19 tema
Žmogaus santykis su gamta senovėje ir ikimoderniaisiais laikais
Įvadas: žmogus prieš gamtą ar gamtoje?
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Senovės žmogui gamta buvo viskas: namai, maisto šaltinis, dievybė ir didžiausias priešas. Griaustinis buvo dievų pyktis, sausra – bausmė, o derlinga žemė – malonė. Santykis su aplinka buvo grįstas prisitaikymu ir pagarba jėgoms, kurių neįmanoma kontroliuoti.
Tačiau pamažu viskas keitėsi. Išmokę įdirbti žemę, prijaukinę gyvulius, suvedę drėkinimo kanalus, žmonės pradėjo ne tik imti iš gamtos, bet ir ją keisti pagal savo poreikius. Šis procesas, vadinamas gamtos įvaldymu, tapo viena pagrindinių žmonijos progreso varomųjų jėgų.
Šioje pamokoje tyrinėsime šį dvilypį ir sudėtingą santykį ikiindustrinėje epochoje. Aiškinsimės, kaip žmogaus veikla keitė kraštovaizdį, ir kaip nematomos gamtos jėgos – ligos ir mikrobai – keitė pačią žmonijos istoriją. Nuo maro, ištuštinusio Europos miestus, iki bulvės, pakeitusios jos gyventojų skaičių – tai pasakojimas apie nuolatinę žmogaus ir gamtos sąveiką.
Žmogaus ir aplinkos sąveikos sąvokos
Procesas, kurio metu žmonės, pasitelkdami technologijas ir organizuotumą, pradeda kontroliuoti ir keisti gamtinę aplinką savo poreikiams tenkinti. Pavyzdžiai: žemdirbystė, gyvulių prijaukinimas, miškų kirtimas, drėkinimo sistemų įrengimas.
Užkrečiamos ligos, kurias sukelia mikroorganizmai (bakterijos, virusai). Iki moderniosios medicinos atsiradimo jos buvo galinga gamtos jėga, sukeldavusios masines epidemijas (pandemijas), kurios drastiškai paveikdavo demografiją, ekonomiką ir net visuomenės psichologiją.
Po 1492 m. Kristupo Kolumbo kelionės prasidėjęs masinis ir precedento neturintis augalų, gyvūnų, technologijų, žmonių ir ligų judėjimas tarp Senojo Pasaulio (Europos, Azijos, Afrikos) ir Naujojo Pasaulio (Amerikos žemynų). Tai sukėlė didžiausią globalią ekologinę transformaciją istorijoje.
Matomas gamtinės aplinkos pakeitimas dėl žmogaus veiklos. Ikimoderniaisiais laikais tai labiausiai pasireiškė per miškų pavertimą ariama žeme, pelkių sausinimą ir gyvenviečių plėtrą. Valakų reforma LDK yra puikus planingos kraštovaizdžio kaitos pavyzdys.
Buboninio maro pandemija, pasiekusi Europą XIV a. viduryje ir, manoma, pražudžiusi nuo trečdalio iki pusės žemyno gyventojų. Tai katastrofiškiausias demografinis įvykis Europos istorijoje.
XVI a. viduryje LDK įvykdyta žemės reforma, kuria valstiečių žemė buvo išmatuota ir padalyta standartiniais sklypais – valakais. Tai leido efektyviau rinkti mokesčius, įtvirtino baudžiavą ir radikaliai pakeitė Lietuvos kraštovaizdį, suformuodama iki šiol matomą trilaukę sistemą.
Apibrėžimų nėra.
Interaktyvus žemėlapis: kaip viena kelionė pakeitė pasaulį
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Kristupo Kolumbo kelionė 1492 m. sujungė du pasaulius, kurie tūkstančius metų vystėsi atskirai. Prasidėjo „Kolumbo mainai“, kurie amžiams pakeitė ne tik abiejų žemynų ekosistemas, bet ir mitybos įpročius, ekonomiką bei demografiją. Panagrinėkime svarbiausius šių mainų elementus.
Kolumbo mainai
| Iš Senojo Pasaulio (Europos) į Naująjį (Ameriką) | Poveikis Amerikai |
|---|---|
| Gyvūnai: Arkliai, galvijai, kiaulės, avys. | Revoliucija. Arkliai pakeitė vietinių genčių medžioklės ir karybos būdus. Galvijai ir kiaulės tapo svarbiu maisto šaltiniu, bet kartu ir konkurencija vietinei faunai. |
| Augalai: Kviečiai, cukranendrės, kava, ryžiai. | Plantacijų ekonomika. Cukranendrės ir kava tapo pagrindu didžiulėms plantacijoms, kuriose buvo išnaudojami vergai. Kviečiai pamažu tapo svarbia grūdine kultūra. |
| Ligos: Raupai, tymai, gripas, maras. | Katastrofa. Amerikos gyventojai neturėjo imuniteto šioms ligoms. Manoma, kad per pirmąjį šimtmetį po Kolumbo atvykimo nuo epidemijų mirė iki 90 % vietinių gyventojų. |
| Iš Naujojo Pasaulio (Amerikos) į Senąjį (Europą) | Poveikis Europai |
|---|---|
| Augalai: Kukurūzai, bulvės, pomidorai, kakava, tabakas, pupelės. | Demografinis sprogimas. Itin derlingos ir maistingos bulvės bei kukurūzai tapo Europos varguomenės pagrindiniu maistu, padėjusiu išvengti bado ir lėmusiu spartų gyventojų augimą. |
| Gyvūnai: Kalakutai. | Mitybos paįvairinimas. Kalakutas tapo populiariu naminiu paukščiu ir šventiniu patiekalu. |
| Ligos: Sifilis (spėjama). | Nauja grėsmė. Nors kilmė ginčytina, manoma, kad sifilis Europoje išplito būtent po Kolumbo kelionių ir tapo nauja, sunkiai gydoma liga. |
Probleminė analizė: Juodoji mirtis – viduramžių pabaiga?
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
XIV amžiaus viduryje Europą užklupusi buboninio maro pandemija, praminta „Juodąja mirtimi“, buvo neapsakomo masto katastrofa. Tačiau, kaip dažnai nutinka istorijoje, didžiausios krizės tampa ir didžiausių pokyčių katalizatoriais. Įvertinkime Juodosios mirties poveikį viduramžių visuomenei keliais aspektais.
Demografinis poveikis
- Mastai: Per kelerius metus mirė, manoma, nuo 30% iki 50% Europos gyventojų. Kai kuriuose regionuose mirtingumas siekė net 80%. Miestai ir vienuolynai, kur žmonės gyveno susispaudę, nukentėjo labiausiai.
- Pasekmės: Gyventojų skaičius atsistatė tik po 150–200 metų. Ištuštėjo ištisi kaimai, trūko žmonių dirbti žemę, ginti miestus. Tai buvo giliausias demografinis šokas Europos istorijoje.
Ekonominis poveikis
- Darbo jėgos krizė: Dėl masinės depopuliacijos atsirado ūmus darbo jėgos trūkumas. Feodalai nebegalėjo rasti pakankamai valstiečių savo žemėms apdirbti.
- Valstiečių padėties gerėjimas: Išgyvenę valstiečiai atsidūrė stipresnėje derybinėje pozicijoje. Jie galėjo reikalauti didesnių atlyginimų ir geresnių darbo sąlygų. Daug kur baudžiava pradėjo silpnėti, ją keitė piniginė renta.
- Feodalinės sistemos irimas: Darbo jėgos krizė ir išaugusios valstiečių galios sudavė stiprų smūgį klasikinei feodalinei sistemai. Žemvaldžių galia pradėjo mažėti.
Socialinis ir psichologinis poveikis
- Visuomenės sukrėtimas: Masinės mirtys sukėlė paniką, socialinės tvarkos ir moralės irimą. Žmonės apleisdavo sergančius artimuosius, nesilaikė tradicijų.
- Religinis fanatizmas: Dalis žmonių matė marą kaip Dievo bausmę ir griebėsi kraštutinių religingumo formų, pavyzdžiui, flagelantų (savęs plakėjų) judėjimai.
- Atpirkimo ožių paieškos: Ieškodami kaltų, žmonės pradėjo persekioti mažumas. Ypač nukentėjo žydų bendruomenės, kurios buvo melagingai apkaltintos šulinių nuodijimu ir maro platinimu.
- Pasaulėžiūros kaita: Mirties artumas ir beprasmybė pakeitė žmonių požiūrį į gyvenimą. Išplito „memento mori“ (atmink, kad mirsi) tema mene ir literatūroje. Kartu sustiprėjo ir noras džiaugtis gyvenimu čia ir dabar (carpe diem).
Apibendrinamasis klausimas: Įvertinę šiuos poveikius, argumentuokite, ar galima teigti, kad Juodoji mirtis, nors ir будучи siaubinga katastrofa, paspartino viduramžių pabaigą ir atvėrė kelią Renesanso epochos pokyčiams?
Ar mokslo pažanga visada veda į geresnį pasaulį?
Kol kas niekas neatsakė
Būk pirmas ir pasidalink savo mintimis!
Paruošta užbaigimui!
Sveikiname! Užbaigėte visas užduotis šiame mokymosi rinkinyje. Gaukite 100 XP taškų už savo darbą.
Svarbu žinoti:
Kai užbaigsite mokymosi rinkinį, jo nebegalėsite "atbaigti". XP taškai bus pridėti prie jūsų profilio iš karto.
Mokymosi rinkinys užbaigtas
Jūs sėkmingai gavote 100 XP taškų už šį mokymosi rinkinį.
Tęskite mokymąsi
Norėdami gauti XP taškus, užbaikite visas interaktyvias užduotis šioje pamokoje.
% užbaigta
Ką reikia padaryti:
- • Perskaitykite visą pamokos turinį
- • Atsakykite į refleksijos klausimus
- • Palikite komentarą diskusijos temoms
- • Užbaikite visus testus ir praktinius darbus