Sąvokų žodynas

Hipofizės hormonas. Jo staigus kiekio padidėjimas (šuolis) ciklo viduryje sukelia ovuliaciją.

Ikizigotinis barjeras, kai rūšys dauginasi skirtingu paros ar metų laiku.

Lamarkas: Prisitaikymas gali įvykti palyginti greitai, per kelias kartas, perduodant įgytus požymius. Darvinas: Prisitaikymas yra lėtas, laipsniškas procesas, trunkantis daugybę kartų, kol nau...

Evoliucijos tempų modelis, teigiantis, kad speciacija vyksta dėl lėto, laipsniško pokyčių kaupimosi per ilgą laiką.

Aleliai, kurie tam tikrame genotipe (dažniausiai homozigotiniame) sukelia organizmo žūtį.

Kraujo ląstelės, turinčios branduolį, atliekančios apsauginę funkciją. Jos yra imuninės sistemos dalis, kovoja su infekcijų sukėlėjais.

Pagrindinė įgyto imuniteto ląstelė. Skirstomi į B limfocitus (gamina antikūnus) ir T limfocitus (naikina užkrėstas ląsteles, reguliuoja atsaką).

Fermentas, skaidantis riebalus (lipidus) į glicerolį ir riebalų rūgštis. Gaminamas kasoje.

Trumpos, viengrandės DNR iškyšos, susidarančios po kirpimo kai kuriais restrikcijos fermentais. Jos yra komplementarios viena kitai.

Daugiausiai gyvūnų ląstelėse randama pūslelė su virškinimo fermentais, atsakinga už medžiagų skaidymą ir ląstelės atliekų perdirbimą.

Populiacijos augimo modelis, atsižvelgiantis į aplinkos pasipriešinimą ir ribotus išteklius. Augimas lėtėja, artėjant prie aplinkos talpos. Kreivė yra S formos. $$ \frac{dN}{dt} = rN (1 - \frac{N}...

Specifinė geno vieta chromosomoje.

Mokslas, lyginantis skirtingų rūšių organizmų kūno sandarą, siekiant nustatyti evoliucinius ryšius.

Mokslas, lyginantis skirtingų rūšių organizmų embrioninį vystymąsi.

Membraninių kanalų tinklas be ribosomų. Sintetina lipidus, skaido toksinus, kaupia kalcio jonus.

Genų redagavimas gametose arba embrionuose. Poveikis yra paveldimas ir perduodamas visoms ateities kartoms. Daugumoje šalių tai yra etiškai nepriimtina ir draudžiama.

Genų redagavimas, atliekamas su lytinėmis ląstelėmis (spermatozoidais, kiaušialąstėmis) arba embrionais. Genetiniai pokyčiai yra paveldimi ir perduodami ateities kartoms. Šiuo metu etiškai lab...

Sukėlėjas: Virusas. Požymiai: Skausmingos, pasikartojančios pūslelės. Gydymas: Nepagydoma, vaistais slopinami simptomai.

Gamtinės atrankos forma, kai tam tikri požymiai didina individo dauginimosi sėkmę, net jei tie požymiai mažina išgyvenamumą. Pavyzdžiui, povo uodega.

Chromosomos, nulemiančios individo lytį. Žmogus turi 1 porą lytinių chromosomų: XX (moteris) arba XY (vyras).

Organai, gaminantys lytines ląsteles ir lytinius hormonus. Vyrams – sėklidės, moterims – kiaušidės.

Procesas, vykstantis ląstelėse, kurio metu organinės medžiagos (pvz., gliukozė) skaidomos, o atpalaiduota energija panaudojama ATP sintezei.

Visi gyvi organizmai yra sudaryti iš ląstelių – mažiausių struktūrinių ir funkcinių gyvybės vienetų. Organizmai gali būti vienaląsčiai (pvz., bakterijos, amebos) arba daugialąsčiai (pvz.,...

Mažiausias struktūrinis ir funkcinis gyvo organizmo vienetas, gebantis savarankiškai egzistuoti. Visi gyvi organizmai sudaryti iš ląstelių.

Ląstelė, kurios membranoje arba citoplazmoje yra specifinių receptorių, galinčių prisijungti tam tikrą hormoną ir į jį reaguoti.

Tvirtas išorinis sluoksnis, gaubiantis augalų, grybų, bakterijų ir kai kurių kitų organizmų ląsteles. Suteikia formą ir mechaninę apsaugą.

Tvirtas išorinis sluoksnis (augaluose – celiuliozinis, grybuose – chitininis), suteikiantis ląstelei struktūrinį palaikymą ir apsaugą.

Fundamentalus biologijos principas, teigiantis, kad visi gyvi organizmai yra sudaryti iš ląstelių, ląstelė yra pagrindinis gyvybės vienetas, ir visos ląstelės atsiranda iš jau esančių ląstelių.

Praktinis sveikos mitybos principas, kai lėkštė vizualiai padalijama: pusė – daržovėms ir vaisiams, ketvirtadalis – baltymams, ketvirtadalis – visaverčiams angliavandeniams.