Sąvokų žodynas
Visi svarbiausi terminai ir jų paaiškinimai vienoje vietoje.
O
Pasakojimo būdas, kai pasakotojas yra nešališkas stebėtojas, nevertinantis veikėjų poelgių, o tik juos fiksuojantis ir analizuojantis. Tai būdinga Mopasano stiliui, perimtam iš G. Flobero.
Girdvainio stebuklingi žirgai, aprašyti kaip „obuoliais mušti“. Jie simbolizuoja jėgą, laisvę, bet kartu ir Girdvainio išdidumą bei pražūtingą aistrą.
Iškilmingas, pakilaus tono eilėraštis, kažką šlovinantis ar aukštinantis (pvz., M. K. Sarbievijaus eilėraščiai).
Veikėjas tragikas. Nuolat cituoja W. Shakespeare'o „Hamletą“, veikia kaip moralinis komentatorius, tačiau pats yra visiškai neveiklus. Jo vardas – ironiška nuoroda į tragišką „Hamleto“ heroję.
Mirė staiga 1947 m. gegužės 2 d., būdamas vos 38 metų. Oficiali mirties priežastis – kepenų cirozė.
Filosofinis principas, teigiantis, kad iš kelių galimų paaiškinimų paprasčiausias dažniausiai yra teisingiausias. Kristoferis remiasi šiuo principu, atmesdamas antgamtinius paaiškinimus (pvz., fėjas)...
Po tragedijos jis skaito filosofus (Kantą, Feuerbachą) ir susikuria savo panteistinę religiją, kurioje Dievą atranda gamtoje, o ne bažnyčioje.
Kupros yra ne tik fizinis trūkumas, bet ir socialinės atskirties, vienatvės ir vidinės kančios simbolis.
Jis yra vargonininkas, piešėjas, išradėjas (kuria malūno brėžinius). Jo pasaulio suvokimas yra estetinis, paremtas grožiu, muzika, jausmais.
Jautrus, talentingas menininkas ir gilus mąstytojas, įkalintas luošame kūne. Jo tragedija – neatitikimas tarp turtingos sielos ir atstumiančios išorės.
Simbolizuoja Doriano bandymą pabėgti nuo sąžinės graužaties ir nužudytų prisiminimų. Tai – desperatiškas būdas pamiršti savo nuodėmes, pasineriant į juslinį apsvaigimą ir socialinį dugną, kuris ko...
Tipas: Patiklus despotas. Bruožai: Turtingas buržua, šeimos galva, kuris praranda sveiką protą ir tampa aklos manijos auka. Jis yra egoistiškas, nes savo įsitikinimus primeta šeimai, nekre...
Šeimos galva, tapęs aklo tikėjimo ir patiklumo auka. Simbolizuoja žmogų, kurio protą užvaldė aistra ir kuris nebemato realybės.
„Čechovo tiesa – net ne žodžiuose, o kažkur už jų, drama – ne veiksme, o už jo prasiveriančioje neišvengiamybėje.“ Ši citata puikiai apibūdina subteksto svarbą Čechovo kūryboje.