Sąvokų žodynas

Limfocitas, atsakingas už humoralinį imunitetą. Aktyvuotas virsta plazmine ląstele ir gamina antikūnus.

Mikroskopinis, vienaląstis organizmas, priklausantis prokariotų karalystei. Bakterijos turi ląstelės sienelę, kuri dažnai tampa antibiotikų taikiniu.

Vienas iš trijų gyvybės domenų. Tai prokariotai su peptidoglikano ląstelių sienelėmis. Apima didžiulę mikroorganizmų įvairovę.

Infekcija, kurią sukelia bakterijos (pvz., chlamidiozė). Gali būti visiškai išgydoma antibiotikais.

Biotechnologijų taikymas pramonėje. Apima fermentų, bioplastiko, biokuro ir kitų cheminių medžiagų gamybą naudojant mikroorganizmus. Siekiama pramoninius procesus padaryti efektyvesnius ir draugiš...

Sudėtingos molekulės, sudarytos iš aminorūgščių. Pagrindinė statybinė medžiaga, reikalinga raumenims, audiniams, fermentams ir hormonams.

Organinis polimeras, sudarytas iš aminorūgščių monomerų, sujungtų peptidiniais ryšiais. Atlieka daugybę struktūrinių ir funkcinių vaidmenų ląstelėje.

Baltymas nešiklis, kuris, naudodamas ATP energiją, aktyviai perneša medžiagas per membraną prieš jų koncentracijos gradientą.

Genų mutacijos tipas, kai viena bazių pora pakeičiama kita.

Hipotetinė rūšis, iš kurios evoliucijos eigoje išsivystė dvi ar daugiau šiuolaikinių ar išnykusių rūšių.

Visų skirtingų rūšių populiacijų visuma, gyvenanti ir sąveikaujanti tarpusavyje tam tikroje buveinėje.

Substitucija, dėl kurios aminorūgštį koduojantis kodonas virsta stop kodonu.

Būklė, kai žmogus yra užsikrėtęs infekcija, bet nejaučia jokių ligos požymių. Tai ypač pavojinga, nes infekcija gali būti nepastebimai platinama.

Gyvūnai, neturintys stuburo. Jie sudaro didžiąją dalį (apie 95%) visų gyvūnų rūšių. Pavyzdžiai: vabzdžiai, moliuskai, kirmėlės, duobagyviai.

Augaluose (ypač oranžinės spalvos daržovėse ir vaisiuose) randamas pigmentas. Organizme jis paverčiamas vitaminu A. Veikia kaip antioksidantas.

Universali sistema, pagal kurią kiekvienai rūšiai suteikiamas dviejų dalių lotyniškas pavadinimas (Gentis + rūšies epitetas), pvz., Felis catus.

Procesas, kai teršalai (pvz., pesticidai, sunkieji metalai) kaupiasi organizmuose, o jų koncentracija didėja kylant mitybos grandinės lygmenimis.

Procesas, kurio metu organinės medžiagos yra suskaitomos mikroorganizmų (bakterijų, grybų). Tai natūralus gamtos apsivalymo būdas.

Nenutrūkstamas cheminių elementų judėjimas ir kitimas tarp gyvosios gamtos (bio-), negyvosios gamtos (geo-) ir cheminių procesų.

Mokslas, tiriantis rūšių geografinį paplitimą Žemėje.

Organizmas arba organizmų grupė, kurių buvimas, nebuvimas ar būklė atspindi tam tikras aplinkos sąlygas, pavyzdžiui, taršos lygį (pvz., kerpės oro švarai nustatyti).

Individo sugebėjimas išgyventi ir susilaukti vaisingų palikuonių, perduodant savo genus kitai kartai, palyginti su kitais tos pačios populiacijos individais.

Gyvųjų organizmų įvairovė visuose lygmenyse: genetiniame (vienos rūšies individų genų įvairovė), rūšių (rūšių skaičius tam tikroje teritorijoje) ir ekosistemų (buveinių įvairovė).

Procesas, kurio metu tam tikrų toksinų (pvz., pesticidų, sunkiųjų metalų) koncentracija didėja kiekviename aukštesniame mitybos lygmenyje. Kadangi toksinai kaupiasi audiniuose ir nėra suskaidomi,...

Procesas, kurio metu teršalų koncentracija didėja kiekvienoje aukštesnėje mitybos grandinės grandyje. Kuo aukščiau organizmas mitybos piramidėje, tuo didesnė teršalų koncentracija jo audiniuose.

Bendra organinės medžiagos masė tam tikrame ploto ar tūrio vienete arba tam tikrame mitybos lygmenyje.

Aplinkos valymo technologija, kurios metu naudojami mikroorganizmai (bakterijos, grybai) teršalams (pvz., naftai, pesticidams) skaidyti į mažiau kenksmingus junginius.

Visos Žemės planetos ekosistemų visuma; ta Žemės rutulio dalis, kurioje egzistuoja gyvybė.

Technologijų, naudojančių gyvus organizmus, jų sistemas ar dalis, visuma, skirta kurti ar modifikuoti produktus bei procesus konkrečiam tikslui. Apima viską nuo alaus virimo iki genų inžinerijos.

Gyvybės formų įvairovė tam tikroje teritorijoje ar visoje Žemėje. Apima rūšių įvairovę, genetinę įvairovę rūšių viduje ir ekosistemų įvairovę.

Didžiausia eukariotinės ląstelės organelė, apgaubta dvigubos membranos, kurioje saugoma genetinė informacija (DNR).

Membrana apgaubta organelė, kurioje saugoma genetinė informacija (DNR) ir valdomi ląstelės gyvybiniai procesai.

Tanki sritis branduolyje, kurioje sintetinama ribosominė RNR ir surenkamos ribosomos.

Laikotarpis, kurio metu žmogaus organizmas pasiekia lytinę brandą ir gebėjimą daugintis. Procesą valdo hormonai.

Dvi pagrindinės trachėjos šakos, kurios įeina į plaučius ir ten tęsia šakojimąsi.

Labai smulkios bronchų šakelės plaučiuose, kurios baigiasi alveolių kekėmis.

Genetiškai modifikuoti augalai (pvz., kukurūzai, medvilnė), turintys geną iš bakterijos Bacillus thuringiensis (Bt). Šie augalai gamina baltymą, nuodingą tam tikriems vabzdžiams kenkėjams, todėl...

Genų dreifo forma, kai dėl staigaus ir drastiško populiacijos sumažėjimo (pvz., dėl gamtos katastrofos) išlikusių individų genų fondas nebeatspindi pradinės populiacijos genetinės įvairovės.

Ikizigotinis barjeras, kai dvi rūšys negali kryžmintis, nes gyvena skirtingose buveinėse ir retai susitinka.

Procesas, kai natūralios aplinkos plotai yra sunaikinami (pvz., iškertamas miškas) arba suskirstomi į mažus, izoliuotus fragmentus (pvz., nutiesus kelią), trukdant organizmų migracijai.