Sąvokų žodynas

Pagrindinis slopinantis neuromediatorius centrinėje nervų sistemoje. Jis ramina nervų sistemos aktyvumą. Depresantai, pavyzdžiui, alkoholis, sustiprina GABA poveikį.

Molekulė, kuri elektronų pernašos grandinės pabaigoje priima energijos netekusius elektronus. Aerobiniame kvėpavime tai yra deguonis (O₂).

Skystis, susidarantis po reabsorbcijos ir sekrecijos procesų, tekantis į surenkamuosius latakus. Sudėtyje yra vandens, šlapalo, šlapimo rūgšties, kreatinino, druskų pertekliaus. Per parą susidaro **~1...

Specializuota lytinė ląstelė, turinti haploidinį (viengubą, n) chromosomų rinkinį. Vyriška gameta – spermatozoidas, moteriška – kiaušialąstė.

Lytinių ląstelių (gametų) susidarymo procesas mejozės būdu lytinėse liaukose.

Ikizigotinis barjeras, kai spermatozoidas ir kiaušialąstė yra chemiškai nesuderinami ir apvaisinimas neįvyksta.

Audinys, sudarytas iš nediferencijuotų, nuolat besidalijančių ląstelių, atsakingas už augalo augimą. Randamas augimo kūgeliuose (viršūninė meristema) ir stiebo viduje (brazdas).

Organizmai, kurie patys pasigamina organines medžiagas iš neorganinių, naudodami išorinę energiją (dažniausiai saulės). Pavyzdžiui, augalai, dumbliai.

Organizmų grupė, esanti pirmajame mitybos lygmenyje. Tai autotrofai (daugiausia fotosintetinantys augalai, dumbliai, melsvabakterės), kurie patys pasigamina organines medžiagas iš neorganinių.

Pagrindinis evoliucijos variklis. Procesas, kurio metu geriau prie aplinkos prisitaikę individai turi daugiau šansų išgyventi ir susilaukti palikuonių, taip perduodami savo naudingus genus kitoms...

Piršto formos išaugos plonosios žarnos vidinėje sienelėje. Jos smarkiai padidina paviršiaus plotą, kad maisto medžiagų įsiurbimas būtų kuo efektyvesnis.

Aklina limfinės sistemos atšaka gaurelio viduje, į kurią patenka riebalų rūgštys, glicerolis ir riebaluose tirpūs vitaminai.

Piršto formos plonosios žarnos sienelės išauga, kuri labai padidina vidinį žarnos paviršiaus plotą ir pagerina įsiurbimą.

Mikroelementas, būtinas hemoglobino gamybai, kuris perneša deguonį kraujyje. Trūkumas sukelia mažakraujystę (anemiją).

Metodas, naudojamas DNR fragmentams atskirti pagal jų dydį, veikiant juos elektriniu lauku specialiame gelyje.

Laikina vidaus sekrecijos liauka, susidaranti kiaušidėje iš plyšusio folikulo liekanų po ovuliacijos. Gamina progesteroną.

Specifinė DNR molekulės atkarpa, kurioje yra informacija apie tam tikro baltymo ar funkcinės RNR molekulės sintezę. Genai lemia organizmo požymius, pvz., akių spalvą, kraujo grupę.

Schema, vaizduojanti giminystės ryšius ir tam tikro požymio paveldėjimą per kelias kartas.

Schema, vaizduojanti giminystės ryšius ir tam tikro požymio ar ligos paveldėjimą keliose giminės kartose. Plačiai naudojama žmonių genetikoje.

Mutacija, įvykstanti lytinėse ląstelėse (gametose). Ji perduodama palikuonims ir yra svarbi evoliucijai, nes įneša naujų alelių į populiacijos genofondą.

Biologijos mokslo šaka, tirianti organizmų paveldimumą ir kintamumą.

Genetiniai skirtumai tarp individų tos pačios populiacijos viduje arba tarp skirtingų populiacijų. Tai yra „žaliava“ gamtinei atrankai ir evoliucijai.

Taisyklių rinkinys, nurodantis, kaip iRNR kodonai atitinka aminorūgštis.

Organizmas (augalas, gyvūnas, mikroorganizmas), kurio genetinė medžiaga buvo pakeista naudojant genų inžinerijos metodus. Tokie organizmai įgyja naujų savybių, kurių neturėjo natūraliai.

Visų alelių, esančių tam tikros populiacijos visų individų lytinėse ląstelėse, visuma. Tai yra visas genetinis „kapitalas“, kurį populiacija turi tam tikru laiko momentu.

Technologijų rinkinys, leidžiantis tikslingai keisti organizmo DNR seką: iškirpti, įterpti ar pakeisti genus.

Organizmo genų visuma arba konkretaus požymio alelių rinkinys (pvz., AA, Aa, aa).

Genotipas – tai organizmo genų rinkinys (pvz., Aa). Tai yra „receptas“. Fenotipas – tai matoma šio recepto išraiška (pvz., geltona spalva). Fenotipą gali veikti ir aplinka.

Tam tikro genotipo (pvz., homozigotinio dominuojančiojo AA, heterozigotinio Aa ar homozigotinio recesyviojo aa) santykinis dažnis populiacijoje.

Atsitiktinis alelių dažnių pokytis populiacijoje iš kartos į kartą, ypač ryškus mažose populiacijose.

Atsitiktinis alelių dažnių pokytis populiacijoje (ypač mažose) dėl atsitiktinių įvykių, o ne dėl natūraliosios atrankos.

Visų alelių, esančių tam tikros populiacijos visų individų visuose genuose, visuma.

Moderniosios biotechnologijos sritis, apimanti metodus, leidžiančius tikslingai keisti organizmo genetinę medžiagą (DNR). Tai apima genų perkėlimą iš vieno organizmo į kitą, genų pašalinimą ar mod...

DNR sekos pokytis, apimantis vieną ar kelis nukleotidus viename gene. Tai gali būti pakeitimas, iškrita ar įterpimas.

Procesas, kurio metu gene užkoduota informacija panaudojama funkciniam produktui (baltymui ar RNR) pagaminti. Apima transkripciją ir transliaciją.

Mechanizmų visuma, kontroliuojanti, kurie genai, kada ir kokiu intensyvumu bus įjungiami arba išjungiami.

Procesas, kurio metu tikslingai pakeičiama DNR seka organizmo genome. Gali apimti geno „išjungimą“, mutacijos ištaisymą arba naujo geno įterpimą.

Reiškinys, kai genai, esantys toje pačioje chromosomoje, yra linkę paveldėtis kartu. Tai pažeidžia trečiąjį Mendelio dėsnį.

Alelių pernešimas iš vienos populiacijos į kitą dėl individų ar jų gametų (pvz., žiedadulkių) migracijos. Mažina genetinius skirtumus tarp populiacijų.

Eksperimentinis gydymo metodas, kuriuo siekiama gydyti arba išvengti ligų, keičiant paciento genetinę informaciją. Dažniausiai bandoma pakeisti „blogą“, ligą sukeliantį geną veikiančia jo kopija.

Genomo redagavimo rezultatas, kai dėl netikslaus DNR taisymo genas yra sugadinamas ir tampa nefunkcionalus.

Genomo redagavimo rezultatas, kai, panaudojant DNR šabloną, į kirpimo vietą įterpiama nauja arba ištaisyta genetinė seka.

Itin ilgas laiko tarpas, matuojamas milijonais ir milijardais metų, per kurį vyksta Žemės ir gyvybės evoliucija.

Augalo augimas, priklausantis nuo žemės traukos jėgos. Šaknys auga žemyn (pozityvus), stiebai – aukštyn (negatyvus).

Kvėpavimo takų dalis tarp ryklės ir trachėjos. Jose yra balso stygos, kurios vibruodamos sukuria garsą.

Dirbtinai sukurta RNR molekulė, kuri susideda iš dviejų dalių: viena jungiasi prie Cas9 baltymo, o kita yra komplementari DNR taikiniui ir nuveda Cas9 į reikiamą vietą.

Liga, kuriai būdingas padidėjęs akispūdis (spaudimas akies viduje), pažeidžiantis regos nervą ir sukeliantis laipsnišką regėjimo lauko siaurėjimą bei apakimą.

Audinys, išklojantis nosies ertmę ir kitus kvėpavimo takus. Ji gamina gleives, kurios sulaiko nešvarumus ir drėkina orą.

Trijų anglies atomų cukrus – pagrindinis Kalvino ciklo produktas, iš kurio sintetinama gliukozė.

Rodiklis, parodantis, kaip greitai angliavandenių turintis maistas pakelia gliukozės (cukraus) kiekį kraujyje. Aukšto GI produktai kelia greitai, žemo – lėtai.

Polisacharidas, atsarginė gliukozės forma, kaupiama kepenyse ir raumenyse.

Pirmasis ląstelinio kvėpavimo etapas, vykstantis citoplazmoje. Jo metu viena gliukozės molekulė suskaidoma į dvi piruvato molekules. Nereikalauja deguonies.

Kovalentinis ryšys, jungiantis du monosacharidus disacharide arba polisacharide.

Liauka: Kasa (Langerhanso salelės). Funkcija: Didina gliukozės kiekį kraujyje, skatindamas glikogeno skaidymą kepenyse. Veikia priešingai nei insulinas.

Procesų visuma, kuria organizmas palaiko pastovią gliukozės (cukraus) koncentraciją kraujyje.

Monosacharidas, paprasčiausias angliavandenis. Tai pagrindinis „kuras“ ląstelėms, ypač smegenims. Kraujyje esanti gliukozė dažnai vadinama kraujo cukrumi.

Inkstų glomerulų (kamuolėlių) uždegimas. Dažnai kyla dėl imuninės sistemos sutrikimo, pvz., po persirgtos bakterinės (streptokokinės) infekcijos. Pažeidus glomerulų filtracinį barjerą, šlapime ats...

Pagrindinis žadinantis neuromediatorius centrinėje nervų sistemoje. Jis yra būtinas mokymuisi ir atminčiai.

Membraninių cisternų kompleksas, kuris modifikuoja, rūšiuoja ir supakuoja baltymus bei lipidus į pūsleles transportavimui.

Sukėlėjas: Bakterija. Požymiai: Pūlingos išskyros, dažnai besimptomė. Komplikacijos: Nevaisingumas. Gydymas: Antibiotikai.

Chromosoma, lemianti lytį (X arba Y). Žmogus turi 1 porą lytinių chromosomų.

Organizmai, kurie per kelias kartas savidulkos būdu duoda vienodus palikuonis pagal tiriamą požymį. Jie yra homozigotiniai.

Grupė organizmų, kurie yra homozigotiniai pagal tiriamą požymį ir, kryžminami tarpusavyje, visada duoda palikuonis, identiškus tėvams. Mendelis savo bandymams naudojo būtent grynųjų linijų žirnius...

Bendras mechanizmas, kuriuo organizmas reguliuoja savo procesus. Atsakas į dirgiklį paveikia patį pradinį dirgiklį, jį sustiprindamas arba susilpnindamas.

Azotą fiksuojančios bakterijos, gyvenančios simbiozėje su ankštinių augalų (pupų, žirnių) šaknimis ir teikiančios jiems fiksuotą azotą.

Būtinybė suvartoti visus gydytojo paskirtus antibiotikus, net jei savijauta pagerėjo anksčiau. Gydymą nutraukus per anksti, gali išlikti stipriausios, atspariausios bakterijos, kurios vėl pradės d...

Asmuo, kuris būdamas gyvas paaukoja porinį organą (pvz., inkstą) arba atsinaujinančio organo dalį (pvz., kepenų).

Didžiausias oro kiekis, kurį galima iškvepti po maksimalaus įkvėpimo. Svarbus plaučių funkcijos rodiklis.

Trumpa RNR molekulė CRISPR sistemoje, kuri veikia kaip „adresas“ arba „gidas“. Ji atpažįsta tikslinę DNR seką ir atveda Cas9 baltymą į reikiamą vietą genome.