Sąvokų žodynas

Ribosomos sritis, kurioje prisijungia nauja tRNR, nešanti aminorūgštį.

Molekulė, susidaranti iš ATP, kai atskeliama viena fosfato grupė ir atpalaiduojama energija.

Įgyto imunodeficito sindromas. Tai galutinė, negydomos ŽIV infekcijos stadija, kai imuninė sistema nebegali apsiginti nuo infekcijų.

Pagrindinė energijos „valiuta“ visose ląstelėse. Energija, gauta skaidant maisto medžiagas (pvz., gliukozę), yra kaupiama ATP molekulėse ir vėliau naudojama visiems ląstelės procesams.

Universali molekulė, tiekianti energiją visiems ląstelėje vykstantiems procesams.

Fermentas, esantis vidinėje mitochondrijų membranoje, veikiantis kaip molekulinis variklis. Per jį grįždami vandenilio jonai (protonai) suka šį fermentą, o mechaninė sukimo energija paverčiama che...

Procesas, kurio metu suvirškinti monomerai (gliukozė, aminorūgštys, riebalų rūgštys) per plonosios žarnos sienelę patenka į kraują ir limfą.

Dviejų anglies atomų molekulė, susidaranti iš piruvato pereinamojoje reakcijoje ir įjungiama į Krebso ciklą.

Svarbus mediatorius nervų ir raumenų sinapsėse (sukelia raumenų susitraukimą), taip pat svarbus atminčiai ir mokymuisi.

Jutimo receptorių jautrumo sumažėjimas, veikiant pastoviam, ilgalaikiam dirgikliui. Leidžia ignoruoti nereikšmingą informaciją (pvz., drabužių lietimąsi prie odos).

Paveldimas požymis, kuris padidina organizmo šansus išgyventi ir daugintis tam tikroje aplinkoje. Tai natūraliosios atrankos rezultatas.

Procesas, kai iš vienos protėvinės rūšies greitai išsivysto daug naujų rūšių, užimančių skirtingas ekologines nišas.

Skirtingų molekulių (pvz., vandens ir stiklo) tarpusavio trauka.

Liauka: Antinksčiai. Funkcija: Paruošia organizmą „kovok arba bėk“ reakcijai streso metu: greitina širdies veiklą, kvėpavimą, didina gliukozės kiekį kraujyje.

Hormonas ir vaistas, naudojamas anafilaksijos atveju. Jis sutraukia kraujagysles (pakelia kraujospūdį), atpalaiduoja kvėpavimo takus (palengvina kvėpavimą) ir yra pagrindinė priemonė gyvybei išgel...

Ląstelinio kvėpavimo tipas, kuriam būtinas deguonis. Jo metu gliukozė visiškai suskaidoma iki anglies dioksido ir vandens, pagaminama daug ATP (apie 36-38 molekulės iš vienos gliukozės molekulės).

Akies lęšiuko gebėjimas keisti išgaubtumą, kurį valdo krumplyno raumuo, prisitaikant matyti skirtingu atstumu esančius daiktus.

Minimalus energijos kiekis, kurio reikia, kad prasidėtų cheminė reakcija. Fermentai ją sumažina.

Medžiagų judėjimas per membraną prieš koncentracijos gradientą, kuriam reikalinga ląstelės energija (ATP). Vykdo baltymai siurbliai.

Specifinė fermento vieta, prie kurios jungiasi substratas.

Genų mutacijos pavyzdys. Tai paveldima būklė, kai organizmas negamina pigmento melanino dėl neveiksnaus fermento tirozinazės.

Viena iš kelių galimų to paties geno formų (versijų). Pavyzdžiui, rudų akių alelis ir mėlynų akių alelis.

Tam tikro alelio proporcija visų tam tikro geno alelių atžvilgiu populiacijos genų fonde.

Medžiaga, sukelianti alerginę reakciją. Tai gali būti žiedadulkės, gyvūnų pleiskanos, maisto produktai, vaistai, dulkių erkutės ir kt.

Padidėjęs, netinkamas imuninės sistemos atsakas į normaliai nekenksmingas aplinkos medžiagas (alergenus), tokias kaip žiedadulkės, dulkių erkutės ar maistas.

Anaerobinis procesas, vykstantis mielėse ir kai kuriuose augaluose. Piruvatas paverčiamas etanoliu (alkoholiu) ir anglies dioksidu.

Naujų rūšių susidarymas, kai populiaciją fiziškai atskiria geografinis barjeras (pvz., upė, kalnai).

Poliploidija, atsirandanti sukryžminus dvi skirtingas rūšis. Hibridas turi abiejų tėvinių rūšių chromosomų rinkinius.

Procesas, kai iš tos pačios pre-iRNR, skirtingai sujungiant egzonus, galima pagaminti kelis skirtingus baltymus. Tai smarkiai padidina genomo koduojamą įvairovę.

Maža, pūslelės formos struktūra plaučiuose, kurios sienelę sudaro vienas sluoksnis ląstelių ir apraizgo kapiliarų tinklas. Tai pagrindinė dujų apykaitos vieta.

Molekulė, turinti ir hidrofilinę, ir hidrofobinę dalis (pvz., fosfolipidas).

Fermentas, skaidantis sudėtingus angliavandenius (krakmolą) į paprastesnius cukrus. Randama seilėse ir kasos sultyse.

Monomeras, kurio pagrindą sudaro amino grupė, karboksilo grupė ir unikali R grupė. Yra 20 standartinių tipų.

Mažesnės molekulės, iš kurių sudaryti baltymai. Skirstomos į pakeičiamąsias (organizmas pasigamina) ir nepakeičiamąsias (būtina gauti su maistu).

Hormonai, sintetinami iš pavienių aminorūgščių (dažniausiai tirozino). Pavyzdžiai: adrenalinas (hidrofilinis), tiroksinas (hidrofobinis).

Pirminis azoto fiksacijos produktas, kurį gali pasisavinti kai kurie augalai arba kuris toliau paverčiamas nitratais.

Procesas, kurio metu skaidytojai, ardydami negyvą organiką, joje esantį azotą paverčia amoniaku ($$NH_3$$).

Sintetiniai testosterono dariniai, skatinantys raumenų masės augimą. Medicinoje naudojami gydyti raumenų nykimo ligas, bet piktnaudžiavimas sporte sukelia rimtų šalutinių poveikių: kepenų pažeidim...

Medžiagų apykaitos dalis, kurios metu iš paprastesnių molekulių sintetinamos sudėtingesnės, naudojant energiją. Pavyzdys: fotosintezė, baltymų sintezė.

Energijos gamybos būdas, kai ląstelėms trūksta deguonies. Jo metu pagaminama mažai energijos, o žmogaus raumenyse susidaro pieno rūgštis.

Ląstelinio kvėpavimo tipas, vykstantis be deguonies. Jo metu gliukozė skaidoma tik iš dalies, susidaro pieno rūgštis arba etanolis, pagaminama labai mažai ATP (tik 2 molekulės).

Staigi, sunki ir gyvybei pavojinga sisteminė alerginė reakcija. Jai būdingas staigus kraujospūdžio kritimas, kvėpavimo takų sutinimas, sąmonės netekimas. Reikalinga skubi medicininė pagalba.

Individo, kurio genotipas nežinomas (bet fenotipas dominantinis), kryžminimas su recesyvine homozigota (aa). Pagal palikuonių fenotipus nustatomas tiriamojo individo genotipas (AA ar Aa).

Individo, kurio genotipas nežinomas, kryžminimas su recesyvine homozigota (aa). Naudojamas siekiant nustatyti tiriamojo individo genotipą.

Organai, turintys skirtingą evoliucinę kilmę ir sandarą, bet atliekantys panašią funkciją. Pavyzdys: vabzdžio sparnas ir paukščio sparnas.

Skirtingos kilmės ir sandaros organai, atliekantys tą pačią funkciją ir atsiradę dėl prisitaikymo prie panašių aplinkos sąlygų (konvergentinė evoliucija) (pvz., paukščio ir vabzdžio sparnai).

Chromosomų skaičiaus pokytis, kai ląstelė turi nenormalų pavienių chromosomų skaičių (pvz., 2n+1 arba 2n-1).

Pagrindinis organizmo energijos šaltinis. Skirstomi į sudėtinius (lėtai virškinamus) ir paprastuosius (greitai pasisavinamus).

Pagrindinės šiltnamio efektą sukeliančios dujos, kurių pagrindinis šaltinis anglies cikle yra kvėpavimas ir degimas.

Procesas, kurio metu neorganinis anglies dioksidas (CO₂) įjungiamas į organinę molekulę Kalvino ciklo pradžioje.

Bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kurį tiesiogiai ar netiesiogiai sukelia asmuo, organizacija, renginys ar produktas, išreikštas CO₂ ekvivalentu.

Visiškas uoslės praradimas. Gali būti įgimtas arba įgytas dėl galvos traumos, kvėpavimo takų infekcijos (įskaitant COVID-19) ar neurodegeneracinių ligų.

Dviejų hormonų priešingas poveikis tam pačiam procesui. Pavyzdys: insulinas mažina, o gliukagonas didina gliukozės kiekį kraujyje.

Kremzlinis dangtelis, kuris rijimo metu uždaro įėjimą į gerklas, apsaugodamas kvėpavimo takus nuo maisto patekimo.

Vaistai, kurie naikina bakterijas (baktericidinis poveikis) arba stabdo jų augimą ir dauginimąsi (bakteriostatinis poveikis). Jie yra neveiksmingi prieš virusus.

Hormonas, reguliuojantis vandens reabsorbciją. Veikdamas surenkamuosius latakus, jis padidina jų sienelių pralaidumą vandeniui, todėl daugiau vandens grąžinama į kraują ir išskiriamas labiau konce...

Pagumburyje gaminamas ir hipofizės užpakalinėje skiltyje kaupiamas hormonas. Jis didina vandens reabsorbciją (grąžinimą į kraują) inkstų surenkamuosiuose latakuose. Veikiant ADH, išskiriama mažiau...

Bet kokia molekulė (dažniausiai baltymas ar polisacharidas), kurią imuninė sistema atpažįsta kaip svetimą ir kuri sužadina imuninį atsaką.

Vaistai, kurie blokuoja histamino poveikį organizme. Jie palengvina alergijos simptomus, tokius kaip čiaudulys, sloga ir niežulys, tačiau pačios alergijos negydo.

Trijų nukleotidų seka tRNR molekulėje, kuri yra komplementari iRNR kodonui.

Specialūs baltymai, kuriuos imuninė sistema gamina reaguodama į specifinį alergeną. Alergijos atveju organizmas pagamina didelį kiekį IgE antikūnų.

Apsauginę funkciją atliekantys baltymai, kuriuos gamina imuninė sistema. Jie atpažįsta ir neutralizuoja svetimkūnius, pavyzdžiui, virusus ir bakterijas.

Y formos baltymas, kurį gamina B limfocitai. Jis specifiškai jungiasi prie antigeno, jį neutralizuoja arba pažymi sunaikinimui.

Dvigrandės DNR savybė, kai viena grandinė eina 5'→3' kryptimi, o kita – 3'→5' kryptimi.

Porinė vidaus sekrecijos liauka, esanti virš inkstų. Gamina hormonus, svarbius streso atsakui (adrenaliną) ir metabolizmui (kortizolį).

Medžiagos (pvz., vitaminai C ir E), kurios apsaugo ląsteles nuo žalingo laisvųjų radikalų poveikio. Laisvieji radikalai yra nestabilios molekulės, galinčios pažeisti ląsteles.

Kryžminant hibridus, F₂ kartoje požymiai išsiskiria santykiu 3:1 (fenotipai) ir 1:2:1 (genotipai).

Brendimo metu atsirandantys išoriniai kūno pokyčiai, nebūtini dauginimuisi, bet išryškinantys lytinius skirtumus (pvz., balso storėjimas, krūtų augimas).

Molekulė ląstelės viduje (pvz., ciklinis adenozinmonofosfatas, cAMF), kuri perduoda signalą nuo membranos receptoriaus į ląstelės gilumą, sukeldama atsaką. Veikia kaip signalo stiprintuvas.

Trečiasis mitybos lygmuo. Tai mėsėdžiai (karnivorai), mintantys pirminiais vartotojais (žolėdžiais).

Lokalus polipeptidinės grandinės susilankstymas į α-spirales ir β-klostes, stabilizuotas vandeniliniais ryšiais.

Stambiausia arterija organizme, išeinanti iš kairiojo skilvelio ir tiekianti deguonies prisotintą kraują į visą kūną.

Žiedadulkių pernešimas nuo dulkinės ant piestelės purkos. Gali būti savidulka arba kryžmadulka.

Maža, aklina atauga storosios žarnos pradžioje. Manoma, kad ji gali būti svarbi imuninei sistemai ir veikti kaip gerųjų bakterijų „saugykla“.

Maksimalus individų skaičius, kurį tam tikra aplinka gali išlaikyti neribotą laiką, atsižvelgiant į išteklių (maisto, vandens, erdvės) ribotumą.

Lamarkas: Aplinka tiesiogiai sukelia pokyčius individe, sukurdama poreikį keistis. Darvinas: Aplinka veikia kaip filtras – ji atrenka naudingiausius požymius iš jau esančios įvairovės.

Veiksmų ir priemonių visuma, skirta apsaugoti ir atkurti gamtinę aplinką, racionaliai naudoti jos išteklius ir mažinti neigiamą žmogaus veiklos poveikį.

Liga, kurią sukelia su maistu patekę mikroorganizmai (bakterijos, virusai) arba jų pagaminti toksinai.

Spermatozoido ir kiaušialąstės branduolių susiliejimas, atkuriant diploidinį chromosomų rinkinį. Paprastai vyksta kiaušintakyje.

Audinių sistema, atsakinga už medžiagų transportą. Sudaryta iš medienos (ksilemos) ir karnienos (floemos).

Ne, grybai nevykdo fotosintezės. Jie yra heterotrofiniai organizmai, neturintys chlorofilo, ir maisto medžiagas gauna skaidydami negyvas organines medžiagas arba parazituodami.

Vienas iš trijų gyvybės domenų. Tai prokariotai, dažnai gyvenantys ekstremaliose sąlygose. Genetiškai artimesni eukarijams nei bakterijoms.

Kraujagyslė, kuria kraujas teka iš širdies į organus. Paprastai (išskyrus plaučių arteriją) ja teka arterinis kraujas.

Kraujagyslės, kuriomis kraujas teka iš širdies į organus. Paprastai (išskyrus plaučių arteriją) jomis teka arterinis (įsotintas deguonies) kraujas.

Skaistus, raudonos spalvos kraujas, gausiai prisotintas deguonies.

Procesas, kurio metu augalai pasisavina neorganinį azotą (nitratus, amoniaką) ir įjungia jį į savo organines molekules (pvz., baltymus).

Pagrindinis audinys, kurio ląstelėse gausu chloroplastų. Jame vyksta fotosintezė. Daugiausia randamas lapuose.

Retai pasitaikantis reiškinys, kai individui pasireiškia jo tolimiems protėviams būdingi požymiai, kurie normaliai nepasireiškia (pvz., gausus žmogaus kūno plaukuotumas, uodegėlė).

Lėtinė arterijų liga, kurios metu ant vidinių kraujagyslių sienelių susidaro cholesterolio plokštelės, siaurinančios spindį ir bloginančios kraujotaką.

Dujinė azoto forma, sudaranti apie 78 % atmosferos. Daugumai organizmų neprieinama dėl labai tvirto trigubo ryšio tarp azoto atomų.

Baltymas, kuris atpažįsta stop kodoną A srityje ir nutraukia transliaciją.

Lamarkas: Pokyčiai vyksta ir yra svarbūs individo lygmeniu per jo gyvenimą. Darvinas: Atranka veikia individus, tačiau evoliucija (požymių dažnio pokytis) vyksta populiacijos lygmeniu...

Plazminės membranos savybė praleisti vienas medžiagas ir nepraleisti kitų. Tai leidžia ląstelei reguliuoti savo vidinę sudėtį.

Membranos savybė praleisti tik tam tikras medžiagas, o kitas sulaikyti. Tai leidžia palaikyti homeostazę.

Efektoriaus sukeltas veiksmas, kuris keičia vidinę aplinką ir atstato homeostazę (neigiamo grįžtamojo ryšio atveju).

Gebėjimas reaguoti į aplinkos pokyčius (dirgiklius), tokius kaip šviesa, garsas, temperatūra, cheminės medžiagos. Pavyzdžiui, augalas stiebiasi į šviesą, o jūs atitraukiate ranką nuo karšto pavirš...

Nauja DNR grandinė, kuri sintetinama fragmentiškai (Okazaki fragmentais) priešinga kryptimi nei juda replikacijos šakutė.

Energijos šaltiniai, kurie gamtoje atsikuria natūraliai per trumpą laiką. Pavyzdžiui, saulės, vėjo, vandens, geoterminė energija.

Gamtos ištekliai, kurie per žmogui suvokiamą laiką atsikuria arba yra neišsenkantys. Tai saulės, vėjo, vandens energija, biomasė.

Bakterijų savybė išgyventi ir daugintis veikiant antibiotikui, kuris anksčiau jas veiksmingai naikino. Tai didžiulė visuomenės sveikatos problema.

Kraujotakos sistema, kurioje kraujas (hemolimfa) teka ne tik kraujagyslėmis, bet ir išsilieja į kūno ertmes, tiesiogiai aplaudamas audinius. Būdinga nariuotakojams, moliuskams.

Procesas, kurio metu nustatomas donoro ir recipiento genetinis panašumas (ypač pagal ŽLA – žmogaus leukocitų antigenus), siekiant sumažinti atmetimo riziką.

Panašios sandaros, kilmės ir funkcijų ląstelių bei tarpląstelinės medžiagos visuma. Audiniai sudaro organus.

Visi gyvi organizmai auga (didėja jų dydis, masė) ir vystosi (kinta jų sandara ir funkcijos per gyvenimą). Pavyzdžiui, iš sėklos išauga medis, o iš lervos išsivysto drugelis.

Liauka: Hipofizė (posmegeninė liauka). Funkcija: Skatina kaulų ir raumenų augimą. Jo trūkumas vaikystėje sukelia nykštukizmą, perteklius – gigantizmą.

Naudojama vaikų, turinčių augimo hormono trūkumą, gydymui. Genų inžinerijos būdu pagaminto hormono injekcijos leidžia pasiekti normalų ūgį.

Fitohormonų grupė, skatinanti ląstelių tįstamąjį augimą, viršūninį dominavimą, šaknų formavimąsi. Svarbiausi fototropizmui ir geotropizmui.

Transgeniniai ryžiai, gaminantys beta karoteną (vitamino A pirmtaką), skirti kovai su vitamino A trūkumu.

Genetiškai modifikuotų ryžių veislė, kuri gamina beta karoteną (vitamino A provitaminą). Sukurta siekiant kovoti su vitamino A trūkumu besivystančiose šalyse.

Būklė, kai imuninė sistema praranda toleranciją ir pradeda atakuoti bei naikinti savas organizmo ląsteles ir audinius.

Signalizacijos būdas, kai ląstelė išskiria cheminę medžiagą, kuri veikia ją pačią, jungdamasi prie jos pačios paviršiaus receptorių.

Periferinės nervų sistemos dalis, reguliuojanti nevalingas vidaus organų funkcijas, tokias kaip širdies plakimas, kvėpavimas, virškinimas.

Poliploidija, atsirandanti dėl chromosomų rinkinių padvigubėjimo vienos rūšies viduje (pvz., klaida mejozės metu).

Nelytinė chromosoma. Žmogus turi 22 poras autosomų.

Visos chromosomos, išskyrus lytines. Žmogus turi 22 poras autosomų.

Organizmas, kuris pats pasigamina organines medžiagas iš neorganinių, naudodamas išorinę energiją (dažniausiai Saulės šviesą). Pavyzdžiai: augalai, melsvabakterės.

Būklė, kai organizme visiškai nėra tam tikro vitamino. Sukelia sunkias, specifines ligas, pavyzdžiui, vitamino C trūkumas – skorbutą, vitamino D – rachitą.

Purino arba pirimidino darinys, lemiantis genetinį kodą. DNR: A, T, G, C. RNR: A, U, G, C.

DNR sudedamosios dalys, kurių seka koduoja genetinę informaciją. Yra keturios: Adeninas (A), Timinas (T), Citozinas (C) ir Guaninas (G).

Procesas, kurio metu atmosferos azotas ($$N_2$$) paverčiamas amoniaku ($$NH_3$$). Tai pirmas ir svarbiausias žingsnis, padarantis azotą prieinamą gyvybei.