Sąvokų žodynas

Reprodukcinės izoliacijos mechanizmai, veikiantys prieš zigotos susidarymą. Jie apima poravimosi išvengimą arba nesėkmingą apvaisinimą.

Alkoholis yra viena pagrindinių ūminio ir lėtinio pankreatito priežasčių. Tai skausminga ir pavojinga būklė, sutrikdanti virškinimą ir insulino gamybą.

Lėtinis alkoholio vartojimas sukelia kepenų suriebėjimą (steatozę), alkoholinį hepatitą (uždegimą) ir galiausiai cirozę – negrįžtamą kepenų audinio randėjimą, vedantį į kepenų nepakankamumą.

Dėl nuolatinio smegenų taikymosi prie alkoholio poveikio išsivysto tolerancija ir stipri fizinė bei psichologinė priklausomybė, pasireiškianti abstinencijos sindromu nutraukus vartojimą.

Ilgalaikis piktnaudžiavimas alkoholiu mažina smegenų masę, pažeidžia neuronus ir gali sukelti neurologinius sutrikimus, tokius kaip Wernicke-Korsakoff sindromas, pasireiškiantis sunkiais atmin...

Pasaulio sveikatos organizacija alkoholį klasifikuoja kaip 1 grupės kancerogeną. Jo vartojimas didina burnos, ryklės, stemplės, kepenų, gaubtinės žarnos ir krūties vėžio riziką.

Gali sukelti kardiomiopatiją (širdies raumens nusilpimą), aritmijas (širdies ritmo sutrikimus) ir padidėjusį kraujospūdį.

Procesas, kurio metu ankstyvos stadijos embrionas (blastocista) įsitvirtina gimdos gleivinėje (endometriume). Paprastai vyksta 6-12 dieną po apvaisinimo.

Įgyto imuniteto savybė „atsiminti“ anksčiau sutiktus patogenus. Po pirminės infekcijos susidaro atminties ląstelės, kurios, pakartotinai susidūrus su tuo pačiu antigenu, sukelia daug greitesnį...

Organizmo apsauginė sistema, kuri atpažįsta ir sunaikina svetimkūnius, tokius kaip bakterijos, virusai ir kiti patogenai. Alergijos atveju ji klaidingai atakuoja nekenksmingas medžiagas.

Organizmo gebėjimas apsisaugoti nuo genetiškai svetimų medžiagų ir organizmų (patogenų) bei sunaikinti pakitusias savas ląsteles.

Vaistai, slopinantys imuninės sistemos aktyvumą, siekiant išvengti organo atmetimo reakcijos. Vartojami visą gyvenimą po transplantacijos.

Gydymo metodas, kurio tikslas – „išmokyti“ imuninę sistemą nereaguoti į alergeną. Tai pasiekiama reguliariai leidžiant arba lašinant po liežuviu mažas, palaipsniui didinamas alergeno dozes. Tai il...

Genų terapijos būdas, kai vektorius su genu suleidžiamas tiesiai į paciento organizmą (viduje).

Maža molekulė (pvz., laktozė), kuri prisijungia prie represoriaus ir jį inaktyvuoja, taip leisdama vykti transkripcijai.

Operonas (pvz., lac operonas), kuris paprastai yra išjungtas, bet gali būti įjungtas esant specifinei molekulei (induktoriui).

Mutacija, kurią sukelia išoriniai veiksniai – mutagenai (pvz., radiacija, cheminės medžiagos).

Modelis, teigiantis, kad substratui prisijungus, fermentas šiek tiek pakeičia savo formą, kad sąveika būtų optimali.

RNR tipas, kuris perneša genetinį kodą iš DNR branduolyje į ribosomas citoplazmoje.

Molekulė, kuri sumažina arba sustabdo fermento aktyvumą.

Pagrindiniai osmoreguliacijos ir šalinimo organai, filtruojantys kraują ir reguliuojantys šlapimo kiekį bei sudėtį.

Būklė, kai inkstų geldelėse arba taurelėse iš šlapime ištirpusių druskų (dažniausiai kalcio oksalato) susidaro kieti kristaliniai dariniai – akmenys. Maži akmenys gali pasišalinti su šlapimu, tači...

Pradinė nefrono dalis, kurią sudaro kapiliarų kamuolėlis (glomerulas) ir jį gaubianti Nefrono (Baumano) kapsulė. Čia vyksta filtracija.

Būsena, kai inkstai nebesugeba atlikti savo funkcijos – filtruoti kraujo ir šalinti atliekų. Viena dažniausių transplantacijos priežasčių.

Liauka: Kasa (Langerhanso salelės). Funkcija: Mažina gliukozės kiekį kraujyje, skatindamas ląsteles ją pasisavinti. Trūkumas sukelia cukrinį diabetą.

Receptorius, esantis ląstelės citoplazmoje arba branduolyje. Prie jo jungiasi hidrofobiniai (steroidiniai, tiroksinas) hormonai, galintys pereiti ląstelės membraną.

Nekoduojančios geno dalys, kurios įsiterpia tarp egzonų ir yra pašalinamos (iškerpamos) splaisingo metu.

Organizmų rūšis, patekusi į jai svetimą aplinką, kurioje sėkmingai dauginasi ir kelia grėsmę vietinėms rūšims bei ekosistemų stabilumui. Pavyzdžiui, Sosnovskio barštis.

Chromosomos struktūros pokytis, kai chromosomos fragmentas apsiverčia 180° kampu ir vėl prisijungia.

Tirpalas, kurio ištirpusių medžiagų koncentracija yra tokia pati kaip ląstelės viduje. Vandens judėjimas į ląstelę ir iš jos yra subalansuotas.

Degiosios naudingosios iškasenos, susidariusios iš prieš milijonus metų žuvusių organizmų liekanų. Tai anglis, nafta ir gamtinės dujos.

Genų mutacijos tipas, kai prarandamas vienas ar daugiau nukleotidų. Dažnai sukelia poslinkio rėmelio mutaciją.

Nesuvirškintos maisto likučiai, vanduo, bakterijos ir negyvos ląstelės, suformuotos storojoje žarnoje ir pašalinamos iš organizmo.

Dujų apykaita, vykstanti tarp plaučių alveolių ir kraujo kapiliaruose. Jos metu kraujas prisotinamas deguonies ir atiduoda anglies dioksidą.

Liauka, turinti ištekamuosius latakus ir išskirianti savo produktus į kūno paviršių arba organų ertmes. Pavyzdžiai: prakaito, seilių, ašarų liaukos.

Gamtinės atrankos tipas, kai pirmenybė teikiama abiem kraštutiniams fenotipo variantams, o vidutiniai variantai atmetami. Gali lemti populiacijos skilimą į dvi subpopuliacijas.

Evoliucinė naujovė, būdinga tam tikrai kladai, bet ne jos protėviams. Tokie požymiai naudojami kladogramoms sudaryti.