Sąvokų žodynas

Svarbiausi kūriniai: satyrinis romanas „Frank Kruk“ (1934 m.), realistinis „Žemė maitintoja“ (1935 m.), filosofinis „Meisteris ir sūnūs“ (1936 m.).

Kova tarp sveiko proto, kurį atstovauja šeima (išskyrus Orgoną ir jo motiną), ir aklos aistros bei patiklumo, kurį įkūnija Orgonas, pasidavęs Tartiufo įtakai.

Mikas – piemenukas, vargingas kaimo berniukas, kurio gyvenimo prasmė ir didžiausia aistra yra jodinėjimas. Jis įkūnija berno laisvūno archetipą.

Pjesė tyrinėja, kaip žiauri ir materialistinė visuomenė sunaikina jautrų, pažeidžiamą, bet ydingą individą. Ji kelia klausimą, ar šiuolaikiniame pasaulyje yra vietos grožiui, subtilumui ir svajonėms.

Karas visada palieka pralaimėjusius – tai našlės ir vaikai. Net ir žiauriausiomis aplinkybėmis, kai riba tarp žmogiškumo ir žvėriškumo tampa trapi, svarbiausia išsaugoti *meilę, užuojautą ir atmintį...

Socialinė kaita ir kartų konfliktas. Pjesė nagrinėja aristokratijos nuosmukį ir buržuazijos iškilimą, senų vertybių susidūrimą su nauja, materialistine pasaulėžiūra.

Būrų gyvenimas, žmogaus ir gamtos santykis, darbo vertė, moralinės vertybės ir ydos, socialiniai santykiai (ponų ir būrų), tautiškumo išsaugojimas, prigimtinė žmonių lygybė.

Vertinamas kontrastingai: vieni giria literatūrinį talentą, kiti smerkia politinę išdavystę ir aktyvų kolaboravimą su okupantu.

Dėl aktyvaus kolaboravimo 2021 m. jo paminklas Vilniaus centre buvo nukeltas, pripažįstant jį sovietinės okupacijos simboliu.

Miko siekis ir žūtis dėl svajonės ironiškai atspindi paties Cvirkos likimą: siekimas naujo pasaulio (komunizmo idealo) virto tragišku kolaboravimu su laisvę sunaikinusiu režimu.

Filosofinė pažiūra, teigianti, kad Dievas yra visur gamtoje, tapatus jai. Kuprelis, nusivylęs bažnytiniu Dievu, atranda paguodą jausdamas dieviškumą gamtoje.

Pjesė parašyta 1903 m., tai paskutinis didelės apimties Čechovo kūrinys. Autorius jį rašė jau sirgdamas tuberkulioze, kuri ir tapo jo mirties priežastimi.

Komiškas, pašiepiantis kito kūrinio, stiliaus ar žanro imitavimas. Pjesėje galima įžvelgti sovietinės propagandos parodiją (kalbos apie „Baltąjį miestą“) ir didžiųjų herojų (Cezaris, Ofelijus) var...

1940 m. liepą įstojo į Lietuvos komunistų partiją (LKP), taip išreikšdamas ideologinį palaikymą režimui.

Ne tik autorė, bet ir pagrindinė veikėja. Ji – iniciatorė, dalyvė, „kieta ranka“ ir kartu palūžtantis žmogus. Jos vidinė kelionė nuo naivios gelbėtojos iki perdegusios, atsitraukusios moters yra v...

Pasakojama pirmuoju asmeniu iš Kristoferio Buno perspektyvos. Jo unikalus mąstymo būdas (logika, tiesmukiškumas, nesugebėjimas suprasti metaforų) yra pagrindinis kūrinio stiliaus elementas.

Būdamas taip pat jautrus menininkas, jis geba suprasti ir atjausti Kuprelį, todėl šis jam ir atsiveria. Jis yra idealus klausytojas.

Jaunas rašytojas, atsitiktinai tapęs Kuprelio išpažinties klausytoju. Jis atlieka rėminančiojo pasakojimo funkciją.

Pasitenkinti, užtekti (pačiam sau).

Prasidėjus Vokietijos–SSRS karui 1941 m., pasitraukė į Sovietų Sąjungos gilumą (Almata, Maskva), kur toliau rašė propagandą.

Kristoferis yra patikimas faktų atžvilgiu, nes jis nemoka meluoti ir turi fenomenalią atmintį. Tačiau jis yra nepatikimas emocijų ir socialinių situacijų interpretavimo atžvilgiu, nes jų nesup...

Kūrinio veiksmo vieta, mitologizuota erdvė. Čia telpa kalnai, ežerai, pelkės, malūnas – visas pasaulio modelis, kuriame grumiasi gėris ir blogis.

Pasakotojas ir romano siela. Jis – tai visa „prarastoji karta“ viename asmenyje. Iš pradžių jautrus, poetiškas jaunuolis, svajojantis apie ateitį, kare jis priverstas tapti kietu, pragmatišku ir a...

Pavadinimas yra citata iš Arturo Konano Doilio apsakymo apie Šerloką Holmsą „Sidabras“ (Silver Blaze), kurioje Holmsas atkreipia dėmesį į tai, kad šuo naktį nelojo – tai ir buvo svarbiausias įkaltis...

Frazė „Mano vardas yra Marytė“ simbolizuoja tapatybės praradimą ir transformaciją. Vokiečių mergaitė Renatė, norėdama išgyventi ir pritapti Lietuvoje, turi išsižadėti savo vardo, kilmės ir tapti l...

Ginklas, kuriuo Dorianas nužudo Bezilį, o vėliau bando sunaikinti portretą. Jis simbolizuoja neišvengiamą atpildą. Bandydamas nužudyti savo sąžinę (portretą) tuo pačiu įrankiu, kuriuo nužudė savo...

Tipas: Nenaudėlis būras. Bruožai: Nusigyvenęs, nevalyvas būras, kurio troba apleista. Simbolizuoja visišką apsileidimą ir skurdą.

Visiško emocinio, fizinio ir protinio išsekimo būsena, kylanti dėl ilgalaikio streso, ypač dirbant su žmonėmis. Pavyzdys: Autorės liga ir sprendimas atsitraukti yra akivaizdus perdegimo sindromo p...

Meninė priemonė, kai negyviems daiktams, gamtos reiškiniams suteikiamos žmogiškos savybės. „Kuprelyje“ gamta dažnai yra gyva: malūnas „burba“, vėjas „juokauja“.

Pasaulėžiūra, neigianti gyvenimo prasmę ir progresą. Mopasano kūryboje tai reiškiasi per mintį, kad pasaulį valdo aklos, nepažinios jėgos, o žmonės pasmerkti vienatvei.

Tipas: Inteligentija, idėjų žmogus. Bruožai: „Amžinas studentas“. Idealistas, kalbantis apie pažangą ir šviesią ateitį, bet pats nepraktiškas ir neveiklus. Atspindi to meto inteligenti...

Vyresnioji Kyverienės dukra. Ji yra labiau pasitikinti savimi, „drūtesnė“. Aktyviai konkuruoja su motina ir seserimi dėl Liudviko dėmesio, tiki, kad būtent ji taps jo žmona.

Pats svarbiausias žodis Holdeno žodyne. Taip jis apibūdina beveik visus suaugusiuosius ir institucijas, kurias laiko netikromis, nenuoširdžiomis ir veidmainiškomis. Apsimetėlis jam yra tas, kuris...

Didelę įtaką kūrybai darė pietizmas – religinis judėjimas, pabrėžęs asmeninį pamaldumą, darbštumą, kuklumą, saikingumą ir pasitenkinimą Dievo duota dalia.

Malūno mechanizmo dalis, pro kurią byra sumalti miltai į maišą.

Paudruvės pelkių velnias. Iš pradžių vaizduojamas kaip tingus ir nevykęs, vėliau tampa klastingu ir kerštingu Baltaragio priešu, įsimylėjusiu Jurgą.

Pasirašė deklaraciją, kuria žymiųjų ponų žemė paskelbta visos liaudies nuosavybe (valstybės nuosavybe).

Natūralieji skaičiai, didesni nei 1, kurie dalijasi tik iš savęs ir iš vieneto (pvz., 2, 3, 5, 7, 11). Kristoferiui jie simbolizuoja tvarką ir logiką. Jis jaučiasi saugus, kai galvoja apie juos. R...

1904 m. sausio 17 d. Maskvos dailės teatre (MDT). Režisierius – Konstantinas Stanislavskis. Ši data sutapo su Čechovo 44-uoju gimtadieniu.

Tarnaitė, taupydama pinigus, atsisako maitinti jai patikėtą šunelį Pjero ir įmeta jį į šulinį. Tai žiaurus pasakojimas apie šykštumą, atsakomybę ir sąžinės graužatį.

Bendras pavadinimas bet kokiam kūriniui, skirtam vaidinti teatre.

Kūrinys išlieka aktualus, nes veidmainystė, manipuliacija ir aklas tikėjimas autoritetais yra amžinos žmogiškosios ydos, būdingos visų laikų visuomenėms.

Pjesė baigiasi tuo, kad šeima išvyksta iš namų, girdisi kirvių smūgiai, kuriais kertamas vyšnių sodas, o apleistame dvare lieka užmirštas senas tarnas Firsas. Tai simbolizuoja visišką senojo gyven...

Tipas: Nenaudėlis būras. Bruožai: Apsileidėlis, girtuoklis, lengvabūdis, apleidžiantis ūkį ir šeimą, pasiduodantis miesto pagundoms (pvz., Karaliaučiuje prageria arklį).

Tiesa, kuri atsiveria išlipus iš duobės. Simbolizuoja egzistencinę tuštumą, beprasmybę, niekį. Tai atšiauri realybė, nuo kurios duobės gyventojai slepiasi savo iliuzijose.

Butelis (gėrimo).

Ilgas eiliuotas kūrinys, pasakojantis istoriją (pvz., A. Baranausko „Anykščių šilelis“).

Jėgos struktūrų atstovai, kurie dažniau tampa grėsme nei pagalba. Jie muša vaikus „bananais“, grasina, o vėliau tardo pačią autorę. Jų veiksmai rodo sistemos neveiksnumą ir polinkį naudoti smurtą...

Žanos sūnus. Išlepintas ir savanaudis, jis tampa didžiausiu motinos skausmu ir finansinio žlugimo priežastimi.

Tipas: Neigiami personažai. Bruožai: Vaizduojami beveik vien satyriškai – išpuikę, žiaurūs, besaikiai, niekinantys būrus ir jų darbą.

Atstumiantis teatro vadybininkas, kuriam dirba Sibilė. Jis vaizduojamas stereotipiškai ir nemaloniai, įkūnija komercinę, išnaudotojišką meno pusę, kuri kontrastuoja su Bezilio dvasingu požiūriu į...

Psichologas Kristoferio mokykloje. Jis kalbasi su Kristoferiu apie jo jausmus ir mąstymo būdą, bandydamas geriau jį suprasti. Jų pokalbiai atskleidžia Kristoferio požiūrį į logiką ir gyvenimą.

Buvęs Holdeno anglų kalbos mokytojas. Jis vienintelis iš suaugusiųjų bando nuoširdžiai padėti Holdenui, išklauso jį ir duoda patarimų. Tačiau jų susitikimas baigiasi dviprasmiškai, kai Holdenas pabund...

Tipas: Teismo antstolis. Bruožai: Jo vardas (pranc. Loyal – ištikimas) yra ironiškas. Jis atvyksta išmesti Orgono šeimos iš namų, tačiau tai daro su **perdėtu mandagumu ir veidmainišku p...

Buvęs ponios Širs vyras. Jis paliko savo žmoną ir išvyko į Londoną gyventi su Kristoferio motina Džude. Kristoferis iš pradžių įtaria jį nužudžius Velingtoną, norint atkeršyti buvusiai žmonai. Jo sant...

Pagyvenusi kaimynė, kurią Kristoferis apklausia tirdamas Velingtono mirtį. Ji yra maloni ir geraširdiška, bando susidraugauti su Kristoferiu. Būtent ji atskleidžia Kristoferiui tiesą apie jo motin...

Kristoferio mokyklos direktorė. Iš pradžių ji skeptiškai žiūri į idėją leisti Kristoferiui laikyti A lygio egzaminą, nes tai sukurtų precedentą, tačiau po pokalbio su Edu Būnu ji nusileidžia. Ji repre...

Tipas: Užsispyrusi senė. Bruožai: Ji, kaip ir jos sūnus Orgonas, yra visiškai apžavėta Tartiufu. Jos personažas parodo, kad patiklumas ir aklumas nepriklauso nuo amžiaus. Ji atkakliai gina...

Bunų kaimynė, nužudyto šuns Velingtono šeimininkė. Po Džudės išvykimo ji artimai bendravo su Edu, padėjo jam buityje. Jų santykiai nutrūko po ginčo, kuris tapo lemtingas Velingtonui. Ji yra pirmoji, k...

Svarbiausias romano simbolis. Tai ne tik meno kūrinys, bet ir matoma Doriano sielos, sąžinės ir moralinio nuopuolio išraiška. Kiekviena nuodėmė ir žiaurus poelgis palieka jame pėdsaką, kol galiaus...

Romane gausu etnografinių detalių, įskaitant liaudies tikėjimus, burtus ir prietarus (pvz., tikėjimas vaiduokliais, kaukais, pūkiais). Tai atspindi to meto žmonių pasaulėžiūrą.

Yra žinomas jo raštas sovietų saugumui dėl poeto Kazio Jakubėno antisovietinių pasisakymų, tapęs vienu iš kaltinimo punktų.

Tipas: Viežlybasis būras (moralinis idealas), kaimo seniūnas. Bruožai: Išmintingas, teisingas, darbštus, puoselėja lietuviškumą, moko ir barasi. Pagrindinis autoriaus idėjų reiškėjas. Žūsta tr...

1930 m. išleido novelių rinkinį „Saulėlydis Nykos valsčiuje“, kuris jį iškart įtvirtino kaip talentingą prozininką.

Žanras, kuriam Mopasanas priskyrė romaną „Pjeras ir Žanas“. Pabrėžia ne išorinius įvykius, o vidinius veikėjų išgyvenimus ir psichologinę analizę.

Kūrinys, kuriame visas dėmesys sutelktas į veikėjų vidinį pasaulį – jų mintis, jausmus, išgyvenimus, pasąmonę. Išoriniai įvykiai svarbūs tik tiek, kiek jie veikia herojaus sielą.

Buvęs laiškanešys, kariuomenėje tapęs sadistu. Jis simbolizuoja beprasmę ir žiaurią karinę sistemą, kurioje menkystos, gavusios valdžią, gali nebaudžiamai tyčiotis iš kitų. Jo dresūra naujokams ne...

Alus.