Antikos pasiekimai ir jų reikšmė Vakarų kultūrai

Kodėl šiuolaikinių teismų rūmų kolonos primena senovės graikų šventyklas? Kodėl teisininkai vis dar vartoja lotyniškas frazes? Kodėl politinėse diskusijose tebesvarstome idėjas, kurias prieš 2500 metų suformulavo barzdoti vyrai, vilkintys togas?

Šioje pamokoje aiškinsimės, kaip senovės Graikijos ir Romos pasiekimai – filosofija, teisė, menas ir mokslas – tapo Vakarų civilizacijos „operacine sistema“. Tai nebuvo atsitiktinumas. Tai buvo idėjų ir inovacijų visuma, kuri pasirodė esanti tokia galinga ir universali, kad jos principus naudojame iki šiol.

Mūsų tikslas – suprasti, kodėl teigiama, kad Vakarų pasaulis stovi ant graikų filosofijos ir romėnų teisės pamatų. Rinksime įrodymus, analizuosime šaltinius ir vertinsime palikimą, kad galėtume argumentuotai atsakyti į šį esminį klausimą.

Didžiausias Antikos graikų pasiekimas buvo ne pastatai ar skulptūros, o mąstymo revoliucija. Jie pirmieji Vakarų pasaulyje nuo mitologinio pasaulio aiškinimo perėjo prie racionalaus. Užuot sakę „žaibas trenkė, nes Dzeusas supyko“, jie pradėjo klausti: „Kas yra žaibas? Kokia jo prigimtis ir priežastis?“

Filosofijos gimimas

Filosofija (gr. philosophia – „išminties meilė“) tapo įrankiu, leidžiančiu sistemingai analizuoti pasaulį. Ji ne tik kėlė klausimus apie gamtą, bet ir apie žmogų, visuomenę, moralę ir pažinimą.

Sokratas, Platonas ir Aristotelis nebuvo tik abstraktūs mąstytojai. Jų idėjos formavo politikus, menininkus ir mokslininkus, o jų iškelti klausimai tebėra aktualūs ir šiandien.

Jei graikai davė pasauliui klausimus, tai romėnai – atsakymus, kaip sugyventi milijonams skirtingų žmonių milžiniškoje imperijoje. Jų genialiausias išradimas buvo ne koliziejai ar akvedukai, o teisė – sistema, kuri taikoma visiems ir užtikrina tvarką.

Romėnų teisės evoliucija atspindi jų pačių raidą: nuo mažo žemdirbių kaimelio iki pasaulinės imperijos. Tai nebuvo staigus atradimas, o šimtmečius trunkantis procesas.

Nuo Dvylikos lentelių iki Justiniano kodekso

Viskas prasidėjo nuo Dvylikos lentelių įstatymų (apie 450 m. pr. Kr.). Tai buvo paprastas, griežtas ir viešai paskelbtas įstatymų rinkinys, kuris turėjo užtikrinti, kad ir patricijai, ir plebėjai žinotų savo teises ir pareigas. Tai buvo pirmas žingsnis link teisės viršenybės principo.

Imperijai plečiantis, teisė tapo sudėtingesnė ir lankstesnė. Atsirado principai, kurie šiandien atrodo savaime suprantami:

• Nekaltumo prezumpcija (įtariamasis laikomas nekaltu, kol jo kaltė neįrodyta).
• Teisė apsiginti teisme.
• Įrodymų, o ne prietarų, svarba.
• Siekis taikyti ne tik įstatymo raidę, bet ir jo dvasią (teisingumą).

Šį milžinišką teisinį palikimą VI a. susistemino ir išsaugojo Bizantijos imperatorius Justinianas I. Jo „Civilinės teisės sąvadas“ (Corpus Iuris Civilis) tapo pagrindu, ant kurio vėliau kūrėsi viduramžių ir moderniosios Europos teisės sistemos.

Panagrinėkime kelias ištraukas iš seniausių romėnų įstatymų. Nors tekstas atrodo archajiškas, jis puikiai atskleidžia to meto visuomenės struktūrą ir vertybes.

Ištraukos:

„Jei kas nors sulaužys kitam kūno dalį ir nesusitars su nukentėjusiuoju, tebūnie jam pritaikytas talionas (akis už akį, dantis už dantį).“

„Jei vagis bus pagautas vagiant naktį ir užmuštas, tebūnie laikoma, kad jis užmuštas teisėtai.“

„Tėvas turi teisę tris kartus parduoti sūnų. Jei tėvas tris kartus parduos sūnų, sūnus tebūnie laisvas nuo tėvo valdžios.“

Klausimai analizei:

1. Socialinė struktūra: Ką šie įstatymai pasako apie šeimos galvos (tėvo) valdžią? Koks požiūris į nuosavybės apsaugą, lyginant su asmens sveikata?
2. Teisingumo samprata: Koks teisingumo principas atsiskleidžia pirmoje ištraukoje? Ar jis jums atrodo teisingas šiandien? Kodėl?
3. Istoriškumas: Kuo šie principai skiriasi nuo šiuolaikinės teisės, pavyzdžiui, nuo nekaltumo prezumpcijos ar valstybės smurto monopolio? Ką šis skirtumas pasako apie visuomenės raidą?

Grįžkime prie pagrindinio klausimo: kodėl teigiama, kad Vakarų civilizacija stovi ant graikų filosofijos ir romėnų teisės pamatų? Po šios pamokos galime suformuluoti argumentuotą atsakymą.

Teiginys: Vakarų civilizacijos pamatus sudaro graikų gebėjimas kelti esminius, universalius klausimus ir romėnų gebėjimas kurti praktiškas, universalias sistemas tvarkai palaikyti.

Graikų indėlis: Mąstymo įrankiai

• Klausimų kėlimas: Graikai išmokė Vakarų pasaulį abejoti, analizuoti ir ieškoti racionalių paaiškinimų. Šis kritinis požiūris yra mokslo ir demokratijos pagrindas.
• Sąvokų aparatas: Tokios sąvokos kaip „demokratija“, „filosofija“, „logika“, „etika“, „politika“ yra graikiškos kilmės. Mes vis dar mąstome jų sukurtomis kategorijomis.
• Žmogaus centras: Graikai pirmieji sutelkė dėmesį į žmogų, jo potencialą ir problemas. Ši humanizmo idėja atgimė Renesanse ir tapo neatsiejama Vakarų kultūros dalimi.

Romėnų indėlis: Tvarkos mechanizmai

• Teisės viršenybė: Idėja, kad niekas, net ir valdovas, nestovi aukščiau įstatymo, yra romėniškas palikimas. Tai – kertinis modernios teisinės valstybės akmuo.
• Privati nuosavybė ir sutartys: Aiškus nuosavybės teisių apibrėžimas ir sutarčių laikymasis leido vystytis sudėtingai ekonomikai. Tai – kapitalizmo pagrindai.
• Valdymo ir administravimo menas: Romėnai sukūrė efektyvią biurokratiją, kelių tinklą ir pilietybės sampratą, kuri leido valdyti milžinišką ir įvairialypę imperiją. Daugelis šių principų buvo pritaikyti vėlesnėms Europos imperijoms ir valstybėms.

Taigi, Antikos palikimas nėra tik muziejuose dūlančios marmuro skeveldros. Tai – gyvos idėjos ir struktūros, kurios iki šiol formuoja mūsų politiką, teisę, mokslą ir net tai, kaip mes suprantame save pačius.