Sąvokų žodynas

Valdymo forma Naujaisiais laikais, kurioje visa valdžia (įstatymų leidžiamoji, vykdomoji ir teisminė) yra sutelkta vieno asmens – monarcho – rankose. Ryškiausias pavyzdys – Liudviko XIV Prancūzija...

Valdymo forma, kai visa valdžia sutelkta vieno asmens – monarcho (karaliaus, imperatoriaus) – rankose. Šūkis: „Valstybė – tai aš“.

Nacistinės Vokietijos lyderis (fiureris), kurio agresyvi užsienio politika, siekis sukurti „gyvybinę erdvę“ (Lebensraum) ir rasinė ideologija tapo pagrindine Antrojo pasaulinio karo priežastimi.

Vokietijos nacionalsocialistų darbininkų partijos (NSDAP) lyderis. 1933 m. tapęs kancleriu, sunaikino demokratiją ir sukūrė totalitarinį režimą, atsakingą už Holokaustą ir Antrąjį pasaulinį karą.

Lietuvos istorikas, labiausiai žinomas kaip populiarios tarpukario „Lietuvos istorijos“ (1936 m.) redaktorius. Šis veikalas formavo visos kartos požiūrį į Lietuvos praeitį ir yra svarbus istoriogr...

Poetas, gimęs Naugarduke, rašęs lenkų kalba, bet save laikęs LDK piliečiu. Ryškiausias romantizmo atstovas ATR kultūroje, poemų „Vėlinės“ ir „Ponas Tadas“ autorius. Jo kūryba įkvėpė 1831 m. ir 186...

Škotų ekonomistas ir filosofas, laikomas klasikinės ekonomikos ir kapitalizmo teorijos pradininku. Svarbiausias veikalas – „Tautų turtas“ (1776).

Centrinė atvira aikštė graikų polyje, tarnavusi kaip turgavietė, susirinkimų ir politinių diskusijų vieta. Demokratijos lopšys.

Romėnų inžinerinis statinys, skirtas tiekti vandenį į miestus iš tolimų šaltinių. Tai jų gebėjimo spręsti praktines problemas simbolis.

Lietuvos komunistų partijos lyderis, atskyręs ją nuo SSRS komunistų partijos. Pirmasis tiesiogiai rinktas Lietuvos prezidentas po nepriklausomybės atkūrimo (1993–1998 m.).

Gedimino sūnūs, pasidalinę valdžia ir sukūrę efektyvų dvivaldystės modelį. Algirdas plėtė LDK į Rytus, Kęstutis gynė etninę Lietuvą nuo kryžiuočių.

Smurtinis, vienašališkas kitos valstybės teritorijos ar jos dalies prijungimas. 1940 m. Lietuva buvo ne tik okupuota, bet ir aneksuota (įtraukta į SSRS sudėtį).

Ilgalaikė JAV ir kai kurių kitų Vakarų valstybių pozicija, teigianti, kad Baltijos šalių okupacija ir įjungimas į SSRS (aneksija) buvo neteisėti, todėl jie niekada oficialiai nepripažino Lietuvos,...

Valdymo forma ankstyvaisiais viduramžiais (V–XI a.), kuriai būdinga silpna centrinė valdžia, feodalinis susiskaldymas, o karalius laikomas „pirmuoju tarp lygių“ (primus inter pares).

Pirmasis (1919–1920) ir paskutinis (1926–1940) Pirmosios Lietuvos Respublikos prezidentas. 1926 m. perversmo lyderis, įvedęs autoritarinį režimą.

Ginkluoti pasipriešinimo judėjimai buvusios ATR žemėse, nukreipti prieš Rusijos imperijos valdžią. Svarbiausi – 1830–1831 m. ir 1863–1864 m. sukilimai.

Veikalas, kuriame analizuojami, interpretuojami ir apibendrinami pirminiai šaltiniai. Pavyzdžiui, mokyklinis vadovėlis, monografija, enciklopedijos straipsnis.

Siūlomas naujos geologinės epochos pavadinimas, pabrėžiantis, kad žmogus tapo pagrindine geologine jėga, darančia poveikį planetos ekosistemoms, klimatui ir paviršiui. Ši epocha siejama su Industr...

Oficiali rasinės segregacijos ir diskriminacijos sistema, veikusi Pietų Afrikos Respublikoje 1948–1994 m., kurioje baltųjų mažuma engė juodaodžių daugumą.

Idėja ir veiksmų visuma, kuria siekiama saugoti gamtą nuo neigiamo žmogaus poveikio. XIX a. ši sąvoka praktiškai neegzistavo – vyravo požiūris, kad gamtos ištekliai yra begaliniai. Tik amžiaus pab...

XVIII a. Europos intelektualinis ir kultūrinis judėjimas, pabrėžęs proto, mokslo ir individualizmo svarbą. Apšvietos mąstytojai siekė pertvarkyti visuomenę ir valdžią remdamiesi racionaliais princ...

Pasižymėjo kolonų orderių (dorėninio, jonėninio, korintinio) sistemomis, harmonija, proporcijomis (Graikija) ir inžineriniais sprendimais, tokiais kaip arkos, skliautai ir kupolai (Roma).

Platono mokinys, Makedonijos karaliaus Aleksandro Didžiojo mokytojas. Skirtingai nuo Platono, jis pabrėžė empirinį stebėjimą ir logiką kaip pagrindinius pažinimo metodus. Jis susistemino daugybę m...

Sisteminga valstybės politika, kuria siekiama primesti ateizmą (netikėjimą Dievu) ir išstumti religiją iš visuomenės gyvenimo. Būdinga SSRS.

Vieši konfliktai tarp skirtingų socialinių grupių, tautų ar valstybių dėl istorinių įvykių interpretacijos. Dažniausiai kyla dėl trauminių patirčių, tokių kaip karai, okupacijos, genocidas.

Valstybės ar bendruomenės specialiai atrinktos ir pabrėžiamos datos, kurios žymi svarbiausius istorinius įvykius ir formuoja bendrą istorinį naratyvą (pvz., vasario 16 d., kovo 11 d., liepos 6 d.)...

Istorikas, politikas, vienas Tautininkų sąjungos ideologų. Kartu su A. Smetona buvo vienas pagrindinių 1926 m. perversmo organizatorių ir pirmasis ministras pirmininkas po jo.

Savivalda; teisė teritoriniam vienetui savarankiškai tvarkyti savo vidaus reikalus (pvz., turėti savo parlamentą, įstatymus, švietimo sistemą), tačiau liekant kitos valstybės sudėtyje.

Valdymo forma, kurioje visa valdžia sutelkta vieno asmens (diktatoriaus) ar nedidelės grupės rankose. Būdingas politinių laisvių varžymas, opozicijos slopinimas, bet, skirtingai nei totalitarizmas...