Klimato kaitos pasekmės: ekologinės, socialinės, ekonominės

Sveiki, būsimi planetos ateities kūrėjai! Praėjusioje temoje išsiaiškinome, kodėl mūsų planeta šyla – aptarėme šiltnamio efektą ir neginčijamus įrodymus, kad būtent žmogaus veikla yra šio proceso variklis. Dabar laikas žengti toliau ir atsakyti į klausimą, kuris paliečia kiekvieną iš mūsų: o kas iš to?

Ar keli laipsniai šiltesnė vidutinė temperatūra tikrai yra didelė problema? Ar tai reiškia tik švelnesnes žiemas ir ilgesnes vasaras Lietuvoje? Deja, realybė yra kur kas sudėtingesnė. Klimato kaita – tai ne švelnus termostato pasukimas. Tai – galinga jėga, keičianti pačius mūsų planetos gyvybės dėsnius. Ji veikia kaip domino efektas: vienas pokytis sukelia kitą, o šis – dar kelis, kol galiausiai paliečiamos visos sritys, nuo mažiausio vabzdžio iki pasaulinės ekonomikos.

Šioje pamokoje nersime į klimato kaitos pasekmių vandenyną. Išnagrinėsime tris didžiules, tarpusavyje susipynusias sritis:

1. Ekologines pasekmes: Kaip keičiasi gamta? Kokie pavojai kyla gyvūnams, augalams ir ištisoms ekosistemoms?
2. Socialines pasekmes: Kaip klimato pokyčiai veikia žmones? Mūsų sveikatą, saugumą, namus ir netgi santykius tarp bendruomenių ir valstybių.
3. Ekonomines pasekmes: Kiek visa tai kainuoja? Kokie ūkio sektoriai nukenčia labiausiai ir kokias naujas ekonomines realijas kuria kintantis klimatas?

Pasiruoškite. Tai nebus lengva tema, tačiau suprasti šiuos procesus yra būtina, norint tapti atsakingu ir veikliu XXI amžiaus piliečiu. Juk būtent jūsų kartai teks spręsti didžiausius klimato kaitos iššūkius ir gyventi su sprendimų (arba jų nebuvimo) pasekmėmis.

Gamta pirmoji pajunta net ir menkiausius klimato pokyčius. Jos atsakas – tai grandininė reakcija, kuri persirita per visą planetą. Šie pokyčiai nėra kažkas, kas vyks ateityje – jie vyksta dabar, mūsų akyse. Tarpvyriausybinės klimato kaitos komisijos (IPCC) naujausios ataskaitos patvirtina, kad poveikis gamtai yra „plačiai paplitęs, greitas ir intensyvėjantis“. [2]

Ekstremalūs orų reiškiniai tampa nauja norma

Vienas akivaizdžiausių klimato kaitos padarinių – padažnėję ir suintensyvėję ekstremalūs orų reiškiniai. Šiltesnė atmosfera gali „sulaikyti“ daugiau vandens garų, o tai veikia kaip papildomas kuras galingesnėms audroms ir liūtims. Tuo pat metu, pasikeitusi atmosferos cirkuliacija lemia ilgesnius sausros periodus kituose regionuose.

Vandenynai – tylūs smūgio sugėrėjai

Vandenynai sugeria apie 90% perteklinės šilumos ir apie ketvirtadalį viso žmogaus išmesto CO₂. Tai apsaugo mus nuo dar spartesnio atšilimo, bet vandenynai už tai moka didžiulę kainą.

Jūros lygio kilimas

Tai vyksta dėl dviejų pagrindinių priežasčių: terminio plėtimosi (šildamas vanduo plečiasi) ir ledynų tirpsmo (tirpstant Grenlandijos ir Antarktidos ledynams bei kalnų ledynams, vanduo patenka į vandenyną). Nuo XX a. pradžios jūros lygis jau pakilo apie 20 cm, o kilimo tempas spartėja. Tai kelia tiesioginę grėsmę žemai esančioms pakrančių teritorijoms ir salų valstybėms, tokioms kaip Maldyvai, Tuvalu ar Maršalo salos. [3]

Vandenyno rūgštėjimas

Kai CO₂ tirpsta vandenyje, susidaro anglies rūgštis, kuri mažina vandens pH (didina rūgštingumą). Nors pokytis atrodo nedidelis, jis katastrofiškai veikia organizmus, turinčius kalcio karbonato kriaukles ar skeletus: koralus, moliuskus, vėžiagyvius, dalį planktono. Tai griauna ištisas mitybos grandines.

Koralinių rifų balimas

Koralai yra gyvų organizmų kolonijos, gyvenančios simbiozėje su mikroskopiniais dumbliais (zoooksantelėmis), kurie suteikia jiems spalvą ir maistą. Pakilus vandens temperatūrai, koralai patiria stresą ir „išstumia“ šiuos dumblius. Koralas lieka baltas (iš čia ir pavadinimas „balimas“) ir, jei stresas tęsiasi ilgai, miršta iš bado. Didysis barjerinis rifas Australijoje ir kiti pasaulio rifai jau patyrė masinius balimo epizodus. Pasauliui atšilus 1.5°C, prognozuojama, kad išnyks 70-90% koralinių rifų. [2]

Bioįvairovės nykimas ir ekosistemų transformacija

Kiekviena rūšis yra prisitaikiusi gyventi tam tikromis klimato sąlygomis. Kai šios sąlygos keičiasi per greitai, rūšys turi tris pasirinkimus: adaptuotis, migruoti arba išnykti.

• Migracija: Daug gyvūnų ir augalų „keliasi“ arčiau ašigalių arba į aukštesnes vietas kalnuose, ieškodami vėsesnių sąlygų. Tačiau ne visos rūšys gali judėti pakankamai greitai, o jų kelyje gali pasitaikyti neįveikiamų kliūčių (miestai, greitkeliai, kalnų grandinės).
• Fenologijos pokyčiai: Keičiasi natūralūs gamtos ciklai. Pavasarį anksčiau pražysta augalai, anksčiau išsirita vabzdžiai, anksčiau iš migracijos grįžta paukščiai. Šie pokyčiai gali išderinti ekosistemas – pavyzdžiui, paukščių jaunikliams gali trūkti maisto, jei jie išsirita anksčiau, nei atsiranda vikšrų gausa.
• Išnykimo grėsmė: Rūšys, kurios negali nei prisitaikyti, nei migruoti, atsiduria ant išnykimo ribos. Poliarinės meškos, priklausomos nuo jūrinio ledo medžiojant ruonius, yra tapusios šio proceso simboliu. Tačiau grėsmė kyla tūkstančiams kitų rūšių.
• Amžinojo įšalo tirpsmas: Didžiuliai plotai Sibire, Kanadoje ir Aliaskoje yra padengti amžinuoju įšalu – tūkstančius metų įšalusiu gruntu. Jam tirpstant, į atmosferą išsiskiria didžiuliai kiekiai metano (CH₄) – dar galingesnių šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Tai sukuria pavojingą „teigiamo grįžtamojo ryšio“ kilpą: atšilimas tirpdo įšalą -> išsiskiria metanas -> atšilimas dar labiau spartėja. Be to, tirpstantis gruntas pažeidžia pastatus, kelius ir vamzdynus Arkties regionuose.

Ekologiniai pokyčiai neišvengiamai virsta socialinėmis krizėmis. Klimato kaita nėra tik aplinkosaugos problema – tai yra žmogaus teisių, sveikatos, saugumo ir socialinio teisingumo problema. Poveikis pasiskirsto labai netolygiai: labiausiai pažeidžiamos tos bendruomenės, kurios mažiausiai prisidėjo prie krizės sukėlimo. [5]

Tiesioginis poveikis žmonių sveikatai

Kintantis klimatas tiesiogiai ir netiesiogiai kenkia mūsų fizinei ir psichinei sveikatai. [4]

• Karščio sukeltos ligos: Ilgos ir intensyvios karščio bangos sukelia šilumos smūgius, dehidrataciją ir apsunkina lėtinėmis širdies bei kvėpavimo takų ligomis sergančių žmonių būklę. Ypač pažeidžiami yra vaikai, vyresnio amžiaus žmonės ir lauke dirbantys darbuotojai.
• Infekcinių ligų plitimas: Šiltesnis klimatas praplečia erkių, uodų ir kitų ligų pernešėjų arealus. Dėl to anksčiau tik tropiniuose regionuose paplitusios ligos, tokios kaip Dengės karštligė, Zikos virusas ar Vakarų Nilo karštligė, atsiranda vidutinėse platumose. Lietuvoje jau matome erkių sukeliamų ligų (erkinio encefalito, Laimo ligos) sezono pailgėjimą.
• Kvėpavimo takų ligos: Didesnis oro užterštumas dėl miškų gaisrų dūmų ir didesnės žiedadulkių koncentracijos (augalai žydi ilgiau ir intensyviau) blogina astma ir kitomis alerginėmis ligomis sergančiųjų būklę.
• Psichinė sveikata: Išgyvenus ekstremalų įvykį (potvynį, uraganą, gaisrą), gali išsivystyti potrauminio streso sindromas, nerimas, depresija. Ilgalaikis nerimas dėl ateities, vadinamas „eko-nerimu“ (angl. eco-anxiety), ypač paplitęs tarp jaunų žmonių.

„Klimato pabėgėliai“: migracija dėl išlikimo

Nors terminas „klimato pabėgėlis“ dar neturi oficialaus teisinio statuso, Pasaulio bankas prognozuoja, kad iki 2050 metų dėl klimato kaitos pasekmių (vandens trūkumo, nederliaus, jūros lygio kilimo) savo gyvenamąją vietą gali būti priversti palikti daugiau nei 200 milijonų žmonių. Tai – vidinė ir tarptautinė migracija, kelianti milžiniškus iššūkius.

Konfliktai dėl senkančių išteklių

Klimato kaita veikia kaip „grėsmių daugiklis“ (angl. threat multiplier). Ji tiesiogiai nesukelia karų, bet paaštrina jau esančias socialines ir politines įtampas. Kai trūksta vandens, maisto ar derlingos žemės, didėja konkurencija ir kyla konfliktai tarp skirtingų bendruomenių, etninių grupių ar net valstybių.

Pavyzdžiui, ginčai dėl Nilo upės vandens tarp Egipto, Sudano ir Etiopijos tampa vis aštresni, nes klimato kaita daro kritulių režimą mažiau nuspėjamą. Čado ežero baseine, kur ežeras per kelis dešimtmečius susitraukė daugiau nei 90%, konfliktai tarp žvejų, ūkininkų ir gyvulių augintojų prisidėjo prie „Boko Haram“ teroristinės grupuotės įsigalėjimo.

Socialinis neteisingumas ir klimato teisingumas

Svarbu suprasti, kad klimato krizės našta pasiskirsto itin neteisingai. Turtingosios šalys, kurios istoriškai išmetė daugiausiai šiltnamio efektą sukeliančių dujų, yra geriau pasirengusios atlaikyti pasekmes. Tuo tarpu skurdžios šalys, kurių indėlis į krizę minimalus, kenčia labiausiai. [5] Tai kelia klimato teisingumo (angl. climate justice) klausimą – moralinį ir etinį imperatyvą, reikalaujantį, kad istoriniai teršėjai prisiimtų didesnę atsakomybę už krizės sprendimą ir padėtų pažeidžiamiausioms šalims adaptuotis.

Klimato kaitos poveikis ekonomikai yra milžiniškas ir daugialypis. Tai ne tik tiesioginiai nuostoliai dėl stichinių nelaimių, bet ir lėtesni, tačiau ne mažiau griaunantys procesai, keičiantys ištisus ūkio sektorius ir pasaulinę prekybą. Apskaičiuoti tikslią kainą sudėtinga, tačiau visos rimtos ekonominės analizės rodo, kad neveiklumo kaina yra daug kartų didesnė nei investicijų į klimato kaitos švelninimą ir adaptaciją kaina.

Tiesioginiai nuostoliai ir infrastruktūros pažeidžiamumas

Kiekvienas uraganas, potvynis ar miškų gaisras palieka milijardinius nuostolius. Tarptautinės draudimo kompanijos kasmet fiksuoja augančias išmokas dėl su klimatu susijusių nelaimių.

• Infrastruktūros naikinimas: Audros griauna uostus ir tiltus, potvyniai išplauna kelius ir geležinkelius, karščio bangos deformuoja bėgius ir asfalto dangą. Atstatymas reikalauja milžiniškų investicijų.
• Nekilnojamojo turto nuvertėjimas: Pakrančių zonose esantis nekilnojamasis turtas praranda vertę dėl kylančios jūros lygio ir potvynių rizikos. Kai kuriose JAV valstijose (pvz., Floridoje) draudimo įmokos už būstą pakrantėje tampa neįperkamos.
• Energetikos sistemos sutrikimai: Karščio bangos didina elektros energijos poreikį (dėl kondicionierių), o tai sukelia tinklų perkrovas ir gedimus. Sausros mažina hidroelektrinių gamybos apimtis. Audros pažeidžia elektros perdavimo linijas.

Poveikis pagrindiniams ūkio sektoriams

Nėra ūkio šakos, kurios vienaip ar kitaip nepaliestų klimato kaita.

Pasaulinės prekybos ir tiekimo grandinių sutrikimai

Globalizuotoje ekonomikoje esame visi susiję. Sutrikimas viename pasaulio gale greitai pajuntamas kitame.

• Transporto problemos: Dėl sausrų nusekęs Reinas Europoje ar Panama kanalas Centrinėje Amerikoje stabdo laivybą ir prekių gabenimą. Audros uždaro uostus ir oro uostus.
• Gamybos sutrikimai: 2011 m. potvynis Tailande sutrikdė kietųjų diskų gamybą visame pasaulyje. Sausros Taivane kelia grėsmę puslaidininkių gamybai, reikalaujančiai milžiniškų vandens kiekių.
• Žaliavų kainų svyravimai: Dėl nederliaus Brazilijoje kyla kavos kaina visame pasaulyje. Dėl prastų oro sąlygų kviečius auginančiuose regionuose brangsta duona.

Adaptacijos kaštai ir „žaliosios“ ekonomikos galimybės

Prisitaikymas prie naujų klimato sąlygų (adaptacija) taip pat reikalauja didžiulių finansinių išteklių. Reikia statyti aukštesnes pylimus nuo potvynių, kurti atsparesnę infrastruktūrą, investuoti į išankstinio perspėjimo sistemas, kurti sausrai atsparias augalų veisles. Jungtinių Tautų vertinimu, besivystančioms šalims vien adaptacijai kasmet reikia šimtų milijardų dolerių. [2]

Tačiau krizė atveria ir naujų galimybių. Pereinant prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos, sparčiai auga atsinaujinančios energetikos (saulės, vėjo), elektromobilių, energijos efektyvumo ir žiedinės ekonomikos sektoriai. Tai kuria naujas darbo vietas ir technologines inovacijas. Šalys ir įmonės, kurios pirmosios investuos į šias sritis, įgis ilgalaikį konkurencinį pranašumą.