Iššūkiai pasauliui ir Lietuvai po Šaltojo karo (XX a. pab. – XXI a.)

Sveiki. Šaltojo karo pabaiga ir Berlyno sienos griuvimas 1989 m. sukėlė euforijos bangą. Atrodė, kad pagaliau baigėsi ideologinės kovos, kad liberalioji demokratija nugalėjo ir pasaulio laukia taikos bei klestėjimo era. Politologas Francis Fukuyama net paskelbė garsųjį teiginį apie „istorijos pabaigą“ – ne kaip pasaulio pabaigą, o kaip galutinę Vakarų liberaliosios demokratijos pergalę.

Tačiau šiandien matome, kad viltys buvo pernelyg optimistinės. Dvipolės sistemos griūtis nesukūrė amžinos taikos. Vietoj jos atsirado naujų, kartais dar sunkiau prognozuojamų grėsmių: atsinaujinę etniniai konfliktai, globalus terorizmas ir, galiausiai, autoritarinių revanšistinių valstybių agresijos sugrįžimas. Ši pamoka – apie pastaruosius tris dešimtmečius. Analizuosime, kaip pasaulis išgyveno trumpą JAV dominavimo („unipolinį“) momentą, kaip globalizacija pakeitė mūsų gyvenimus ir kodėl XXI amžiuje vėl tenka kalbėti apie karą Europoje. Tai istorija apie mus ir pasaulį, kuriame gyvename dabar.

Šaltojo karo pabaiga neįvyko per vieną dieną. Tai buvo procesas, kurį lėmė SSRS vidinės problemos ir vieno žmogaus – Michailo Gorbačiovo – sprendimai.

Gorbačiovo reformos ir jų nenumatytos pasekmės

Į valdžią atėjęs 1985 m., Gorbačiovas suprato, kad Sovietų Sąjunga ekonomiškai nebegali konkuruoti su Vakarais ginklavimosi varžybose. Jis inicijavo dvi pagrindines reformas:

• Perestroika (persitvarkymas): Bandymas reformuoti stagnuojančią planinę ekonomiką, įvedant rinkos elementų.
• Glasnost (viešumas): Politikos liberalizavimas, cenzūros mažinimas, leidimas kritikuoti praeitį ir dabartį.

Šios reformos turėjo nenumatytų pasekmių. Viešumas leido okupuotoms tautoms, įskaitant lietuvius, atvirai kalbėti apie nepriklausomybės siekį. Gorbačiovo atsisakymas naudoti jėgą prieš Rytų Europos satelitines valstybes (vadinamoji „Sinatros doktrina“ – „leisti daryti savaip“) sukėlė aksominių revoliucijų bangą 1989 m.

Simbolinė pabaiga: Berlyno sienos griuvimas ir Vokietijos susivienijimas

Ryškiausiu Šaltojo karo pabaigos simboliu tapo Berlyno sienos griuvimas 1989 m. lapkričio 9 d. Po metų, 1990 m. spalio 3 d., padalyta Vokietija vėl tapo viena valstybe. Tai buvo įmanoma tik gavus keturių buvusių okupacinių valstybių (JAV, D. Britanijos, Prancūzijos ir SSRS) sutikimą. Vokietijos susivienijimas demonstravo, kad Europos padalijimas baigėsi.

Po SSRS žlugimo 1991 m. pasaulyje liko viena supervalstybė – JAV. Prasidėjo trumpas „unipolinis momentas“, kai atrodė, kad JAV gali vienašališkai formuoti pasaulio tvarką.

Globalizacija – tai procesas, kurio metu pasaulis tampa vis labiau tarpusavyje susijęs per prekybą, technologijas, informacijos sklaidą ir kultūrinius mainus. Nors ji vyko ir anksčiau, po Šaltojo karo, atsivėrus buvusio komunistinio bloko rinkoms ir sprogus interneto revoliucijai, globalizacija įgavo neregėtą pagreitį.

Globalizacijos privalumai ir trūkumai

Globalizacija yra sudėtingas ir prieštaringas reiškinys. Ji neabejotinai atnešė daug naudos, bet kartu sukūrė ir naujų iššūkių, į kuriuos pasaulis vis dar ieško atsakymų.

Dvipolės sistemos pabaiga atlaisvino ilgai slopintas nacionalistines aistras ir sukūrė erdvę naujo tipo grėsmėms.

Etniniai konfliktai: Jugoslavijos pavyzdys

Šaltojo karo metais komunistinė Jugoslavija jėga laikė kartu skirtingas tautas (serbus, kroatus, bosnius, slovėnus). Žlugus komunizmui, nacionalizmas sprogo su baisia jėga. 1990-ųjų pradžioje prasidėjo kruvini Jugoslavijos karai, kuriuos lydėjo etniniai valymai ir genocidas, pavyzdžiui, Srebrenicos žudynės 1995 m., kai serbų pajėgos išžudė per 8000 bosnių vyrų ir berniukų. Tai parodė, kad net ir Europoje taika nėra garantuota.

Po SSRS žlugimo jos teritorijoje taip pat liko daug užšaldytų konfliktų (pvz., Padniestrėje (Moldova), Kalnų Karabache (tarp Armėnijos ir Azerbaidžano)), kurie bet kada gali vėl įsiplieksti.

Globalus terorizmas: 2001 m. rugsėjo 11-osios atakos

2001 m. rugsėjo 11 d. islamistų teroristinė organizacija „Al-Qaeda“ surengė koordinuotus išpuolius JAV, užgrobdama keleivinius lėktuvus ir nukreipdama juos į Pasaulio prekybos centro bokštus dvynius Niujorke ir Pentagono pastatą Vašingtone. Ketvirtas lėktuvas sudužo Pensilvanijoje, keleiviams pasipriešinus teroristams.

Šis įvykis tapo lūžio tašku tarptautiniuose santykiuose:

• Pasikeitė grėsmės suvokimas: Pagrindiniu priešu tapo nebe valstybės, o transnacionaliniai teroristų tinklai, neturintys aiškios teritorijos.
• Prasidėjo „Karas su teroru“: JAV, vadovaujamos prezidento George'o W. Busho, įsiveržė į Afganistaną (2001 m.), siekdamos sunaikinti „Al-Qaeda“ bazes, ir į Iraką (2003 m.), klaidingai apkaltinusios Saddamą Husseiną masinio naikinimo ginklų laikymu ir ryšiais su teroristais.
• Sugriežtėjo saugumas: Visame pasaulyje buvo sugriežtinta oro uostų kontrolė, išplėstas piliečių sekimas, priimti nauji kovos su terorizmu įstatymai, kartais ribojantys pilietines laisves.

„Unipolinis momentas“ truko neilgai. XXI amžiuje iškilo naujos galios (pvz., Kinija), o Rusija, vadovaujama Vladimiro Putino, pradėjo siekti atkurti prarastą įtaką ir mesti iššūkį Vakarų dominuojamai pasaulio tvarkai.

Putino Rusija: nuo bendradarbiavimo iki konfrontacijos

Atėjęs į valdžią 2000 m., Vladimiras Putinas iš pradžių palaikė santykinai gerus santykius su Vakarais. Tačiau palaipsniui jis konsolidavo valdžią, eliminavo opoziciją, o Rusijos užsienio politika darėsi vis agresyvesnė. NATO plėtra į Rytus ir „spalvotosios“ revoliucijos posovietinėje erdvėje (pvz., Oranžinė revoliucija Ukrainoje 2004 m.) Kremliaus buvo vertinamos kaip tiesioginė grėsmė.

Karas Ukrainoje: lūžis Europos saugume

Konfrontacija pasiekė viršūnę Ukrainoje:

• 2014 m.: Po proeuropietiškos Maidano revoliucijos, nuvertusios prorusišką prezidentą, Rusija aneksavo Krymo pusiasalį ir pradėjo karą Rytų Ukrainoje (Donbase), remdama separatistus. Tai buvo pirmas kartas po Antrojo pasaulinio karo, kai viena Europos valstybė jėga atplėšė kitos valstybės teritoriją.
• 2022 m. vasario 24 d.: Rusija pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą, siekdama nuversti vyriausybę Kijeve ir sunaikinti Ukrainos valstybingumą. Karas tapo didžiausiu kariniu konfliktu Europoje nuo 1945 m.

Ukrainos pasipriešinimas, vadovaujamas prezidento Volodymyro Zelenskio, nustebino pasaulį ir sugriovė Rusijos planus apie greitą pergalę. Vakarų šalys, nors ir nesiunčia savo karių, teikia Ukrainai didžiulę karinę ir finansinę paramą. Karas Ukrainoje galutinai palaidojo Šaltojo karo pabaigos viltis ir grąžino pasaulį į didžiųjų valstybių konfrontacijos erą.

Ši tema yra ypač kompleksinė, todėl svarbu gebėti struktūrizuoti argumentus ir apimti kelis skirtingus periodus bei grėsmių tipus.

Rašinio tema: „Analizuokite tarptautinės saugumo sistemos pokyčius po Šaltojo karo. Įvertinkite, ar pasaulis tapo saugesnis.“

1. Klausimo išskaidymas

• Veiksmažodis: „Analizuokite“ (išskaidykite į dalis) ir „Įvertinkite“ (pateikite savo nuomonę).
• Objektas: „Tarptautinės saugumo sistemos pokyčiai“.
• Laikotarpis: „Po Šaltojo karo“ (nuo ~1990 m. iki dabar).
• Vertinimo kriterijus: „Ar pasaulis tapo saugesnis?“

2. Galimų argumentų linijos

• Argumentai, kodėl pasaulis tapo SAUGESNIS (ypač ankstyvuoju laikotarpiu):

  • Branduolinės grėsmės sumažėjimas: Pasibaigus supervalstybių konfrontacijai, globalaus branduolinio karo grėsmė drastiškai sumažėjo. Pradėtos nusiginklavimo derybos (pvz., START sutartys).
  • Demokratijos plėtra: Daug Rytų Europos šalių tapo demokratinėmis, prisijungė prie NATO ir ES, taip sukuriant didesnę stabilumo zoną Europoje.
  • Sėkmingos tarptautinės intervencijos: Kai kuriais atvejais (pvz., Persijos įlankos karas 1991 m. išlaisvinant Kuveitą) tarptautinė bendruomenė sėkmingai sustabdė agresiją.

• Argumentai, kodėl pasaulis tapo MAŽIAU SAUGUS (arba saugumas tapo kitoks):

  • Naujos grėsmės: Atsirado nevalstybinių veikėjų keliama grėsmė (globalus terorizmas), į kurią tradicinė saugumo sistema nebuvo pasirengusi reaguoti.
  • Regioninių konfliktų išplitimas: Žlugus dvipolei sistemai, atsinaujino seni etniniai ir religiniai konfliktai (Jugoslavija, Ruanda).
  • „Hibridinės“ grėsmės: Išplito dezinformacija, kibernetinės atakos, energetinis šantažas, kuriuos naudoja autoritarinės valstybės, siekdamos destabilizuoti Vakarus.
  • Galios politikos sugrįžimas: Rusijos agresija prieš Ukrainą parodė, kad konvencinis, didelio masto karas Europoje vėl yra realybė, o tarptautinė teisė ir JT sistema yra bejėgės jį sustabdyti.

3. Struktūros planas

• Įžanga: Pristatykite euforiją po Šaltojo karo ir „istorijos pabaigos“ idėją. Iškelkite tezę, pvz.: „Nors Šaltojo karo pabaiga eliminavo globalaus branduolinio karo grėsmę, pasaulis netapo saugesnis – senas, nuspėjamas grėsmes pakeitė naujos, sunkiau valdomos, kaip globalus terorizmas, o galiausiai į tarptautinę areną sugrįžo ir klasikinis tarpvalstybinis karas, paneigęs viltis dėl ilgalaikės taikos.“
• Dėstymas: Kiekvienoje pastraipoje analizuokite skirtingą laikotarpį ar grėsmės tipą: 1) Ankstyvasis optimizmas ir branduolinės grėsmės sumažėjimas. 2) Naujų grėsmių iškilimas 1990-aisiais ir po 9/11 (etniniai konfliktai, terorizmas). 3) Galios politikos sugrįžimas XXI a. ir Rusijos karas prieš Ukrainą kaip didžiausias iššūkis.
• Išvados: Apibendrinkite, kad saugumo samprata po Šaltojo karo kito – nuo valstybių konfrontacijos prie sudėtingesnių ir įvairesnių grėsmių. Galiausiai, pasaulis ne tapo saugesnis, o grėsmės tiesiog įgavo kitokį, galbūt dar pavojingesnį, pobūdį.