Sąvokų žodynas

Genas, esantis Y chromosomoje (Sex-determining Region Y), kuris nulemia vyriškos lyties vystymąsi.

Bakterinė žarnyno infekcija, kurią sukelia Salmonella bakterijos. Dažniausiai plinta per nepakankamai termiškai apdorotą paukštieną ir kiaušinius.

Seilių liaukų gaminamas skystis, kuris suvilgo maistą, padeda suformuoti kąsnį ir pradeda angliavandenių virškinimą dėl jame esančio fermento amilazės.

Trečiasis šlapimo susidarymo etapas, kurio metu tam tikros atliekos ir jonų perteklius (pvz., H⁺, K⁺, vaistai) aktyviai pernešami iš kraujo į nefrono kanaliukus.

Procesas, kurio metu žmogus kryptingai atrenka ir kryžmina organizmus, turinčius pageidaujamų savybių, siekdamas jas įtvirtinti ir sustiprinti palikuonyse. Taip buvo išvestos visos naminių gyvūnų...

Mikroelementas, veikiantis kaip antioksidantas, saugantis ląsteles nuo pažeidimų. Taip pat svarbus skydliaukės veiklai ir imunitetui.

Procesas, kurio metu organizmas pirmą kartą susiduria su alergenu ir pagamina specifinius IgE antikūnus. Šio etapo metu jokių simptomų nejaučiama, tačiau organizmas tampa „įjautrintas“ ir pasireng...

Mediatorius, reguliuojantis nuotaiką, miegą, apetitą. Daugelio antidepresantų veikimas pagrįstas serotonino kiekio sinapsėse didinimu.

Antibiotikai, kurie veikia konkrečią, nedidelę bakterijų grupę. Jų vartojimas yra pageidautinas, kai ligos sukėlėjas yra nustatytas, nes mažiau kenkia normaliai mikroflorai ir kelia mažesnę atspar...

Sukėlėjas: Bakterija. Požymiai: Prasideda neskausminga opa, vėliau – bėrimai. Komplikacijos: Sunkūs organų pažeidimai po daugelio metų. Gydymas: Antibiotikai.

Biocheminių reakcijų grandinė ląstelėje, prasidedanti hormono prisijungimu prie receptoriaus ir pasibaigianti specifiniu ląstelės atsaku.

Procesas, kurio metu jutimo receptorius vienos formos energiją (dirgiklį) paverčia kita forma – elektriniu nerviniu signalu.

Abipusiai naudinga dviejų skirtingų organizmų sąveika. Žmogaus ir jo žarnyno mikrobiotos santykis yra puikus simbiozės pavyzdys.

Autonominės nervų sistemos dalis, aktyvuojanti organizmą „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight) situacijose. Ji greitina širdies ritmą, didina kraujospūdį, plečia vyzdžius.

Naujų rūšių susidarymas, kai populiacijos gyvena toje pačioje geografinėje teritorijoje, bet tampa reprodukciškai izoliuotos dėl kitų veiksnių.

Mažas tarpas tarp presinapsinės ir postsinapsinės membranos cheminėje sinapsėje.

Membraninė pūslelė presinapsinio neurono aksono galūnėlėje, kurioje kaupiamas ir saugomas mediatorius.

Specializuota jungtis tarp dviejų neuronų arba tarp neurono ir efektorinės ląstelės (raumeninės, liaukinės), per kurią perduodamas signalas.

Specializuotų ląstelių grupė dešiniajame prieširdyje, veikianti kaip natūralus širdies ritmo vedlys. Generuoja elektrinius impulsus, sukeliančius širdies susitraukimus.

Biologijos šaka, tirianti organizmų įvairovę ir jų evoliucinius giminystės ryšius.

Širdies raumens susitraukimo fazė, kurios metu kraujas išstumiamas iš skilvelių.

Augalinės kilmės angliavandeniai, kurių organizmas nevirškina. Gerina žarnyno veiklą, suteikia sotumo jausmą ir yra maistas gerosioms bakterijoms.

Sudėtinis angliavandenis, kurio žmogus nevirškina. Būtinas normaliai žarnyno veiklai, suteikia sotumo jausmą. Randamas daržovėse, vaisiuose, pilno grūdo produktuose.

Augalinės kilmės angliavandeniai, kurių žmogaus organizmas negali suvirškinti. Jos yra svarbios normaliai žarnyno veiklai, nes skatina peristaltiką ir yra maistas gerosioms bakterijoms.

Organizmai, kurie ardo negyvas organines medžiagas ir grąžina neorganines medžiagas atgal į aplinką. Pavyzdžiui, bakterijos ir grybai.

Organizmų grupė (daugiausia bakterijos ir grybai), kuri skaido negyvą organinę medžiagą (nuokritas, lavonus, ekskrementus) iki neorganinių junginių, grąžindami juos į aplinką.

Liežuvio speneliuose esančių chemoreceptorių telkinys, aptinkantis maiste ištirpusias chemines medžiagas ir generuojantis skonio pojūtį.

Raumeninis, maišo formos organas, kuriame maistas yra maišomas su skrandžio sultimis ir pradedami virškinti baltymai.

Skrandžio sienelės gaminamas skystis, kurį sudaro druskos rūgštis (HCl), fermentas pepsinas ir gleivės.

Sinapsė, kurioje mediatorius sukelia postsinapsinės membranos hiperpoliarizaciją (pvz., atidaro Cl⁻ kanalus) ir sumažina tikimybę, kad kils veikimo potencialas.

Modelis, paaiškinantis organinių medžiagų transportą karniena. Cukrus aktyviai perkraunamas į rėtinius indus (šaltinis), dėl osmoso ten plūsta vanduo, sukuriantis aukštą hidrostatinį slėgį, kuris...

Galvos smegenų dalis, atsakinga už judesių koordinaciją, pusiausvyrą ir raumenų tonuso palaikymą.

Galvos smegenų dalis, jungianti smegenis su nugaros smegenimis ir reguliuojanti gyvybiškai svarbias funkcijas (kvėpavimą, širdies veiklą, kraujospūdį).

Negrįžtama visų galvos smegenų veiklos baigtis, teisiškai prilyginama žmogaus mirčiai. Tai pagrindinė sąlyga organų donorystei po mirties.

Genų redagavimas paciento kūno (somatinėse) ląstelėse, siekiant išgydyti ligą. Poveikis nepaveldimas.

Genų redagavimas, atliekamas su paciento kūno (somatinėmis) ląstelėmis (pvz., kraujo, odos). Genetiniai pokyčiai nėra paveldimi.

Mutacija, įvykstanti kūno (somatinėse) ląstelėse. Ji neperduodama palikuonims, tačiau gali turėti įtakos individui, pavyzdžiui, sukelti vėžį.

Periferinės nervų sistemos dalis, valdanti valingus griaučių raumenų judesius ir perduodanti jutiminę informaciją iš odos, raumenų ir sąnarių.

Klonavimo technika, kai somatinės ląstelės branduolys perkeliamas į kiaušialąstę, iš kurios pašalintas jos pačios branduolys.

Hipofizės gaminamas hormonas, skatinantis kūno augimą, ypač kaulų ir raumenų.

Riebalai, kurių perteklius gali didinti „blogojo“ cholesterolio kiekį ir širdies ligų riziką. Dažniausiai randami gyvūninės kilmės produktuose (sviestas, riebi mėsa).

Riebalų rūgštis, kurios anglies atomų grandinėje nėra dvigubųjų ryšių.

Evoliucinis procesas, kurio metu iš vienos pradinės rūšies atsiranda viena ar daugiau naujų, genetiškai skirtingų rūšių.

Spermatozoidų gamyba sėklidžių sėkliniuose kanaliukuose. Prasideda lytinės brandos metu ir tęsiasi visą gyvenimą.

RNR procesingo etapas, kurio metu pašalinami intronai ir sujungiami egzonai.

Mutacija, atsirandanti natūraliai, be išorinių mutagenų poveikio, dažniausiai dėl klaidų ląstelės DNR replikacijos metu.

Skysčio pripildyta, spirale susukta struktūra vidinėje ausyje. Joje yra Kortijaus organas su plaukuotosiomis ląstelėmis, kurios garso virpesius paverčia nerviniais impulsais.

Gamtinės atrankos tipas, kai pirmenybė teikiama vidutiniams fenotipo variantams, atmetant kraštutinius. Palaiko esamą būseną (status quo).

Kodonas AUG, kuris žymi transliacijos pradžią ir koduoja aminorūgštį metioniną.

Raumeninis vamzdis, jungiantis ryklę su skrandžiu. Pagrindinė funkcija – peristaltikos būdu nustumti maisto kąsnį į skrandį.

Lipidas, kurio struktūros pagrindą sudaro keturi sujungti anglies žiedai (pvz., cholesterolis, testosteronas).

Hidrofobiniai (lipofiliniai) hormonai, sintetinami iš cholesterolio. Pavyzdžiai: lytiniai hormonai (estrogenai, testosteronas), antinksčių žievės hormonai (kortizolis, aldosteronas).

Tolima DNR seka eukariotuose, kuri, prisijungus aktyvatoriui, smarkiai padidina specifinio geno transkripcijos greitį.

Kodonas (UAA, UAG arba UGA), kuris nekoduoja aminorūgšties ir signalizuoja transliacijos pabaigą.

Paskutinė virškinamojo trakto dalis. Pagrindinės jos funkcijos – vandens ir mineralinių medžiagų įsiurbimas atgal į organizmą ir išmatų formavimas.

Skystas chloroplasto vidinis turinys, supantis tilakoidus. Jame vyksta Kalvino ciklas.

Gyvūnai, turintys stuburą ir kaukolę. Priklauso chordinių tipui. Pavyzdžiai: žuvys, varliagyviai, ropliai, paukščiai, žinduoliai.

Labai retas paveldėjimo tipas, kai požymis perduodamas tik iš tėvo visiems sūnums. Dažniausiai susijęs su vyriško vaisingumo genais.

Genas, esantis lytinėje chromosomoje (dažniausiai X).

Požymių, kuriuos lemia lytinėse chromosomose esantys genai, paveldėjimo dėsningumai.

Toks mitybos būdas, kai organizmas gauna visas reikalingas maistines medžiagas (baltymus, angliavandenius, riebalus, vitaminus, mineralus) tinkamomis proporcijomis.

Molekulė, kurią veikia fermentas.

ATP sintezės būdas, kai fermentas tiesiogiai perkelia fosfato grupę nuo substrato molekulės ant ADP. Vyksta glikolizėje ir Krebso cikle.

Toksiški metalai, tokie kaip švinas (Pb), gyvsidabris (Hg), kadmis (Cd), kurie, patekę į aplinką, kaupiasi organizmuose ir sukelia apsinuodijimus.

Bakterijos padermė, kuri yra atspari daugeliui skirtingų antibiotikų. Tokių bakterijų sukeltas infekcijas yra ypač sunku gydyti.

Po apvaisinimo iš sėklapradžio išsivystęs darinys, sudarytas iš gemalo, endospermo ir sėklos luobelės. Tai augalo plitimo ir išlikimo stadija.

Struktūra mezginėje, kurios gemaliniame maišelyje yra moteriškoji lytinė ląstelė – kiaušialąstė.