veiksmas, leidžiantis apsimesti, kad išeitis vis dar egzistuoja, ir taip išsaugoti orumą.

Sistemos veidas. Jų frazė „Mes neleisim daryt gėdos Lietuvai!“ atskleidžia pagrindinį požiūrį: problema yra ne vaikai gatvėje, o viešumas. Jie simbolizuoja formalų, beasmenį ir abejingą požiūrį į...

Pagrindinė veikėja, buvusi anglų kalbos mokytoja, atvykusi pas seserį slėptis nuo skandalingos praeities ir finansinio žlugimo. Ji bando išsaugoti aristokratišką išorę, tačiau yra psichologiškai palau...

Kvailas, juokdarys.

Skarda, metalo lakštas. Pvz.: „Iš karštų nasrų nei blėkas kaba nuo zūbų.“

Senasis Šimonių dvaro bokštas – galingas praeities, lietuvių stiprybės ir istorinės atminties simbolis. Jo sugriovimas sutampa su galutiniu giminės išnykimu.

Literatūros žanras, kuriame vaizduojamas jauno pagrindinio veikėjo augimas, branda ir asmenybės formavimasis, pereinant iš vaikystės ar paauglystės į suaugusiųjų pasaulį.

Kiti Evos vaikai, kartu su šeima kenčiantys badą ir šaltį malkinėje.

Galingas sprogstamasis sviedinys, skirtas griauti įtvirtinimus ir blindažus. Jo sprogimas palikdavo didžiulius kraterius ir sukeldavo stiprią sprogimo bangą (kontūziją).

Tipas: Būras (samprotaujantis apie socialinius skirtumus). Bruožai: Samprotauja apie ponų ir būrų prigimtinę lygybę prieš Dievą, bet ir apie skirtingą jiems skirtą vietą visuomenėje.

Valstietis, dažnai baudžiauninkas, Mažojoje Lietuvoje.

Literatūrinis pasakojimo būdas, kai veiksmas vyksta praeityje. Simonaitytė naudoja epinį, metraštinį pasakojimo stilių, tarsi atkurdama senus įvykius.

Veikėjas klounas. Simbolizuoja pasyvumą ir rezignaciją, pridengtą ironija. Nors turi bilietą, net nemėgina išlipti iš duobės, taip įkūnydamas prarastą viltį ir iniciatyvos stoką.

Kūrinio kompozicijos tipas, kai pabaiga sugrįžta į pradžią. „Duobės“ pabaiga, kai veikėjai persikrausto į naują duobę, yra ciklinės struktūros pavyzdys, pabrėžiantis situacijos beviltiškumą ir pas...

Požiūris, neigiantis visuotinai priimtas moralės normas, idealus ir vertybes. Ciniškas žmogus netiki nuoširdumu, altruizmu ir kitų geranoriškumu. Lordas Henris yra ryškiausias ciniškos pasaulėžiūr...

Vyresnysis Holdeno brolis, talentingas rašytojas, kuris, Holdeno manymu, „parsidavė“ ir išvyko į Holivudą rašyti scenarijų. Jis atstovauja suaugusiųjų pasauliui, kuriame menas paverčiamas preke.

Ištekančiai dukteriai tėvų duodamas kraitis ir pinigai ar žemės sklypas. Dalies dydis dažnai nulemdavo merginos galimybes gerai ištekėti.

Tipas: Karštakošis jaunuolis. Bruožai: Jis yra impulsyvus, tiesmukas ir neapgalvotas. Jo noras demaskuoti Tartiufą yra nuoširdus, bet dėl savo karštakošiškumo jis tik pablogina situaciją....

Perdėtai, veidmainiškai pamaldi moteris.

Loginis mąstymo metodas, kai iš bendrų teiginių daromos konkrečios išvados. Tai pagrindinis Šerloko Holmso tyrimo metodas, kurį bando taikyti ir Kristoferis. Jis renka faktus (įkalčius) ir iš jų bando...

Kristoferio būdas susidoroti su sensorine perkrova ar stresu. Tai monotoniškas garsas, kurį jis leidžia, kad užblokuotų išorinius dirgiklius ir susikurtų saugią vidinę erdvę. Tai jo savireguliacij...

XIX a. pabaigos meno ir literatūros kryptis, kuriai būdingas susidomėjimas irimu, nuovargiu, dirbtinumu ir estetiškai patraukliu blogiu. „Doriano Grėjaus portretas“ yra vienas ryškiausių dekadenti...

Buvo „įgaliotosios delegacijos“ narys, kuri 1940 m. rugpjūčio 3 d. Maskvoje paprašė priimti Lietuvą į SSRS.

Socialinis ir estetinis reiškinys, kai vyras ypatingą dėmesį skiria savo išvaizdai, aprangai, manieroms ir laikysenai. Dendis yra ne tik madingas, bet ir sąmojingas, originalus, dažnai provokuojan...

Filosofinė pažiūra, teigianti, kad visi įvykiai, įskaitant žmogaus apsisprendimus, yra nulemti ankstesnių priežasčių. Natūralistams, taip pat ir Mopasanui, svarbus socialinis ir biologinis determi...

Lotyniškai „dievas iš mašinos“. Antikinėje dramoje – netikėtas dievybės pasirodymas, išsprendžiantis beviltišką situaciją. „Tartiufe“ šią funkciją atlieka karaliaus įsikišimas, kuris pabaigoje nub...

Dviejų ar daugiau veikėjų pokalbis scenoje.

Nukrypimas nuo pagrindinės pasakojimo temos. Kristoferio pasakojimas yra pilnas digresijų apie matematiką, fiziką ir kitus jam įdomius dalykus. Šios digresijos yra **svarbi stiliaus dalis, atskleidžia...

Kūrinys, paremtas tikrais faktais, žmonių liudijimais ir dokumentais (pvz., D. Grinkevičiūtės „Lietuviai prie Laptevų jūros“).

Jaunesnioji Kyverienės dukra. Ji vaizduojama kaip drovesnė, tylesnė, tačiau taip pat pasiduoda Liudviko kerams ir svajoja apie meilę bei vedybas.

Pagrindinis veikėjas. Jis yra ne tik personažas, bet ir prarastos nekaltybės bei grožio tironijos auka. Jo kelionė iš tyro jaunuolio į nuodėmingą pabaisą yra centrinė romano ašis.

Tipas: Sąmojinga tarnaitė. Bruožai: Atstovauja liaudies sveikam protui. Ji yra drąsi, tiesmuka ir nepaprastai pastabi. Ji pirmoji įžvelgia Tartiufo apgavystę ir nevengia to pasakyti ti...

Tarnaitė, atstovaujanti liaudies sveikam protui, sąmojui ir drąsai. Ji pirmoji įvardija Tartiufą apgaviku ir aktyviausiai kovoja su Orgono kvailumu.

Biblinis personažas, karalius Dovydas.

Tipas: Nenaudėlis būras. Bruožai: Girtuoklis ir peštukas, tačiau drąsiai kritikuojantis ponų elgesį su būrais. Jo paveikslas dviprasmiškesnis.

Čechovas atsisakė tradicinės dramos su aiškia intriga ir išoriniais konfliktais. Veiksmas perkeliamas į personažų vidų. Svarbiausiu elementu tampa subtekstas – paslėpta prasmė, nutylėjimai ir pauz...

Pasaulėžiūra, teigianti, kad tikrovė susideda iš dviejų priešingų ir nesutaikomų pradų: gėrio ir blogio, sielos ir kūno, dvasios ir materijos. Romane tai atsispindi per Doriano išorinio grožio ir...

Vienas baisiausių Pirmojo pasaulinio karo ginklų. Nuodingosios dujos (pvz., chloras, ipritas) lėtai ir skausmingai dusindavo kareivius, išdegindamos jiems plaučius. Dujokaukė tapo būtinybe.

Tipas: Socialinės kaitos produktas. Bruožai: Tarnaitė, bandanti elgtis ir atrodyti kaip ponia. Naivi, sentimentali, vaikosi paviršutiniškų idealų. Simbolizuoja sumaištį nykstant socialinėms ri...

Sistemos vykdytojai. Jie mechaniškai atlieka savo darbą (užkasinėja duobes), nesvarstydami jo prasmės ar pasekmių. Įkūnija totalitarinės sistemos beasmeniškumą ir biurokratinį absurdą.

Pagrindinė veiksmo vieta ir centrinis simbolis. Tai metaforiška erdvė, reiškianti tiek sovietinę действительность (izoliaciją, sąstingį), tiek universalią žmogaus būseną (egzistencinę įkalintį, ba...

Jepichodovo pravardė. Ji pabrėžia jo komišką nevykėlio vaidmenį ir kartu atspindi bendrą absurdo ir beprasmybės jausmą, būdingą daugeliui pjesės veikėjų.

Stebuklai, nuostabūs dalykai. Pvz.: „O vei ten, dyvų visokių daug pamatydams“

Šeima deda visas viltis į Amerikoje praturtėjusį dėdę Žiulį, tačiau kelionės metu atsitiktinai sutinka jį kaip seną, varganą austrių pardavėją. Tai novelė apie sudaužytas viltis ir socialinę gėdą.

Tinginys.

Valstietis, kurio visas pasaulis – tai jo ūkis, žmona ir arkliai. Jis yra giliai susijęs su gamta ir žeme, todėl jam ypač skausminga matyti kenčiančius gyvulius. Sužeistų arklių klyksmas ir žydinč...

Sibilės brolis, jūreivis. Jis yra keršto ir atpildo simbolis. Džeimsas materializuoja Doriano praeities nuodėmes ir tampa nuolatine grėsme, primenančia, kad nuo savo poelgių pasekmių pabėgti neįma...

Keršto troškimas, įkūnytas Sibilės brolio, simbolizuoja nuolat persekiojančią praeitį ir neišvengiamą atpildą. Džeimsas yra tarsi materializavusis Doriano kaltė, kurios neįmanoma atsikratyti.

Mergina iš Holdeno praeities, su kuria jis vasarą žaisdavo šaškėmis. Jo prisiminimuose ji yra tyrumo, jautrumo ir nekaltumo idealas. Mintis, kad Stredleiteris galėjo ją „suteršti“, Holdenui nepake...

Aprašymas: Smulkus, protingas, greitos orientacijos ir atsakingas klajojantis darbininkas. Jis yra Lenio globėjas ir geriausias draugas. Vaidmuo: Džordžas yra pragmatiškas svajotojas. Jis saug...

Kristoferio motina. Knygos pradžioje Kristoferis tiki, kad ji prieš dvejus metus mirė nuo širdies smūgio. Vėliau paaiškėja, kad ji yra gyva. Džudė yra emocingesnė ir mažiau kantri nei Edas. Jai bu...

Kristoferio tėvas, vienas jį auginantis. Jis dirba šildymo sistemų specialistu. Edas yra rūpestingas ir mylintis tėvas, tačiau jam sunku susidoroti su Kristoferio auginimo iššūkiais. Jis yra **kan...

Vokiečių kilmės bajoras, didikas. Romane edelmonai dažnai vaizduojami kaip lietuvių engėjai ir jų kultūros niekintojai.

Gedulingos pamaldos už mirusįjį.

Filosofijos kryptis, teigianti, kad žmogaus egzistencija (buvimas) yra pirmesnė už jo esmę. Žmogus yra „įmestas“ į pasaulį ir yra laisvas bei atsakingas už savo pasirinkimus, kuriais kuria save ir...

Poema parašyta antikiniu kvantitatyviniu hegzametru (šešių pėdų eilutė, kurios ritmą lemia ilgųjų ir trumpųjų skiemenų kaita). Donelaitis meistriškai pritaikė jį lietuvių kalbai, suteikdamas kūrin...

Trumpas kūrinys eilėmis, kuriame svarbiausi yra jausmai, mintys ar vaizdai.

Keli eilėraščiai, susieti viena tema, idėja ar nuotaika.

Naudojami aštrūs kontrastai, perdėtos, dinamiškos detalės (pvz., „šoka du kartu į dangų, du kartu nusižvengia į pilką rudens dangų“) ir trumpi, kapoti sakiniai.

Sąrašas dalykų, kuriuos pats Kristoferis laiko savo „elgesio problemomis“ (pvz., nemėgsta būti liečiamas, nevalgo geltono maisto, rėkia). Šis sąrašas parodo jo sąmoningumą apie savo skirtumus ir b...

Mirusysis Holdeno brolis, kuris mirė nuo leukemijos būdamas vienuolikos. Holdeno prisiminimuose Elis yra tobulas, protingas ir geras. Jo mirtis yra didžiulė trauma Holdenui, o beisbolo pirštinė su...

Tipas: Protinga ir ori moteris. Bruožai: Ji yra santūri, taktiška ir racionali. Priešingai nei karštakošis Damisas, ji veikia ne impulsyviai, o gudriai ir apgalvotai. Ji įkūnija **moterišk...

Prancūzų rašytojas, natūralizmo mokyklos pradininkas. Mopasanas priklausė jo vadovaujamai rašytojų grupei.

Gebėjimas įsijausti į kito žmogaus emocinę būseną, suprasti jo jausmus ir požiūrį. Pavyzdys: Visas kūrinys yra empatijos pamoka. Autorė ne gailisi vaikų, o bando suprasti jų pasaulį iš vidaus.

Tipas: Viežlybasis būras. Bruožai: Energingas jaunosios kartos atstovas, veiksmo žmogus, nevengiantis pajuokti tinginių.

Žemaitei būdingas ramus, objektyvus, išsamus pasakojimo būdas. Ji neskuba vertinti, o leidžia veikėjams ir įvykiams kalbėti patiems už save. Pasakojimas dažnai praturtintas ironija ir komiškais el...

Meno filosofija, teigianti, kad menas egzistuoja dėl grožio, o ne dėl moralinių, socialinių ar politinių tikslų. Pagrindinis principas – „menas menui“ (pranc. l'art pour l'art). Romano pratarmė...

Laisvos formos rašinys, kuriame autorius dalijasi savo asmeniniais apmąstymais ir įžvalgomis.

Mato broliai, žuvę per marą. Kiekvienas jų skirtingai supranta tėvo puoselėjamą lietuvybės idėją – nuo karingumo (Etmonas) iki taikesnio, svajingesnio požiūrio (Matas).

Pikta, godi ir valdinga Viliaus žmona. Jos beribis noras turtėti ir atsikratyti „naštos“ – išimtininkų – priveda prie tragedijos: ji nunuodija uošvį Krizą ir netyčia pražudo savo vaiką.

Penkių vaikų mama, našlė, kurios vyras Rudolfas negrįžo iš karo. Simbolizuoja motinos meilę ir pasiaukojimą. Ji kenčia badą ir pažeminimą, tačiau daro viską, kad išgelbėtų savo vaikus.

Užmaskuotas, alegorinis kalbėjimo būdas, leidžiantis paslėpti tikrąją mintį nuo cenzūros. Absurdo stilistika „Duobėje“ tampa Ezopo kalbos forma, leidžiančia kritikuoti sovietinį režimą.

Vieta, kurioje vyksta ir gražiausi meilės epizodai, ir tragiškiausia išdavystė. Simbolizuoja jausmų gilumą, paslaptį ir pražūtį.

Tikėjimas, kad visi įvykiai yra iš anksto nulemti likimo ir žmogus negali jų pakeisti. Ši idėja ryški lordo Henrio pasvarstymuose ir Doriano bandymuose pateisinti savo veiksmus, viską suverčiant l...

Literatūrinis motyvas, kilęs iš legendos apie Faustą, kuris pardavė sielą velniui mainais už žinias ir jaunystę. Doriano noras, kad portretas sentų vietoj jo, yra klasikinė faustiškos sutarties va...

Dešimtmetė Holdeno sesuo. Ji yra protinga, įžvalgi, nuoširdi ir bene vienintelis žmogus, su kuriuo Holdenas gali atvirai bendrauti. Fibė simbolizuoja nekaltumą ir išmintį, kurių Holdenas pasigenda...

Maža kaimo bažnytėlė ar koplyčia, priklausanti didesnei parapijai.

Tipas: Senoji, patriarchalinė Rusija. Bruožai: 87-erių liokajus. Ištikimas, baudžiavos laikus laikantis „tvarkos“ etalonu. Jo užmiršimas pjesės pabaigoje simbolizuoja visos epochos mirtį.

Impresionizmui būdingas pasakojimo trūkinėjimas, šokinėjimas tarp prisiminimų, dabarties įspūdžių ir apmąstymų, atspindintis žmogaus sąmonės veikimą.

Neigiama emocinė būsena, kylanti, kai žmogus negali pasiekti svarbaus tikslo ar patenkinti poreikio dėl išorinių ar vidinių kliūčių. Pavyzdys: Autorės frustracija, kai jos pastangos padėti vaikams...

Epocha, amžius, laikas. Pvz.: „Ak! kur dingot jūs, barzdotos mūsų gadynės“

Veikia kaip pilnateisė veikėja, atspindinti herojaus vidines būsenas (pavasaris – meilės pradžia, audra – kančios kulminacija).

Baidyti, gąsdinti.

Trūkusios stygos garsas – paslaptingas garsas, du kartus pasigirstantis pjesėje, simbolizuojantis senojo pasaulio pabaigą, lūžį ir neišvengiamą praradimą.

Šeimininkas, šeimininkė.

Šeimininkas, šeimininkė, ūkininkas.

Dvasininkas, kuris sutinka prižiūrėti Kristoferį per jo A lygio matematikos egzaminą. Jo vaidmuo yra svarbus, nes jis padeda įgyvendinti Kristoferio didžiausią akademinį tikslą.

Dora ir darbšti būrų mergina, kurią veda Matas Šimonis. Ji tampa naujosios, jau būriškosios, Šimonių giminės šakos motina Aukštujuose.

Sisteminga politika ir socialinis procesas, kuriuo buvo siekiama primesti vokiečių kalbą ir kultūrą, taip naikinant lietuvininkų tautinį identitetą.

Kristoferio susikurta sistema, pagal kurią dienos sėkmė priklauso nuo pamatytų automobilių spalvų (pvz., 4 raudoni automobiliai iš eilės – Gera diena, 4 geltoni – Juoda diena). Tai parodo jo p...

Ypač priešiška Olesiui dėl jo fizinės negalios: „Kas iš to, kad jis ir vargonininkas, ir protingas, bet nesveikas“.

Atstovauja pragmatiškam, materialistiniam pasauliui. Iš pradžių malonūs, vėliau tampa priešiški, nes dukrai linki turtingesnio, „sveiko“ jaunikio.

Gimė 1909 m. kovo 25 d. Klangių kaime, Veliuonos valsčiuje, neturtingoje valstiečių šeimoje. Ankstyvas tėvo netekimas ir nepriteklius suformavo socialinio neteisingumo jausmą.

Pagrindinė romano tema. Tai ne tik atskirų individų, bet ir visos giminės, kaip vientiso organizmo, istorija, jos kilimas, klestėjimas ir tragiškas žlugimas.

Du sunkūs akmenys malūne, tarp kurių trinami ir malami grūdai.

Žymus prancūzų realistas, Mopasano literatūrinis mokytojas. Jis išugdė Mopasano estetinį skonį ir įskiepijo pagarbą tiksliam, glaustam stiliui.

Kaimynai aristokratai. Grafienė tampa Žiuljeno meiluže, o jos vyras, apimtas įniršio, juos abu nužudo.

Tinkamas, naudingas, geras.

Pagrindinis, geriausias gyvenamasis kambarys kaimo troboje.

Meninis vaizdavimo būdas, jungiantis priešingybes: komiškumą ir baisumą, realybę ir fantaziją. Pjesėje groteskas kuriamas per veikėjų (klounas, tragikas) ir situacijų (gyvų žmonių užkasinėjimas) k...

Įkūnija grožį, gyvybingumą, jaunystės polėkį. Ji apibūdinama kaip „ankstyvas pavasaris“, „pražydusi rožė“.

Aistringa patriotė, knygnešių pagalbininkė. Būtent ji paskatina Olesį giedoti lietuviškai ir atrasti savo tautiškumą.

Nors ji myli Olesį, bet yra nepastovi, paveiki tėvų nuomonei ir susižavi išoriniu dailininko blizgesiu. Jos paveikslas dviprasmiškas.

Buvo itin darbštus ir praktiškas: prižiūrėjo mokyklas, statė pastatus, pats gamino optinius stiklus, barometrus. Rūpinosi parapijiečių švietimu ir morale.

Herojus pasiekia gyvenimo pilnatvę per maksimalų rizikos patyrimą. Ši pilnatvė yra trumpalaikė ir neatsiejama nuo fizinio sunaikinimo.

Gėlės simbolizuoja efemerišką, laikiną grožį ir nekaltumą. Lelijos ir rožės asocijuojasi su Doriano jaunyste ir tyrumu pradžioje, o vėliau jo pomėgis retoms, egzotiškoms orchidėjoms atspindi jo ra...

Durpių kasikas, didžiulės fizinės jėgos, bet vaikiško mąstymo kareivis. Jis – grynos, nesugadintos jėgos simbolis, kurią karas beprasmiškai sunaikina. Jo paprasta svajonė po karo likti kariuomenėj...

Stenlio draugas, jautresnis už kitus vyrus. Blanša jame mato galimybę išsigelbėti ir sukurti naują gyvenimą.

Etikos teorija, teigianti, kad malonumas yra aukščiausias gėris ir pagrindinis žmogaus gyvenimo tikslas. Lordas Henris yra pagrindinis hedonizmo idėjų skleidėjas, skatinantis Dorianą siekti juslin...

Vyriausias Evos sūnus. Pirmasis iš šeimos išdrįsta keliauti į Lietuvą ieškoti maisto. Jis yra vilties nešėjas, parnešantis duonos ir įrodantis, kad išsigelbėjimas įmanomas.

Mikėlio sūnus, gimęs ir augęs Karaliaučiuje, tapęs mokyklų inspektoriumi. Nors yra vokietis, jis jaučia nepaaiškinamą trauką savo protėvių žemei. Apsilankęs Aukštujuose, idealizuoja Urtę kaip „auksaka...

Ištekėjusi, sąmojinga ir graži aristokratė, kuri flirtuoja su Dorianu. Ji, kaip ir lordas Henris, priklauso aukštuomenei, kuriai moralė yra tik žaidimas ir pokalbių tema, o ne gyvenimo principas.

Pagrindinis veikėjas ir pasakotojas. Šešiolikmetis paauglys, išmestas iš Pensio mokyklos. Jis yra ciniškas, kritiškas suaugusiųjų pasauliui, kurį laiko veidmainišku. Kartu jis yra labai **jautrus,...

Knygoje gausu situacinio humoro, kuris kyla iš Kristoferio tiesmukiškumo ir paraidinio pasaulio suvokimo. Jis pats juokelių nesupranta, tačiau jo reakcijos ir komentarai dažnai sukelia skaitytojui...

Iki šiol.

Darbšti ir energinga Krizo žmona, bandanti išgelbėti ūkį nuo visiško žlugimo. Jos gyvenimas – nuolatinis vargas ir nusivylimas.

Literatūros teorijos sąvoka, reiškianti vieno teksto dialogą su kitais tekstais. Pjesėje „Duobė“ ryškiausias intertekstualus ryšys yra su W. Shakespeare'o „Hamletu“, kurio citatos veikia kaip mora...

Kūrinio pabaiga, kai miręs bernas sodinamas ant žirgo ir gabenamas namo, yra kupina karčios ironijos. Pavadinimo idėja (amžinas jojimas) išsipildo groteskiškai.

Vaizduojamas XVIII a. Mažoji Lietuva – Prūsijos karalystės dalis, kurioje vyko kolonizacija ir stiprėjo germanizacija. Vietiniai lietuviai (lietuvininkai) buvo baudžiauninkai, patyrė priespaudą.

Autorius rėmėsi tikrais faktais, „vilko vaikų“ ir jų artimųjų pasakojimais. Kūrinys paremtas dviejų moterų, vardu Renatė, išgyvenimais.

Sutartis, pagal kurią ūkį atidavę tėvai (išimtininkai) gaudavo teisę gyventi sodyboje ir gauti išlaikymą (grūdus, malkas ir pan.) iš ūkį perėmusių vaikų. Romano pabaigoje Krizas ir Ilžė tampa priklaus...

2003 m. Knyga greitai sulaukė pripažinimo ir laimėjo prestižinius apdovanojimus, įskaitant „Whitbread“ metų knygos apdovanojimą.

Mokėsi Kauno meno mokykloje (1926–1930 m.), kur studijavo grafiką, bet pasirinko literatūrą kaip pragyvenimo šaltinį.

Nedidelė, išimta kūrinio dalis, o ne visas kūrinys.

Tipas: Moraliai degradavusi naujoji karta. Bruožai: Jaunas liokajus. Ciniškas, egoistiškas, niekinantis savo šaknis ir žavintis paviršutiniška Vakarų kultūra. Simbolizuoja dvasinį nuosmukį...

Tipas: Kylančioji buržuazija. Bruožai: Turtingas pirklys, buvusio baudžiauninko sūnus. Energingas, pragmatiškas, darbštus. Jis yra naujosios Rusijos simbolis – kartu ir kūrėjas, ir **n...

Stiprus, darbštus ir pasiturintis ūkininkas, giminės klestėjimo Aukštujuose simbolis. Tačiau jis jau atspindi vidinį lūžį: nors pats tvirtai laikosi žemės, jo sūnus Mikėlis renkasi vokietėjimo kelią.

Dailininkas iš Varšuvos. Jis simbolizuoja išorinį, viliojantį, bet galbūt paviršutinišką pasaulį, kuris sugriauna Kuprelio ir Gundės santykius.

Pašaras kiaulėms; perkeltine prasme – netvarka, sumaištis.

Aprašymas: Kovalskių kaimynai ir buto savininkai, gyvenantys viršutiniame aukšte. Jų santykiai yra audringi, kupini barnių ir aistringų susitaikymų, atspindintys primityvų Stenlio ir Stelos santyk...

Kalvis, Baltaragio kaimynas ir piršlys pas Marcelę. Protingas ir sąmojingas žmogus, simbolizuojantis liaudies išmintį.

Baltaragio ir Marcelės duktė. Graži, išdidi ir linksma mergina, paveldėjusi motinos grožį ir tėvo užsispyrimą. Jos likimas yra tragiškas dėl tėvo kaltės.

Šaunus ir išdidus jaunikis, turintis nepaprastus obuolmušius žirgus. Dėl meilės Jurgai jis pasiryžta įveikti visas kliūtis, tačiau jo aistra žirgams tampa pražūtinga.

Kalvio parankinis, slapta įsimylėjęs Jurgą. Jis yra tylus stebėtojas ir Pinčuko „šešėlis“, bandantis kliudyti kitiems piršliams, bet liekantis nepastebėtas. (Šis veikėjas atsirado tik 1962 m. leid...

Dvitaškis dažniausiai dedamas prieš išvardijimą, einantį po apibendrinamojo žodžio, prieš tiesioginę kalbą arba norint patikslinti, paaiškinti prieš tai einančią mintį.

Kableliai dedami siekiant atskirti lygiavertes sakinio dalis, išskirti įterpinius, kreipinius, palyginamuosius posakius ir atskirti sudėtinio sakinio dėmenis. Kiekvienas atvejis turi savo taisykles.

Skaitvardžio abu įnagininkas – abiem, taigi vartojamas junginys abiem atvejais.

Židinys, krosnis. Pvz.: „Tikt, minau, saugokis, kad sav kakalį kurdams“

Kalba yra paprasta, aiški ir konkreti, atspindinti Kristoferio mąstymą. Vengiama metaforų ir emocinių išraiškų, o tai sukuria unikalų, kartais komišką, o kartais – širdį veriantį efektą.

Aprašymas: Stambus, grubokas rančos darbininkas. Vaidmuo: Karlsonas įkūnija nejautrų, pragmatišką požiūrį į gyvenimą ir mirtį. Jis be sentimentų nušauna Kendžio šunį, nes šis „niekam netin...

Antonimai yra priešingą reikšmę turintys žodžiai. Pavyzdžiui: didelis – mažas, diena – naktis, geras – blogas.

Apsakymas yra nedidelės apimties prozos kūrinys, kuriame pasakojama apie vieną ar kelis herojaus gyvenimo epizodus, atskleidžiamas jo charakteris.

Apysaka yra prozos žanras, pasakojamasis kūrinys, savo apimtimi ir siužeto sudėtingumu esantis tarp apsakymo ir romano. Joje paprastai vaizduojamas ilgesnis herojaus gyvenimo tarpsnis.

Baladė yra lyrinis epinis kūrinys, dažniausiai eilėraštis, kuriame pasakojama įtempto, paslaptingo ir dažnai tragiško siužeto istorija.

Citata yra pažodžiui atkartota ištrauka iš kito teksto ar pasakytos kalbos. Ji paprastai rašoma kabutėse ir nurodomas jos šaltinis.

Drama yra viena iš trijų literatūros rūšių (šalia epikos ir lyrikos), skirta vaidinti scenoje. Dramos kūriniai susideda iš veikėjų dialogų ir monologų.

Epas yra didelės apimties, dažniausiai eiliuotas literatūros kūrinys, pasakojantis apie didvyriškus istorinius ar mitologinius įvykius, svarbius visai tautai.

Esė yra trumpas, laisvos kompozicijos rašinys, kuriame autorius subjektyviai svarsto ir išreiškia savo požiūrį į pasirinktą filosofinę, kultūrinę ar socialinę problemą. Jai nebūdingi griežti rašinio r...

Fabula literatūroje yra nuosekli įvykių, apie kuriuos pasakojama kūrinyje, seka. Ji atsako į klausimą, kas ir kokia tvarka įvyko, ir yra siužeto pagrindas.

Kontekstas yra aplinkybės (istorinės, biografinės, kultūrinės), kuriomis buvo sukurtas arba yra nagrinėjamas kūrinys. Konteksto išmanymas padeda geriau suprasti kūrinio prasmę.

Legenda yra pasakojamosios tautosakos žanras; pasakojimas apie neįprastus, stebuklingus istorinius įvykius ar vietoves, kuriuose veikia realūs ar išgalvoti herojai. Skirtingai nuo pasakos, legenda daž...

Lyrinis subjektas (dar vadinamas lyriniu „aš“) yra kalbantysis asmuo poezijos kūrinyje, kurio mintys, jausmai ir išgyvenimai yra atskleidžiami. Svarbu jo netapatinti su realiu autoriumi.

Metafora yra meninės raiškos priemonė, perkeltinės reikšmės posakis, kai vieno daikto ar reiškinio savybės perkeliamos kitam remiantis jų panašumu. Pavyzdžiui: „švininiai debesys“, „geležinė valia“.

Monologas yra vieno veikėjo kalba, atskleidžianti jo mintis ir jausmus, dažnai sakoma sau, kitiems veikėjams arba žiūrovams. Teatre tai svarbi priemonė veikėjo charakteriui atskleisti.

Odė yra iškilmingo, pakilaus tono eilėraštis, šlovinantis ir giriantis įžymų asmenį, istorinį įvykį ar reikšmingą idėją.

Pastraipa yra rišlaus teksto dalis nuo vienos įtraukos iki kitos, kurioje plėtojama viena pagrindinė mintis. Struktūriškai ją dažniausiai sudaro teminis sakinys, argumentai ir dalinė išvada.

Poezija yra literatūros rūšis, kuriai būdinga eiliuota kalba, specifinis ritmas, rimas ir išraiškingos meninės priemonės (metaforos, epitetai). Ji siekia sukelti emocinį poveikį ir koncentruotai perte...

Proza yra literatūros rūšis, parašyta neeiliuota, rišlia kalba. Prozos kūriniai yra romanai, apysakos, novelės, apsakymai.

Sakinys yra gramatiškai ir intonaciškai baigta mintis, išreikšta žodžiu ar žodžių junginiu. Sakiniai pagal sandarą skirstomi į vientisinius ir sudėtinius.

Sakmė yra trumpas pasakojamosios tautosakos kūrinys apie mitines būtybes (velnius, laumes, aitvarus) arba neįprastus atsitikimus, dažnai aiškinantis gamtos reiškinių ar objektų kilmę.

Sinonimai yra skirtingai skambantys, bet tą pačią arba labai panašią reikšmę turintys žodžiai. Pavyzdžiui: gražus, dailus, puikus; eiti, žingsniuoti, kulniuoti.

Sonetas yra griežtos struktūros keturiolikos eilučių eilėraštis, susidedantis iš dviejų ketureilių ir dviejų trieilių posmų, turintis nustatytą rimavimo schemą.

Teiginys yra pagrindinė mintis, kurią autorius įrodinėja visoje pastraipoje arba visame rašinyje. Tai atsakymas į probleminį klausimą, kurį reikia pagrįsti argumentais ir pavyzdžiais.

Tematika – tai kūrinyje nagrinėjamų temų visuma. Ji atsako į klausimą, apie ką kalbama kūrinyje, pavyzdžiui, meilės, tėvynės, kančios ar gamtos temos.

Tragedija yra dramos žanras, vaizduojantis nesutaikomą ir herojišką herojaus kovą su likimu ar neįveikiamomis aplinkybėmis, kuri baigiasi herojaus žūtimi.

Įžanga yra pirmoji rašto darbo (rašinio, straipsnio) dalis, kurios tikslas – sudominti skaitytoją, pristatyti temą, suformuluoti problemą ir nusakyti pagrindinę mintį (tezę).

Pakyla karstui pastatyti bažnyčioje per laidotuves.

Stiprus emocinis apsivalymas, išsivadavimas iš įtampos per meninę ar gyvenimišką patirtį. Pavyzdys: Vaikų kolektyvinis raudojimas autobuse yra katarsis, kai susikaupęs skausmas ir baimė prasiverži...

1931–1932 m. gyveno Paryžiuje, kur susižavėjo marksizmo idėjomis ir bendravo su kairiaisiais Vakarų intelektualais, pvz., Louisu Aragonu.

Aprašymas: Senas darbininkas, netekęs rankos per nelaimingą atsitikimą rančoje. Jis jaučiasi nereikalingas ir bijo ateities. Vaidmuo: Kendis atstovauja visuomenės atstumtiesiems dėl amžiau...

Aprašymas: Vienintelė moteris rančoje, jauna, patraukli, bet nelaiminga ir vieniša. Kiti vyrai ją laiko provokuojančia ir pavojinga. Vaidmuo: Ji simbolizuoja sudaužytas svajones ir **moter...

Aprašymas: Boso sūnus, smulkaus sudėjimo, bet agresyvus ir nuolat ieškantis konfliktų, ypač su didesniais vyrais. Jis yra pavydus ir nepasitikintis savimi. Vaidmuo: Kerlis yra pagrindinis **an...

Pasirašė deklaraciją, kuria paskelbta apie Lietuvos „įstojimą“ į Sovietų Sąjungos sudėtį, formaliai panaikinant nepriklausomybę.

Berniukas, jaunuolis.

XVII a. meno kryptis, kuri rėmėsi Antikos menu kaip pavyzdžiu. Vertino protą, tvarką, saiką ir manė, kad menas turi atlikti auklėjamąją (didaktinę) funkciją.

Tipas: Rezonierius. Bruožai: Jis yra proto ir saiko balsas pjesėje, išsakantis paties Moljero pažiūras. Jo ilgi monologai aiškina skirtumą tarp tikro pamaldumo ir veidmainystės. Jis ra...

Jaunas, žmoniškas kunigas, kuris palaiko Olesio ir Gundės siekį bažnyčioje įtvirtinti lietuvių kalbą. Teigiamas personažas.

Klebono (kunigo) gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais.

Pats romanas yra Kristoferio rašoma knyga apie jo atliekamą tyrimą. Tai meta-literatūrinis elementas, leidžiantis jam tiesiogiai komentuoti savo rašymo procesą ir pasirinkimus.

Slaptas lietuviškų knygų gabenimas ir platinimas spaudos draudimo metais. Romane Gundės šeima susijusi su šia patriotrine veikla.

Jautrumo auka. Sania brolis, švelnesnis ir pažeidžiamesnis. Jis vienintelis atbėgdavo skųstis, kad vaikai mušasi, nesugebėjo prisitaikyti prie gatvės žiaurumo. Jį pirmą pradeda seksualiai išnaudot...

Procesas, kurio metu po maro į ištuštėjusias Mažosios Lietuvos žemes Prūsijos valdžia masiškai kėlė ateivius iš Vokietijos ir kitų kraštų.

Linksmo turinio pjesė, dažnai pašiepianti žmonių ydas, kuri baigiasi laimingai (pvz., Moljero „Tartiufas“).

Viena populiariausių Žemaitės pjesių, kurioje išjuokiamas godumas, naivumas ir meilės iš išskaičiavimo paieškos. Samdinys Liudvikas vienu metu vilioja tris moteris – našlę ir dvi jos dukteris – si...

Pagal Moljerą – „juoku taisyti papročius“. Komedija turi ne tik linksminti, bet ir atspindėti visuomenės ydas, kad žmonės, pasijuokę iš jų, pasitaisytų.

Poema sudaryta iš keturių dalių („Pavasario linksmybės“, „Vasaros darbai“, „Rudenio gėrybės“, „Žiemos rūpesčiai“), atspindinčių gamtos metų ratą.

Sinonimas rėminei kompozicijai. Tai pasakojimo struktūra, kur viena istorija yra įrėminta kitoje.

Veiksmai ar mintys, kuriuos žmogus naudoja, kad susidorotų su stresu ir baime. Kristoferio kopingumo mechanizmai yra **dejavimas (groaning), matematikos uždavinių sprendimas mintyse, pirštų suglaudima...

Konkretus išsigelbėjimo įrankis, kurį pasiūlo Bilietų pardavėjas. Veikėjai jų atsisako, nes jos panaikintų pasiteisinimą, kodėl jie neišlipa. Tai baimės prisiimti atsakomybę simbolis.

Veikėjas intelektualas, skaitantis knygą. Įkūnija nuo realybės atitrūkusį mąstytoją, kurio svajonės apie kūrybą „Baltajame mieste“ yra nevaisingos ir neveda į veiksmą.

Turtingas ūkininkas, peršamas jaunikis vienai iš dukterų. Jis yra priešingybė Liudvikui – ne toks iškalbingas, gal kiek nerangus, bet sąžiningas ir patikimas. Jo pasirodymas sukuria komiškų situac...

Penkiolikmetis romano pasakotojas ir pagrindinis veikėjas. Jis yra matematikos genijus, bet turi autizmo spektro sutrikimą. Pasaulį suvokia per logikos ir faktų prizmę, jam sunku suprasti emocijas...

Tipas: Viežlybasis būras. Bruožai: Dosnus, darbštus, sumanus ūkininkas, pasiekęs gerovę savo darbu. Vaišingas, teisingas samdiniams. Jo vestuvės yra tradicinės kaimo šventės pavyzdys.

Jokūbo sūnus, Mikėlio brolis. Priešingai nei brolis, jis lieka ištikimas žemei ir paveldi ūkį. Po dėdės Anskio sukelto gaisro jo gyvenimas tampa nuolatine kova su skurdu.

Aprašymas: Juodaodis arklininkas, gyvenantis atskirai nuo kitų dėl rasinės segregacijos. Jis kenčia nuo fizinio skausmo (iškrypęs stuburas) ir gilios vienatvės. Jis protingas, bet ciniškas. **Vaid...

Gudriai, apdairiai. Pvz.: „Bet lakštingala, dar ikšiol kytriai pasislėpus“

Turtinga našlė, ūkio šeimininkė. Ji yra praktiška, bet kartu ir naivi, patikli meilės reikaluose. Svajoja apie jauną vyrą ir tiki Liudviko meilikavimais.

Istorija apie neturtingą kėdžių pynėją, kuri visą gyvenimą tyliai ir be atsako myli vaistininką. Mirdama ji palieka jam visas savo santaupas. Tai novelė apie **tylią, pasiaukojančią ir nepastebėtą mei...

Kūrinys išreiškia idėją, kad siekis peržengti ribas ir troškimas patirti absoliučią laisvę kaimo žmogui gali būti įmanomas tik mirties akivaizdoje.

Autorius poemos neišspausdino. Pirmą kartą ji išleista tik 1818 metais Karaliaučiuje. Spaudai parengė ir pavadinimą „Metai“ suteikė Liudvikas Rėza.

Novelė priklauso ankstyvajai Cvirkos kūrybai, išleista 1930 m. novelių rinkinyje „Saulėlydis Nykos valsčiuje“.

Ne tik Mažosios Lietuvos būrų gyvenimo paveikslas, bet ir gilių apmąstymų apie žmogaus vietą pasaulyje, jo pareigas, moralines vertybes ir santykį su gamta kupinas tekstas.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) konstatavo, kad P. Cvirka aktyviai kolaboravo su okupaciniu režimu ir jo veikla sukėlė žalingų pasekmių Lietuvos valstybei.

Jauna aristokratė pabėga su mylimu kareiviu į Korsiką ir ten nugyvena ilgą, sunkų, bet laimingą gyvenimą. Tai viena iš nedaugelio Mopasano novelių, teigianti, kad tikra meilė gali atnešti laimę.

Žirgas (ypač Veiverio treigis) ir veržlus jojimas simbolizuoja laisvę, nepriklausomybę, stichiją ir išsivadavimą iš kasdienės piemenuko rutinos.

Berno laisvūno veiksmai valdomi ne proto, o staigių impulsų ir aistros. Miko sprendimas joti yra visiškai iracionalus.

Po išoriniu veržlumu slypi vidinis trapumas. Susidūręs su neįveikiama gamtos jėga, Mikas fiziškai palūžta, o jo tragedija tampa neišvengiama.

Tipas: Viežlybasis būras. Bruožai: Būras filosofas, apmąstantis gyvenimo prasmę, žmogaus ir gamtos likimo panašumus, darbo vertę ir būties trapumą.

Priverstinis baudžiauninko darbas pono dvare. Tai buvo viena pagrindinių baudžiavos formų ir išnaudojimo simbolis.

G. Flobero suformuluotas principas, teigiantis, kad kiekvienam daiktui ar veiksmui apibūdinti egzistuoja vienintelis tinkamas žodis, kurį rašytojas privalo rasti.

Lordo Henrio teta, filantropė. Ji atstovauja tradicinėms Viktorijos epochos vertybėms: labdarai, padorumui ir pareigos jausmui. Jos pasaulis yra visiškai priešingas tam, kurį Dorianui atveria lord...

Lordo Henrio žmona. Jų santuoka, paremta abipuse apgaulė ir atšalimu, simbolizuoja tuščią ir veidmainišką Viktorijos laikų aukštuomenės šeimos modelį.

Grandinė.

Aprašymas: Milžiniško ūgio ir neįtikėtinos fizinės jėgos vyras, turintis vaiko protą. Jis yra naivus, geraširdis, bet visiškai nesuvokia savo jėgos ir jos pasekmių. Vaidmuo: Lenis simbolizuoja...

Tipas: Nykstanti aristokratija. Bruožai: Ranevskajos brolis. Sentimentulus, neveiklus, savo bejėgiškumą slepia po iškilmingomis kalbomis ir biliardo terminais. Įkūnija aristokratijos iškal...

Buvo išrinktas deputatu į sovietų surežisuotą Liaudies Seimą ir tapo jo prezidiumo antruoju sekretoriumi.

Mažosios Lietuvos autochtonai (vietiniai) gyventojai lietuviai. Jų tarmė, papročiai ir savimonė skyrėsi nuo Didžiosios Lietuvos lietuvių.

Kūrinys įtvirtino lietuvių kalbą kaip grožinės literatūros kalbą. Maironis Donelaitį pavadino lietuvių Homeru.

Tipas: Nykstanti aristokratija. Bruožai: Žavi, jautri, bet nepaprastai nepraktiška ir infantili. Gyvena prisiminimais ir jausmais, ignoruoja finansinę realybę. Simbolizuoja senosios ar...

Pagrindinis veikėjas, apsukrus samdinys ir vilioklis. Jis yra gudrus, iškalbingas, bet amoralus. Siekdamas pinigų, vienu metu apgaudinėja tris moteris, kiekvienai žadėdamas meilę.

Jermolajus Lopachinas, buvusio baudžiauninko sūnus, nupirkęs dvarą, yra centrinė figūra, simbolizuojanti naująją Rusiją. Jis yra ir gelbėtojas, ir naikintojas.

Pats veikėjas veikia kaip simbolis. Jis įkūnija šėtoniškąjį gundytoją, Mefistofelį, kuris žodžiais, o ne veiksmais, pastūmėja Dorianą į nuopuolį. Jis yra idėjų, kurias Dorianas paverčia tragiška r...

Centrinis kūrinio simbolis. Tai pasaulio ašis, jungianti žemę ir dangų, žmonių ir dvasių pasaulius. Jo sukimasis arba sustojimas atspindi gyvenimo tėkmę ir likimo vingius.

Simbolizuoja Kuprelio vienatvę, atsiskyrimą nuo pasaulio, jo vidinę tvirtovę. Ritmingas malūno bildesys atspindi jo minčių ir jausmų tėkmę.

Romane minimas 1709–1711 metų Didysis maras – epidemija, sunaikinusi didžiąją dalį Mažosios Lietuvos gyventojų ir tapusi lūžio tašku krašto istorijoje.

Baltaragio žmona, trumpalaikės laimės simbolis. Jos linksmumas ir gyvybė užburia Baltaragį, bet jų laimė, pirkta iš velnio, pasmerkta žlugti.

Jauna ir linksma Baltaragio žmona, kurios meilė tampa ir laime, ir prakeiksmu. Ji miršta gimdydama dukrą Jurgą, taip palikdama Baltaragiui skaudžią dovaną ir skolą velniui.

Tipas: Paklusni duktė. Bruožai: Ji yra drovumo ir pasyvumo įsikūnijimas, tipiškas to meto griežto auklėjimo produktas. Ji myli Valerą, bet nedrįsta pasipriešinti tėvo valiai. Jos kančia at...

Atlieka „lemtingos žinios“ pranešėjos vaidmenį, pirmoji pasako Kupreliui apie Gundės pabėgimą. Jos paveikslas dviprasmiškas – ji ir užjaučia, ir pašiepia.

Geriausia Evos draugė, taip pat našlė, ieškanti maisto savo vaikams. Ji yra Evos palaikymo ramstis, stipri moteris, kuri neleidžia draugei pasiduoti. Tragiškai žūsta, sumušta rusų kareivių.

Vyriausia Krizo duktė. Jos paveikslas piešiamas kaip piktos, pavydžios ir šiurkščios moters, kuri vėliau priglaudžia, bet kartu ir engia savo seserį Urtę.

Senojo Šimonio sūnus, vienintelis šeimoje išlikęs po maro. Vokiečių kolonistų išvaromas iš tėvų dvaro. Simbolizuoja tragišką lūžį giminės istorijoje – statuso ir tėviškės praradimą.

Istorinis-etnografinis regionas, apėmęs šiaurės rytinę buvusios Prūsijos karalystės dalį (dab. Kaliningrado sritis ir Klaipėdos kraštas). Pasižymėjo liuteronybe ir stipria vokiečių kultūros įtaka.

Literatūroje dažnas motyvas, vaizduojantis jautrios, dvasiškai turtingos asmenybės (menininko) susidūrimą su žiauria, materialistine ir nesupratinga visuomene.

Jaunos merginos; dažnai reiškia samdines, tarnaites.

Žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme, pagrįsta panašumu. Pjesė yra ištisa metaforų sistema: duobė, traukinys, plynas laukas – visi šie įvaizdžiai turi gilesnę, simbolinę prasmę.

Turtingo ūkininko sūnus, suvedžiojęs ir apleidęs Urtę. Jis simbolizuoja pasiturinčiųjų beširdiškumą ir moralinį supuvimą, abejingumą silpnesniųjų likimui.

Paskutinė herojaus ištarta frazė – „Arr-kk-lį, duokk!“ – liudija, kad jo aistra nedingo net mirties akivaizdoje.

Jokūbo sūnus, kuris išsižada savo „būriškos“ kilmės ir išvyksta į Karaliaučių siekti vokiečių valdininko karjeros. Veda vokietę, sūnų pavadina vokišku vardu. Jis įkūnija nutautėjusio lietuvininko...

Tragiškas lyderis. Nepaprastų gabumų, „puikus premjeras“, strategas ir organizatorius, tačiau gatvės paverstas nusikaltėlių „atamanu“. Jo paveikslas atskleidžia, kaip sistema sunaikina potencialą....

Miko mintis: „kad taip gerai pajojus ant gero driganto! – galvojo jis. – Tai paskum kad ir numirt“ atspindi esminį kūrinio konfliktą: aistra už mirties kainą.

Senovinis pasakojimas apie pasaulio, gamtos reiškinių ar dievų kilmę. K. Boruta kūrinyje naudoja mitinius vaizdinius (velnias, raganavimas, pasaulio medis-malūnas), kad suteiktų istorijai gilumo.

Įkūnytas pragmatizmas. Net ir fronte jis kala fizikos dėsnius ir svajoja apie lengvatinius egzaminus. Jo noras gauti mirštančio Kemericho batus – ne žiaurumas, o šaltas, išgyvenimui būtinas racion...

Vakarinės pamaldos bažnyčioje.

Plati XX a. pradžios meno ir literatūros srovė, atmetusi tradicines formas ir ieškojusi naujų raiškos būdų, gilinusis į žmogaus psichologiją. Šeinius yra vienas lietuvių modernizmo pradininkų.

Veidmainiškos ir melagingos patriotinės propagandos įsikūnijimas. Griežtas, mažo ūgio mokytojas, kuris ilgomis kalbomis apie „tėvynės pareigą“ išsiuntė visą savo klasę į mirtį. Kai pats patenka į...

Tikrasis vardas – Žanas Batistas Poklenas. Vienas žymiausių prancūzų dramaturgų, aktorius, teatro vadovas, klasicizmo epochos „aukštosios komedijos“ kūrėjas.

Vieno veikėjo kalba, skirta sau, kitiems veikėjams arba tiesiogiai žiūrovams.

Garsus tikimybių teorijos uždavinys, kurį Kristoferis aprašo knygoje. Jis parodo, kaip intuicija gali klaidinti, o teisingą atsakymą galima rasti tik pasitelkus logiką. Šis pavyzdys **iliustruoja Kris...

Viena svarbiausių temų Žemaitės kūryboje. Ji detaliai vaizdavo sunkų moterų likimą, priverstines vedybas, vyrų smurtą, teisių neturėjimą. Kūriniai kaip „Marti“ ar „Topylis“ tapo moterų kančios sim...

Kuprelio jausmų išraiškos priemonė. Per muziką jis išlieja savo meilę, skausmą ir ilgesį. Tai jo sielos kalba.

Polkos melodija „Varsouviana“ skamba tik Blanšos galvoje. Ji primena apie tragišką įvykį – jauno vyro savižudybę, dėl kurios ji jaučiasi kalta. Ši muzika pasigirsta, kai Blanša susiduria su praeit...

Už scenos nuolat skambanti džiazo muzika „Blue Piano“ atspindi Naujojo Orleano gyvybingumą, aistras ir liūdesį. Ji pabrėžia dramatiškus įvykius.

Kepurė.

Šlamėti, ošti; niurzgėti, judėti (apie vėjus, kartais apie žmones).

Meilė sau, perdėtas žavėjimasis savo išvaizda ir savybėmis. Terminas kilo iš graikų mito apie Narcizą, įsimylėjusį savo atvaizdą vandenyje. Dorianas tampa narcisizmo įsikūnijimu, kai pradeda dievi...

Realizmo atšaka, pabrėžianti biologinių ir socialinių veiksnių lemtį žmogaus gyvenime. Mopasanas buvo artimas natūralistams (pvz., E. Zolia), tačiau labiau gilinosi į psichologiją, o ne fiziologij...

Lordo Henrio suformuluota filosofija, kuri siekia ne tiesiog primityvaus malonumo, o pojūčių išplėtimo per patirtį, estetiką ir intelektą. Ji ragina gyvenimą paversti meno kūriniu, kur svarbiausia...

Blogas, netikęs, nedoras žmogus. Taip apibūdinami neigiami veikėjai.

Iki šiol sklando versija, kad jis galėjo būti nunodytas sovietų saugumo, tapęs režimui neparankiu liudininku (mirtina vaistų dozė).

Literatūrinis terminas, apibūdinantis pasakotoją, kurio pasaulio suvokimas, interpretacijos ar atsiminimai yra akivaizdžiai paveikti jo būsenos (pvz., naivumo, psichologinio sutrikimo). Kristoferis yr...

Veikėjas, įkritęs į duobę iš išorės. Iš pradžių energingas ir pragmatiškas, jis simbolizuoja išorinį požiūrį, tačiau susidūręs su „plyno lauko“ tiesa, palūžta ir tampa tokiu pat duobės gyventoju.

Būdinga aristokratijos (Ranevskajos ir Gajevo) būsena. Tai ne tinginystė, o dvasinis paralyžius, nesugebėjimas priimti sprendimų ir veikti, kylantis iš atotrūkio nuo realybės ir prisirišimo prie p...

Teritorija tarp priešiškų apkasų linijų. Tai buvo mirties zona, nusėta spygliuotomis vielomis, minomis, krateriais ir pūvančiais lavonais, kurią kariai turėjo kirsti per atakas.

Plūgo dalis, verčianti žemę.

Panaši į apsakymą, bet dažnai su netikėta, įsimintina pabaiga.

Pasak rašytojo G. Aleksos, paskutiniais gyvenimo metais Cvirka nusivylė stalinizmo žiaurumais ir ketino rašyti kritišką romaną „Upė negrįžta“.

Nutempčiau, nuvilkčiau. Pvz.: „Aš jį be niekur nieko nutarunčkinčiau.“

Pasakojimo būdas, kai pasakotojas yra nešališkas stebėtojas, nevertinantis veikėjų poelgių, o tik juos fiksuojantis ir analizuojantis. Tai būdinga Mopasano stiliui, perimtam iš G. Flobero.

Girdvainio stebuklingi žirgai, aprašyti kaip „obuoliais mušti“. Jie simbolizuoja jėgą, laisvę, bet kartu ir Girdvainio išdidumą bei pražūtingą aistrą.

Iškilmingas, pakilaus tono eilėraštis, kažką šlovinantis ar aukštinantis (pvz., M. K. Sarbievijaus eilėraščiai).

Veikėjas tragikas. Nuolat cituoja W. Shakespeare'o „Hamletą“, veikia kaip moralinis komentatorius, tačiau pats yra visiškai neveiklus. Jo vardas – ironiška nuoroda į tragišką „Hamleto“ heroję.

Mirė staiga 1947 m. gegužės 2 d., būdamas vos 38 metų. Oficiali mirties priežastis – kepenų cirozė.

Filosofinis principas, teigiantis, kad iš kelių galimų paaiškinimų paprasčiausias dažniausiai yra teisingiausias. Kristoferis remiasi šiuo principu, atmesdamas antgamtinius paaiškinimus (pvz., fėjas)...

Po tragedijos jis skaito filosofus (Kantą, Feuerbachą) ir susikuria savo panteistinę religiją, kurioje Dievą atranda gamtoje, o ne bažnyčioje.

Kupros yra ne tik fizinis trūkumas, bet ir socialinės atskirties, vienatvės ir vidinės kančios simbolis.

Jis yra vargonininkas, piešėjas, išradėjas (kuria malūno brėžinius). Jo pasaulio suvokimas yra estetinis, paremtas grožiu, muzika, jausmais.

Jautrus, talentingas menininkas ir gilus mąstytojas, įkalintas luošame kūne. Jo tragedija – neatitikimas tarp turtingos sielos ir atstumiančios išorės.

Simbolizuoja Doriano bandymą pabėgti nuo sąžinės graužaties ir nužudytų prisiminimų. Tai – desperatiškas būdas pamiršti savo nuodėmes, pasineriant į juslinį apsvaigimą ir socialinį dugną, kuris ko...

Tipas: Patiklus despotas. Bruožai: Turtingas buržua, šeimos galva, kuris praranda sveiką protą ir tampa aklos manijos auka. Jis yra egoistiškas, nes savo įsitikinimus primeta šeimai, nekre...

Šeimos galva, tapęs aklo tikėjimo ir patiklumo auka. Simbolizuoja žmogų, kurio protą užvaldė aistra ir kuris nebemato realybės.

„Čechovo tiesa – net ne žodžiuose, o kažkur už jų, drama – ne veiksme, o už jo prasiveriančioje neišvengiamybėje.“ Ši citata puikiai apibūdina subteksto svarbą Čechovo kūryboje.

Svarbiausi kūriniai: satyrinis romanas „Frank Kruk“ (1934 m.), realistinis „Žemė maitintoja“ (1935 m.), filosofinis „Meisteris ir sūnūs“ (1936 m.).

Kova tarp sveiko proto, kurį atstovauja šeima (išskyrus Orgoną ir jo motiną), ir aklos aistros bei patiklumo, kurį įkūnija Orgonas, pasidavęs Tartiufo įtakai.

Mikas – piemenukas, vargingas kaimo berniukas, kurio gyvenimo prasmė ir didžiausia aistra yra jodinėjimas. Jis įkūnija berno laisvūno archetipą.

Pjesė tyrinėja, kaip žiauri ir materialistinė visuomenė sunaikina jautrų, pažeidžiamą, bet ydingą individą. Ji kelia klausimą, ar šiuolaikiniame pasaulyje yra vietos grožiui, subtilumui ir svajonėms.

Karas visada palieka pralaimėjusius – tai našlės ir vaikai. Net ir žiauriausiomis aplinkybėmis, kai riba tarp žmogiškumo ir žvėriškumo tampa trapi, svarbiausia išsaugoti *meilę, užuojautą ir atmintį...

Socialinė kaita ir kartų konfliktas. Pjesė nagrinėja aristokratijos nuosmukį ir buržuazijos iškilimą, senų vertybių susidūrimą su nauja, materialistine pasaulėžiūra.

Būrų gyvenimas, žmogaus ir gamtos santykis, darbo vertė, moralinės vertybės ir ydos, socialiniai santykiai (ponų ir būrų), tautiškumo išsaugojimas, prigimtinė žmonių lygybė.

Vertinamas kontrastingai: vieni giria literatūrinį talentą, kiti smerkia politinę išdavystę ir aktyvų kolaboravimą su okupantu.

Dėl aktyvaus kolaboravimo 2021 m. jo paminklas Vilniaus centre buvo nukeltas, pripažįstant jį sovietinės okupacijos simboliu.

Miko siekis ir žūtis dėl svajonės ironiškai atspindi paties Cvirkos likimą: siekimas naujo pasaulio (komunizmo idealo) virto tragišku kolaboravimu su laisvę sunaikinusiu režimu.

Filosofinė pažiūra, teigianti, kad Dievas yra visur gamtoje, tapatus jai. Kuprelis, nusivylęs bažnytiniu Dievu, atranda paguodą jausdamas dieviškumą gamtoje.

Pjesė parašyta 1903 m., tai paskutinis didelės apimties Čechovo kūrinys. Autorius jį rašė jau sirgdamas tuberkulioze, kuri ir tapo jo mirties priežastimi.

Komiškas, pašiepiantis kito kūrinio, stiliaus ar žanro imitavimas. Pjesėje galima įžvelgti sovietinės propagandos parodiją (kalbos apie „Baltąjį miestą“) ir didžiųjų herojų (Cezaris, Ofelijus) var...

1940 m. liepą įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP), taip išreikšdamas ideologinį palaikymą režimui.

Ne tik autorė, bet ir pagrindinė veikėja. Ji – iniciatorė, dalyvė, „kieta ranka“ ir kartu palūžtantis žmogus. Jos vidinė kelionė nuo naivios gelbėtojos iki perdegusios, atsitraukusios moters yra v...

Pasakojama pirmuoju asmeniu iš Kristoferio Buno perspektyvos. Jo unikalus mąstymo būdas (logika, tiesmukiškumas, nesugebėjimas suprasti metaforų) yra pagrindinis kūrinio stiliaus elementas.

Būdamas taip pat jautrus menininkas, jis geba suprasti ir atjausti Kuprelį, todėl šis jam ir atsiveria. Jis yra idealus klausytojas.

Jaunas rašytojas, atsitiktinai tapęs Kuprelio išpažinties klausytoju. Jis atlieka rėminančiojo pasakojimo funkciją.

Pasitenkinti, užtekti (pačiam sau).

Prasidėjus Vokietijos–SSRS karui 1941 m., pasitraukė į Sovietų Sąjungos gilumą (Almata, Maskva), kur toliau rašė propagandą.

Kristoferis yra patikimas faktų atžvilgiu, nes jis nemoka meluoti ir turi fenomenalią atmintį. Tačiau jis yra nepatikimas emocijų ir socialinių situacijų interpretavimo atžvilgiu, nes jų nesup...

Kūrinio veiksmo vieta, mitologizuota erdvė. Čia telpa kalnai, ežerai, pelkės, malūnas – visas pasaulio modelis, kuriame grumiasi gėris ir blogis.

Pasakotojas ir romano siela. Jis – tai visa „prarastoji karta“ viename asmenyje. Iš pradžių jautrus, poetiškas jaunuolis, svajojantis apie ateitį, kare jis priverstas tapti kietu, pragmatišku ir a...

Pavadinimas yra citata iš Arturo Konano Doilio apsakymo apie Šerloką Holmsą „Sidabras“ (Silver Blaze), kurioje Holmsas atkreipia dėmesį į tai, kad šuo naktį nelojo – tai ir buvo svarbiausias įkaltis...

Frazė „Mano vardas yra Marytė“ simbolizuoja tapatybės praradimą ir transformaciją. Vokiečių mergaitė Renatė, norėdama išgyventi ir pritapti Lietuvoje, turi išsižadėti savo vardo, kilmės ir tapti l...

Ginklas, kuriuo Dorianas nužudo Bezilį, o vėliau bando sunaikinti portretą. Jis simbolizuoja neišvengiamą atpildą. Bandydamas nužudyti savo sąžinę (portretą) tuo pačiu įrankiu, kuriuo nužudė savo...

Tipas: Nenaudėlis būras. Bruožai: Nusigyvenęs, nevalyvas būras, kurio troba apleista. Simbolizuoja visišką apsileidimą ir skurdą.

Visiško emocinio, fizinio ir protinio išsekimo būsena, kylanti dėl ilgalaikio streso, ypač dirbant su žmonėmis. Pavyzdys: Autorės liga ir sprendimas atsitraukti yra akivaizdus perdegimo sindromo p...

Meninė priemonė, kai negyviems daiktams, gamtos reiškiniams suteikiamos žmogiškos savybės. „Kuprelyje“ gamta dažnai yra gyva: malūnas „burba“, vėjas „juokauja“.

Pasaulėžiūra, neigianti gyvenimo prasmę ir progresą. Mopasano kūryboje tai reiškiasi per mintį, kad pasaulį valdo aklos, nepažinios jėgos, o žmonės pasmerkti vienatvei.

Tipas: Inteligentija, idėjų žmogus. Bruožai: „Amžinas studentas“. Idealistas, kalbantis apie pažangą ir šviesią ateitį, bet pats nepraktiškas ir neveiklus. Atspindi to meto inteligenti...

Vyresnioji Kyverienės dukra. Ji yra labiau pasitikinti savimi, „drūtesnė“. Aktyviai konkuruoja su motina ir seserimi dėl Liudviko dėmesio, tiki, kad būtent ji taps jo žmona.

Pats svarbiausias žodis Holdeno žodyne. Taip jis apibūdina beveik visus suaugusiuosius ir institucijas, kurias laiko netikromis, nenuoširdžiomis ir veidmainiškomis. Apsimetėlis jam yra tas, kuris...

Didelę įtaką kūrybai darė pietizmas – religinis judėjimas, pabrėžęs asmeninį pamaldumą, darbštumą, kuklumą, saikingumą ir pasitenkinimą Dievo duota dalia.

Malūno mechanizmo dalis, pro kurią byra sumalti miltai į maišą.

Paudruvės pelkių velnias. Iš pradžių vaizduojamas kaip tingus ir nevykęs, vėliau tampa klastingu ir kerštingu Baltaragio priešu, įsimylėjusiu Jurgą.

Pasirašė deklaraciją, kuria žymiųjų ponų žemė paskelbta visos liaudies nuosavybe (valstybės nuosavybe).

Natūralieji skaičiai, didesni nei 1, kurie dalijasi tik iš savęs ir iš vieneto (pvz., 2, 3, 5, 7, 11). Kristoferiui jie simbolizuoja tvarką ir logiką. Jis jaučiasi saugus, kai galvoja apie juos. R...

1904 m. sausio 17 d. Maskvos dailės teatre (MDT). Režisierius – Konstantinas Stanislavskis. Ši data sutapo su Čechovo 44-uoju gimtadieniu.

Tarnaitė, taupydama pinigus, atsisako maitinti jai patikėtą šunelį Pjero ir įmeta jį į šulinį. Tai žiaurus pasakojimas apie šykštumą, atsakomybę ir sąžinės graužatį.

Bendras pavadinimas bet kokiam kūriniui, skirtam vaidinti teatre.

Kūrinys išlieka aktualus, nes veidmainystė, manipuliacija ir aklas tikėjimas autoritetais yra amžinos žmogiškosios ydos, būdingos visų laikų visuomenėms.

Pjesė baigiasi tuo, kad šeima išvyksta iš namų, girdisi kirvių smūgiai, kuriais kertamas vyšnių sodas, o apleistame dvare lieka užmirštas senas tarnas Firsas. Tai simbolizuoja visišką senojo gyven...

Tipas: Nenaudėlis būras. Bruožai: Apsileidėlis, girtuoklis, lengvabūdis, apleidžiantis ūkį ir šeimą, pasiduodantis miesto pagundoms (pvz., Karaliaučiuje prageria arklį).

Tiesa, kuri atsiveria išlipus iš duobės. Simbolizuoja egzistencinę tuštumą, beprasmybę, niekį. Tai atšiauri realybė, nuo kurios duobės gyventojai slepiasi savo iliuzijose.

Butelis (gėrimo).

Ilgas eiliuotas kūrinys, pasakojantis istoriją (pvz., A. Baranausko „Anykščių šilelis“).

Jėgos struktūrų atstovai, kurie dažniau tampa grėsme nei pagalba. Jie muša vaikus „bananais“, grasina, o vėliau tardo pačią autorę. Jų veiksmai rodo sistemos neveiksnumą ir polinkį naudoti smurtą...

Žanos sūnus. Išlepintas ir savanaudis, jis tampa didžiausiu motinos skausmu ir finansinio žlugimo priežastimi.

Tipas: Neigiami personažai. Bruožai: Vaizduojami beveik vien satyriškai – išpuikę, žiaurūs, besaikiai, niekinantys būrus ir jų darbą.

Atstumiantis teatro vadybininkas, kuriam dirba Sibilė. Jis vaizduojamas stereotipiškai ir nemaloniai, įkūnija komercinę, išnaudotojišką meno pusę, kuri kontrastuoja su Bezilio dvasingu požiūriu į...

Psichologas Kristoferio mokykloje. Jis kalbasi su Kristoferiu apie jo jausmus ir mąstymo būdą, bandydamas geriau jį suprasti. Jų pokalbiai atskleidžia Kristoferio požiūrį į logiką ir gyvenimą.

Buvęs Holdeno anglų kalbos mokytojas. Jis vienintelis iš suaugusiųjų bando nuoširdžiai padėti Holdenui, išklauso jį ir duoda patarimų. Tačiau jų susitikimas baigiasi dviprasmiškai, kai Holdenas pabund...

Tipas: Teismo antstolis. Bruožai: Jo vardas (pranc. Loyal – ištikimas) yra ironiškas. Jis atvyksta išmesti Orgono šeimos iš namų, tačiau tai daro su **perdėtu mandagumu ir veidmainišku p...

Buvęs ponios Širs vyras. Jis paliko savo žmoną ir išvyko į Londoną gyventi su Kristoferio motina Džude. Kristoferis iš pradžių įtaria jį nužudžius Velingtoną, norint atkeršyti buvusiai žmonai. Jo sant...

Pagyvenusi kaimynė, kurią Kristoferis apklausia tirdamas Velingtono mirtį. Ji yra maloni ir geraširdiška, bando susidraugauti su Kristoferiu. Būtent ji atskleidžia Kristoferiui tiesą apie jo motin...

Kristoferio mokyklos direktorė. Iš pradžių ji skeptiškai žiūri į idėją leisti Kristoferiui laikyti A lygio egzaminą, nes tai sukurtų precedentą, tačiau po pokalbio su Edu Būnu ji nusileidžia. Ji repre...

Tipas: Užsispyrusi senė. Bruožai: Ji, kaip ir jos sūnus Orgonas, yra visiškai apžavėta Tartiufu. Jos personažas parodo, kad patiklumas ir aklumas nepriklauso nuo amžiaus. Ji atkakliai gina...

Bunų kaimynė, nužudyto šuns Velingtono šeimininkė. Po Džudės išvykimo ji artimai bendravo su Edu, padėjo jam buityje. Jų santykiai nutrūko po ginčo, kuris tapo lemtingas Velingtonui. Ji yra pirmoji, k...

Svarbiausias romano simbolis. Tai ne tik meno kūrinys, bet ir matoma Doriano sielos, sąžinės ir moralinio nuopuolio išraiška. Kiekviena nuodėmė ir žiaurus poelgis palieka jame pėdsaką, kol galiaus...

Romane gausu etnografinių detalių, įskaitant liaudies tikėjimus, burtus ir prietarus (pvz., tikėjimas vaiduokliais, kaukais, pūkiais). Tai atspindi to meto žmonių pasaulėžiūrą.

Yra žinomas jo raštas sovietų saugumui dėl poeto Kazio Jakubėno antisovietinių pasisakymų, tapęs vienu iš kaltinimo punktų.

Tipas: Viežlybasis būras (moralinis idealas), kaimo seniūnas. Bruožai: Išmintingas, teisingas, darbštus, puoselėja lietuviškumą, moko ir barasi. Pagrindinis autoriaus idėjų reiškėjas. Žūsta tr...

1930 m. išleido novelių rinkinį „Saulėlydis Nykos valsčiuje“, kuris jį iškart įtvirtino kaip talentingą prozininką.

Žanras, kuriam Mopasanas priskyrė romaną „Pjeras ir Žanas“. Pabrėžia ne išorinius įvykius, o vidinius veikėjų išgyvenimus ir psichologinę analizę.

Kūrinys, kuriame visas dėmesys sutelktas į veikėjų vidinį pasaulį – jų mintis, jausmus, išgyvenimus, pasąmonę. Išoriniai įvykiai svarbūs tik tiek, kiek jie veikia herojaus sielą.

Buvęs laiškanešys, kariuomenėje tapęs sadistu. Jis simbolizuoja beprasmę ir žiaurią karinę sistemą, kurioje menkystos, gavusios valdžią, gali nebaudžiamai tyčiotis iš kitų. Jo dresūra naujokams ne...

Alus.

Duona, kepalas.

Trečiajame veiksme Varia, išgirdusi, kad dvaras parduotas, numeta raktų ryšulį ant grindų. Raktai simbolizuoja šeimininkės statusą, kontrolę ir atsakomybę. Jų numetimas yra simbolinis valdžios ir...

Svarbus simbolis. Holdenui ši kepurė simbolizuoja individualumą, išskirtinumą ir savotišką apsaugą nuo išorinio pasaulio. Jis užsideda ją, kai nori jaustis saugesnis arba pabrėžti savo kitoniškumą...

Taip pašaipiai vadinti carinės Rusijos žandarai arba policininkai.

Senas arkliavagis, kuris sudaro sandėrį su Pinčuku, kad pavogtų Girdvainio obuolmušius. Jis įkūnija žmogišką godumą.

Paskirtas Lietuvių rašytojų sąjungos organizacinio komiteto pirmininku, aktyviai prisidėjo prie kultūros sovietizavimo.

Meno kryptis, kurios pagrindinis tikslas – kuo objektyviau ir tikroviškiau pavaizduoti gyvenimą. Žemaitė yra ryškiausia lietuvių kritinio realizmo atstovė, negailestingai atskleidusi pobaudžia...

„Vyšnių sodas“ laikomas vienu iš moderniojo teatro kertinių akmenų. Jis pakeitė požiūrį į dramos struktūrą, personažų kūrimą ir vaidybą, įtvirtindamas psichologinio realizmo principus.

Mažosios Lietuvos lietuviai buvo evangelikai liuteronai, o tai lėmė pietizmo idėjų įtaką (darbštumas, saikingumas).

Evos dukra, pagrindinė antrosios dalies veikėja. Jos vardu ir pasakojama istorija. Ji yra viena iš „vilko vaikų“, kuri keliauja į Lietuvą ieškoti maisto. Čia ji gauna Marytės vardą, kuris tampa jo...

Meninė priemonė, veiksmo sulėtinimas, siekiant padidinti įtampą. Būdinga Mopasano, o vėliau ir J. Biliūno novelėms.

Klausimas, į kurį nesitikima atsakymo. Kristoferiui tokie klausimai kelia sumaištį, nes jis mano, kad į visus klausimus reikia atsakyti. Tai dar vienas pavyzdys, kaip jam sunku perprasti nerašytas soc...

Klasicizmo dramos veikėjas, kuris išsako autoriaus mintis ir pažiūras. „Tartiufe“ šį vaidmenį atlieka Kleantas.

Rūgštus vynas (vok. Weinessig).

Holdeno kaimynas Pensyje. Nepatrauklus, nevalyvus, įkyrus ir nemėgstamas vaikinas. Nors Holdenas iš jo nuolat šaiposi, Eklis simbolizuoja tokią pat vienatvę ir atstūmimą, kokį jaučia ir pats Holde...

Edo Buno kolega. Jis vaizduojamas kaip paprastas, šiek tiek šiurkštus darbininkas, kuris kartais erzina Kristoferį, prašydamas greitai atlikti sudėtingus matematinius skaičiavimus.

Ilga, sudėtinga istorija, kurioje daug veikėjų ir įvykių (pvz., O. Wilde „Doriano Grėjaus portretas“).

Pokario Rytprūsių gyventojų, ypač moterų ir vaikų, kova už išlikimą. Nagrinėjamos temos: badas, prievarta, žmogiškumo praradimas, vilties paieškos, motinos meilė, vaiko stiprybė.

Žanos tarnaitė ir „pieno sesuo“. Ji tampa Žiuljeno meiluže, bet vėliau, jau pasenusi ir praturtėjusi, grįžta slaugyti savo buvusios ponios. Simbolizuoja pragmatizmą ir ištikimybę.

Neteisėta Urtės duktė, paskutinė Šimonių giminės atžala. Ji gimsta kančioje ir auga kaip našlaitė, nuolat kentėdama nepriteklių, ligas ir artimųjų panieką. Jos likimas – **giminės tragedijos finalinis...

Evos vyras ir vaikų tėvas. Išėjo į karą ir negrįžo. Jo nebuvimas pabrėžia šeimos tragediją ir moterų paliktumą pokario chaose.

Pasipuošęs, aprengtas.

Šaukti, garsiai kalbėti.

Literatūrinė struktūra, kai viena istorija (rėmas) įterpia kitą, pagrindinę istoriją. „Kuprelyje“ rėmas yra Igno apsilankymas malūne, o pagrindinis pasakojimas – Kuprelio meilės istorija.

Į legendą panašus pasakojimas, kuriame realybė susipina su fantazija (pvz., S. Lagerlöf „Sakmė apie Gestą Berlingą“).

Keliaujantis pamokslininkas pasaulietis, populiarus Mažosios Lietuvos liuteronų bendruomenėse. Anskis Šimonis tampa sakytoju, tačiau jo pamaldumas yra veidmainiškas.

Tvirta ir darbšti samdinė Roza, jaunystėje pagimdžiusi nesantuokinį vaiką, išteka už ūkininko ir vėliau įsivaikina savo pačios sūnų, niekam neatskleisdama paslapties. Tai pasakojimas apie **moters sti...

Sutartis tarp Baltaragio ir Pinčuko, pasirašyta krauju. Tai faustiško motyvo atmaina – sielos arba brangiausio turto pardavimas už laikiną malonę.

Gatvės realistas ir kovotojas. Iš pradžių neišskiriamas su broliu Kolia, vėliau tampa atkakliu išgyventoju. Jo bravūriškas šūksnis „Aš liksiu stoty!“ – tai ir pasidavimas, ir savotiškas maištas. J...

Pirmoji medicininės pagalbos vieta netoli fronto linijos. Dažnai tai buvo perpildyta ir chaotiška vieta, kurioje sužeistieji laukdavo eilėje, o gydytojai, neturėdami priemonių, dažnai galėjo tik a...

Svarbi kūrinio dalis. Sapnuose Kuprelis išgyvena tai, kas neįmanoma realybėje – prarastą laimę, šeimą. Sapnas tampa paguoda ir kančios šaltiniu.

Susigėdo, susidrovėjo. Pvz.: „Nuo jo ironingų juokų susisarmatijau.“

Jauni, idealistai, autorės bendražygiai. Jie yra tylieji herojai, kurie kartu brenda į „dugną“. Gytis, vėliau tęsiantis darbą, simbolizuoja vilties tąsą. Jų buvimas rodo, kad net ir tamsiausiais l...

Tipas: Viežlybasis būras. Bruožai: Pamaldus, tautiškai susipratęs, piktinasi keiksmais ir bedieviškumu. Įkūnija dorą, dievobaimingą lietuvį.

Graži ir populiari mergina, su kuria Holdenas eina į pasimatymą Niujorke. Ji mėgsta teatrą ir bendrauti, tačiau Holdenui atrodo paviršutiniška ir „apsimetėlė“. Jų pasimatymas baigiasi audringu gin...

Pirmasis romane aprašomas giminės patriarchas, lietuvis bajoras, gyvenantis dvare prie Įsros upės. Įkūnija senąją, išdidžią ir nesulenkiamą lietuvininkų dvasią, puoselėja neapykantą vokiečiams.

Auksaspalvio retriverio veislės šuniukas, kurį tėvas padovanoja Kristoferiui knygos pabaigoje. Sendis simbolizuoja naują pradžią ir tėvo bandymą atkurti pasitikėjimą. Šuo Kristoferiui suteikia dži...

Būsena, kai smegenys gauna per daug informacijos iš pojūčių (garso, vaizdo, lytėjimo) ir nebegali jos apdoroti. Kristoferis tai patiria miniose, triukšmingose vietose (pvz., Londono metro). Tai sukeli...

Jauna aktorė, pirmoji Doriano auka. Ji simbolizuoja nekaltumą, meną ir tikrovės konfliktą. Jos meilė atskleidžia Doriano žiaurumą ir tampa pirmuoju jo sielos sugedimo ženklu.

Pigūs, purvini teatro užkulisiai simbolizuoja aštrų kontrastą tarp meno iliuzijos ir grubios tikrovės. Dorianas įsimyli ne pačią Sibilę, o jos kuriamą meno magiją. Kai ji pasirenka tikrą jausmą vi...

Nuoga lemputė simbolizuoja žiaurią tiesą ir realybę. Blanša negali jos pakęsti ir pridengia popieriniu gaubtu, kuris simbolizuoja iliuziją, magiją ir melą, kuriuo ji bando apsisaugoti.

Blanšos kelionė prasideda tramvajumi „Geismas“, o persėsti jai tenka į tramvajų „Kapinės“ (Cemeteries). Tai simbolizuoja jos gyvenimo kelią: geismas ją veda į dvasinę mirtį.

Blanša nuolat maudosi vonioje. Tai jos bandymas apsivalyti nuo praeities nuodėmių, purvo ir kaltės, tačiau šis apsivalymas yra tik laikinas ir paviršutiniškas.

Meno kryptis, kurioje idėjos ir jausmai perteikiami per simbolius. Romane malūnas, ežeras, muzika įgyja simbolinę prasmę.

Tipas: „Mažas žmogus“. Bruožai: Kontoros tarnautojas, pramintas „dvidešimt dviem nelaimėm“. Komiškas ir graudus, nuolat patiriantis nesėkmes. Atspindi gyvenimo absurdą.

Tipas: Nykstanti aristokratija (komiškas variantas). Bruožai: Kaimynas dvarininkas. Amžinas optimistas, nuolat ieškantis, iš ko pasiskolinti, ir tikintis stebuklu, kuris jį išgelbės.

Meninė priemonė, kai susiejami skirtingų jutimų (regos, klausos, uoslės) pojūčiai. Pvz., „mėlyni pavasario rūkai“ – rega ir lytėjimas (vėsa).

Kristoferio mokytoja ir mentorė specialiojoje mokykloje. Ji yra viena iš nedaugelio žmonių, kuriais Kristoferis visiškai pasitiki. Siobenė moko Kristoferį socialinių įgūdžių, padeda jam suprasti e...

Įvykių seka kūrinyje. Paprastai tariant – kas po ko vyksta.

A. Camus esė, kurioje Sizifas, pasmerktas amžinai ridenti akmenį į kalną, tampa absurdo herojaus simboliu. Jo maištas ir laimė slypi sąmoningame savo likimo beprasmybės priėmime ir paniekoje dieva...

Rūkytas mėsos gaminys.

Rankogaliai, marškinių rankovės dalis ties riešu.

Tvartas, kluonas, daržinė.

Šykštus, menkas (apie kiekį).

Aprašymas: Vyriausiasis mulų varovas, rančos „princas“. Jis yra išmintingas, ramus, įgudęs ir visų gerbiamas. Jo autoritetas kyla ne iš jėgos, o iš kompetencijos ir orumo. Vaidmuo: Slimas yra...

Tipas: Nenaudėlis būras (įkūnija ydas). Bruožai: Įkūnytas tinginys, „tinginystės filosofas“, įrodinėjantis darbo žalą ir tingėjimo privalumus. Pričkaus vadinamas „šūdvabaliu“.

Herojaus būsena, kai jis dėl savo fizinės išvaizdos (kupros) ar jautrumo jaučiasi atstumtas, nesuprastas visuomenės.

Kūrybos bruožas, kai kritikuojama visuomenės santvarka, neteisybė, turtinė nelygybė, valdžios ar dvasininkijos piktnaudžiavimas. Žemaitė kritikavo dvarininkų ir valstiečių santykius, vyrų despotiz...

Griežtos formos eilėraštis, sudarytas iš 14 eilučių (pvz., V. Šekspyro kūryboje).

Batai (skolinys).

Carinės Rusijos valdžios 1864–1904 m. vykdytas draudimas spausdinti, įvežti ir platinti lietuviškus leidinius lotyniškomis raidėmis. Romano veiksmas vyksta po šio laikotarpio, bet jo dvasia dar juntam...

Būrio širdis ir protas. Apie 40 metų amžiaus batsiuvys, turintis neįtikėtiną šeštąjį pojūtį išgyvenimui. Jis moka rasti maisto, numatyti apšaudymą ir, svarbiausia, suprasti jaunų kareivių sielas....

Blanšos sesuo ir Stenlio žmona. Ji yra tarsi tiltas tarp dviejų pasaulių – myli ir seserį, ir vyrą, tačiau galiausiai pasirenka Stenlio pasaulį.

Blanšos svainis, lenkų imigrantų palikuonis, fizinės jėgos ir primityvių instinktų įsikūnijimas. Jis atstovauja žiauriai, bet gyvybingai realybei.

Novelė vaizduoja žmogaus ir gamtos stichijos susidūrimą. Nesuvaldomas žirgas simbolizuoja pirmapradę jėgą, prieš kurią žmogus yra trapus.

Siužetas primena liaudies baladę – tragiška, paslaptinga istorija, kurioje aistrų valdomas herojus provokuoja likimą, o lemtis yra neišvengiama.

Kūrinys pasižymi ekspresionistine poetika. Tai pasireiškia per subjektyvų pasaulio matymą, hiperbolizuotus, dinamiškus vaizdus ir vidinės įtampos perteikimą.

Dvasinė stiprybė, gebėjimas oriai ištverti kančią ir likimo smūgius. Kuprelis, nors ir palūžta, galiausiai atranda savyje jėgų gyventi toliau, priimdamas savo skausmą.

Kūrinio skyriai numeruojami pirminiais skaičiais (2, 3, 5, 7, 11...), nes Kristoferiui patinka pirminiai skaičiai. Pasakojimas dažnai pertraukiamas Kristoferio apmąstymais apie matematiką, fiziką,...

Troba, gyvenamasis namas.

Pasakojimo būdas, kai įvykiai ir pasaulis vaizduojami per vieno veikėjo jausmų, minčių ir patirties prizmę. Viskas, ką sužinome apie Gundę, yra Kuprelio subjektyvus matymas.

Svarbiausias A. Čechovo dramaturgijos principas. Tai paslėpta, neišsakyta mintis ar jausmas, slypintis po personažų žodžiais. Tikroji drama vyksta ne dialoguose, o pauzėse, nutylėjimuose, gestuose...

Po dešimties metų, praleistų nelaisvėje, į namus grįžta jūreivis ir randa savo žmoną ištekėjusią už kito, auginančią vaikus. Tai subtili psichologinė drama apie **prarastą gyvenimą ir susitaikymą su l...

Pagrindinė romano tema. Holdenas jaučiasi atskirtas nuo visuomenės, šeimos, bendraamžių. Jis nesugeba arba nenori pritapti, todėl nuolat jaučiasi vienišas ir nesuprastas.

Matematika ir logika (tvarkos simbolis), Velingtono nužudymas (chaoso ir paslapčių simbolis), A lygio matematikos egzaminas (savarankiškumo ir ateities vilties simbolis).

Vyšnių sodas – tai daugialypis simbolis, reiškiantis prarastą grožį, aristokratišką praeitį, nekaltą vaikystę, Rusijos likimą ir neveiksnumo pasekmes.

Pasaulio harmonija ir Dievo tvarka, „viežlybumo“ idealas, darbas kaip pašaukimas, tautiškumo svarba, atsakomybė prieš Dievą ir bendruomenę, gamta kaip moralinis kompasas.

Svečias.

Pasaulis. Pvz.: „Jau saulelė vėl atkopdama budino svietą.“

Literatūrinė technika, kuria siekiama kuo tiksliau perteikti nuolatinį, kartais chaotišką minčių, jausmų, pojūčių ir prisiminimų srautą veikėjo sąmonėje.

Pasakojimo technika, kuria siekiama kuo tiksliau atkurti veikėjo minčių, jausmų ir prisiminimų tėkmę. Romano stilius artimas šiai technikai, nes Holdeno pasakojimas nuolat šokinėja nuo vienos mint...

Istorinis periodas Sovietų Sąjungoje (maždaug 1964–1982 m.), pasižymėjęs ekonomine, socialine ir kultūrine stagnacija, ideologinės kontrolės sustiprėjimu po „atlydžio“. Pjesės atmosfera puikiai at...

Išdavystės ir patikrinimo simbolis. Tas, kuris apkaltino savanorius savanaudiškumu („jums už mūsų buvimą moka pinigus“) ir taip sukėlė pirmąją didelę stovyklos krizę. Tačiau jo veiksmai – tai ne p...

Bendras darbas, atliekamas drauge su kaimynais.

Sąmyšis, vargas, bėda. Pvz.: „Baisus tarapotas gali išeiti...“

Žemaitė rašė gyva, sodria žemaičių tarme. Nors vėliau jos kūriniai buvo suartinti su bendrine kalba, išliko daug tarmiškų žodžių, kurie suteikia tekstams autentiškumo ir ekspresijos.

Tipas: Veidmainis, apgavikas. Bruožai: Apsimeta šventuoliu, kad pasiektų materialinės gerovės ir patenkintų savo geismus. Meistriškai manipuliuoja žmonėmis, naudojasi jų patiklumu. Jo kalba ku...

Šventeiva, apgavikas, manipuliatorius. Jo vardas tapo bendriniu žodžiu, reiškiančiu veidmainį, prisidengiantį kilniais principais.

XIX a. pabaigos – XX a. pradžios laikotarpis, kai po spaudos draudimo lietuviai aktyviai kovojo už savo kalbos, kultūros ir tautinės tapatybės išsaugojimą. Tai svarbus romano fonas.

Rašė lietuviškai, puoselėjo gimtąją kalbą ir papročius germanizacijos sąlygomis. Siekė išsaugoti lietuvių tautinį savitumą.

Liaudies žodinė kūryba (dainos, pasakos, padavimai). „Baltaragio malūnas“ yra persmelktas tautosakos motyvų, kurie kuria autentišką ir atpažįstamą atmosferą.

Sena Žanos teta, kurios buvimo niekas nepastebi. Ji įkūnija tylią, nereikšmingą egzistenciją.

Evos vyro sesuo, protinga ir išsilavinusi moteris, rašytoja. Ji lieka malkinėje prižiūrėti vaikų, kol Eva ieško maisto. Atstovauja prarastam inteligentijos pasauliui ir kultūrai.

Mopasano teiginys, kad rašytojas turi atkurti ne pačią tikrovę, o asmeninę pasaulio iliuziją, kuri skaitytojui atrodytų įtikinamesnė už realybę.

Didžiausias rajūnas, šaltkalvis, kurio mąstymas paprastas ir žemiškas. Jam karas – tai pirmiausia badas ir neapykanta jį engusiems viršininkams, ypač Himelštosui. Tjadenas atstovauja paprastą žmog...

Kristoferio augintinė žiurkė. Tobis yra artimas Kristoferio draugas ir patikėtinis, teikiantis jam emocinę paguodą. Kelionėje į Londoną Tobis yra vienintelis Kristoferio palydovas, simbolizuojanti...

Rimto, liūdno turinio pjesė apie sudėtingą ir dažniausiai pražūtingą herojaus likimą.

Žanras, kuriame tragiški ir komiški elementai yra neatskiriamai susipynę. Pjesėje personažų kančia ir praradimai vaizduojami kartu su jų juokingu elgesiu ir absurdiškomis situacijomis, atspindint...

Mikas mirtinai sužalojamas laukinio žirgo. Jo mirtis yra ne pralaimėjimas, o makabriškas triumfas – jis miršta pasiekęs tai, ko labiausiai troško.

Mikas atstovauja jaunatvės maksimalizmui – norui peržengti ribas, patirti gyvenimo pilnatvę, net jei ta patirtis trunka tik akimirką ir veda į žūtį.

Išsigelbėjimo ir judėjimo simbolis. Tačiau pjesėje jis egzistuoja tik kaip garsas, pranešimas per garsiakalbį – tuščias pažadas, kuriuo niekas iš tiesų nebetiki.

Psichologinis reiškinys, kai auka užmezga stiprų emocinį ryšį su savo skriaudėju. Perkeltine prasme, vaikų santykis su gatve yra trauminis – ji juos žaloja, bet kartu yra vieninteliai jų „namai“, kuri...

Pasirašė deklaraciją, kuria pakeista valstybės santvarka iš nepriklausomos respublikos į Sovietinę Socialistinę Respubliką.

XX a. 4 deš. lietuvių rašytojų avangardistų grupuotė, kuriai priklausė ir Kazys Boruta. Jie siekė socialiai aktyvios, modernios literatūros.

Istorinis laikotarpis Prancūzijoje (1870–1940 m.), kurio socialinė ir politinė aplinka yra daugelio Mopasano kūrinių, ypač romano „Mielas draugas“, veiksmo fonas.

Klasicizmo dramaturgijos reikalavimas, kad pjesės veiksmas vyktų vienoje vietoje, truktų ne ilgiau nei parą ir turėtų tik vieną siužeto liniją.

Miko troškimas yra absoliutus, egzistencinis, pranokstantis baimę ir racionalų mąstymą. Jam reikia ne šiaip joti, bet joti „pasiutusiu“, „laukinis“ žirgu.

Paslaptingas, liūdnas garsas, pasigirstantis du kartus (antrame ir ketvirtame veiksmuose). Jis simbolizuoja senojo pasaulio pabaigą, neišvengiamą lūžį, artėjančią katastrofą ir praradimą. Tai yra...

Vargai, darbai, rūpesčiai. Pvz.: „Ir žiemos šaltos trūsus pargraudama juokės.“

Ežeras, ant kurio kranto stovi Baltaragio malūnas. Simbolizuoja gamtos stichiją, amžinybę ir paslaptį.

Masyvus ir ilgalaikis artilerijos apšaudymas, skirtas sunaikinti priešo gynybą prieš pėstininkų ataką. Būtent tokioje ugnyje Paulius ir jo draugai praleisdavo ištisas paras, laukdami nežinioje.

Viena iš Krizo dukterų. Jos likimas atspindi moralinį ir socialinį nuosmukį. Suvedžiota turtingo ūkininko sūnaus Miko Sobrio, ji tampa atstumta, patiria pažeminimą ir miršta skurde.

Davatka, senmergė, kuri slapta myli Baltaragį. Tapusi apgavystės auka, ji virsta piktų gandų ir nelaimių nešėja.

Dievobaiminga senmergė (davatka), kuri ilgai tarnavo pas Baltaragį ir slapta jį mylėjo. Tapusi Pinčuko apgavystės auka, ji tampa kerštinga ir skleidžia piktus gandus.

Vieta, kurioje Dorianas slepia portretą, simbolizuoja pasąmonės gelmes, paslėptąją asmenybės pusę. Tai jo sielos kalėjimas. Faktas, kad tai buvęs vaikystės kambarys, pabrėžia prarastos nekaltybės...

Vaizduotė. Pvz.: „Ilgo laiko vaidentuvės auginti vaizdai nubluko...“

Vainikas (vestuvių apeigose, pavyzdžiui).

Prievaizdas, ūkvedys (germanizmas).

Senovinis žemės ploto matas, lygus maždaug 21 hektarui. Turėti „du valakus“ reiškė būti pasiturinčiu ūkininku.

Tipas: Įsimylėjęs jaunuolis. Bruožai: Marianos sužadėtinis. Kaip ir Mariana, yra valdomas jausmų, greitai įsižeidžia ir yra pavydus. Tačiau pjesės pabaigoje jis parodo savo **kilnumą ir iš...

Tipas: Tarpinė grandis, auka. Bruožai: Ranevskajos 27-erių įdukra. Praktiška, darbšti, bet nelaiminga ir socialiai pažeidžiama. Įstrigusi tarp senojo ir naujojo pasaulio, ji neatranda savo...

Lopachino plane minimi būsimi gyventojai, kurie išsinuomos sklypus sodo vietoje. Jie simbolizuoja naują viduriniąją klasę, kuri vertina ne grožį, o praktišką poilsį. Jų atėjimas reiškia senosios k...

Trapumo ir dvasinio tyrumo simbolis. Fiziškai pats silpniausias, „jo kaklas buvo plonesnis, nei mano riešas“, tačiau dvasiškai pats jautriausias. Jis – autorės meilės ir rūpesčio išbandymas ir įro...

Simbolizuoja paviršutinišką savęs suvokimą ir narcisizmą. Dorianas žavisi savo atvaizdu veidrodyje, kuris rodo tik jo nekintančią išorę. Tuo tarpu portretas veikia kaip magiškas veidrodis, rodanti...

Grįžęs dirbo LSSR rašytojų sąjungos valdybos pirmininku (nuo 1945 m.), redagavo žurnalą „Pergalė“, tęsė aktyvią politinę veiklą.

Konkreti vieta – Vyžlaukio valsčius, kuriame gyveno ir dirbo Donelaitis. Svarbi gamtos erdvė – laukai, pievos, miškai.

Aprėpia vienerius metus, nuosekliai einant per visus keturis metų laikus. Tai atspindi žemdirbio gyvenimo ritmą.

Didžioji dalis veiksmo vyksta Svindone (Swindon), Anglijoje. Vėliau veiksmas persikelia į Londoną.

Veiksmas vyksta pokario Rytprūsiuose (dabartinė Kaliningrado sritis), kuriuos okupavo ir niokojo Sovietų Sąjungos kariuomenė, ir Lietuvoje, kuri badaujantiems vokiečiams atrodė kaip išsigelbėj...

Žmogus ar kita būtybė, veikianti literatūros kūrinyje.

Moljeras kuria apibendrintus socialinius ir psichologinius tipus, kurie įkūnija vieną dominuojančią savybę ar ydą (pvz., Tartiufas – veidmainį, Orgonas – patiklų kvailį).

Pudelio veislės šuo, priklausęs poniai Širs. Jo brutalus nužudymas sodo šakėmis tampa istorijos katalizatoriumi, paskatinančiu Kristoferį pradėti tyrimą, kuris atskleidžia giliai slypinčias šeimos...

Pagrindinė romano ašis – kontrastas tarp Kuprelio luošo, atstumiančio kūno ir jo turtingos, gražios, talentingos sielos.

Didžioji romano dalis yra Kuprelio ilgas, atviras pasakojimas apie savo gyvenimą ir jausmus, artimas monologui-išpažinčiai.

Doras, padorus, tvarkingas, mandagus. Teigiamo herojaus savybė.

Žanos vyras. Išoriškai žavus, tačiau iš tikrųjų godus, ciniškas ir ištvirkęs vyras, sugriovęs Žanos gyvenimą.

Krizo sūnus, paskutinis Šimonių ūkio paveldėtojas. Jis yra silpno charakterio, pasiduodantis piktos ir godžios žmonos Etmės įtakai. Tragiškai įsipainioja į žmonos nusikaltimą.

Tylusis, bet galingas veikėjas. Tai žmonės stotelėje, kurie „nužvelgia nuo galvos iki kojų“; tai tie, kurių žvilgsnių Vasia bijo valgykloje. Jie nesmurtauja fiziškai, bet jų smerkimas, įtarumas ir...

Vargonų choras – pakyla bažnyčios gale, viršuje, kur stovi vargonai.

Holdeno kambario draugas Pensyje. Išoriškai patrauklus ir populiarus sportininkas, bet, Holdeno akimis, „slaptas nevala“ ir paviršutiniškas žmogus, kuris nesupranta jausmų gilumo. Jų konfliktas dė...

Centrinis ir daugialypis pjesės simbolis. Jis reiškia: prarastą grožį ir aristokratišką praeitį (Ranevskajai), vaikystės nekaltumą, baudžiavos naštą (Trofimovui), **nepraktiškumą ir ekonom...

Įsakymą, priedermę (iš hebrajų zkhun).

Maisto atsargos žiemai. Pvz.: „Todėl tu kasmets, supliurpęs visą zopostą, / Blogs ir pusgyvis velkies į baudžiavą mielą.“

Apdovanotas, pagerbtas (germanizmas, iš gefestet).

Laiku, momentu.

Upė (dab. Įsrutis), prie kurios stovėjo senasis Šimonių bajorų dvaras. Romane ji tampa prarastos „auksinio amžiaus“ tėviškės simboliu.

1951 m. režisieriaus Elija Kazano (Elia Kazan) filmas pagal pjesę, kuriame pagrindinius vaidmenis atliko Marlonas Brando (Stenlis) ir Vivjena Ly (Blanša), tapo kino klasika ir laimėjo keturis...

Piniginė (skolinys iš lenkų kalbos).

Kaimo seniūnas, prievaizdas (pvz., Pričkus).

Tipas: Susvetimėjęs žmogus. Bruožai: Guvernantė. Ekscentriška, vieniša, neturinti praeities. Jos triukai – būdas pabėgti nuo egzistencinės tuštumos. Simbolizuoja žmogaus vienišumą modernia...

Šeima, namų ūkio gyventojai (įskaitant samdinius).

Gajevas pirmajame veiksme sako iškilmingą kalbą spintai, vadindamas ją „brangia, gerbiama spinta“. Ji simbolizuoja nejudrią, sustabarėjusią praeitį, daiktų pasaulį, kuris aristokratams yra svarbes...

Smuklininkas.

Kūrinio pradžioje aprašomas senas arklys simbolizuoja ištikimybę, praėjusį laiką ir neišvengiamą praradimą, paruošdamas skaitytoją pagrindinei temai.

Svirnas, sandėlis.

Artilerijos sviedinys, pripildytas metalo rutuliukų, kuris sprogdavo ore virš priešo apkasų ir lydavo mirtina skeveldrų kruša. Tai buvo vienas pagrindinių pėstininkų žudymo įrankių.

Kaimo seniūnas, prievaizdas (germanizmas, sinonimas „šaltyšiui“).

Artimiausias bažnytkaimis, kuriame gyvena klebonas Bobinas ir davatka Uršulė. Tai religinio, bet veidmainiško pasaulio centras.

Šventas; taip pat gali reikšti šventraštį, Bibliją.

Mėšlavabalis; perkeltine prasme – niekšas, tinginys (Pričkaus kreipinys į Slunkių).

Dvaro ar ūkio prižiūrėtojas, valdytojas.

Pagrindinė veikėja, naivi ir jautri aristokratė. Jos gyvenimas – tai prarastų iliuzijų ir nuolatinių nusivylimų istorija.

„Metai“ yra epinė didaktinė poema. Epinė – nes pasakoja apie įvykius ir veiksmo eigą. Didaktinė – nes turi aiškų tikslą mokyti ir auklėti skaitytoją, perteikiant moralines ir religines idėjas.

Nematomas vaikas. Tas, kurio per pusantrų metų niekas neaplankė ir kurio dėl „bjaurumo“ neėmė į jokią stovyklą. Jis įkūnija visišką apleistumą. Jo nuoširdus pasakojimas apie pavogtus troškinius ir nor...

Du rusų kareiviai, prižiūrintys tiltą. Jų poelgis – šaudymas į per ežerą bėgančius vaikus – atskleidžia okupantų žiaurumą ir visišką nužmogėjimą.

Romane atvirai vaizduojamas sovietų karių žiaurumas: prievartavimai, žudymai, plėšimai. Vaikai tampa šių įvykių liudininkais, o tai negrįžtamai pažeidžia jų psichiką.

Tipas: Neigiamas ponų pavyzdys. Bruožai: Valsčiaus viršininkas, kuris be jokio realaus pagrindo įsako mirtinai sumušti Pričkų, atskleisdamas baudžiavos žiaurumą ir savivalę.

Motinos dovanotas žiedas, kurį Kuprelis įteikia Gunde, yra meilės, ištikimybės ir vilties simbolis, turintis magiškos galios.

Laukinis, nesutramdomas žirgas, ant kurio Mikas pasiryžta joti, vadinamas Veiverio treigiu.

Valstietiškas, kaimiškas (iš žodžio žiponas – viršutinis drabužis).

Karas ir badas žmones priverčia elgtis žvėriškai, kad išgyventų. Motinos, bėgančios nuo kareivių su bulvių lupenų maišeliu, lyginamos su vilkėmis. Vaikai, matę per daug mirčių, praranda jautrumą.

Moljero sukurtas komedijos žanras, kuriame komiškos situacijos ir juokingi personažai naudojami rimtoms socialinėms ir moralinėms problemoms analizuoti.

Kas sako: Stenlis (VIII scena). Reikšmė: Ši frazė atspindi Stenlio patriarchalinį požiūrį į šeimą ir pasaulį. Jis tiki, kad namai yra jo karalystė, kurioje jis nustato taisykles ir reikalauja...

Kas sako: Blanša (III scena). Reikšmė: Ši citata puikiai iliustruoja Blanšos norą paslėpti tiesą. Nuoga lemputė jai yra negailestingos, viską demaskuojančios realybės simbolis, todėl ji ją...

Kas sako: Blanša (IX scena). Reikšmė: Tai Blanšos gyvenimo kredo. Ji atmeta žiaurią tikrovę ir renkasi gyventi iliuzijų, melo ir fantazijų pasaulyje, nes tik jis padeda jai išgyventi. Ji tiesa...

Kas sako: Blanša (XI scena). Reikšmė: Tai paskutinė Blanšos frazė, ištariama, kai ją išveda gydytojas. Ji atskleidžia visą jos gyvenimo tragediją: ji visą laiką ieškojo apsaugos ir meilės iš s...

Diubua šeimos plantacijos pavadinimas, prancūziškai reiškiantis „Graži svajonė“. Jos praradimas simbolizuoja senųjų Pietų pasaulio ir Blanšos svajonių žlugimą.

Tuo metu vartotas žargono žodis, reiškiantis homoseksualų asmenį.

Knyga, kurią lordas Henris padovanoja Dorianui. Ji simbolizuoja griaunančią, nuodėmingą įtaką ir dekadentišką estetiką. Knyga tampa Doriano „korumpuojančia biblija“, skatinančia jį ieškoti naujų,...

Kas sako: Junisė (XI scena). Reikšmė: Šiais žodžiais Junisė guodžia Stelą po to, kai Blanša išvežama. Tai atspindi pragmatišką ir bekompromisę Eliziejaus laukų filosofiją: išgyvenimas yra svar...

Viena garsiausių Mopasano fantastinių novelių, vaizduojanti proto irimą ir kovą su nematomu, valią užvaldančiu padaru. Kūrinys atspindi paties autoriaus baimes ir ligos progresą.

Kas sako: Stenlis (I scena). Reikšmė: Tai Stenlio komentaras apie alkoholį, kai Blanša teigia retai jį vartojanti. Ši frazė yra ankstyvas ženklas, kad Stenlis mato kiaurai Blanšos apsimetinėji...

Garsi novelė apie moterį, kuri praranda pasiskolintą vėrinį ir dešimt metų sunkiai dirba, kad jį atpirktų, o vėliau sužino, kad jis buvo netikras. Tai tuštybės ir ironiško likimo pavyzdys.

Institucinio smurto įsikūnijimas. Atvykusios ne padėti, o „likviduoti“, jos tampa absurdo teatro režisierėmis. Jų klausimai („gal jums čia valgyt neduoda?“), priekabės dėl formalių smulkmenų (kvad...

Neformali studentų teatro grupė Vilniaus dailės institute, kurios nariai buvo A. Ambrasas ir R. Midvikis. Šiame teatre įvyko pjesės „Duobė“ premjera. Tai buvo **laisvos minties ir meninio pasipriešini...

Kas sako: Blanša (I scena). Reikšmė: Tai alegorinė jos gyvenimo kelio metafora. Aistra (geismas) ją atvedė į dvasinę ir socialinę mirtį (kapinės), o galutinė stotelė – ironiškas „rojus...

Kas sako: Stenlis (X scena). Reikšmė: Šią frazę Stenlis ištaria prieš išprievartaudamas Blanšą. Ji reiškia, kad jų susidūrimas – brutalios jėgos ir trapaus grožio – buvo neišvengiamas nuo pat...

Garsiausias Mopasano romanas (1885 m.), pasakojantis apie ciniško jaunuolio karjerą per moteris Paryžiaus aukštuomenėje.

Tuo metu populiarus žargono žodis, reiškiantis aistringą bučiavimąsi ir apsikabinimus.

Novelė, išspausdinta 1880 m., kuri Mopasanui atnešė visuotinį pripažinimą. Joje atskleidžiamas visuomenės veidmainiškumas Prancūzijos–Prūsijos karo fone.

Psichologinis romanas (1888 m.), kurio įžanga yra svarbus Mopasano estetinių pažiūrų manifestas.

Dažniausiai sarkastiškai vartojamas žodis apibūdinti vaikiną, kuris laikomas geru, dosniu ar šauniu.

Žmonės, kurie iš smalsumo atgręžia galvas ir spokso į ką nors neįprasto.

Apgaudinėti, meilikauti, sakyti netiesą siekiant įtikinti arba sužavėti pašnekovą.

Garsiausia Moljero komedija, demaskuojanti religinę veidmainystę ir aklumo bei patiklumo pavojų. Dėl aštrios kritikos buvo uždrausta 5 metus.

Reiškia plepėti apie niekus, kalbėti tuščias, paviršutiniškas kalbas siekiant prastumti laiką.

Aktyviai bendradarbiavo avangardiniame, kairiosios orientacijos žurnale „Trečias frontas“, kuris buvo remiamas pogrindinės LKP. Čia susiformavo jo kairiosios pažiūros.

Kas sako: Mičas (IX scena). Reikšmė: Mičas ištaria šiuos žodžius, kai sužino tiesą apie Blanšos praeitį. Tai atskleidžia to meto visuomenės dvigubus standartus: moters vertė matuojama jos „šva...

Pirmasis Mopasano romanas (1883 m.), kuriame vaizduojamas tragiškas moters likimas ir sudužusios viltys. Jame rūsti būties analizė nenustelbia gerumo apraiškų.

Istorinis terminas, apibūdinantis Rytų Prūsijos vaikus (daugiausia vokiečius), kurie Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ir po jo, praradę tėvus ir namus, klajojo po miškus ir kaimus, ieškodami maisto i...

Garsi Mopasano novelė apie valstietį, neteisingai apkaltintą vagyste. Šios novelės semiotinę analizę atliko A. J. Greimas.

Kas sako: Stela (IV scena). Reikšmė: Taip Stela paaiškina Blanšai, kodėl ji lieka su Stenliu net po to, kai jis ją sumušė. Ši frazė pabrėžia, kad jų santykiai yra pagrįsti pirmaprade fizine ai...