Sąvokų žodynas

Jungtinė Karalystė oficialiai išstojo iš Europos Sąjungos 2020 m. sausio 31 d.

Lietuva į Europos Sąjungą (ES) įstojo 2004 m. gegužės 1 d., kartu su devyniomis kitomis valstybėmis.

Lietuva į Jungtinių Tautų Organizaciją buvo priimta 1991 m. rugsėjo 17 d., atkūrusi nepriklausomybę.

Lietuva visateise NATO (Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos) nare tapo 2004 m. kovo 29 d.

Napoleonas Bonapartas Prancūzijos imperatoriumi pasiskelbė ir buvo karūnuotas 1804 m. gruodžio 2 d.

Nors tikslios datos nėra, viduramžių pabaiga dažniausiai siejama su tokiais įvykiais kaip Konstantinopolio žlugimas (1453 m.), Amerikos atradimas (1492 m.) arba Reformacijos pradžia (1517 m.).

Europoje Antrasis pasaulinis karas baigėsi 1945 m. gegužės 8 d., Vokietijai pasirašius besąlyginės kapituliacijos aktą. Pasaulyje karas galutinai baigėsi 1945 m. rugsėjo 2 d., kai kapituliavo...

Šaltojo karo pabaiga dažniausiai siejama su Berlyno sienos griuvimu 1989 m. ir Sovietų Sąjungos subyrėjimu 1991 m.

Lietuviškos spaudos draudimas lotyniškais rašmenimis carinės Rusijos valdžios buvo įvestas 1864 m. ir truko iki 1904 m.

Lietuvos valstybės susikūrimo data laikomas 1253 m. liepos 6 d., kai buvo karūnuotas pirmasis ir vienintelis Lietuvos karalius Mindaugas.

Prūsija kaip valstybinis darinys buvo oficialiai panaikinta Antrojo pasaulinio karo laimėtojų 1947 m., padalijus jos teritorijas tarp Sovietų Sąjungos, Lenkijos ir Vokietijos.

Baudžiava Rusijos imperijai priklausiusioje Lietuvos dalyje buvo panaikinta 1861 m. caro Aleksandro II manifestu.

Antrasis pasaulinis karas prasidėjo 1939 m. rugsėjo 1 d., kai nacistinė Vokietija užpuolė Lenkiją.

Pirmasis pasaulinis karas prasidėjo 1914 m. liepos 28 d., kai Austrija-Vengrija paskelbė karą Serbijai.

Abiejų Tautų Respublika buvo padalyta tris kartus: 1772 m., 1793 m. ir 1795 m. Po trečiojo padalijimo valstybė nustojo egzistuoti.

Abiejų Tautų Respublika galutinai žlugo 1795 m., kai po trečiojo padalijimo Rusija, Prūsija ir Austrija pasidalijo visas likusias jos žemes.

Jogaila stiprino valstybę sudarydamas Krėvos sutartį (1385 m.) su Lenkija, pradėdamas oficialų Lietuvos krikštą (1387 m.) ir kartu su Vytautu pasiekdamas lemiamą pergalę Žalgirio mūšyje (1410 m.) prie...

Mindaugas stiprino valstybę suvienydamas lietuvių žemes, priimdamas krikštą (1251 m.) ir karūnuodamasis Lietuvos karaliumi (1253 m.). Šie veiksmai įtvirtino Lietuvos valstybę tarptautinėje arenoje ir...

Antrojo pasaulinio karo metu Prancūzijos pasipriešinimo kovotojai (partizanai), kovoję prieš nacių okupaciją, buvo vadinami Maki (pranc. Maquis).

Vokietijos imperatoriaus titulas (nuo 1871 m. iki 1918 m.). Tuo metu Vokietiją valdė kaizeris Vilhelmas II.

Protestantizmo šaka, pagrįsta Žano Kalvino mokymu. Ypač pabrėžia Dievo visagalybę ir predestinacijos (išankstinio nulemtumo) doktriną. Istoriškai buvo populiarus tarp LDK didikų (Radvilų), taip pa...

XVII a. Prancūzijos pirmasis ministras, laikomas vienu iš „raison d'État“ politikos pradininkų. Nors buvo katalikų dvasininkas, Trisdešimties metų kare rėmė protestantus, kad susilpnintų pagrindin...

Vokiečių filosofas, socializmo ir komunizmo ideologas. Kartu su F. Engelsu parašė „Komunistų partijos manifestą“ (1848). Teigė, kad istorijos variklis yra klasių kova.

Frankų karalius, 800 m. karūnuotas Romos imperatoriumi. Jis laikinai suvienijo didžiąją dalį Vakarų Europos ir padėjo pamatus karaliaus ir Bažnyčios sąjungai.

Antikai būdingas politeizmas (daugybės dievų garbinimas), demokratijos ir respublikos idėjų atsiradimas, didelis dėmesys filosofijai, teatrui, sportui, taip pat architektūros ir skulptūros klestėjimas...

Viduramžiams būdinga feodalinė visuomenės struktūra, riterių kultūra, Bažnyčios dominavimas, kryžiaus žygiai ir gotikinės architektūros stilius.

Žmogaus teises Lietuvoje gina teismai, Seimo kontrolierių įstaiga, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga ir įvairios nevyriausybinės organizacijos.

Pirmąjį pasaulinį karą laimėjo Antantės sąjunga, kurios pagrindinės narės buvo Prancūzija, Didžioji Britanija, Rusijos imperija (iki 1917 m.), o vėliau – JAV ir Italija.

Lietuvoje įstatymus leidžia Seimas. Išskirtiniais atvejais įstatymai gali būti priimami ir referendumu.

Lietuvos Respublikos prezidentą tiesioginiuose, slaptuose rinkimuose renka visi balsavimo teisę turintys Lietuvos Respublikos piliečiai.

Pirmajame pasauliniame kare kovojo du pagrindiniai kariniai blokai: Antantė (Didžioji Britanija, Prancūzija, Rusija, vėliau JAV ir kt.) ir Centrinės Valstybės (Vokietija, Austrija-Vengrija, Os...

Viduramžiais didžiausias ir svarbiausias turtas buvo žemė. Žemės valdymas tiesiogiai lėmė asmens galią, statusą ir pajamas.

ATR yra Abiejų Tautų Respublikos, federacinės valstybės, kurią po Liublino unijos 1569 m. sudarė Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė ir Lenkijos karalystė, trumpinys.

Antika – tai Senovės Graikijos ir Senovės Romos civilizacijų laikotarpis, trukęs maždaug nuo VIII a. pr. Kr. iki V a. po Kr. Ši epocha padėjo pagrindus Vakarų civilizacijos filosofijai, menui, mokslui...

Apšvieta – tai XVIII a. Europos intelektualinis ir kultūrinis judėjimas, kurio atstovai (filosofai) teigė, kad svarbiausia yra žmogaus protas, mokslas ir švietimas. Apšvietos idėjos skatino kritiškai...

Konstitucija yra pagrindinis, aukščiausią teisinę galią turintis valstybės įstatymas. Ji apibrėžia valstybės santvarką, valdžios institucijų galias ir piliečių pagrindines teises bei pareigas.

NVS yra po Sovietų Sąjungos subyrėjimo 1991 m. susikūręs regioninis tarptautinis susivienijimas, jungiantis kai kurias buvusias sovietines respublikas. Lietuva, Latvija ir Estija niekada nebuvo NVS na...

Prometėjas yra graikų mitologijos titanas, kuris, pasak mito, pavogė iš dievų ugnį ir atidavė ją žmonėms. Jis laikomas žmonijos gynėju, maištininku ir kančios dėl kilnaus tikslo simboliu.

Renesansas (Atgimimas) – tai XIV–XVI a. Europos kultūros, meno ir mokslo epocha, prasidėjusi Italijoje. Jai būdingas grįžimas prie Antikos idealų, humanizmas ir didelis dėmesys žmogui.

SSRS arba Sovietų Sąjunga buvo totalitarinė, komunistų valdoma valstybė, egzistavusi nuo 1922 m. iki 1991 m. Ji buvo okupavusi Lietuvą ir kitas Baltijos šalis.

Bolševikai buvo radikali Rusijos socialdemokratų darbininkų partijos frakcija, vadovaujama Vladimiro Lenino. 1917 m. spalį jie įvykdė perversmą ir užgrobė valdžią Rusijoje.

Demografinis sprogimas yra staigus ir labai spartus gyventojų skaičiaus didėjimas, įvykstantis dėl smarkiai išaugusio gimstamumo ir sumažėjusio mirtingumo.

Demokratinė valstybė yra tokia valdymo forma, kurioje valdžios šaltinis yra tauta, o valdžia įgyvendinama per laisvus ir sąžiningus rinkimus. Joje užtikrinamos žmogaus teisės ir valdžių padalijimo pri...

Emigracija yra procesas, kai asmuo išvyksta iš savo gimtosios šalies nuolat gyventi į kitą valstybę.

Fašizmas yra XX a. pirmoje pusėje Italijoje susiformavusi kraštutinių dešiniųjų politinė ideologija ir valdymo forma, kuriai būdingas autoritarizmas, nacionalizmas, militarizmas ir lyderio kultas.

Feodalizmas yra viduramžių Europai būdinga visuomeninė ir politinė santvarka, pagrįsta žemės nuosavybės teise ir vasaliniais senjorų (žemės savininkų) bei vasalų (gaunančių žemę už tarnybą) santykiais...

Ideologija yra sistemiška idėjų, įsitikinimų ir vertybių visuma, kuri paaiškina pasaulį ir siūlo tam tikrą visuomenės, politikos ar ekonomikos modelį. Pavyzdžiui, liberalizmas, komunizmas, konservatiz...

Liberalizmas yra politinė ir socialinė filosofija, pabrėžianti individo laisvę, teisinę lygybę ir valdžios ribojimą. Liberalai pasisako už žmogaus teises, demokratiją ir laisvąją rinką.

Luomai – tai istoriškai susiklosčiusios visuomenės grupės, turinčios skirtingas teises, pareigas ir privilegijas, nustatytas įstatymais ir papročiais. Viduramžių Europoje pagrindiniai luomai buvo dvas...

Nacionalizmas yra ideologija ir politinis judėjimas, teigiantis, kad svarbiausia vertybė yra tauta ir jos interesai. Jis pabrėžia tautos vienybę, kultūrinį išskirtinumą ir siekį turėti savo valstybę.

Tautybė nurodo asmens priklausomybę tam tikrai etninei grupei ar tautai, pagrįstą bendra kalba, kultūra, istorija ir kilme. Ji skiriasi nuo pilietybės, kuri yra teisinis ryšys su valstybe.

Totalitarizmas yra politinis režimas, kuriuo siekiama visiškos (totalinės) valstybės kontrolės visose visuomenės gyvenimo srityse, slopinant bet kokią opoziciją ir asmens laisves.

Tėvynė yra gimtasis kraštas, šalis, kurioje žmogus gimė, užaugo ir su kuria jaučia istorinį, kultūrinį ir emocinį ryšį. Tai vieta, kurią žmogus laiko savais namais.

Urbanizacija yra procesas, kai didėja miestų ir miesto gyventojų skaičius bei auga miestų vaidmuo visuomenės gyvenime. Tai apima tiek gyventojų kėlimąsi į miestus, tiek miestietiško gyvenimo būdo plit...

Viduramžiai – tai istorinis laikotarpis Europos istorijoje, trukęs nuo Vakarų Romos imperijos žlugimo V a. iki Renesanso pradžios XV a. Šiam laikotarpiui būdinga feodalinė santvarka ir stipri krikščio...

Činšas yra istorinis terminas, reiškiantis kasmetinę duoklę arba piniginį mokestį, kurį valstietis mokėdavo žemės savininkui (dvarininkui) už teisę naudotis žeme.

Šaltasis karas buvo geopolitinės, ekonominės ir ideologinės konfrontacijos laikotarpis po Antrojo pasaulinio karo (maždaug 1947–1991 m.) tarp dviejų supervalstybių blokų: JAV vadovaujamų Vakarų ir Sov...

Vilniaus universitetą (tuomet vadintą Vilniaus akademija) 1579 m. įkūrė jėzuitų ordinas, gavęs karaliaus Stepono Batoro ir popiežiaus Grigaliaus XIII patvirtinimus.

Istorijos kryptis, tirianti ne didžiuosius politinius įvykius, o eilinių žmonių gyvenimą: buitį, mitybą, higieną, šeimos santykius, laisvalaikį.

Didžiausia krikščionybės šaka, kurios dvasinis centras yra Vatikanas, o aukščiausias vadovas – popiežius. Pripažįsta septynis sakramentus, šventųjų kultą, kunigų celibatą. Įsitvirtinusi Vakarų...

Tarpukario Lietuvos (1918–1940 m.) laikinosios sostinės Kauno architektūros stilius. Tai optimizmo, progreso ir europietiškumo simbolis, sujungęs tarptautinio modernizmo principus (funkcionalumą,...

Trečiasis Lietuvos prezidentas (1926 m.), valstietis liaudininkas. Jo demokratiška, liberali vyriausybė buvo nuversta per 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą.

Senovės Graikijos ir Romos meno, literatūros, architektūros ir filosofijos idėjų visuma, kuri vėlesnių epochų (pvz., Renesanso, Klasicizmo) buvo laikoma pavyzdžiu ir etalonu.

Socialinė grupė, išsiskirianti pagal ekonominę padėtį (nuosavybės turėjimą, pajamų šaltinį). Priklausomybė klasei nėra paveldima, teoriškai įmanomas perėjimas iš vienos klasės į kitą.

XIX a. pradžios Austrijos kancleris, Vienos kongreso pagrindinis architektas. Konservatorius, siekęs atkurti senąją monarchinę tvarką, slopinti revoliucijas ir sukurti ilgalaikę taikos sistemą Eur...

Nors ATR turėjo renkamą valdovą ir Seimą, ji nelaikoma demokratiška šiuolaikine prasme, nes politines teises turėjo tik nedidelė visuomenės dalis – bajorai (šlėkta). Didžioji dauguma gyventojų, valsti...

Pagrindinės Prancūzijos revoliucijos (1789 m.) priežastys buvo didelė socialinė nelygybė tarp luomų, valstybės finansų krizė, absoliutinės monarchijos neefektyvumas ir Apšvietos idėjų plitimas.

Pagrindinės karo priežastys buvo imperialistinių valstybių konkurencija dėl kolonijų ir įtakos, agresyvus nacionalizmas, ginklavimosi varžybos ir sudėtinga karinių sąjungų sistema Europoje.

Abiejų Tautų Respublika žlugo dėl vidinių priežasčių, tokių kaip bajorų savivalė ir karaliaus valdžios silpnumas, bei išorinių – kaimyninių valstybių (Rusijos, Prūsijos, Austrijos) karinės agresijos i...

Tarptautinės sistemos principas, kai valstybės susitaria, kad agresija prieš vieną narę yra laikoma agresija prieš visas, ir visos narės įsipareigoja bendrai gintis. Tai buvo Tautų Sąjungos veiklo...

Po 1492 m. Kristupo Kolumbo kelionės prasidėjęs masinis ir precedento neturintis augalų, gyvūnų, technologijų, žmonių ir ligų judėjimas tarp Senojo Pasaulio (Europos, Azijos, Afrikos) ir **Naujojo...

Viešas mirusio asmens ar praeities įvykio atminimo pagerbimas (pvz., minėjimas, paminklo atidengimas, tylos minutė). Tai svarbi istorinės atminties palaikymo priemonė.

Kitas, neoficialus bolševikų partijos pavadinimas, vėliau tapęs oficialiu.

Totalitarinė ideologija, siekianti sukurti beklasę visuomenę, panaikinant privačią nuosavybę. Praktikoje (SSRS, Kinijoje) tai virto brutalia vienos partijos diktatūra, paremta masiniu teroru.

Laikina ginkluota bajorų sąjunga, sudaryta tam tikram politiniam tikslui pasiekti. Konfederacijos Seime sprendimai buvo priimami balsų dauguma, taip apeinant liberum veto.

Skirtingų krikščioniškų tikėjimų (konfesijų) ir kitų religijų sambūvis vienoje valstybėje. Būdingas LDK, kurioje sugyveno katalikai, stačiatikiai, protestantai, žydai, musulmonai.

Kitas 1863–1864 m. sukilimo vadas, atstovavęs radikalesniam, „raudonųjų“ sparnui. Skelbė valstiečių lygybę ir teisę į žemę. Pakartas Lukiškių aikštėje.

Pagrindinis valstybės įstatymas, nustatantis valdymo tvarką, institucijas ir piliečių teises bei pareigas.

Valdymo forma, kurioje monarcho valdžią riboja Konstitucija ir Parlamentas. Monarchas yra valstybės simbolis, bet reali galia priklauso renkamai atstovybei.

Katalikų Bažnyčios atsakas į Reformaciją. Tai buvo reformų ir priemonių visuma, siekiant sustabdyti protestantizmo plitimą ir atnaujinti pačią Bažnyčią.

1990 m. kovo 11 d. Aukščiausioji Taryba priėmė aktą „Dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo“, atkurdama 1940 m. sovietų okupuotos Lietuvos Respublikos nepriklausomybę.

Bermontininkai – tai po karo Lietuvoje likusių vokiečių karių ir rusų baltagvardiečių (kovojusių prieš bolševikus) junginys, vadovaujamas Pavelo Bermonto-Avalovo. Jie plėšikavo ir siekė nuversti Lietu...

1918 m. pabaigoje bolševikai įsiveržė į Lietuvą ir užėmė Vilnių. Laikinoji vyriausybė persikėlė į Kauną. Su Vokietijos karininkų ir karių pagalba, Lietuvos kariuomenei-savanoriams pavyko sustabdyt...

Pats skaudžiausias ir sudėtingiausias konfliktas. Lenkija siekė prisijungti Vilniaus kraštą. 1920 m. rudenį, Lenkijai suvaidinus „sukilimą“, generolo Liucjano Želigovskio vadovaujama kariuomenė **užgr...

Matomas gamtinės aplinkos pakeitimas dėl žmogaus veiklos. Ikimoderniaisiais laikais tai labiausiai pasireiškė per miškų pavertimą ariama žeme, pelkių sausinimą ir gyvenviečių plėtrą. Valakų reform...

Istorinis veikalas, kuriame įvykiai aprašomi griežta chronologine tvarka (metai po metų). Būdingas Viduramžiams, dažnai subjektyvus ir didaktiškas.

Procesas, kurio metu totalitarinė valstybė pajungia visą kultūrinį gyvenimą (meną, literatūrą, mokslą, švietimą) vienai valdančiajai ideologijai. Kultūra tampa ne saviraiškos, o **propagandos ir m...

Karinės mokyklos studentai, kurie buvo viena iš nedaugelio Laikinąją vyriausybę gynusių pajėgų per Spalio perversmą.

Vincas Kudirka yra Lietuvos himno – „Tautiškos giesmės“ – autorius, taip pat svarbus tautinio atgimimo veikėjas, laikraščio „Varpas“ įkūrėjas ir redaktorius.