XX amžiaus iššūkiai: demokratija, autoritarizmas, totalitarizmas

Sveiki! 1918 metai Europai atnešė ne tik Pirmojo pasaulinio karo pabaigą, bet ir didžiulį optimizmo pliūpsnį. Žlugo senosios imperijos, o jų vietoje, kaip pavasario gėlės, dygo naujos, nepriklausomos, demokratinės respublikos. Atrodė, kad pagaliau išaušo laisvės, proto ir pažangos amžius, apie kurį svajojo XIX a. idealistai. Lietuva taip pat buvo šio „demokratijos pavasario“ dalis.

Tačiau šis optimizmas truko neilgai. Jau po dešimtmečio Europos politinis klimatas ėmė sparčiai temti. Ekonominės krizės, socialiniai neramumai, karo paliktos traumos ir politinis nestabilumas tapo puikia dirva naujoms, radikalioms ir kraštutinėms ideologijoms. Demokratija, su savo lėtomis diskusijomis ir kompromisais, daugeliui ėmė atrodyti silpna ir neveiksni.

Šiandien mes nersime į patį tamsiausią ir sudėtingiausią XX amžiaus politinių idėjų labirintą. Aiškinsimės, kodėl tarpukariu demokratija patyrė krizę ir kodėl milijonai žmonių patikėjo „tvirtos rankos“ ir paprastų sprendimų pažadais. Mūsų tikslas – aiškiai atskirti tris pagrindinius režimų tipus, kurie formavo to meto pasaulį:

• Demokratiją, kurią bandyta kurti, bet sunkiai sekėsi išlaikyti.
• Autoritarizmą, į kurį pasuko daugelis jaunų valstybių, įskaitant ir Lietuvą.
• Totalitarizmą – naują, XX amžiaus monstrą, gimusį Italijoje, Vokietijoje ir Sovietų Sąjungoje, siekusį ne tik valdyti, bet ir visiškai kontroliuoti žmogaus protą, sielą ir kūną.

Ši pamoka – tai perspėjimas. Tai analizė, kaip ir kodėl visuomenės gali pasukti keliu, vedančiu į katastrofą. Suprasdami šias ideologijas ir jų veikimo mechanizmus, tapsime atsparesni manipuliacijoms ir geriau suprasime laisvės kainą.

Norint suprasti XX a. politinę istoriją, būtina aiškiai atskirti tris pagrindinius valdymo režimus. Jie skiriasi ne tik tuo, kas valdo, bet ir kaip bei kiek giliai valdžia siekia kontroliuoti visuomenę.

Pavyzdžiai:

• Demokratija: Tarpukario Čekoslovakija, Didžioji Britanija, JAV.
• Autoritarizmas: Tarpukario Lietuva (po 1926 m.), Lenkija, Vengrija.
• Totalitarizmas: Fašistinė Italija, Nacistinė Vokietija, Stalino Sovietų Sąjunga.

Išbandykime, kaip supratote režimų skirtumus. Žemiau pateikti teiginiai. Jūsų užduotis – mintyse (o Edukamento platformoje – interaktyviai) priskirti kiekvieną teiginį tam režimui (ar režimams), kuriam jis labiausiai tinka. Kai kurie teiginiai gali tikti keliems režimams.

(Demokratija) <-------------------- (Autoritarizmas) --------------------> (Totalitarizmas)

Teiginiai:

1. Valdžia renkama per laisvus ir sąžiningus rinkimus.
2. Egzistuoja tik viena, valdanti partija.
3. Žmogaus teisės ir laisvės yra saugomos Konstitucijos.
4. Lyderis yra garbinamas kaip neklystantis „Tautos Vadas“.
5. Spauda yra cenzūruojama, siekiant išvengti kritikos valdžiai.
6. Valstybė visiškai kontroliuoja ekonomiką, meną, švietimą ir net šeimos gyvenimą.
7. Politinė opozicija yra legali ir gali laimėti rinkimus.
8. Siekiama politinio stabilumo, bet privatus piliečių gyvenimas neliečiamas, jei jie nesipriešina valdžiai.
9. Slaptoji policija masiškai seka piliečius ir taiko terorą, siekdama įbauginti visą visuomenę.
10. Visi piliečiai privalo laikytis vienos, visaapimančios ideologijos.

Nors nacizmas ir stalinizmas (sovietinis komunizmas) dažnai laikomi politiniais priešais, savo prigimtimi ir metodais jie buvo šiurpinančiai panašūs. Abu buvo totalitariniai režimai, siekę perkurti pasaulį ir žmogų. Tačiau jų ideologiniai pagrindai ir galutiniai tikslai skyrėsi.

Viena sudėtingiausių, bet ir įdomiausių istorijos užduočių – palyginti istorinius reiškinius. Išmokime, kaip struktūruoti atsakymą į tokio tipo klausimą.

Užduotis: „Palyginkite nacistinį ir sovietinį totalitarinius režimus. Nurodykite 2 esminius panašumus ir 1 skirtumą ideologijos ir praktikos lygmeniu.“

Rekomenduojama struktūra:

1. Įžanga: Trumpai apibrėžkite kontekstą – totalitarizmo iškilimą XX a. kaip naują, beprecedentį reiškinį. Užbaikite įžangą teze, kuri apibendrins jūsų atsakymą. Pavyzdys: Nors nacistinė Vokietija ir Stalino Sovietų Sąjunga rėmėsi priešiškomis ideologijomis, jų praktiniai valdymo metodai buvo stulbinančiai panašūs, ypač naudojant terorą ir propagandą, tačiau esminis skirtumas glūdėjo jų požiūryje į pagrindinį visuomenės pertvarkymo principą – rasę arba klasę.

2. Dėstymas – 1 panašumas: Totalinė kontrolė per terorą.

   • Teiginys: Abu režimai naudojo masinį terorą kaip pagrindinį valdymo įrankį.
   • Argumentas 1 (Nacizmas): Apibūdinkite Gestapo, SS veiklą, koncentracijos stovyklų sistemą. Nurodykite, kad teroras buvo nukreiptas į aiškiai apibrėžtas grupes.
   • Argumentas 2 (Stalinizmas): Apibūdinkite NKVD veiklą, Gulago sistemą, Didįjį valymą. Pabrėžkite, kad teroras buvo labiau universalus ir nenuspėjamas, galėjo paliesti bet ką.

3. Dėstymas – 2 panašumas: Propaganda ir lyderio kultas.

   • Teiginys: Abu režimai siekė visiškos proto kontrolės per propagandą ir lyderio kultą.
   • Argumentas 1 (Nacizmas): Paminėkite Hitlerio kaip Fiurerio kultą, masinius renginius, J. Gebelso propagandos ministerijos veiklą.
   • Argumentas 2 (Stalinizmas): Paminėkite Stalino kaip „Tautų Tėvo“ kultą, socialistinio realizmo meną, visišką žiniasklaidos kontrolę.

4. Dėstymas – Esminis skirtumas: Ideologinis pagrindas.

   • Teiginys: Režimų veiksmai buvo paremti fundamentaliai skirtingomis ideologijomis.
   • Argumentas 1 (Nacizmas): Paaiškinkite rasinės ideologijos esmę. Jų tikslas – sukurti rasiškai „švarią“ arijų imperiją. Iš to kyla Holokaustas.
   • Argumentas 2 (Stalinizmas): Paaiškinkite klasinės kovos ideologijos esmę. Jų tikslas – sukurti beklasę komunistinę visuomenę. Iš to kyla kova su „buožėmis“, „kulokais“, „buržuazija“.

5. Išvada: Apibendrinkite savo argumentus ir dar kartą patvirtinkite pradinę tezę. Pabrėžkite, kad nepaisant ideologinių skirtumų, abu režimai savo esme buvo antihumaniški ir nusikalstami.