Sąvokų žodynas

Aleliniai genai yra skirtingos to paties geno formos. Jų pora, lemianti konkretų požymį, gali būti homozigotinė (abu aleliai vienodi, pvz., AA arba aa) arba heterozigotinė (aleliai skirtingi,...

Padidėjus CO₂ koncentracijai kraujyje, smegenyse esantis kvėpavimo centras yra stimuliuojamas, todėl padažnėja ir pagilėja kvėpavimas. Taip organizmas siekia greičiau pašalinti CO₂ perteklių.

Nariuotakojai yra skirstomi į keturias pagrindines klases: vabzdžius (pvz., skruzdėlė), vėžiagyvius (pvz., vėžys), voragyvius (pvz., voras) ir šimtakojus.

Pirminis šlapimas (filtratas) susidaro inkstų kapsulėse, kai kraujo plazma dėl didelio spaudimo yra filtruojama iš kapiliarų kamuolėlio. Šio proceso metu prateka vanduo ir smulkios molekulės, o kraujo...

Tokia ląstelė vadinama kamenine ląstele. Kamieninės ląstelės pasižymi gebėjimu ne tik daugintis, bet ir virsti (diferencijuotis) į įvairių tipų specializuotas ląsteles.

Šis procesas vadinamas rūgimu (anaerobinėmis sąlygomis, be deguonies) arba puvimu (aerobinėmis sąlygomis, dalyvaujant deguoniui). Abu procesus galima apibendrinti kaip biologinį skaidymą.

Dvi identiškos chromatidės, sudarančios vieną chromosomą ir sujungtos centromera, vadinamos seserinėmis chromatidėmis.

Makroelementas, pagrindinė kaulų ir dantų statybinė medžiaga. Svarbus raumenų susitraukimui ir nervų veiklai. Daugiausia gaunamas iš pieno produktų.

Skydliaukės gaminamas hormonas, veikiantis kaip parathormono antagonistas. Jis mažina kalcio kiekį kraujyje, skatindamas jo atsidėjimą kauluose. Jo vaidmuo suaugusio žmogaus organizme nėra tok...

Makroelementas, elektrolitas, svarbus skysčių balanso palaikymui, nervų impulsų perdavimui ir normaliam širdies darbui.

Matavimo vienetas, kuriuo matuojama maiste esanti energija. Parodo, kiek energijos organizmas gaus suvirškinęs tam tikrą maisto produktą.

Nediferencijuota ląstelė, kuri gali dalytis ir virsti (diferencijuotis) į įvairius specializuotus ląstelių tipus.

Medžiaga ar veiksnys, galintis sukelti vėžį. Dauguma kancerogenų yra ir mutagenai, nes jie pažeidžia ląstelės genetinę medžiagą, reguliuojančią ląstelių dalijimąsi.

Maža liauka galvos smegenyse, gaminanti hormoną melatoniną. Melatonino gamybą slopina šviesa, o skatina tamsa. Jis reguliuoja cirkadinius ritmus ir miego-būdravimo ciklą.

Pačios smulkiausios kraujagyslės, sudarančios tankų tinklą audiniuose. Jų plonos sienelės leidžia vykti medžiagų mainams tarp kraujo ir audinių ląstelių.

Pati smulkiausia kraujagyslė, sudaryta iš vieno ląstelių sluoksnio. Jų tinkluose vyksta medžiagų ir dujų apykaita tarp kraujo ir audinių.

Junginys, susidarantis audinių kapiliaruose, kai hemoglobinas prisijungia anglies dioksidą (apie 20-25% viso $$CO_2$$).

Visas ląstelės chromosomų rinkinys, nufotografuotas ir sutvarkytas poromis pagal dydį. Leidžia nustatyti chromosomų skaičių ir lytį.

Švedų gamtininkas, laikomas šiuolaikinės taksonomijos tėvu. Sukūrė hierarchinę klasifikacijos sistemą ir dvigubo pavadinimo taisyklę.

Apytakos audinys, sudarytas iš gyvų ląstelių (rėtinių indų ir ląstelių palydovių). Transportuoja organines medžiagas (cukrus), pagamintas fotosintezės metu, iš lapų į kitas augalo dalis (šaknis, v...

Adrenaliną (epinefriną) gamina antinksčių šerdinė dalis. Šis hormonas išsiskiria streso ar pavojaus metu ir paruošia organizmą „kovok arba bėk“ reakcijai.

Augalų išplitimą sausumoje nulėmė keli svarbūs evoliuciniai prisitaikymai: atsirado šaknys vandeniui ir mineralinėms medžiagoms siurbti, apykaitos audiniai (ksilema ir floema) joms transportuo...

Centrinę nervų sistemą sudaro galvos smegenys ir nugaros smegenys.

Neuroną sudaro trys pagrindinės dalys: ląstelės kūnas (su branduoliu), dendritai (trumpos, šakotos atšakos, priimančios signalus) ir aksonas (ilga atšaka, perduodanti signalą kitoms ląstel...

Periferinę nervų sistemą sudaro visi nervai, išeinantys iš galvos ir nugaros smegenų bei pasiekiantys visas kūno dalis.

Orą teršia gamyklų ir elektrinių dūmai, automobilių išmetamosios dujos, degančių šiukšlių dūmai ir kiti teršalai, kurie patenka į atmosferą dėl žmogaus veiklos.

Vandenyje gerai tirpsta tokios medžiagos kaip druska, cukrus ir soda. Netirpsta smėlis, aliejus ar akmenukai.

Fizikoje didžioji raidė N dažniausiai žymi Niutoną – jėgos matavimo vienetą. Mažoji raidė n gali reikšti įvairius dydžius, pavyzdžiui, medžiagos kiekį (moliais) arba lūžio rodiklį.

Alelis yra viena iš kelių galimų to paties geno formų (variantų), esanti toje pačioje chromosomos vietoje (lokuse). Pavyzdžiui, žirnio žiedo spalvos genas gali turėti violetinės arba baltos spalvos al...

Ameba yra vienaląstis pirmuonis, priklausantis protistų karalystei. Ji neturi pastovios kūno formos ir juda bei maitinasi pseudopodijų (tariamakojų) pagalba.

Chemija yra mokslas, tiriantis medžiagas, jų savybes, struktūrą, sudėtį ir virsmus, kurie vyksta cheminių reakcijų metu.

Chromosoma yra ląstelės branduolyje esanti struktūra, sudaryta iš DNR ir baltymų, kurioje linijine seka išsidėstę genai. Ji yra genetinės informacijos nešėja.

Elektros srovės stipris yra fizikinis dydis, parodantis, koks elektros krūvis prateka per laidininko skerspjūvį per laiko vienetą. Jis matuojamas amperais (A).

Energetika yra ūkio šaka, apimanti energijos išteklių gavybą, perdirbimą, energijos gamybą, perdavimą ir paskirstymą vartotojams. Tai apima elektrines, šilumos tinklus ir kitą infrastruktūrą.

Energija yra fizikinis dydis, parodantis kūno ar kūnų sistemos gebėjimą atlikti darbą. Pagrindinis energijos matavimo vienetas yra džaulis (J).

Evoliucija yra laipsniškas ir negrįžtamas organizmų vystymosi procesas, kurio metu rūšys laikui bėgant keičiasi, prisitaiko prie aplinkos ir atsiranda naujos rūšys. Pagrindinis evoliucijos variklis yr...

Fenotipas yra visuma organizmo požymių, kurie pasireiškia sąveikaujant jo genotipui su aplinka. Tai yra matomi požymiai, pavyzdžiui, akių spalva, ūgis ar kraujo grupė.

Gameta yra lytinė ląstelė (vyriška – spermatozoidas, moteriška – kiaušialąstė), turinti perpus mažesnį (haploidinį) chromosomų rinkinį. Susiliejus dviem gametoms per apvaisinimą, susidaro zigota.

Genas yra DNR molekulės atkarpa, koduojanti informaciją apie tam tikrą baltymą arba funkcinę RNR molekulę. Tai yra paveldimumo vienetas, lemiantis konkretų organizmo požymį.

Genetika yra biologijos mokslo šaka, tirianti paveldimumą ir kintamumą. Ji nagrinėja, kaip genai yra perduodami iš kartos į kartą ir kaip jie lemia organizmų savybes.

Genotipas yra viso organizmo genų visuma, kurią jis paveldi iš tėvų. Tai yra genetinė „instrukcija“, lemianti organizmo požymius.

Homeostazė yra organizmo gebėjimas palaikyti pastovią ir stabilią vidinę terpę (pvz., kūno temperatūrą, pH, gliukozės kiekį kraujyje) nepaisant aplinkos pokyčių.

Jėga yra fizikinis dydis, apibūdinantis kūnų sąveikos matą, kuris gali keisti kūno judėjimo greitį arba jį deformuoti. Pagrindinis jėgos matavimo vienetas yra Niutonas (N).

Ląstelė yra mažiausias gyvosios gamtos struktūrinis ir funkcinis vienetas, gebantis savarankiškai egzistuoti ir daugintis. Visi gyvi organizmai yra sudaryti iš ląstelių.

Magnetinis laukas yra materijos forma, atsirandanti aplink judančius elektros krūvius (pvz., elektros srovę) ir nuolatinius magnetus. Jis veikia kitus magnetus ir judančius krūvius magnetine jėga.

Mejozė yra ląstelių dalijimosi būdas, kurio metu susidaro lytinės ląstelės (gametos). Jos metu chromosomų skaičius sumažėja perpus, taip užtikrinant, kad po apvaisinimo naujas organizmas turės normalų...

Mitybos lygmuo parodo organizmo vietą mitybos grandinėje. Pirmą lygmenį sudaro gamintojai (augalai), antrą – pirminiai vartotojai (augalėdžiai), trečią – antriniai vartotojai (mėsėdžiai) ir t. t.

Mitybos tinklas yra sudėtinga, tarpusavyje susijusių mitybos grandinių visuma ekosistemoje. Jis parodo, kaip energija ir maisto medžiagos keliauja tarp skirtingų organizmų – nuo gamintojų iki skaidyto...

Neuronas yra pagrindinė nervų sistemos ląstelė, atsakinga už nervinių impulsų perdavimą. Jis sudarytas iš kūno, dendritų (priimančių signalus) ir aksono (siunčiančio signalus).

Populiacija yra vienos rūšies individų grupė, gyvenanti tam tikroje teritorijoje ir galinti tarpusavyje kryžmintis.

Protistai yra eukariotinių organizmų karalystė, kuriai priklauso daugiausia vienaląsčiai organizmai, nepriskiriami nei gyvūnams, nei augalams, nei grybams. Pavyzdžiai: ameba, euglena, infuzorija.

Rūšis yra pagrindinis biologinės klasifikacijos vienetas, apibūdinantis grupę organizmų, kurie gali tarpusavyje kryžmintis ir susilaukti vislių palikuonių.

Sinapsė yra jungtis tarp dviejų neuronų arba tarp neurono ir kitos ląstelės (pvz., raumens), per kurią perduodamas nervinis impulsas.

Skaidytojai (arba reducentai) yra organizmai, daugiausia bakterijos ir grybai, kurie skaido negyvas organines medžiagas ir grąžina mineralines medžiagas atgal į aplinką. Jie yra būtina ekosistemos gra...

Somatinė ląstelė yra bet kuri organizmo ląstelė, išskyrus lytines ląsteles (gametas). Visos kūno ląstelės, pavyzdžiui, odos, raumenų ar nervų, yra somatinės.

Elektrinė varža yra fizikinis dydis, apibūdinantis laidininko savybę priešintis elektros srovei. Ji matuojama omais (Ω).

Šlapalas (karbamidas) yra pagrindinis baltymų apykaitos produktas žinduolių organizme, susidarantis kepenyse iš toksiško amoniako. Jis yra mažiau toksiškas ir su šlapimu pašalinamas per inkstus.

Liauka, gaminanti kasos sultis su galingais fermentais (amilaze, lipaze, tripsinu) ir hormonus (insuliną, gliukagoną).

Mišrios sekrecijos liauka. Endokrininė jos dalis (Langerhanso salelės) gamina insuliną ir gliukagoną, reguliuojančius gliukozės kiekį kraujyje.

Organas, kuris veikia ir kaip virškinimo liauka, ir kaip endokrininė liauka, gaminanti insuliną ir gliukagoną.

Virškinimo liauka, gaminanti kasos sultis, kuriose gausu įvairių fermentų (amilazės, lipazės, tripsino) ir hidrokarbonato jonų, neutralizuojančių skrandžio rūgštį.

Medžiagų apykaitos dalis, kurios metu sudėtingos molekulės skaidomos į paprastesnes, ir šio proceso metu atsipalaiduoja energija. Pavyzdys: ląstelinis kvėpavimas.

Medžiaga, kuri pagreitina reakciją, bet pati jos metu nesunaudojama.

Akies lęšiuko padrumstėjimas, dėl kurio pablogėja regėjimas, vaizdas tampa neryškus, lyg per matinį stiklą. Dažniausiai susijusi su amžiumi. Gydoma chirurginiu būdu, pakeičiant lęšiuką dirbtiniu.

Audinys, esantis kaulų viduje, gaminantis kraujo ląsteles. Jų transplantacija gydo kraujo vėžį ir kitas kraujo ligas.

Didžiausia organizmo liauka, atliekanti daugybę funkcijų. Virškinimui svarbiausia jos funkcija – tulžies gamyba.

Vena, surenkanti kraują iš virškinamojo trakto (įskaitant plonąją žarną) ir nešanti jį į kepenis, kur maistinės medžiagos yra apdorojamos.

Erdvinis kelių polipeptidinių subvienetų išsidėstymas viename funkciniame baltyme.

Požymis, kuris gali įgyti ištisinę verčių aibę (pvz., ūgis, svoris, odos spalva) ir kurį paprastai lemia daug genų (poligeninis paveldėjimas) ir aplinkos veiksniai.

Organizmų savybių įvairovė populiacijoje. Tai gali būti paveldimas (genetinis) arba nepaveldimas (modifikacinis) kintamumas.

Individualūs skirtumai tarp tos pačios rūšies atstovų. Tai yra „žaliava“ natūraliajai atrankai.

Grupė filogenetiniame medyje, kurią sudaro bendras protėvis ir visi jo palikuonys.

Substitucija, dėl kurios pakeistas kodonas koduoja kitą aminorūgštį.

DNR polimerazės gebėjimas atpažinti ir pašalinti neteisingai prijungtus nukleotidus replikacijos metu.

Ilgalaikis ir esminis Žemės klimato sistemos pokytis, apimantis temperatūros, kritulių, vėjų ir kitų rodiklių pasikeitimus, daugiausia sukeltas žmogaus veiklos.

Procesas, kurio metu sukuriamos genetiškai identiškos kopijos (DNR molekulių, ląstelių ar organizmų).

Alelių sąveikos tipas, kai heterozigotoje pilnai ir nepriklausomai reiškiasi abiejų alelių lemiami požymiai (pvz., AB kraujo grupė).

Trijų nukleotidų seka iRNR molekulėje, koduojanti vieną specifinę aminorūgštį.

DNR grandinė (5'→3'), kuri nėra nuskaitoma transkripcijos metu. Jos seka (pakeitus T į U) atitinka iRNR seką.

Nors euglena gali vykdyti fotosintezę, ji nėra augalas, nes neturi ląstelės sienelės, gali aktyviai judėti žiuželio pagalba ir, nesant šviesos, maitintis kaip gyvūnas (heterotrofiškai). Ji priklauso p...

Ląstelės membrana vadinama atrankiai (arba pasirinktinai) laidžia, nes ji praleidžia tik tam tikras medžiagas (pvz., vandenį, deguonį), o kitas sulaiko. Ši savybė leidžia ląstelei palaikyti stabilią v...

Vienodų molekulių (pvz., vandens) tarpusavio trauka.

Skaidulinis, ketvirtinės struktūros baltymas, suteikiantis tvirtumo jungiamajam audiniui (odai, sausgyslėms, kaulams).

Sąveika, kai vienas organizmas gauna naudą, o kitam tai neturi jokios įtakos (nei teigiamos, nei neigiamos) (+/0). Pavyzdys: ryklys ir prilipusios prie jo žuvys.

Ląstelės vidaus padalijimas į atskirus skyrius (organeles), leidžiantis skirtingiems biocheminiams procesams vykti vienu metu ir efektyviai.

Dėsningumas, pagal kurį DNR molekulėje azotinės bazės jungiasi specifinėmis poromis: Adeninas (A) su Timinu (T), o Citozinas (C) su Guaninu (G).

Genų sąveika, kai požymis pasireiškia tik esant bent po vieną dominantinį alelį kiekviename iš sąveikaujančių genų.

Medžiagos koncentracijos skirtumas tarp dviejų sričių (pvz., ląstelės vidaus ir išorės). Tai yra pasyviosios pernašos varomoji jėga.

Cheminė reakcija, kurios metu du monomerai susijungia į didesnę molekulę, atskiriant vandens molekulę.

Teiginys, kad dvi rūšys, turinčios identiškas ekologines nišas, negali ilgą laiką egzistuoti toje pačioje vietoje. Viena rūšis, būdama efektyvesnė konkurentė, ilgainiui išstumia kitą.

Inhibicijos tipas, kai inhibitorius konkuruoja su substratu dėl prisijungimo prie aktyviojo centro.

Procesas, apibūdinantis Žemės kontinentų judėjimą vienas kito atžvilgiu per geologinį laiką.

Procesas, kurio metu negiminingi organizmai dėl panašių aplinkos sąlygų išvysto panašius požymius.

Sintetiniai kortizolio analogai (pvz., prednizolonas, deksametazonas). Pasižymi galingu priešuždegiminiu ir imunosupresiniu poveikiu. Naudojami gydyti astmą, alergijas, autoimunines ligas, slo...

Liauka: Antinksčiai. Funkcija: Ilgalaikio streso hormonas. Didina gliukozės kiekį kraujyje, slopina uždegimą ir imuninę sistemą.

Konkurencija tarp organizmų dėl ribotų išteklių, tokių kaip maistas, vanduo, erdvė ir partneriai. Tai lemia, kad ne visi individai išgyvena.

Polisacharidas, sudarytas iš ilgų gliukozės grandinių. Tai augalų kaupiama atsarginė maisto medžiaga. Randamas bulvėse, grūduose, duonoje.

Elastingi vamzdeliai, kuriais po organizmą teka kraujas. Skirstomos į arterijas, venas ir kapiliarus.

Skystasis jungiamasis audinys, atliekantis transporto, apsauginę ir termoreguliacinę funkcijas.

Skystoji kraujo dalis (apie 90 % vandens), kurioje ištirpusios maistinės medžiagos, druskos, baltymai ir plaukioja kraujo ląstelės.

Kraujo slėgis į kraujagyslių sieneles. Matuojamas milimetrais gyvsidabrio stulpelio (mmHg) ir išreiškiamas dviem skaičiais: sistoliniu (viršutiniu) ir diastoliniu (apatiniu).

Organų sistema, kuri transportuoja deguonį, maistines medžiagas, hormonus, anglies dioksidą ir kitas medžiagas po visą organizmą. Ją sudaro širdis, kraujagyslės ir kraujas.

Tikėjimas, kad gyvybė ir visata buvo sukurtos antgamtinės jėgos (Dievo).

Antrasis aerobinio kvėpavimo etapas, vykstantis mitochondrijų matrikse. Jo metu piruvatas galutinai suskaidomas, susidaro CO₂, šiek tiek ATP ir daug energijos nešiklių (NADH, FADH₂).

Procesas mejozės metu, kai homologinės chromosomos apsikeičia fragmentais. Tai gali išardyti sankiboje esančių genų grupes.

Gamtinės atrankos tipas, kai pirmenybė teikiama individams, turintiems vieną iš kraštutinių fenotipo variantų, dėl ko populiacijos vidurkis pasislenka ta kryptimi.

Reiškinys, kai imuninė sistema reaguoja ne tik į pirminį alergeną, bet ir į kitas, struktūriškai panašias medžiagas. Pavyzdžiui, žmogus, alergiškas **beržų žiedadulkėms, gali jausti simptomus valgydam...

Kenksmingų mikroorganizmų patekimas nuo vieno (dažniausiai žalio) maisto produkto ant kito, jau paruošto vartoti maisto, per rankas, įrankius ar paviršius.

Seriozinis dangalas, sudarytas iš dviejų lapelių: vienas dengia plaučius, kitas iškloja krūtinės ląstos vidų. Tarp jų esantis pleuros tarpas su nedideliu kiekiu skysčio užtikrina plaučių slydimą k...

Organų ar audinių persodinimas iš vienos rūšies organizmo kitai, pvz., iš gyvūno žmogui. Kol kas tai daugiausia eksperimentinė sritis.

Vyriškoji žiedo dalis, sudaryta iš dulkinės ir kotelio. Dulkinėje bręsta žiedadulkės.

Didžioji dalis genetinės informacijos (DNR) gyvulinėje ląstelėje yra sukaupta branduolyje. Nedidelis kiekis DNR taip pat randamas mitochondrijose.

Didžioji dalis energijos (ATP molekulių pavidalu) neurone pagaminama mitochondrijose. Šios organelės yra išsidėsčiusios visoje ląstelėje, įskaitant aksoną ir dendritus.

Žmogaus organizme šlapalas (karbamidas), toksiškų amonio junginių perdirbimo produktas, susidaro kepenų ląstelėse. Iš kepenų jis su krauju patenka į inkstus ir yra pašalinamas su šlapimu.

Nuo šviesos priklausančios fotosintezės reakcijos vyksta augalų ląstelių chloroplastų tilakoidų membranose.

Dalinis arba visiškas klausos praradimas. Gali būti konduktyvusis (dėl garso perdavimo sutrikimo išorinėje ar vidurinėje ausyje) arba neurosensorinis (dėl sraigės plaukuotųjų ląstelių ar klaus...

Vaškinė, vandenį atstumianti medžiaga, dengianti epidermį ir mažinanti vandens garinimą (transpiraciją).

Neuronų grupė pailgosiose smegenyse (smegenų kamiene), kuri reguliuuoja kvėpavimo ritmą ir gylį, reaguodama į $$CO_2$$, $$pH$$ ir $$O_2$$ pokyčius kraujyje.

Oro kelias į plaučius. Juos sudaro: nosies ertmė, nosiaryklė, gerklos, trachėja, bronchai ir bronchiolės.

Kūno dalių išsidėstymo tvarka. Gali būti spindulinė (kūną galima padalyti į kelias veidrodines dalis per centrinę ašį, pvz., medūza) arba dvišalė (kūną galima padalyti tik į vieną veidrodinių...