Sąvokų žodynas

Išdavystės ir patikrinimo simbolis. Tas, kuris apkaltino savanorius savanaudiškumu („jums už mūsų buvimą moka pinigus“) ir taip sukėlė pirmąją didelę stovyklos krizę. Tačiau jo veiksmai – tai ne p...

Bendras darbas, atliekamas drauge su kaimynais.

Sąmyšis, vargas, bėda. Pvz.: „Baisus tarapotas gali išeiti...“

Žemaitė rašė gyva, sodria žemaičių tarme. Nors vėliau jos kūriniai buvo suartinti su bendrine kalba, išliko daug tarmiškų žodžių, kurie suteikia tekstams autentiškumo ir ekspresijos.

Tipas: Veidmainis, apgavikas. Bruožai: Apsimeta šventuoliu, kad pasiektų materialinės gerovės ir patenkintų savo geismus. Meistriškai manipuliuoja žmonėmis, naudojasi jų patiklumu. Jo kalba ku...

Šventeiva, apgavikas, manipuliatorius. Jo vardas tapo bendriniu žodžiu, reiškiančiu veidmainį, prisidengiantį kilniais principais.

XIX a. pabaigos – XX a. pradžios laikotarpis, kai po spaudos draudimo lietuviai aktyviai kovojo už savo kalbos, kultūros ir tautinės tapatybės išsaugojimą. Tai svarbus romano fonas.

Rašė lietuviškai, puoselėjo gimtąją kalbą ir papročius germanizacijos sąlygomis. Siekė išsaugoti lietuvių tautinį savitumą.

Liaudies žodinė kūryba (dainos, pasakos, padavimai). „Baltaragio malūnas“ yra persmelktas tautosakos motyvų, kurie kuria autentišką ir atpažįstamą atmosferą.

Sena Žanos teta, kurios buvimo niekas nepastebi. Ji įkūnija tylią, nereikšmingą egzistenciją.

Evos vyro sesuo, protinga ir išsilavinusi moteris, rašytoja. Ji lieka malkinėje prižiūrėti vaikų, kol Eva ieško maisto. Atstovauja prarastam inteligentijos pasauliui ir kultūrai.

Mopasano teiginys, kad rašytojas turi atkurti ne pačią tikrovę, o asmeninę pasaulio iliuziją, kuri skaitytojui atrodytų įtikinamesnė už realybę.

Didžiausias rajūnas, šaltkalvis, kurio mąstymas paprastas ir žemiškas. Jam karas – tai pirmiausia badas ir neapykanta jį engusiems viršininkams, ypač Himelštosui. Tjadenas atstovauja paprastą žmog...

Kristoferio augintinė žiurkė. Tobis yra artimas Kristoferio draugas ir patikėtinis, teikiantis jam emocinę paguodą. Kelionėje į Londoną Tobis yra vienintelis Kristoferio palydovas, simbolizuojanti...

Rimto, liūdno turinio pjesė apie sudėtingą ir dažniausiai pražūtingą herojaus likimą.

Žanras, kuriame tragiški ir komiški elementai yra neatskiriamai susipynę. Pjesėje personažų kančia ir praradimai vaizduojami kartu su jų juokingu elgesiu ir absurdiškomis situacijomis, atspindint...

Mikas mirtinai sužalojamas laukinio žirgo. Jo mirtis yra ne pralaimėjimas, o makabriškas triumfas – jis miršta pasiekęs tai, ko labiausiai troško.

Mikas atstovauja jaunatvės maksimalizmui – norui peržengti ribas, patirti gyvenimo pilnatvę, net jei ta patirtis trunka tik akimirką ir veda į žūtį.

Išsigelbėjimo ir judėjimo simbolis. Tačiau pjesėje jis egzistuoja tik kaip garsas, pranešimas per garsiakalbį – tuščias pažadas, kuriuo niekas iš tiesų nebetiki.

Psichologinis reiškinys, kai auka užmezga stiprų emocinį ryšį su savo skriaudėju. Perkeltine prasme, vaikų santykis su gatve yra trauminis – ji juos žaloja, bet kartu yra vieninteliai jų „namai“, kuri...

Pasirašė deklaraciją, kuria pakeista valstybės santvarka iš nepriklausomos respublikos į Sovietinę Socialistinę Respubliką.

XX a. 4 deš. lietuvių rašytojų avangardistų grupuotė, kuriai priklausė ir Kazys Boruta. Jie siekė socialiai aktyvios, modernios literatūros.

Istorinis laikotarpis Prancūzijoje (1870–1940 m.), kurio socialinė ir politinė aplinka yra daugelio Mopasano kūrinių, ypač romano „Mielas draugas“, veiksmo fonas.

Klasicizmo dramaturgijos reikalavimas, kad pjesės veiksmas vyktų vienoje vietoje, truktų ne ilgiau nei parą ir turėtų tik vieną siužeto liniją.

Miko troškimas yra absoliutus, egzistencinis, pranokstantis baimę ir racionalų mąstymą. Jam reikia ne šiaip joti, bet joti „pasiutusiu“, „laukinis“ žirgu.

Paslaptingas, liūdnas garsas, pasigirstantis du kartus (antrame ir ketvirtame veiksmuose). Jis simbolizuoja senojo pasaulio pabaigą, neišvengiamą lūžį, artėjančią katastrofą ir praradimą. Tai yra...

Vargai, darbai, rūpesčiai. Pvz.: „Ir žiemos šaltos trūsus pargraudama juokės.“