Sąvokų žodynas

Centrinis kūrinio simbolis. Tai pasaulio ašis, jungianti žemę ir dangų, žmonių ir dvasių pasaulius. Jo sukimasis arba sustojimas atspindi gyvenimo tėkmę ir likimo vingius.

Simbolizuoja Kuprelio vienatvę, atsiskyrimą nuo pasaulio, jo vidinę tvirtovę. Ritmingas malūno bildesys atspindi jo minčių ir jausmų tėkmę.

Romane minimas 1709–1711 metų Didysis maras – epidemija, sunaikinusi didžiąją dalį Mažosios Lietuvos gyventojų ir tapusi lūžio tašku krašto istorijoje.

Baltaragio žmona, trumpalaikės laimės simbolis. Jos linksmumas ir gyvybė užburia Baltaragį, bet jų laimė, pirkta iš velnio, pasmerkta žlugti.

Jauna ir linksma Baltaragio žmona, kurios meilė tampa ir laime, ir prakeiksmu. Ji miršta gimdydama dukrą Jurgą, taip palikdama Baltaragiui skaudžią dovaną ir skolą velniui.

Tipas: Paklusni duktė. Bruožai: Ji yra drovumo ir pasyvumo įsikūnijimas, tipiškas to meto griežto auklėjimo produktas. Ji myli Valerą, bet nedrįsta pasipriešinti tėvo valiai. Jos kančia at...

Atlieka „lemtingos žinios“ pranešėjos vaidmenį, pirmoji pasako Kupreliui apie Gundės pabėgimą. Jos paveikslas dviprasmiškas – ji ir užjaučia, ir pašiepia.

Geriausia Evos draugė, taip pat našlė, ieškanti maisto savo vaikams. Ji yra Evos palaikymo ramstis, stipri moteris, kuri neleidžia draugei pasiduoti. Tragiškai žūsta, sumušta rusų kareivių.

Vyriausia Krizo duktė. Jos paveikslas piešiamas kaip piktos, pavydžios ir šiurkščios moters, kuri vėliau priglaudžia, bet kartu ir engia savo seserį Urtę.

Senojo Šimonio sūnus, vienintelis šeimoje išlikęs po maro. Vokiečių kolonistų išvaromas iš tėvų dvaro. Simbolizuoja tragišką lūžį giminės istorijoje – statuso ir tėviškės praradimą.

Istorinis-etnografinis regionas, apėmęs šiaurės rytinę buvusios Prūsijos karalystės dalį (dab. Kaliningrado sritis ir Klaipėdos kraštas). Pasižymėjo liuteronybe ir stipria vokiečių kultūros įtaka.

Literatūroje dažnas motyvas, vaizduojantis jautrios, dvasiškai turtingos asmenybės (menininko) susidūrimą su žiauria, materialistine ir nesupratinga visuomene.

Jaunos merginos; dažnai reiškia samdines, tarnaites.

Žodžio ar frazės vartojimas perkeltine reikšme, pagrįsta panašumu. Pjesė yra ištisa metaforų sistema: duobė, traukinys, plynas laukas – visi šie įvaizdžiai turi gilesnę, simbolinę prasmę.

Turtingo ūkininko sūnus, suvedžiojęs ir apleidęs Urtę. Jis simbolizuoja pasiturinčiųjų beširdiškumą ir moralinį supuvimą, abejingumą silpnesniųjų likimui.

Paskutinė herojaus ištarta frazė – „Arr-kk-lį, duokk!“ – liudija, kad jo aistra nedingo net mirties akivaizdoje.

Jokūbo sūnus, kuris išsižada savo „būriškos“ kilmės ir išvyksta į Karaliaučių siekti vokiečių valdininko karjeros. Veda vokietę, sūnų pavadina vokišku vardu. Jis įkūnija nutautėjusio lietuvininko...

Tragiškas lyderis. Nepaprastų gabumų, „puikus premjeras“, strategas ir organizatorius, tačiau gatvės paverstas nusikaltėlių „atamanu“. Jo paveikslas atskleidžia, kaip sistema sunaikina potencialą....

Miko mintis: „kad taip gerai pajojus ant gero driganto! – galvojo jis. – Tai paskum kad ir numirt“ atspindi esminį kūrinio konfliktą: aistra už mirties kainą.

Senovinis pasakojimas apie pasaulio, gamtos reiškinių ar dievų kilmę. K. Boruta kūrinyje naudoja mitinius vaizdinius (velnias, raganavimas, pasaulio medis-malūnas), kad suteiktų istorijai gilumo.

Įkūnytas pragmatizmas. Net ir fronte jis kala fizikos dėsnius ir svajoja apie lengvatinius egzaminus. Jo noras gauti mirštančio Kemericho batus – ne žiaurumas, o šaltas, išgyvenimui būtinas racion...

Vakarinės pamaldos bažnyčioje.

Plati XX a. pradžios meno ir literatūros srovė, atmetusi tradicines formas ir ieškojusi naujų raiškos būdų, gilinusis į žmogaus psichologiją. Šeinius yra vienas lietuvių modernizmo pradininkų.

Veidmainiškos ir melagingos patriotinės propagandos įsikūnijimas. Griežtas, mažo ūgio mokytojas, kuris ilgomis kalbomis apie „tėvynės pareigą“ išsiuntė visą savo klasę į mirtį. Kai pats patenka į...

Tikrasis vardas – Žanas Batistas Poklenas. Vienas žymiausių prancūzų dramaturgų, aktorius, teatro vadovas, klasicizmo epochos „aukštosios komedijos“ kūrėjas.

Vieno veikėjo kalba, skirta sau, kitiems veikėjams arba tiesiogiai žiūrovams.

Garsus tikimybių teorijos uždavinys, kurį Kristoferis aprašo knygoje. Jis parodo, kaip intuicija gali klaidinti, o teisingą atsakymą galima rasti tik pasitelkus logiką. Šis pavyzdys **iliustruoja Kris...

Viena svarbiausių temų Žemaitės kūryboje. Ji detaliai vaizdavo sunkų moterų likimą, priverstines vedybas, vyrų smurtą, teisių neturėjimą. Kūriniai kaip „Marti“ ar „Topylis“ tapo moterų kančios sim...

Kuprelio jausmų išraiškos priemonė. Per muziką jis išlieja savo meilę, skausmą ir ilgesį. Tai jo sielos kalba.

Polkos melodija „Varsouviana“ skamba tik Blanšos galvoje. Ji primena apie tragišką įvykį – jauno vyro savižudybę, dėl kurios ji jaučiasi kalta. Ši muzika pasigirsta, kai Blanša susiduria su praeit...

Už scenos nuolat skambanti džiazo muzika „Blue Piano“ atspindi Naujojo Orleano gyvybingumą, aistras ir liūdesį. Ji pabrėžia dramatiškus įvykius.

Kepurė.

Šlamėti, ošti; niurzgėti, judėti (apie vėjus, kartais apie žmones).