Homeostazė, grįžtamieji ryšiai bei organų donorystė ir transplantacija
Paskutinė ciklo pamoka, kurioje aptariame sudėtingus šiuolaikinės medicinos klausimus.
Įvadas: didysis finalas – kaip veikia darni komanda jūsų viduje?
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Sveikiname pasiekus 9-os klasės biologijos kurso pabaigą! Visus metus keliavome po sudėtingą ir nuostabų žmogaus organizmo pasaulį: tyrinėjome, kaip maistas virsta energija, kaip oras pasiekia kiekvieną ląstelę, kaip kraujas viską išnešioja ir kaip smegenys diriguoja visam šiam neįtikėtinam orkestrui. Dabar atėjo laikas sujungti visas šias žinias į vieną visumą.
Ši baigiamoji pamoka skirta homeostazei – paslaptingam procesui, kuris ir yra raktas į supratimą, kaip mes išliekame gyvi ir sveiki. Homeostazė yra organizmo gebėjimas palaikyti stabilią vidinę aplinką, nepaisant nuolat kintančių išorės sąlygų. Tai tarsi automatinis pilotas, kuris nuolat tikrina ir reguliuoja visus svarbiausius organizmo parametrus: kūno temperatūrą, cukraus kiekį kraujyje, vandens balansą ir daugybę kitų.
Šiandien išsiaiškinsime, kaip visos anksčiau išmoktos organų sistemos – nuo nervų iki kraujotakos – dirba išvien, kad palaikytų šią trapią pusiausvyrą. Taip pat paliesime ir sudėtingą, bet gyvybiškai svarbią temą: kas nutinka, kai ši sistema negrįžtamai sugenda? Aptarsime organų transplantaciją – medicinos stebuklą, kuris suteikia antrą šansą gyventi.
Vaizdo įrašas: homeostazė ir grįžtamieji ryšiai
Šis „Amoeba Sisters“ vaizdo įrašas linksmai ir aiškiai pristato homeostazės esmę ir paaiškina, kaip veikia neigiamo bei teigiamo grįžtamojo ryšio mechanizmai, pasitelkdamas paprastus ir suprantamus pavyzdžius.
Dauguma vaizdo įrašų yra įgarsinti angliškai, bet visuose galima įjungti lietuviškus subtitrus.
1. Įsijunkite vaizdo įrašą.
2. Spauskite mygtuką, kuris yra video langelio apačioje dešinėje pusėje, kol ekrane matote, jog rodomas tekstas.
2. Atverkite nustatymus paspaudus prie pat esantį mygtuką.
4. Spauskite Subtitrai/CC (arba Subtitles/CC).
5. Pasirinkite lietuvių kalbą, jeigu toks pasirinkimas yra. Jeigu ne, apačioje pasirinkite Automatinis vertimas (Auto-translate).
6. Pasirinkite lietuvių kalbą (kitaip – Lithuanian).
Kas yra homeostazė ir kodėl ji tokia svarbi?
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Įsivaizduokite, kad jūsų kūnas yra namas. Kad jame būtų jauku gyventi, reikia palaikyti pastovią temperatūrą, nesvarbu, ar lauke siaučia pūga, ar kepina vasaros saulė. Tam naudojate termostatą, kuris automatiškai įjungia šildymą, kai atvėsta, ir išjungia, kai sušyla. Būtent taip veikia ir homeostazė.
Homeostazė (gr. homoios – panašus, stasis – stovėjimas) – tai organizmo gebėjimas palaikyti pastovią ir santykinai stabilią vidinę aplinką, būtiną normaliai ląstelių veiklai.
Ši „vidinė aplinka“ apima daugybę parametrų. Keletas svarbiausių:
| Parametras | Kodėl svarbu palaikyti pastovų? | Kaip organizmas tai daro (pavyzdžiai)? |
|---|---|---|
| Kūno temperatūra | Fermentai, kurie valdo visas chemines reakcijas, veikia efektyviausiai tik siaurame temperatūros diapazone (apie 36,6 °C). | Prakaitavimas, drebulys, kraujagyslių išsiplėtimas arba susiaurėjimas. |
| Gliukozės kiekis kraujyje | Gliukozė yra pagrindinis ląstelių energijos šaltinis. Jos turi būti pakankamai, bet ne per daug, nes perteklius gali pažeisti kraujagysles ir organus. | Hormonai insulinas ir gliukagonas reguliuoja gliukozės paėmimą į ląsteles ir jos atsargų kaupimą ar atpalaidavimą. |
| Vandens balansas (osmoreguliacija) | Ląstelės gali normaliai funkcionuoti tik tada, kai jose ir aplink jas yra tinkamas vandens ir ištirpusių medžiagų (druskų) santykis. | Inkstai reguliuoja, kiek vandens pašalinti su šlapimu, o troškulio jausmas skatina gerti. |
| Kraujo pH (rūgštingumas) | Kraujo pH turi būti labai tikslus (apie 7,4). Net nedideli pokyčiai gali sutrikdyti fermentų veiklą ir deguonies pernašą. | Plaučiai (šalindami CO₂) ir inkstai padeda palaikyti reikiamą kraujo rūgštingumą. |
Homeostazė nėra stati būsena. Tai dinamiška pusiausvyra, kurią organizmas nuolat „gaudo“, reaguodamas į vidinius ir išorinius pokyčius. Šį nuolatinį reguliavimą užtikrina grįžtamojo ryšio mechanizmai.
Homeostazės ir organizmo reguliavimo sąvokos
Organizmo gebėjimas palaikyti santykinai pastovią ir stabilią vidinę aplinką (pvz., temperatūrą, gliukozės kiekį, pH), nepaisant išorės pokyčių.
Bendras mechanizmas, kuriuo organizmas reguliuoja savo procesus. Atsakas į dirgiklį paveikia patį pradinį dirgiklį, jį sustiprindamas arba susilpnindamas.
Pagrindinis homeostazės palaikymo mechanizmas. Sistemos atsakas yra priešingas pradiniam dirgikliui ir siekia grąžinti sistemą į normalią būseną. Pavyzdys: kūno vėsinimas prakaituojant.
Retesnis mechanizmas, kai sistemos atsakas sustiprina pradinį dirgiklį, skatindamas procesą vykti greičiau iki pabaigos. Pavyzdys: gimdymas.
Bet koks vidinės ar išorinės aplinkos pokytis, kuris išveda organizmą iš pusiausvyros būsenos ir sukelia reakciją.
Struktūra (pvz., nervinė ląstelė, organas), kuri aptinka dirgiklį (pokytį) ir siunčia signalą į valdymo centrą.
Struktūra (dažniausiai smegenyse, pvz., pagumburis), kuri apdorojo informaciją iš receptoriaus, palygina ją su normalia reikšme ir siunčia komandą efektoriui.
Organas, liauka ar raumuo, kuris gauna komandą iš valdymo centro ir sukelia atsaką, koreguojantį pokytį.
Efektoriaus sukeltas veiksmas, kuris keičia vidinę aplinką ir atstato homeostazę (neigiamo grįžtamojo ryšio atveju).
Procesų visuma, kuria organizmas palaiko pastovią kūno temperatūrą.
Galvos smegenų dalis, veikianti kaip pagrindinis homeostazės valdymo centras, reguliuojantis temperatūrą, alkį, troškulį, hormonų veiklą.
Odos paviršiuje esančių kraujagyslių išsiplėtimas, siekiant atiduoti daugiau šilumos į aplinką ir atvėsinti kūną.
Odos paviršiuje esančių kraujagyslių susiaurėjimas, siekiant sumažinti šilumos atidavimą į aplinką ir išsaugoti ją kūne.
Nevalingi raumenų susitraukimai, kurių metu gaminama šiluma, siekiant sušildyti kūną.
Procesų visuma, kuria organizmas palaiko pastovią gliukozės (cukraus) koncentraciją kraujyje.
Organas, kuris veikia ir kaip virškinimo liauka, ir kaip endokrininė liauka, gaminanti insuliną ir gliukagoną.
Kasos gaminamas hormonas, kuris mažina gliukozės kiekį kraujyje, skatindamas ląsteles ir kepenis ją pasisavinti.
Kasos gaminamas hormonas, kuris didina gliukozės kiekį kraujyje, skatindamas kepenis atpalaiduoti sukauptą gliukozę (glikogeną).
Polisacharidas, atsarginė gliukozės forma, kaupiama kepenyse ir raumenyse.
Procesų visuma, kuria organizmas palaiko pastovų vandens ir druskų balansą.
Pagrindiniai osmoreguliacijos ir šalinimo organai, filtruojantys kraują ir reguliuojantys šlapimo kiekį bei sudėtį.
Būsena, kai organizmas praranda daugiau vandens, nei jo gauna, sutrikdant homeostazę.
Apibrėžimų nėra.
Grįžtamųjų ryšių mechanizmai: organizmo „termostatas“ ir „greičio pedalas“
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Homeostazė palaikoma nuolat veikiančių grįžtamųjų ryšių dėka. Tai ciklai, kuriuose organizmo reakcija į pokytį paveikia patį pradinį pokytį. Yra du pagrindiniai tipai: neigiamas ir teigiamas grįžtamasis ryšys.
Neigiamas grįžtamasis ryšys: stabilumo garantas
Tai pats svarbiausias ir dažniausias mechanizmas. Jo esmė – atsakas yra priešingas pradiniam dirgikliui. Jei kažkas nukrypsta nuo normos, sistema įjungia mechanizmus, kurie grąžina parametrą atgal į normalias ribas. Dėl to jis ir vadinamas „neigiamu“ – nes jis neigia, slopina pradinį pokytį.
Bendroji schema atrodo taip:
Norma → Pokytis (Dirgiklis) → Receptorius → Valdymo centras → Efektorius → Atsakas (priešingas pokyčiui) → Norma
Pavyzdys: kūno temperatūros reguliavimas (termoreguliacija)
| Situacija | Dirgiklis | Receptorius | Valdymo centras | Efektorius | Atsakas (poveikis) | Rezultatas |
|---|---|---|---|---|---|---|
| Per karšta (pvz., sportuojant, karštą dieną) | Kūno temperatūra kyla virš 37°C | Odos ir vidaus organų termoreceptoriai | Pagumburis (smegenyse) | 1. Prakaito liaukos 2. Odos kraujagyslės |
1. Išskiria prakaitą 2. Išsiplečia (vazodilatacija) |
Prakaitas garuodamas vėsina odą, o per išsiplėtusias kraujagysles atiduodama daugiau šilumos. Kūno temperatūra mažėja. |
| Per šalta (pvz., šaltą žiemos dieną) | Kūno temperatūra krenta žemiau 37°C | Odos ir vidaus organų termoreceptoriai | Pagumburis (smegenyse) | 1. Raumenys 2. Odos kraujagyslės |
1. Nevalingai susitraukinėja (drebulys) 2. Susitraukia (vazokonstrikcija) |
Drebulys gamina šilumą, o susitraukusios kraujagyslės sulaiko šilumą kūno viduje. Kūno temperatūra didėja. |
Teigiamas grįžtamasis ryšys: proceso greitintuvas
Šis mechanizmas veikia priešingai – atsakas sustiprina pradinį dirgiklį. Jis ne grąžina sistemą į pusiausvyrą, o stumia ją dar toliau nuo pradinės būsenos, kol pasiekiamas tam tikras galutinis taškas. Šis mechanizmas yra daug retesnis ir paprastai valdo procesus, kurie turi greitai ir iki galo įvykti.
Pavyzdys: gimdymas
- Dirgiklis: Kūdikio galvutė pradeda spausti gimdos kaklelį.
- Receptorius: Gimdos kaklelyje esantys nervai aptinka spaudimą ir siunčia signalą į smegenis.
- Valdymo centras: Smegenys (hipofizė) išskiria hormoną oksitociną.
- Efektorius: Oksitocinas patenka į kraują ir pasiekia gimdos raumenis.
- Atsakas: Gimdos raumenys pradeda dar stipriau susitraukinėti.
- Sustiprinimas: Stipresni susitraukimai dar labiau spaudžia kūdikio galvutę į gimdos kaklelį, o tai sukelia dar didesnį oksitocino išsiskyrimą. Ciklas kartojasi ir stiprėja, kol kūdikis gimsta. Kūdikio gimimas nutraukia pradinį dirgiklį (spaudimą) ir ciklas baigiasi.
Interaktyvi laboratorija: homeostazės modeliai
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Teoriškai išnagrinėjus homeostazės principus, laikas įtvirtinti žinias praktiškai. Šie interaktyvūs modeliai padės vizualizuoti sudėtingus organizmo reguliavimo procesus.
Užduotis: tapkite organizmo „dispečeriu“
Išbandykite šiuos modelius ir stebėkite, kaip organizmas reaguoja į pokyčius. Jūsų tikslas – suprasti, kokie organai ir procesai įsijungia, siekiant atkurti pusiausvyrą.
-
Interaktyvus modelis: Gliukozės kiekio reguliavimas
- Ką darysite? Stebėsite, kaip keičiasi gliukozės ir hormonų (insulino, gliukagono) lygis kraujyje po valgio arba badaujant. Galėsite patys „duoti“ maisto ir matyti organizmo atsaką.
- Tikslas: Įtvirtinti supratimą apie kasos, kepenų, insulino ir gliukagono vaidmenį palaikant stabilų cukraus kiekį kraujyje.
-
Interaktyvus modelis: Termoreguliacija
- Ką darysite? Keisite aplinkos temperatūrą ir stebėsite, kokius mechanizmus (prakaitavimą, drebulį, vazokonstrikciją, vazodilataciją) organizmas naudoja, kad palaikytų pastovią kūno temperatūrą.
- Tikslas: Suprasti, kaip oda, raumenys, kraujagyslės ir smegenys bendradarbiauja reguliuojant kūno šilumą.
-
Interaktyvus modelis: Osmoreguliacija
- Ką darysite? Stebėsite, kaip keičiasi vandens kiekis organizme, priklausomai nuo suvartotų skysčių, ir kaip inkstai prisitaiko, keisdami išskiriamo šlapimo kiekį.
- Tikslas: Vizualizuoti inkstų vaidmenį palaikant organizmo skysčių balansą.
Visos sistemos kartu: organizmo atsakas į fizinį krūvį
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Geriausias būdas pamatyti homeostazę veikiant – išanalizuoti sudėtingą situaciją, pavyzdžiui, intensyvų bėgimą. Bėgant organizmas patiria didžiulį stresą: raumenims reikia daug daugiau energijos ir deguonies, gaminama daug šilumos, prarandama daug vandens. Kaip visos jūsų organų sistemos, kurias nagrinėjome visus metus, susivienija, kad įveiktų šį iššūkį?
| Organų sistema | Iššūkis bėgant | Kaip sistema reaguoja (atsakas)? | Homeostazės tikslas |
|---|---|---|---|
| Nervų sistema | Reikia koordinuoti judesius ir valdyti kitas sistemas. | Simpatinė nervų sistema aktyvuojasi, siunčia signalus į širdį, plaučius, kraujagysles, endokrinines liaukas. Pagumburis stebi temperatūrą. | Užtikrinti greitą ir efektyvų viso organizmo atsaką į padidėjusius poreikius. |
| Raumenų sistema | Reikia susitraukinėti, kad būtų galima bėgti. | Raumenys intensyviai skaido gliukozę ir glikogeną, gamindami ATP (energiją). Kaip šalutinis produktas išsiskiria daug šilumos. | Atlikti fizinį darbą. |
| Kvėpavimo sistema | Raumenims reikia daug daugiau deguonies, o organizme kaupiasi CO₂. | Kvėpavimas padažnėja ir pagilėja. Dujų mainai alveolėse pagreitėja. | Aprūpinti kraują deguonimi ir pašalinti CO₂ perteklių, palaikant kraujo pH. |
| Kraujotakos sistema | Reikia greitai pristatyti deguonį ir gliukozę į raumenis ir pašalinti iš jų CO₂ bei pieno rūgštį. | Širdis plaka stipriau ir dažniau (padidėja pulsas). Kraujospūdis pakyla. Kraujas perskirstomas: daugiau jo teka į raumenis ir odą, mažiau – į virškinimo organus. | Užtikrinti efektyvią medžiagų apykaitą ląstelėse. |
| Odos sistema | Kūnas perkaista dėl intensyvaus raumenų darbo. | Prakaito liaukos išskiria prakaitą. Odos kraujagyslės išsiplečia (vazodilatacija). | Atvėsinti organizmą ir palaikyti stabilią kūno temperatūrą (termoreguliacija). |
| Endokrininė sistema | Reikia mobilizuoti energijos atsargas. | Antinksčiai išskiria adrenaliną, kuris skatina širdies darbą ir glikogeno skaidymą. Kasa išskiria gliukagoną, kad būtų palaikytas gliukozės lygis. | Aprūpinti raumenis energija ir palaikyti gliukozės kiekį kraujyje. |
| Šalinimo sistema | Kūnas praranda daug vandens su prakaitu. | Inkstai gamina mažiau šlapimo, kad sulaikytų vandenį organizme. | Išsaugoti vandens balansą (osmoreguliacija). |
Šis pavyzdys puikiai iliustruoja, kad jokia organų sistema neveikia atskirai. Visos jos yra glaudžiai susijusios ir valdomos grįžtamųjų ryšių, kad net ir ekstremaliomis sąlygomis būtų palaikoma gyvybiškai svarbi vidinė pusiausvyra.
Dovana gyvybei: kai homeostazė nebeatsistato
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Kartais dėl ligos, traumos ar genetinių sutrikimų organizmo gebėjimas palaikyti homeostazę yra pažeidžiamas negrįžtamai. Kai kuris nors gyvybiškai svarbus organas – širdis, kepenys, inkstai – nustoja vykdyti savo funkciją, sutrinka viso organizmo pusiausvyra ir kyla grėsmė gyvybei. Tokiais atvejais šiuolaikinė medicina gali pasiūlyti vieną radikaliausių ir kartu veiksmingiausių sprendimų – organų transplantaciją.
Kas yra transplantacija?
Transplantacija – tai chirurginė operacija, kurios metu sergantis ar pažeistas paciento (recipiento) organas ar audinys pakeičiamas sveiku organu ar audiniu iš kito žmogaus (donoro). Tai būdas atkurti prarastą organo funkciją ir grąžinti organizmui homeostazę.
Transplantuoti galima ne tik organus, bet ir audinius.
| Ką galima transplantuoti? | Kada to reikia? (Pavyzdžiai) |
|---|---|
| Organai | Inkstai, širdis, plaučiai, kepenys, kasa, žarnynas. |
| Audiniai | Ragena, oda, kaulai, sausgyslės, kraujagyslės, kaulų čiulpai. |
Didžiausias iššūkis – atmetimo reakcija
Mūsų imuninė sistema yra išmokyta atpažinti ir naikinti viską, kas svetima. Persodintas organas, kad ir koks gyvybiškai svarbus būtų, jai yra „svetimkūnis“. Dėl to ji puola naująjį organą, bandydama jį sunaikinti. Šis procesas vadinamas atmetimo reakcija.
Siekiant to išvengti, atliekami du svarbūs veiksmai:
- Audinių suderinamumo tyrimas: Prieš operaciją atliekami specialūs tyrimai, siekiant parinkti kuo labiau genetiškai panašų donorą. Kuo didesnis donoro ir recipiento audinių suderinamumas, tuo mažesnė atmetimo rizika.
- Imunosupresiniai vaistai: Po transplantacijos pacientas visą likusį gyvenimą turi vartoti vaistus, kurie slopina imuninės sistemos aktyvumą. Tai padeda apsaugoti persodintą organą, tačiau kartu padidina paciento imlumą infekcijoms.
Iš kur gaunami organai?
Organai transplantacijai gaunami iš dviejų tipų donorų:
- Gyvi donorai: Kai kurie organai ar jų dalys gali būti paimti iš gyvo žmogaus. Dažniausiai tai artimi giminaičiai. Gyvas donoras gali paaukoti vieną inkstą (nes žmogus gali gyventi su vienu sveiku inkstu), dalį kepenų (nes kepenys turi savybę regeneruoti – ataugti), dalį plaučio ar kasos.
- Mirę donorai: Dauguma organų (širdis, visas plautis ar kepenys) transplantuojami iš donorų, kuriems konstatuota smegenų mirtis. Smegenų mirtis – tai negrįžtama visų galvos smegenų funkcijų baigtis. Tokiu atveju kūno gyvybinės funkcijos (kvėpavimas, širdies plakimas) gali būti laikinai palaikomos dirbtinai, kad organai išliktų gyvybingi ir tinkami transplantacijai.
Lietuvoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, galioja numanomo sutikimo modelis. Tai reiškia, kad teoriškai kiekvienas suaugęs asmuo po mirties laikomas organų donoru, nebent jis za gyva būdamas yra oficialiai pareiškęs nesutikimą. Vis dėlto, praktikoje visada atsiklausiama mirusiojo artimųjų sutikimo. Būtent todėl yra labai svarbu pasikalbėti su savo šeima apie savo apsisprendimą šiuo klausimu.
Transplantacijos ir donorystės sąvokos
Chirurginė operacija, kurios metu sergantis ar pažeistas organas ar audinys pakeičiamas sveiku donoro organu ar audiniu.
Asmuo (gyvas arba miręs), kurio organai ar audiniai paimami persodinimui.
Asmuo, kuriam persodinamas donoro organas ar audinys.
Recipiento imuninės sistemos ataka prieš persodintą organą, atpažįstant jį kaip svetimkūnį.
Vaistai, slopinantys imuninės sistemos aktyvumą, siekiant išvengti organo atmetimo reakcijos. Vartojami visą gyvenimą po transplantacijos.
Procesas, kurio metu nustatomas donoro ir recipiento genetinis panašumas (ypač pagal ŽLA – žmogaus leukocitų antigenus), siekiant sumažinti atmetimo riziką.
Negrįžtama visų galvos smegenų veiklos baigtis, teisiškai prilyginama žmogaus mirčiai. Tai pagrindinė sąlyga organų donorystei po mirties.
Asmuo, kuris būdamas gyvas paaukoja porinį organą (pvz., inkstą) arba atsinaujinančio organo dalį (pvz., kepenų).
Asmuo, kuriam konstatuota smegenų mirtis ir kurio organai, palaikant kraujotaką dirbtinai, paimami transplantacijai.
Būsena, kai inkstai nebesugeba atlikti savo funkcijos – filtruoti kraujo ir šalinti atliekų. Viena dažniausių transplantacijos priežasčių.
Procedūra, dirbtinai valanti kraują nuo toksinų, taikoma pacientams, sergantiems inkstų nepakankamumu ir laukiantiems transplantacijos.
Organų ar audinių persodinimas iš vienos rūšies organizmo kitai, pvz., iš gyvūno žmogui. Kol kas tai daugiausia eksperimentinė sritis.
Teisinis principas, kai asmuo po mirties laikomas donoru, nebent jis yra išreiškęs oficialų nesutikimą. Taikomas Lietuvoje.
Teisinis principas, kai asmuo po mirties laikomas donoru tik tuo atveju, jei jis yra davęs aiškų sutikimą (pvz., nešiojasi donoro kortelę).
Institucija Lietuvoje, koordinuojanti visą donorystės ir transplantacijos procesą: nuo potencialių donorų registravimo iki organų paskirstymo.
Audinys, esantis kaulų viduje, gaminantis kraujo ląsteles. Jų transplantacija gydo kraujo vėžį ir kitas kraujo ligas.
Skaidrus priekinis akies dangalas. Ragenos transplantacija yra viena sėkmingiausių ir dažniausių audinių persodinimo operacijų, grąžinanti regėjimą.
Apibrėžimų nėra.
Apibendrinimas ir žvilgsnis į priekį
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Baigdami 9-os klasės kursą, mes apjungėme visas dalis į vieną paveikslą. Supratome, kad žmogaus organizmas – tai ne atskirų detalių rinkinys, o nepaprastai sudėtinga, darni ir save reguliuojanti sistema. Išmokome pagrindinį jos veikimo principą – homeostazę, kuri yra raktas į sveikatą ir gyvybę.
Prisiminėme svarbiausias organų sistemas:
- Aprūpinimo sistemas (virškinimo, kvėpavimo, kraujotakos), kurios teikia organizmui kurą ir deguonį.
- Valdymo sistemas (nervų, endokrininę), kurios veikia kaip organizmo „smegenys“ ir „komunikacijos tinklas“.
- Apsaugos sistemą (imuninę), kuri saugo mus nuo išorės pavojų.
- Dauginimosi sistemą, kuri užtikrina gyvybės tęstinumą.
Supratome, kad visos jos nuolat bendradarbiauja, kad palaikytų stabilią vidinę aplinką. Aptarėme ir tai, kas vyksta, kai ši darna sutrinka, ir kokias galimybes suteikia šiuolaikinė medicina, pavyzdžiui, organų transplantacija.
Šios žinios yra pamatas, ant kurio statysime tolesnį biologijos mokslą. 10-oje klasėje mes keisime mastelį: nersime gilyn į ląstelę, kad suprastume gyvybės „instrukcijų knygą“ – genetiką, ir kilsime aukštyn, kad pamatytume, kaip visi organizmai sąveikauja tarpusavyje ir su aplinka – tyrinėsime ekologiją ir aplinkosaugą. Jūsų kelionė po biologijos pasaulį tęsiasi!
Paruošta užbaigimui!
Sveikiname! Užbaigėte visas užduotis šiame mokymosi rinkinyje. Gaukite 100 XP taškų už savo darbą.
Svarbu žinoti:
Kai užbaigsite mokymosi rinkinį, jo nebegalėsite "atbaigti". XP taškai bus pridėti prie jūsų profilio iš karto.
Mokymosi rinkinys užbaigtas
Jūs sėkmingai gavote 100 XP taškų už šį mokymosi rinkinį.
Tęskite mokymąsi
Norėdami gauti XP taškus, užbaikite visas interaktyvias užduotis šioje pamokoje.
% užbaigta
Ką reikia padaryti:
- • Perskaitykite visą pamokos turinį
- • Atsakykite į refleksijos klausimus
- • Palikite komentarą diskusijos temoms
- • Užbaikite visus testus ir praktinius darbus