Sąvokų žodynas

Vaizduotė. Pvz.: „Ilgo laiko vaidentuvės auginti vaizdai nubluko...“

Vainikas (vestuvių apeigose, pavyzdžiui).

Prievaizdas, ūkvedys (germanizmas).

Senovinis žemės ploto matas, lygus maždaug 21 hektarui. Turėti „du valakus“ reiškė būti pasiturinčiu ūkininku.

Tipas: Įsimylėjęs jaunuolis. Bruožai: Marianos sužadėtinis. Kaip ir Mariana, yra valdomas jausmų, greitai įsižeidžia ir yra pavydus. Tačiau pjesės pabaigoje jis parodo savo **kilnumą ir iš...

Tipas: Tarpinė grandis, auka. Bruožai: Ranevskajos 27-erių įdukra. Praktiška, darbšti, bet nelaiminga ir socialiai pažeidžiama. Įstrigusi tarp senojo ir naujojo pasaulio, ji neatranda savo...

Lopachino plane minimi būsimi gyventojai, kurie išsinuomos sklypus sodo vietoje. Jie simbolizuoja naują viduriniąją klasę, kuri vertina ne grožį, o praktišką poilsį. Jų atėjimas reiškia senosios k...

Trapumo ir dvasinio tyrumo simbolis. Fiziškai pats silpniausias, „jo kaklas buvo plonesnis, nei mano riešas“, tačiau dvasiškai pats jautriausias. Jis – autorės meilės ir rūpesčio išbandymas ir įro...

Simbolizuoja paviršutinišką savęs suvokimą ir narcisizmą. Dorianas žavisi savo atvaizdu veidrodyje, kuris rodo tik jo nekintančią išorę. Tuo tarpu portretas veikia kaip magiškas veidrodis, rodanti...

Grįžęs dirbo LSSR rašytojų sąjungos valdybos pirmininku (nuo 1945 m.), redagavo žurnalą „Pergalė“, tęsė aktyvią politinę veiklą.

Konkreti vieta – Vyžlaukio valsčius, kuriame gyveno ir dirbo Donelaitis. Svarbi gamtos erdvė – laukai, pievos, miškai.

Aprėpia vienerius metus, nuosekliai einant per visus keturis metų laikus. Tai atspindi žemdirbio gyvenimo ritmą.

Didžioji dalis veiksmo vyksta Svindone (Swindon), Anglijoje. Vėliau veiksmas persikelia į Londoną.

Veiksmas vyksta pokario Rytprūsiuose (dabartinė Kaliningrado sritis), kuriuos okupavo ir niokojo Sovietų Sąjungos kariuomenė, ir Lietuvoje, kuri badaujantiems vokiečiams atrodė kaip išsigelbėj...

Žmogus ar kita būtybė, veikianti literatūros kūrinyje.

Moljeras kuria apibendrintus socialinius ir psichologinius tipus, kurie įkūnija vieną dominuojančią savybę ar ydą (pvz., Tartiufas – veidmainį, Orgonas – patiklų kvailį).

Pudelio veislės šuo, priklausęs poniai Širs. Jo brutalus nužudymas sodo šakėmis tampa istorijos katalizatoriumi, paskatinančiu Kristoferį pradėti tyrimą, kuris atskleidžia giliai slypinčias šeimos...

Pagrindinė romano ašis – kontrastas tarp Kuprelio luošo, atstumiančio kūno ir jo turtingos, gražios, talentingos sielos.

Didžioji romano dalis yra Kuprelio ilgas, atviras pasakojimas apie savo gyvenimą ir jausmus, artimas monologui-išpažinčiai.

Doras, padorus, tvarkingas, mandagus. Teigiamo herojaus savybė.

Žanos vyras. Išoriškai žavus, tačiau iš tikrųjų godus, ciniškas ir ištvirkęs vyras, sugriovęs Žanos gyvenimą.

Krizo sūnus, paskutinis Šimonių ūkio paveldėtojas. Jis yra silpno charakterio, pasiduodantis piktos ir godžios žmonos Etmės įtakai. Tragiškai įsipainioja į žmonos nusikaltimą.

Tylusis, bet galingas veikėjas. Tai žmonės stotelėje, kurie „nužvelgia nuo galvos iki kojų“; tai tie, kurių žvilgsnių Vasia bijo valgykloje. Jie nesmurtauja fiziškai, bet jų smerkimas, įtarumas ir...

Vargonų choras – pakyla bažnyčios gale, viršuje, kur stovi vargonai.

Holdeno kambario draugas Pensyje. Išoriškai patrauklus ir populiarus sportininkas, bet, Holdeno akimis, „slaptas nevala“ ir paviršutiniškas žmogus, kuris nesupranta jausmų gilumo. Jų konfliktas dė...

Centrinis ir daugialypis pjesės simbolis. Jis reiškia: prarastą grožį ir aristokratišką praeitį (Ranevskajai), vaikystės nekaltumą, baudžiavos naštą (Trofimovui), **nepraktiškumą ir ekonom...