Sąvokų žodynas

Įmonių ir gyventojų koncentracija vienoje teritorijoje, kuri duoda ekonominės naudos dėl masto ekonomijos, bendros infrastruktūros ir paslaugų.

Visa pramonės sistema, apimanti ne tik pačią žemės ūkio gamybą, bet ir sėklų, trąšų tiekimą, technikos gamybą, produktų perdirbimą, logistiką ir prekybą.

Tankus debesų ir perkūnijos žiedas, supantis uragano akį. Tai pati pavojingiausia audros dalis, kurioje fiksuojami stipriausi vėjai ir intensyviausios liūtys.

Rami, dažnai giedra sritis pačiame uragano centre. Joje vėjai silpni, o oras leidžiasi žemyn.

Erozijos veiksnių nešamos medžiagos suklojimas ir kaupimas, kai veiksnys praranda energiją.

Kūno arba paviršiaus gebėjimas atspindėti krintančią spinduliuotę. Išreiškiamas procentais. Kuo paviršius šviesesnis (pvz., sniegas), tuo jo albedas didesnis.

Nuolat įšalęs žemės, uolienų ar nuosėdų sluoksnis, išliekantis žemesnėje nei 0°C temperatūroje bent dvejus metus iš eilės. Tirpstant įšalui, į atmosferą išsiskiria dideli kiekiai metano ir CO₂.

Gamtinės arba dirbtinės sistemos, kurios sugeria daugiau anglies dioksido, nei išskiria. Svarbiausi gamtiniai absorbentai yra vandenynai, miškai ir dirvožemis.

Nuolatinis anglies judėjimas tarp atmosferos, vandenynų, sausumos, gyvųjų organizmų ir Žemės gelmių. Žmogaus veikla, ypač iškastinio kuro deginimas, sutrikdo šį ciklą, perkeldama anglį iš geologin...

Matavimo vienetas, naudojamas palyginti skirtingų ŠESD poveikį klimatui. Jis parodo, kokį šiltinimo potencialą per tam tikrą laiką (dažniausiai 100 metų) turi tam tikras kiekis dujų, **palyginti su to...

Technologijų rinkinys, skirtas „sugauti“ CO₂ iš stambių šaltinių, pavyzdžiui, pramonės įmonių ar elektrinių, ir saugoti jį po žeme geologinėse formacijose, kad nepatektų į atmosferą.

Bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kurį per tam tikrą laiką tiesiogiai ar netiesiogiai sukelia asmuo, renginys, organizacija ar produktas.

Metodas, kai ta pati prognozė atliekama su daugybe skirtingų klimato modelių (arba to paties modelio versijų su šiek tiek pakeistomis pradinėmis sąlygomis). Gautų rezultatų visuma leidžia įvertint...

Ekonominė nauda, kylanti vėlesniame etape, kai didelė, senstanti darbingo amžiaus karta, sukaupusi daugiau santaupų, jas investuoja į ekonomiką, taip didindama nacionalinį kapitalą.

Apima veiklą, kuri perdirba pirminio sektoriaus žaliavas į pagamintus produktus. Tai apdirbamoji pramonė (pvz., automobilių, maisto, tekstilės gamyba), statyba ir energetika (elektros gamyba). Šis...

Kilmės apibūdinimas, reiškiantis „sukeltas arba paveiktas žmogaus veiklos“. Naudojamas kalbant apie klimato kaitą, taršą ir kitus poveikius aplinkai.

Žmogaus veiklos sukeltas poveikis gamtinei aplinkai. Gali būti tiesioginis (pvz., miško iškirtimas) arba netiesioginis (pvz., klimato kaita dėl išmetamųjų dujų).

Aplinkos teršimas, kurį sukelia žmogaus veikla. Priešingybė – gamtinė tarša (pvz., ugnikalnių išsiveržimai).

Žmonių ir jų sukurtos aplinkos sfera. Tai apima miestus, kelius, pramonę, žemės ūkį ir kitą žmogaus veiklą, kuri daro didžiulį poveikį visai Žemės sistemai.

Principas, reikalaujantis teisingo ir lygiateisio aplinkos teikiamos naudos ir žalos paskirstymo visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų rasės, pajamų ar socialinės padėties. Atkreipia dėmesį į tai...

Procesas, kurio metu vėjai nustumia šiltą paviršinį vandenį, o iš vandenyno gelmių į paviršių pakyla šaltas, maistinėmis medžiagomis turtingas vanduo. Itin svarbus žvejybai.

Situacija, kai viena šalis priklauso nuo kitos, bet santykiai nėra abipusiai. Šios priklausomybės dinamiką lėmia ne tik materialinės, bet ir simbolinės, technologinės ir kultūrinės jėgos.

Plastiškas, tąsus mantijos sluoksnis, esantis po litosfera. Litosferos plokštės „slysta“ jos paviršiumi.

Planetą gaubiantis dujų sluoksnis. Jis apsaugo mus nuo žalingos kosmoso spinduliuotės, reguliuuoja temperatūrą ir yra būtinas gyvybei. Ją sudaro **azotas, deguonis, argonas, anglies dioksidas ir kitos...

Pereinamoji zona tarp dviejų skirtingų oro masių. Šioje zonoje vyksta aktyviausi orų pokyčiai.

Oro stulpo svoris, slegiantis Žemės paviršių. Aukštas slėgis paprastai reiškia giedrus, sausus orus, o žemas slėgis – debesuotus ir lietingus.

Energijos šaltiniai, kurie gamtoje natūraliai atsinaujina per trumpą laiką. Pagrindiniai AEI yra saulės, vėjo, vandens (hidro), geoterminė ir biomasės energija.

Miesto (ar kitos sistemos) gebėjimas atsigauti po sukrėtimų, tokių kaip gamtos nelaimės, ekonominės krizės ar pandemijos, ir prisitaikyti prie besikeičiančių sąlygų.

Sistemos (pvz., miesto, bendruomenės, ekosistemos) gebėjimas atsigauti po sukrėtimų, tokių kaip ekstremalūs orų reiškiniai, ir toliau funkcionuoti.

Sistema, kuri laisvai keičiasi ir energija, ir materija su savo aplinka. Pavyzdžiui, ežeras yra atvira sistema: į jį patenka saulės energija, vanduo iš upelių, o iš jo vanduo išteka ir garuoja.

Atmosferos sritis, kurioje slėgis yra didesnis nei aplinkinėse teritorijose. Oras joje leidžiasi žemyn ir sukelia giedrus orus.

Anksčiau įmonės viduje atliktos funkcijos (pvz., buhalterijos ar IT palaikymo) perdavimas kitai, išorinei įmonei. Ši kita įmonė gali būti toje pačioje arba kitoje šalyje.