Sąvokų žodynas

Ribosomos sritis, iš kurios išeina „tuščia“ tRNR, atidavusi savo aminorūgštį.

Struktūra (raumuo ar liauka), kuri vykdo valdymo centro komandą ir sukelia atsaką, koreguojantį nukrypimą nuo normos.

Organas, liauka ar raumuo, kuris gauna komandą iš valdymo centro ir sukelia atsaką, koreguojantį pokytį.

Procesas, kurio metu ląstelės viduje esančios pūslelės susilieja su plazmine membrana ir išskiria savo turinį į ląstelės išorę. Reikalinga energija.

Išorės sekrecijos liauka, kuri turi ištekamuosius latakus ir savo sekretą išskiria į kūno paviršių (pvz., prakaito) arba į organų ertmes (pvz., seilių).

Geno dalys, kurių seka koduoją baltymą ir lieka brandžioje iRNR.

Mokslas, tiriantis organizmų ir juos supančios aplinkos (tiek gyvosios, tiek negyvosios) tarpusavio santykius.

Rodiklis, matuojantis, kiek Žemės biologinių išteklių (žemės ir vandens plotų) reikia, kad būtų patenkinti tam tikro asmens, miesto ar šalies vartojimo poreikiai ir absorbuotos atliekos.

Rūšies „profesija“ ekosistemoje – visuma jos poreikių aplinkos ištekliams (maistui, slėptuvėms) ir sąveikų su kitais organizmais. Tai ne tik vieta, kur rūšis gyvena, bet ir jos vaidmuo.

Grafinis modelis, vaizduojantis skaičių, biomasės arba energijos kiekio sumažėjimą kiekviename aukštesniame mitybos lygmenyje.

Sistema, apimanti tam tikroje vietoje gyvenančius organizmus (biocenozę) ir juos supančią negyvąją aplinką (biotopą) bei jų tarpusavio ryšius.

Nauda, kurią žmonės gauna iš ekosistemų. Pavyzdžiui, švarus oras ir vanduo, augalų apdulkinimas, dirvožemio formavimasis, potvynių valdymas.

Populiacijos augimo modelis, kai augimo greitis yra proporcingas populiacijos dydžiui. Būdingas, kai ištekliai neriboti. Kreivė yra J formos. $$ \frac{dN}{dt} = rN $$

Organizmas, kurio kūno temperatūra priklauso nuo aplinkos temperatūros. Jis negamina pakankamai šilumos metabolizmo metu. Būdinga žuvims, varliagyviams, ropliams.

Mineralai (pvz., natris, kalis, chloras), kurie ištirpę kūno skysčiuose turi elektros krūvį. Jie yra gyvybiškai svarbūs nervų funkcijai, raumenų susitraukimui ir skysčių balansui.

Trečiasis ir pagrindinis aerobinio kvėpavimo etapas, vykstantis ant vidinės mitochondrijų membranos. Jo metu elektronai, pernešami NADH ir FADH₂, keliauja per baltymų kompleksus, o atpalaiduot...

Ikizigotinis barjeras, kai poravimosi ritualai, giesmės ar signalai yra specifiški tik vienai rūšiai ir neatpažįstami kitų.

Ankstyvoji žmogaus vystymosi stadija – nuo apvaisinimo iki 8-osios nėštumo savaitės pabaigos. Šiuo laikotarpiu formuojasi visi pagrindiniai organai ir jų sistemos.

Rūšis, kuri natūraliai gyvena tik tam tikroje, apibrėžtoje geografinėje vietovėje ir niekur kitur.

Procesas, kurio metu ląstelė įsiurbia stambias molekules ar net kitas ląsteles, apgaubdama jas membrana ir suformuodama pūslelę. Reikalinga energija.

Vidaus sekrecijos liauka, kuri neturi ištekamųjų latakų ir savo gaminamą produktą (hormoną) išskiria tiesiai į kraują.

Visuma vidaus sekrecijos (endokrininių) liaukų, gaminančių ir į kraują išskiriančių hormonus.

Vidinė gimdos gleivinė, kuri per mėnesinių ciklą sustorėja, pasiruošdama priimti apvaisintą kiaušialąstę. Jei apvaisinimas neįvyksta, ji atsisluoksniuoja ir pasišalina per mėnesines.

Neuromediatoriai, veikiantys kaip natūralūs organizmo skausmo malšintojai. Opioidai (pvz., morfinas, heroinas) imituoja endorfinų poveikį.

Evoliucinė teorija, teigianti, kad eukariotinės organelės, tokios kaip mitochondrijos ir chloroplastai, atsirado iš laisvai gyvenusių prokariotų, kuriuos prarijo didesnė ląstelė.

Organizmas, kuris palaiko pastovią kūno temperatūrą nepriklausomai nuo aplinkos, gamindamas šilumą metabolinių procesų metu. Būdinga paukščiams ir žinduoliams.

Vienakryptis energijos judėjimas per ekosistemą, prasidedantis nuo Saulės ir keliaujantis per mitybos lygmenis. Energija negrįžta atgal.

Skubios pagalbos priemonė, naudojama gyvybei pavojingos alerginės reakcijos – anafilaksinio šoko – metu. Adrenalinas greitai atpalaiduoja kvėpavimo takų raumenis, sutraukia kraujagysles (pakelia s...

Genų sąveika, kai vieno geno (epistatinio) aleliai slopina kito geno (hipostatinio) alelių raišką.

Audinys, sudarytas iš tankiai susiglaudusių ląstelių, dengiantis kūno ir organų paviršius bei išklojantis kūno ertmes. Atlieka apsauginę, sekrecijos, absorbcijos ir jutimo funkcijas.

Ląstelė, sudaranti ploną audinio sluoksnį, kuris dengia gaurelių paviršių. Būtent per šias ląsteles vyksta maistinių medžiagų įsiurbimas.

Kraujo ląstelės, neturinčios branduolio, kurių sudėtyje yra hemoglobino. Jų pagrindinė funkcija – transportuoti deguonį.

Kovalentinis ryšys, jungiantis glicerolį ir riebalų rūgštį trigliceride.

Liauka: Kiaušidės. Funkcija: Nulemia moteriškuosius antrinius lytinius požymius (krūtų augimas, riebalų pasiskirstymas), reguliuoja mėnesinių ciklą.

Laisvai, puriai supakuotas chromatinas, kuriame genai yra aktyvūs ir gali būti transkribuojami.

Vienas iš trijų gyvybės domenų. Organizmai, kurių ląstelės turi branduolį ir kitas membranines organeles. Apima protistus, grybus, augalus ir gyvūnus.

Organizmas, kurio ląstelės turi tikrą branduolį, kuriame saugoma DNR, ir daug kitų organoidų. Gali būti vienaląsčiai (pvz., klumpelė) arba daugialąsčiai. Pavyzdžiai: **augalai, gyvūnai, grybai...

Vandens telkinio „senėjimo“ procesas, kai dėl perteklinių maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) suveši dumbliai, o vėliau, jiems yrant, išeikvojamas deguonis ir žūsta kiti organizmai.

Perteklinis maisto medžiagų (ypač nitratų ir fosfatų) patekimas į vandens telkinį, sukeliantis spartų dumblių augimą, deguonies išeikvojimą ir ekosistemos nykimą.

Procesas, kurio metu per ilgą laiką keičiasi organizmų populiacijų paveldimi požymiai. Tai lemia naujų rūšių atsiradimą ir didžiulę gyvybės įvairovę.

Genų terapijos būdas, kai paciento ląstelės modifikuojamos laboratorijoje (išorėje) ir grąžinamos atgal į organizmą.