Sąvokų žodynas

Makroelementas, dalyvaujantis daugiau nei 300 biocheminių reakcijų. Svarbus energijos gamybai, raumenų atpalaidavimui ir nervų sistemos veiklai.

Pagrindinės maistinės medžiagos, kurių organizmui reikia dideliais kiekiais: baltymai, angliavandeniai ir riebalai. Jie teikia energiją ir yra kūno statybinė medžiaga.

Didelio masto evoliuciniai pokyčiai, vykstantys virš rūšies lygmens per ilgus geologinius laikotarpius, pavyzdžiui, naujų klasių ar tipų atsiradimas.

Maisto medžiagos, kurių organizmui reikia dideliais kiekiais (gramais). Tai angliavandeniai, baltymai ir riebalai. Jos teikia energiją ir yra organizmo statybinė medžiaga.

Pagrindiniai vabzdžių šalinimo organai. Tai ploni vamzdeliai, kurie surenka atliekas iš hemolimfos ir išskiria jas į žarnyną.

Senoji DNR grandinė, kuri yra nuskaitoma kaip pavyzdys naujos komplementarios grandinės sintezei.

Viena iš DNR grandinių (3'→5'), kurią RNR polimerazė nuskaito kaip pavyzdį iRNR sintezei.

Filogenetinio medžio išsišakojimo taškas, reiškiantis bendrą protėvį, iš kurio išsivystė naujos grupės.

Būklė, kai kraujyje yra per mažai raudonųjų kraujo kūnelių arba hemoglobino. Dažniausia priežastis – geležies trūkumas. Pasireiškia silpnumu ir nuovargiu.

Kraujo kelias iš dešiniojo širdies skilvelio per plaučių arteriją į plaučius, kur kraujas atiduoda anglies dioksidą ir pasisavina deguonį, ir atgal per plaučių venas į kairįjį prieširdį.

Fizinis maisto smulkinimas į mažesnius gabalėlius. Pavyzdžiui, kramtymas dantimis burnoje arba maisto maišymas skrandžio raumenimis. Tai padidina paviršiaus plotą, kad cheminis virškinimas vyk...

Ikizigotinis barjeras, atsirandantis dėl lytinių organų sandaros nesuderinamumo.

Receptorius, reaguojantis į mechaninę deformaciją: slėgį, vibraciją, tempimą. Randami odoje, ausyje, raumenyse.

Cheminė medžiaga (pvz., acetilcholinas, dopaminas, serotoninas), kuri perneša signalą per sinapsės plyšį iš vieno neurono į kitą.

Apytakos audinys, sudarytas iš negyvų, tuščiavidurių ląstelių (vandens indų ir tracheidžių). Atlieka dvi funkcijas: transportuoja vandenį ir mineralines medžiagas iš šaknų į lapus ir suteikia auga...

Tai visuma cheminių reakcijų, vykstančių organizme. Organizmai pasisavina medžiagas ir energiją iš aplinkos ir naudoja jas savo gyvybinėms funkcijoms palaikyti. Pavyzdžiui, augalai vykdo fotosinte...

Liauka: Kankorėžinė liauka (epifizė). Funkcija: Reguliuoja miego ir būdravimo ciklą (biologinį laikrodį). Jo gamybą slopina šviesa.

Receptorius, įsiterpęs į ląstelės plazminę membraną. Prie jo jungiasi hidrofiliniai (peptidiniai, adrenalinas) hormonai, kurie negali patekti į ląstelės vidų.

Pirmosios mėnesinės, žyminčios mergaitės lytinės brandos pradžią.

Vanduo, susidarantis pačiame organizme ląstelinio kvėpavimo metu, oksiduojant maisto medžiagas (ypač riebalus). Ypač svarbus dykumų gyvūnams.

Ląstelėse vykstančių cheminių reakcijų šalutiniai produktai. Pagrindiniai yra anglies dioksidas, vanduo ir azotinės atliekos (amoniakas, šlapalas, šlapimo rūgštis).

Visos cheminės reakcijos, vykstančios gyvame organizme gyvybei palaikyti. Skirstomas į anabolizmą ir katabolizmą.

Riebalinė medžiaga, apgaubianti daugelio neuronų aksonus. Ji veikia kaip izoliatorius ir pagreitina nervinio impulso sklidimą.

Mažos, nekoduojančios RNR molekulės, kurios gali prisijungti prie iRNR ir blokuoti jos transliaciją arba skatinti jos suardymą.

Visuma mikroorganizmų (bakterijų, virusų, grybelių), gyvenančių tam tikroje aplinkoje, pvz., žmogaus žarnyne. Ši mikroorganizmų ekosistema atlieka svarbias funkcijas.

Žmogaus organizme (ypač žarnyne) gyvenančių mikroorganizmų visuma. Dauguma šių bakterijų yra naudingos arba neutralios. Antibiotikai, ypač plataus spektro, gali sunaikinti ir šias gerąsias bakteri...

Storojoje žarnoje gyvenančių mikroorganizmų visuma. Šios „gerosios“ bakterijos padeda virškinti skaidulas, gamina tam tikrus vitaminus (pvz., K ir B grupės) ir saugo nuo žalingų mikrobų.

Storojoje žarnoje gyvenančių mikroorganizmų (daugiausia bakterijų) visuma. Jie padeda skaidyti nesuvirškintas skaidulas, sintetina vitaminus (K, B grupės) ir atlieka apsauginę funkciją.

Maistinės medžiagos, kurių organizmui reikia labai mažais kiekiais: vitaminai ir mineralinės medžiagos. Jie būtini normaliai organizmo veiklai ir cheminėms reakcijoms.

Nedidelio masto evoliuciniai pokyčiai, vykstantys populiacijos lygmeniu (pvz., alelių dažnių pokyčiai) per santykinai trumpą laiką.

Mikroskopinės išaugos ant epitelio ląstelių, dengiančių gaurelius. Jos dar labiau padidina absorbcijos paviršių.

Mažytės, plauko pavidalo epitelio ląstelių membranos išaugos gaurelių paviršiuje, dar labiau padidinančios įsiurbimo plotą.

Dar mažesnės išaugos ant gaurelių ląstelių paviršiaus, kurios dar labiau padidina įsiurbimo plotą. Dėl jų plonosios žarnos paviršius primena aksomą.

Mažesnės nei 5 mm plastiko dalelės, atsirandančios yrant didesniems plastiko gaminiams arba gaminamos specialiai (pvz., kosmetikos pramonėje). Jos **teršia vandenynus, dirvožemį ir patenka į organizmu...

Neorganiniai cheminiai elementai, būtini normaliai organizmo funkcijai. Skirstomi į makroelementus (reikia daugiau) ir mikroelementus (reikia mažiau).

Širdies raumeninis audinys, sudarantis didžiąją dalį širdies sienelės.

Širdies raumens (miokardo) dalies žūtis (nekrozė), kurią sukelia staigus kraujotakos sutrikimas vainikinėje arterijoje.

Asmuo, kuriam konstatuota smegenų mirtis ir kurio organai, palaikant kraujotaką dirbtinai, paimami transplantacijai.

Netiesa. Nors elektroninių cigarečių garuose nėra dervų ir daugelio kancerogenų, esančių tabako dūmuose, juose yra nikotino, kuris sukelia priklausomybę ir kenkia širdies bei kraujagyslių sist...

Iš dalies tiesa, bet su didele kaina. Nikotinas gali šiek tiek pagreitinti medžiagų apykaitą ir slopinti apetitą. Tačiau žala, kurią rūkymas daro širdžiai, plaučiams ir visam organizmui, yra nepal...

Iš dalies tiesa, bet apgaulinga. Nikotinas trumpam laikui gali pagerinti koncentraciją, nes stimuliuoja glutamato išsiskyrimą. Tačiau ilgainiui smegenys pripranta prie nikotino ir be jo nebegali n...

Dvigubą membraną turinti ląstelės organoidas, vadinamas „ląstelės jėgaine“, nes jame vyksta pagrindiniai aerobinio kvėpavimo etapai ir pagaminama daugiausiai ATP.

Dviguba membrana apgaubta organelė, vadinama ląstelės „jėgaine“, kurioje vyksta ląstelinis kvėpavimas ir gaminama energija (ATP).

Organizmo vieta mitybos grandinėje, nustatoma pagal jo mitybos šaltinį. Visi organizmai tame pačiame lygmenyje yra per tiek pat žingsnių nutolę nuo pirminio energijos šaltinio.

Linijinė seka, parodanti, kaip energija perduodama iš vieno organizmo kitam. Pvz.: Dobilo lapas → Kiškis → Lapė → Vilkas.

Sudėtingas, tarpusavyje susijusių mitybos grandinių visuma, atspindinti realius mitybinius ryšius ekosistemoje.

Šiuolaikinė evoliucijos teorija, sujungianti Č. Darvino natūraliosios atrankos idėjas su G. Mendelio genetikos dėsniais, paaiškinanti paveldimumo ir kintamumo mechanizmus.

Sritis, tirianti gyvybę molekuliniu lygmeniu, ypač genus ir baltymus (DNR, RNR).

Taksonominė grupė, atitinkanti kladą. Šiuolaikinėje sistematikoje siekiama, kad visos klasifikacijos grupės būtų monofiletinės.

Kryžminimas, kurio metu analizuojamas vieno požymio paveldėjimas.

Maža, pasikartojanti molekulė, statybinis polimero blokas (pvz., gliukozė yra krakmolo monomeras).

Paprasčiausias angliavandenis, angliavandenių monomeras (pvz., gliukozė, fruktozė).

Aneuploidijos forma, kai ląstelėje yra tik viena tam tikros chromosomos kopija vietoje įprastų dviejų.

Staigus, šuoliškas ir paveldimas genetinės medžiagos (DNR) pokytis. Mutacijos yra atsitiktinės ir nekryptingos.

Organizmo genotipo ir fenotipo pokyčiai, atsirandantys dėl mutacijų. Tai paveldimų pokyčių šaltinis.

Fizikinis, cheminis ar biologinis veiksnys, kuris padidina mutacijų atsiradimo dažnį, palyginti su natūraliu (spontanišku) lygiu.

Abipusiai naudinga sąveika tarp skirtingų rūšių organizmų. Ši sąveika yra teigiama abiem rūšims (+/+). Pavyzdys: kerpė (grybas ir dumblis).

Sritis, tirianti ir naudojanti jūrų ir vandenynų organizmus (dumblius, vėžiagyvius, bakterijas) ir jų genetinius išteklius įvairiems tikslams, pavyzdžiui, naujų vaistų, kosmetikos ar biokuro gamyb...

Maždaug 28 dienų trukmės cikliškų pokyčių visuma moters organizme, reguliuojama hormonų ir paruošianti organizmą galimam nėštumui.