Sąvokų žodynas

Tėvinė karta – pirmoji individų pora, naudojama kryžminimui. Paprastai tai būna grynųjų linijų atstovai.

Ribosomos sritis, kurioje laikoma tRNR su augančia polipeptidine grandine.

Molekulinės biologijos metodas, leidžiantis padauginti (amplifikuoti) specifinį DNR fragmentą milijonus kartų. Plačiai naudojamas medicininėje diagnostikoje (pvz., nustatant infekcines ligas), kri...

Lamarkas: Įgytų požymių paveldėjimas, skatinamas vidinio tobulėjimo siekio. Darvinas: Natūralioji atranka.

Galvos smegenų dalis, veikianti kaip pagrindinis homeostazės valdymo centras, reguliuojantis temperatūrą, alkį, troškulį, hormonų veiklą.

Tarpinių smegenų dalis, veikianti kaip pagrindinis homeostazės reguliavimo centras. Jis kontroliuoja kūno temperatūrą, alkį, troškulį ir endokrininę sistemą.

Medikamentinis gydymas, skirtas kompensuoti hormonų trūkumą, kai liauka jų nebegamina pakankamai. Pavyzdžiai: levotiroksino vartojimas sergant hipotiroze, insulino injekcijos sergant I tipo diabet...

Genų mutacijos tipas, kai vienas DNR nukleotidas yra pakeičiamas kitu. Poveikis priklauso nuo to, ar pasikeičia koduojama aminorūgštis.

Pasyvus medžiagų judėjimas per membraną, kuriam padeda specialūs transporto baltymai (kanalai arba nešikliai). Taip juda gliukozė, aminorūgštys.

Mokslas, tiriantis išnykusius organizmus ir gyvybės istoriją, remiantis fosilijomis.

DNR seka, kuri skaitoma vienodai abiem kryptimis (5'→3' vienoje grandinėje ir 5'→3' komplementarioje grandinėje).

Mažų, netirpių vandenyje molekulių (pvz., riebalų rūgščių, deguonies) judėjimas tiesiai per fosfolipidų dvisluoksnį.

Grupė, kurią sudaro bendras protėvis, bet ne visi jo palikuonys. Pavyzdžiui, tradicinė roplių klasė (neapimanti paukščių) yra parafiletinė.

Signalizacijos būdas, kai ląstelės išskiria chemines medžiagas, veikiančias šalia esančias, kaimynines ląsteles, nepatekdamas į kraują. Tai lokalus reguliavimas.

Autonominės nervų sistemos dalis, atsakinga už organizmo grąžinimą į ramybės ir virškinimo (angl. rest-and-digest) būseną. Ji lėtina širdies ritmą, aktyvina virškinimą.

Liauka: Prieskydinės liaukos. Funkcija: Reguliuoja kalcio ir fosforo apykaitą organizme, didina kalcio kiekį kraujyje.

Sąveika, kai vienas organizmas (parazitas) gyvena kitame organizme (šeimininke) arba ant jo ir minta jo audiniais ar maisto medžiagomis, darydamas jam žalą. Ši sąveika yra teigiama parazitui i...

Teisinis principas, kai asmuo po mirties laikomas donoru tik tuo atveju, jei jis yra davęs aiškų sutikimą (pvz., nešiojasi donoro kortelę).

Skystų maisto produktų (pvz., pieno, sulčių) kaitinimo procesas, skirtas sunaikinti ligas sukeliančius mikroorganizmus ir prailginti produkto galiojimo laiką.

Medžiagų judėjimas per membraną nenaudojant ląstelės energijos (ATP). Vyksta pagal koncentracijos gradientą.

Bet koks ligą sukeliantis mikroorganizmas (virusas, bakterija, pirmuonis) ar organizmas (parazitinė kirmėlė).

Gebėjimas perduoti savo genetinę informaciją (DNR) palikuonims. Tai užtikrina, kad vaikai paveldi tėvų požymius ir kad rūšis išlieka atpažįstama per kartas.

Pirmasis atrastas antibiotikas (atrado Alexander Fleming). Jis veikia ardydamas bakterijų ląstelės sienelę. Šis atradimas sukėlė perversmą medicinoje.

Skrandyje veikiantis fermentas, kuris pradeda skaidyti baltymus į trumpesnes polipeptidų grandines.

Hidrofiliniai hormonai, sudaryti iš aminorūgščių grandinių. Pavyzdžiai: insulinas, gliukagonas, augimo hormonas, antidiurezinis hormonas (ADH).

Kovalentinis ryšys, susidarantis tarp dviejų aminorūgščių polipeptidinėje grandinėje. Jį suformuoja ribosoma.

Unikalus polimeras, sudarytas iš cukrų ir aminorūgščių, formuojantis bakterijų ląstelės sienelę.

Nervų sistemos dalis, kurią sudaro nervai ir nerviniai mazgai, esantys už CNS ribų. Ji jungia CNS su jutimo organais, raumenimis ir liaukomis.

Bangos pavidalo ritmiški raumenų susitraukimai, kurie stumia maistą virškinamuoju traktu. Šis procesas vyksta nevalingai stemplėje, skrandyje ir žarnose.

Procesas, kurio metu medžiagos juda per plazminę membraną į ląstelę arba iš jos.

Maža organelė, kurioje skaidomos riebalų rūgštys ir neutralizuojamos toksiškos medžiagos, pvz., vandenilio peroksidas.

Evoliucijos tempų modelis, teigiantis, kad rūšių istorijoje ilgi stabilumo (stazės) periodai yra pertraukiami trumpais, bet sparčiais speciacijos epizodais.

Cheminės medžiagos, naudojamos žemės ūkyje, siekiant apsaugoti augalus nuo kenkėjų, piktžolių ir ligų.

Bakterinės kilmės inkstų geldelės ir parenchimos (audinio) uždegimas. Dažniausiai infekcija į inkstus patenka kylančiuoju būdu iš apatinių šlapimo takų (šlapimo pūslės). Būdingas karščiavimas, ska...

Fermentacijos tipas, kurio galutinis produktas yra laktatas (pieno rūgštis).

Anaerobinis procesas, vykstantis gyvūnų raumenų ląstelėse esant deguonies trūkumui. Piruvatas paverčiamas pieno rūgštimi (laktatu).

Moteriškoji žiedo dalis, sudaryta iš purkos, liemenėlio ir mezginės. Mezginėje yra sėklapradžiai.

Biotechnologijų taikymas aplinkosaugoje. Svarbiausia sritis – bioremediacija, t. y., aplinkos (dirvožemio, vandens) valymas nuo teršalų naudojant gyvus organizmus, dažniausiai bakterijas.

Endocitozės tipas („ląstelės gėrimas“), kai ląstelė įtraukia skystį su jame ištirpusiomis medžiagomis.

Vieno žiedo azotinės bazės: Citozinas (C), Timinas (T) ir Uracilas (U).

Teigia, kad kryžminant homozigotinius individus, F1 kartoje pasireiškia tik dominantinis požymis, o F2 kartoje požymiai išsiskiria santykiu 3:1 (trys su dominantiniu požymiu, vienas su recesyviniu...

Kryžminant homozigotus, visi F₁ hibridai yra vienodi.

Nauja DNR grandinė, kuri sintetinama nenutrūkstamai replikacijos šakutės judėjimo kryptimi.

Antrasis mitybos lygmuo. Tai žolėdžiai (herbivorai), mintantys gamintojais (augalais).

Skystis, susidaręs Nefrono kapsulėje po filtracijos. Savo sudėtimi jis labai panašus į kraujo plazmą, tik neturi baltymų. Per parą susidaro ~180 litrų.

Unikali aminorūgščių seka polipeptidinėje grandinėje.

Trijų anglies atomų molekulė, galutinis glikolizės produktas.

Organinė molekulė, susidaranti glikolizės pabaigoje suskaidžius gliukozę. Tolesnis jos likimas priklauso nuo to, ar ląstelėje yra deguonies.

Genetinė liga, sukelta klaidingos prasmės mutacijos hemoglobino gene. Pavyzdys, kaip vieno nukleotido pokytis sukelia sunkią ligą.

Laikinas organas, susidarantis nėštumo metu, per kurį vyksta medžiagų apykaita tarp motinos ir vaisiaus. Ji perneša deguonį ir maisto medžiagas vaisiui, o pašalina atliekas. Taip pat gamina hormon...

Antibiotikai, kurie veikia didelę grupę įvairių rūšių bakterijų. Jie naudingi, kai ligos sukėlėjas nėra tiksliai žinomas, tačiau jų vartojimas didina atsparumo riziką ir gali pakenkti naudingosiom...

Specializuoti mechanoreceptoriai vidinėje ausyje (tiek sraigėje, tiek pusiausvyros aparate), kurių stereocilijos (plaukeliai) išlinksta, veikiamos skysčio judėjimo, ir generuoja nervinį impulsą.

Oro judėjimas į plaučius (įkvėpimas) ir iš jų (iškvėpimas), kurį sukelia slėgio skirtumas tarp atmosferos ir plaučių.

Skystoji kraujo dalis (apie 55 %), sudaryta iš vandens, baltymų (albuminų, globulinų, fibrinogeno), druskų, maisto medžiagų, hormonų ir atliekų.

Maža, žiedinė DNR molekulė, randama bakterijų ląstelėse ir esanti atskirai nuo pagrindinės chromosomos. Genų inžinerijoje plazmidės dažnai naudojamos kaip vektoriai (nešikliai) svetimiems gena...

Visas ląsteles gaubiantis dvisluoksnis fosfolipidų sluoksnis su įsiterpusiais baltymais. Atlieka apsauginę, atraminę ir transporto funkcijas.

Kanalai, jungiantys gretimas augalų ląsteles per jų sieneles, leidžiantys medžiagoms ir signalams judėti tarp ląstelių.

Procesas, kurio metu augalo ląstelės plazminė membrana atsitraukia nuo ląstelės sienelės, kai ląstelė praranda vandenį hipertoniniame tirpale.

Reiškinys, kai vienas genas veikia kelis skirtingus fenotipinius požymius.

Ilgiausia virškinamojo trakto dalis, kurioje užbaigiamas visų maisto medžiagų (angliavandenių, baltymų, riebalų) virškinimas ir vyksta jų įsiurbimas į kraują ir limfą.

Piršto formos išaugos plonosios žarnos gleivinėje, kurios smarkiai padidina vidinį paviršiaus plotą, užtikrindamos efektyvų suvirškintų maisto medžiagų įsiurbimą (absorbciją).

Smulkiausia kraujagyslė gaurelio viduje, į kurią patenka gliukozė, aminorūgštys, vanduo, mineralai ir vandenyje tirpūs vitaminai.

Sąveika, kai vienas organizmas (plėšrūnas) minta kitu (auka). Ši sąveika yra teigiama plėšrūnui ir neigiama aukai (+/-).

Lamarkas: Evoliucija yra kryptinga, varoma vidinio siekio tapti sudėtingesniu ir tobulesniu. Pokyčiai visada naudingi. Darvinas: Evoliucija neturi išankstinio tikslo ar krypties. Atsitiktiniai...

Ilga adenino nukleotidų seka, prijungiama prie iRNR 3' galo.

Paveldima genetinė liga, kuriai būdingas daugybinių, skysčio pripildytų cistų augimas abiejuose inkstuose. Laikui bėgant, cistos didėja, suspaudžia ir sunaikina normalų inkstų audinį, sukeldamos l...

Grupė, jungianti organizmus, kurie neturi artimo bendro protėvio. Tokios grupės sudaromos per klaidą, remiantis analoginėmis savybėmis.

Didelė molekulė (makromolekulė), sudaryta iš daugybės susijungusių monomerų (pvz., celiuliozė).

Metodas, leidžiantis in vitro (mėgintuvėlyje) padauginti specifinę DNR seką milijonus kartų.

Genų sąveika, kai keli nealeliniai genai veikia vieną kiekybinį požymį suminiu principu.

Ilga aminorūgščių grandinė, sujungta peptidiniais ryšiais. Vienas ar keli polipeptidai sudaro baltymą.

Chromosomų skaičiaus pokytis, kai ląstelė turi daugiau nei du pilnus chromosomų rinkinius (pvz., 3n, 4n). Dažna augaluose.

Angliavandenių polimeras, sudarytas iš daugybės monosacharidų (pvz., krakmolas, celiuliozė).

Kompleksas, sudarytas iš vienos iRNR molekulės ir daugybės ribosomų, kurios vienu metu transliuoja tą pačią iRNR. Leidžia greitai pagaminti daug baltymo kopijų.

Molekulės savybė, atsirandanti dėl netolygaus elektronų pasiskirstymo, sukurianti dalinius teigiamą ir neigiamą krūvius.

Vienos rūšies individų grupė, gyvenanti tam tikroje teritorijoje ir galinti tarpusavyje kryžmintis.

Individų skaičius, tenkantis ploto arba tūrio vienetui.

Mutacija, kurią sukelia nukleotidų įterpimas arba iškrita, jei jų skaičius nesidalija iš trijų. Ji pakeičia DNR nuskaitymo rėmelį, todėl nuo mutacijos vietos sintetinamos visiškai kitokios aminorū...

Reprodukcinės izoliacijos mechanizmai, veikiantys po zigotos susidarymo. Jie lemia hibridų negyvybingumą, sterilumą ar žlugimą.

Genų dreifo forma, kai nedidelė individų grupė atsiskiria nuo didesnės populiacijos ir įkuria naują populiaciją, kurios genų fondas gali smarkiai skirtis nuo pradinės populiacijos.

Ką tik susintetinta iRNR molekulė eukariotuose, kuri dar nepraėjo procesingo.

Maistas gerosioms bakterijoms. Tai dažniausiai augalinės kilmės skaidulos, kurių žmogaus organizmas nevirškina, bet kurias fermentuoja žarnyno mikrobiota.

Keturios mažos liaukutės, esančios skydliaukės užpakaliniame paviršiuje. Gamina parathormoną (PTH), kuris yra pagrindinis *kalcio ($$Ca^{2+}$$) ir fosforo ($$PO_4^{3-}$$) apykaitos reguliatorius...

Paveldimas požymis, kuris padidina organizmo tikimybę išgyventi ir daugintis tam tikroje aplinkoje. Tai yra gamtinės atrankos rezultatas.

Per ilgą laiką organizmų populiacijos kinta ir prisitaiko prie aplinkos sąlygų. Šis procesas, vadinamas evoliucija, vyksta per gamtinę atranką ir lemia didžiulę gyvybės įvairovę planetoje.

Gyvos gerosios bakterijos, kurios naudingos sveikatai. Jų gausu fermentuotuose produktuose, pavyzdžiui, jogurte, kefyre, raugintuose kopūstuose.

Liauka: Kiaušidės (geltonkūnis). Funkcija: Paruošia gimdą nėštumui ir padeda jį palaikyti.

Vienaląstis organizmas, neturintis membrana apgaubto branduolio ir kitų membraninių organoidų. Jų DNR laisvai plūduriuoja citoplazmoje. Pavyzdžiai: bakterijos, archėjos.

Specifinė DNR seka, esanti priešais geną, prie kurios jungiasi RNR polimerazė ir prasideda transkripcija.

Neveikianti DNR seka, gimininga funkcionuojančiam genui. Tai genetinė fosilija, liudijanti apie protėvių turėtus genus.

Bet kokia cheminė medžiaga, kuri, patekusi į organizmą, paveikia centrinę nervų sistemą ir pakeičia smegenų funkcijas, sukeldama nuotaikos, suvokimo, sąmonės ar elgesio pokyčius.

Diagrama, naudojama prognozuoti palikuonių genotipų ir fenotipų santykius.

Dvigubo žiedo azotinės bazės: Adeninas (A) ir Guaninas (G).

Replikacijos modelis, teigiantis, kad kiekviena nauja DNR molekulė susideda iš vienos senos (matricinės) ir vienos naujai susintetintos grandinės.

Vidinės ausies dalis (pusratiniai kanalai ir prieangis), atsakinga už pusiausvyros ir kūno pagreičio jutimą.

Imuninės sistemos ląstelė, randama audiniuose (odoje, kvėpavimo takuose, virškinamajame trakte). Prie jos paviršiaus prisijungia IgE antikūnai. Kai alergenas susijungia su šiais antikūnais, putlio...