17 tema
Lietuvos visuomenės europeizacija ir kultūros raida (XIV–XVIII a.)
Įvadas: kaip atverti langą į Europą?
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Įsivaizduokite XIV amžiaus Lietuvą – paskutinę pagonišką valstybę Europoje, milžinišką, bet daugeliui kaimynų atrodančią svetimą ir laukinę. O dabar persikelkime į XVIII amžiaus Vilnių – miestą, vadinamą „Šiaurės Jeruzale“ ir „Šiaurės Atėnais“, su savu universitetu, baroko architektūros perlais ir visoje Europoje garsiais poetais bei mąstytojais.
Kas nutiko per tuos 400 metų? Kaip Lietuva iš Europos paribio tapo organiška jos kultūrinio ir intelektualinio gyvenimo dalimi? Šioje pamokoje tyrinėsime europeizacijos procesą – ilgą ir sudėtingą kelią, kurį Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė nuėjo priimdama ir savaip interpretuodama Vakarų idėjas, meną ir mokslą. Tai pasakojimas ne apie pasyvų kopijavimą, o apie kūrybingą adaptaciją, kuri sukūrė unikalų LDK kultūrinį veidą.
Lietuvos kultūros raidos sąvokos (XIV–XVIII a.)
Procesas, kurio metu visuomenė perima Vakarų Europos kultūros normas, idėjas, institucijas ir gyvenimo būdą. Lietuvos atveju tai prasidėjo su krikštu ir apėmė rašto kultūros, europietiškų meno stilių (gotikos, renesanso, baroko), švietimo sistemos ir teisinių tradicijų perėmimą.
Visuomenės gyvenimo sritis, apimanti gebėjimą skaityti, rašyti, kurti ir platinti rašytinius tekstus. LDK jos pradžia siejama su kanceliarijų steigimu, mokyklomis, o vėliau – su knygų spausdinimu ir bibliotekų atsiradimu. Raštas tapo pagrindiniu įrankiu plisti naujoms idėjoms.
Įkurtas 1579 m. jėzuitų ordino iniciatyva kaip Vilniaus Akademija. Tai buvo pirmoji aukštojo mokslo įstaiga Rytų Europoje, tapusi svarbiausiu mokslo, švietimo ir kultūros centru, rengusiu vietinį elitą ir palaikiusiu ryšius su Europos universitetais.
XVII–XVIII a. vid. Europoje dominavęs meno stilius, pasižymintis didíngumu, puošnumu, dinamiškomis formomis ir jausmingumu. LDK jis ypač ryškiai pasireiškė bažnyčių architektūroje (Vilniaus baroko mokykla) ir buvo glaudžiai susijęs su kontrreformacija.
XVIII a. antroje pusėje išplitęs meno stilius, įkvėptas Antikos meno. Priešingai nei barokas, jis pabrėžė harmoniją, paprastumą, griežtas proporcijas ir racionalumą. LDK klasicizmas atspindėjo Apšvietos epochos idėjas ir ypač išryškėjo didikų rūmų ir visuomeninių pastatų architektūroje.
Apibrėžimų nėra.
Kelias į Europą: svarbiausios datos
1387 m.
Lietuvos krikštas
Oficialus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įsiliejimas į Vakarų krikščioniškąjį pasaulį. Tai atvėrė kelią Vakarų kultūros, rašto ir meno sklaidai.
1397 m.
Vilniaus katedros mokykla
Įsteigiama pirmoji žinoma mokykla Lietuvoje. Jos tikslas – rengti dvasininkus, gebančius skaityti ir rašyti lotyniškai. Tai rašytinės kultūros pradžia.
1522 m.
Pirmoji spaustuvė Vilniuje
Pranciškus Skorina Vilniuje įkuria pirmąją spaustuvę LDK. Spausdinta knyga tampa pagrindiniu informacijos ir naujų idėjų (humanizmo, Reformacijos) sklaidos varikliu.
1579 m.
Vilniaus Akademijos įkūrimas
Stepono Batoro privilegija jėzuitų kolegija pertvarkoma į universitetą. LDK įgyja autonomišką intelektualinį centrą, galintį rengti vietinį elitą ir konkuruoti su kitais Europos universitetais.
apie 1650–1750 m.
Vilniaus baroko mokyklos klestėjimas
Vilniuje susiformuoja savitas, visoje Europoje pripažintas vėlyvojo baroko architektūros stilius, kurio ryškiausias atstovas – Jonas Kristupas Glaubicas.
Asmenybės, kūrusios LDK kultūrą
Rytų slavų humanistas, mokslo daktaras ir LDK spaudos pradininkas. 1522 m. Vilniuje įkūręs spaustuvę, jis išleido „Mažąją kelionių knygelę“ – pirmąją spausdintą knygą LDK. Jo veikla simbolizuoja Renesanso idėjų ir spaudos technologijų atėjimą į Lietuvą.
Vilniaus universiteto auklėtinis ir profesorius, lenkų ir lotynų kalbomis kūręs poetas, pramintas „Sarmatų Horacijumi“. Jo lotyniška poezija buvo žinoma ir vertinama visoje XVII a. Europoje. Sarbievijaus šlovė įtvirtino Vilniaus universitetą kaip svarbų Europos akademinį centrą.
XVIII a. Vilniuje gyvenęs iškilus žydų rabinas, Talmudo ir Toros komentatorius, vienas didžiausių visų laikų judaizmo autoritetų. Dėl jo veiklos ir įkurtos ješivos (dvasinės akademijos) Vilnius tapo pasauliniu žydų intelektualinio gyvenimo centru ir pelnė „Šiaurės Jeruzalės“ vardą. Jo asmenybė atspindi LDK kultūros įvairovę.
Apibrėžimų nėra.
Vilniaus universitetas: LDK intelektualinis variklis
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Įsivaizduokite, kad norint įgyti aukštąjį išsilavinimą, LDK didikų sūnums tekdavo keliauti į Krokuvą, Prahą ar Boloniją. Tai buvo brangu, ilga ir prieinama tik nedaugeliui. Vilniaus universiteto įkūrimas 1579 m. šią situaciją pakeitė iš esmės.
Kodėl tai buvo esminis lūžis?
| Aspektas | Prieš Universitetą | Po Universiteto įkūrimo |
|---|---|---|
| Elito rengimas | LDK elitas buvo priklausomas nuo užsienio universitetų, perimdavo svetimas tradicijas. | Pradėtas sistemingai rengti vietinis, lojalus valstybei elitas: teisininkai, teologai, valdininkai, mokytojai. |
| Idėjų sklaida | Naujos idėjos (pvz., Reformacija) plito nekontroliuojamai, dažnai keldamos įtampą. | Universitetas tapo pagrindiniu Kontrreformacijos centru ir jėzuitų įrankiu katalikybei stiprinti. Kartu jis buvo ir mokslo naujovių sklaidos vieta. |
| Valstybės prestižas | LDK buvo laikoma kultūriškai atsilikusia nuo kaimynų, ypač Lenkijos. | Universitetas pakėlė LDK prestižą Europoje, įrodydamas jos brandą ir gebėjimą turėti nuosavą aukšto lygio mokslo centrą. |
| Kultūrinė tapatybė | Kultūra buvo fragmentiška, orientuota į atskirus didikų dvarus. | Universitetas konsolidavo LDK intelektualinį potencialą, čia klestėjo literatūra (lotynų, lenkų kalbomis), teatras, spaustuvė leido knygas. |
Trumpas atsakymas:
Remdamiesi šia informacija, suformuluokite atsakymą į klausimą: „Paaiškinkite, kodėl Vilniaus universiteto įkūrimas buvo esminis lūžis Lietuvos kultūros istorijoje.“
Savo atsakyme pabrėžkite bent du aspektus: kaip universitetas pakeitė vietinio elito rengimą ir kaip jis prisidėjo prie LDK, kaip brandžios Europos valstybės, įvaizdžio kūrimo.
Išvados: savitas LDK kultūros veidas
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Lietuvos kelias į Europą nebuvo aklas madų vaikymasis. Tai buvo sudėtingas procesas, kuriame europietiškos idėjos ir formos susipynė su vietinėmis tradicijomis, sukurdamos unikalų kultūrinį lydinį.
-
Katalikiška Europa: Per krikštą ir bažnytines institucijas (mokyklas, universitetą) LDK perėmė lotyniškąją rašto kultūrą, Vakarų teologiją ir meno stilius.
-
Rytų Europa: LDK išlaikė glaudžius ryšius su stačiatikiškuoju pasauliu. Kirilica paremta raštija, bizantinės dailės įtaka ir unitų bažnyčios atsiradimas liudija nuolatinę Rytų ir Vakarų sintezę.
-
Žydiškoji Europa: Vilnius tapo vienu svarbiausių Europos žydų dvasinių centrų, kur klestėjo Talmudo studijos ir formavosi savita litvakų kultūra.
Ši kultūrų sankirta ir yra didžiausias LDK palikimas. Ji įrodo, kad „europeizacija“ gali būti ne asimiliacija, o praturtinantis dialogas, kuriame gimsta naujos, savitos ir gyvybingos kultūros formos.
Paruošta užbaigimui!
Sveikiname! Užbaigėte visas užduotis šiame mokymosi rinkinyje. Gaukite 100 XP taškų už savo darbą.
Svarbu žinoti:
Kai užbaigsite mokymosi rinkinį, jo nebegalėsite "atbaigti". XP taškai bus pridėti prie jūsų profilio iš karto.
Mokymosi rinkinys užbaigtas
Jūs sėkmingai gavote 100 XP taškų už šį mokymosi rinkinį.
Tęskite mokymąsi
Norėdami gauti XP taškus, užbaikite visas interaktyvias užduotis šioje pamokoje.
% užbaigta
Ką reikia padaryti:
- • Perskaitykite visą pamokos turinį
- • Atsakykite į refleksijos klausimus
- • Palikite komentarą diskusijos temoms
- • Užbaikite visus testus ir praktinius darbus