Globalios vertės kūrimo grandinės

Paimkite į rankas savo išmanųjį telefoną. Iš kur jis? Galbūt ant nugarėlės parašyta „Designed by Apple in California. Assembled in China“. Tai tik du taškai milžiniškame žemėlapyje. O kur pagamintas jo ekranas? Greičiausiai Pietų Korėjoje. Atminties lustai? Galbūt Japonijoje ar Taivane. Kameros sensorius? Gali būti, kad jį pagamino Japonijos įmonė savo gamykloje Tailande. Aliuminio korpusas? Žaliava galėjo būti išgauta Australijoje, perlydyta Kanadoje ir apdirbta Kinijoje.

Šis prietaisas, telpantis jūsų delne, prieš patekdamas į jį, apkeliavo visą pasaulį. Tai ne senovinis prekybos kelias, kuriuo keliavo galutinis produktas. Tai – gamybos procesas, išskaidytas per dešimtis šalių ir šimtus įmonių. Kiekviena jų prideda mažą savo vertės dalelę, kol galiausiai visos dalys sujungiamos į vieną visumą.

Šis reiškinys, kai produkto kūrimas – nuo idėjos iki galutinio vartotojo – yra padalintas tarp skirtingų pasaulio vietų, vadinamas globalia vertės kūrimo grandine (GVG). Tai šiuolaikinės ekonomikos stuburas, nematomas tinklas, lemiantis, ką mes perkame, kiek už tai mokame ir kur pasaulyje kuriamos darbo vietos.

Šioje pamokoje pasinersime į šio sudėtingo tinklo anatomiją. Aiškinsimės, kas jį valdo, kokios jėgos jį suformavo ir kodėl jis yra toks svarbus kiekvienam geografui, ekonomistui ar tiesiog smalsiam pasaulio piliečiui. Išsiaiškinsime, kurioje šios grandinės dalyje sukuriama didžiausia vertė, ir kodėl šalis, surenkanti produktą, nebūtinai uždirba didžiausią pelną. Galiausiai, nagrinėsime, kaip pastarųjų metų sukrėtimai – pandemija ir geopolitinė įtampa – keičia šias grandines ir verčia pasaulį permąstyti globalizacijos ateitį.

Tradicinėje tarptautinėje prekyboje viena šalis gamina prekę (pvz., Vokietija – automobilį) ir parduoda ją kitai šaliai. Globalios vertės kūrimo grandinės šį procesą apverčia aukštyn kojomis. Vietoj prekybos galutiniais produktais, dabar šalys prekiauja tarpiniais produktais ir paslaugomis – detalėmis, komponentais, dizaino ar programavimo paslaugomis.

Globali vertės kūrimo grandinė – tai visas veiklų spektras (nuo koncepcijos ir dizaino, gamybos, marketingo, logistikos iki pardavimo), reikalingas produktui ar paslaugai sukurti, kurį vykdo skirtingos įmonės skirtingose geografinėse vietose.

GVG galima įsivaizduoti kaip pasaulinio lygio estafetę, kur kiekvienas bėgikas (įmonė tam tikroje šalyje) atlieka savo etapą ir perduoda „lazdelę“ (pusgaminį) kitam. Pagrindiniai šio proceso dalyviai yra:

• Tarptautinės bendrovės (TNB) (angl. Transnational Corporations, TNCs). Jos dažniausiai yra pagrindinės grandinės „architektės“ ir valdytojos. Tokios įmonės kaip „Apple“, „Nike“, „Toyota“ ar „Zara“ nusprendžia, kaip atrodys produktas, kurios jo dalys bus gaminamos ir kur produktas bus surenkamas bei parduodamas. Jos kontroliuoja aukščiausios vertės grandinės dalis – dizainą ir prekės ženklą.
• Tiekėjai. Tai tūkstančiai didesnių ir mažesnių įmonių visame pasaulyje, kurios gamina specifinius komponentus arba teikia paslaugas TNB. Tiekėjai gali būti kelių lygių: pirmo lygio tiekėjai tiesiogiai dirba su TNB (pvz., „Foxconn“ surenka „iPhone“), o antro ir trečio lygio tiekėjai tiekia detales pirmo lygio tiekėjams (pvz., gamina varžtelius telefonų korpusams).
• Vyriausybės ir tarptautinės organizacijos. Jos nustato „žaidimo taisykles“: pasirašo laisvosios prekybos sutartis, nustato muitų tarifus, investuoja į infrastruktūrą (uostus, kelius), kuri yra būtina sklandžiam grandinių veikimui.

Svarbiausias GVG bruožas yra gamybos proceso erdvinė fragmentacija. Anksčiau viskas vykdavo po vienu stogu arba viename mieste, dabar – visame pasaulyje, ieškant didžiausio efektyvumo ir mažiausių kaštų.

Ar kada susimąstėte, kodėl surinkti „iPhone“ Kinijoje kainuoja vos kelis procentus jo galutinės kainos, tačiau didžiąją dalį pelno gauna ne surinkėjas, o „Apple“? Atsakymą pateikia koncepcija, žinoma kaip „vertės šypsena“ (angl. Smiling Curve).

Ją 1992 metais pirmą kartą pasiūlė Taivano verslininkas Stanas Shih, „Acer“ kompiuterių įkūrėjas. Jis pastebėjo, kad vertės grandinėje pelnas pasiskirsto labai netolygiai ir grafiškai tai primena šypseną.

(Nuoroda į schemos pavyzdį)

„Vertės šypsenos“ koncepcija yra esminė norint suprasti šiuolaikinę pasaulio ekonomiką. Ji paaiškina, kodėl valstybės, norinčios praturtėti, nebegali tiesiog tapti „pasaulio fabriku“. Tikroji vertė ir gerovė slypi ne surinkimo linijose, o laboratorijose ir marketingo skyriuose. Todėl tokios šalys kaip Pietų Korėja ar Taivanas nuo paprasto surinkimo kryptingai perėjo prie sudėtingų komponentų gamybos, o vėliau – ir prie savų prekės ženklų („Samsung“, „TSMC“) kūrimo, taip „lipdamos aukštyn“ šypsenos kreive.

Ne visos vertės grandinės yra vienodos. Jos skiriasi ne tik tuo, kas jose gaminama, bet ir tuo, kaip organizuojami santykiai tarp pagrindinės įmonės (grandinės valdytojo) ir jos tiekėjų. Sociologas Gary Gereffi su kolegomis pasiūlė penkių pagrindinių GVG valdymo (angl. governance) modelių tipologiją. Suprasti šiuos modelius – tai suprasti, kur slypi galia globalioje ekonomikoje.

Joks kitas produktas taip gerai neiliustruoja globalių vertės grandinių veikimo kaip „Apple iPhone“. Tai – tobula „vertės šypsenos“ ir sudėtingo tiekėjų tinklo studija. Išskaidykime šią grandinę geografiškai.

„Prieš srovę“: kur gimsta idėjos?

Ši grandinės dalis yra mažiausiai matoma, bet pati vertingiausia. Ji beveik visa koncentruota vienoje vietoje – Kupertino mieste, Kalifornijoje (JAV), kur yra „Apple“ būstinė.

• Koncepcija ir dizainas: Čia „Apple“ inžinieriai ir dizaineriai kuria telefono išvaizdą, funkcijas, operacinę sistemą („iOS“).
• Moksliniai tyrimai (R&D): Kuriama pati svarbiausia telefono dalis – A serijos procesorius. Nors patį lustą fiziškai gamina kita įmonė, jo „smegenys“ – architektūra – yra „Apple“ intelektinė nuosavybė.
• Programinė įranga: Kuriama ir tobulinama visa programinės įrangos ekosistema – „iOS“, „App Store“ ir kitos aplikacijos.

Gamyba: pasaulinis komponentų tinklas

Tai pati geografiškai įvairiausia grandinės dalis, apimanti šimtus tiekėjų visame pasaulyje. Štai tik keli svarbiausi pavyzdžiai:

Surinkimas: „pasaulio fabrikas“ keičiasi

Nors ant telefono parašyta „Assembled in China“, situacija keičiasi. Galutinis surinkimas yra pati mažiausiai vertės sukurianti dalis (vos keli procentai telefono kainos) ir pati imliausia darbo jėgai. Pagrindinis surinkėjas – Taivano įmonė „Foxconn“, turinti milžiniškas gamyklas.

• Tradicinis centras – Kinija: Tokie miestai kaip Šendženas ir Džengdžou tapo „iPhone“ miestais, kur šimtai tūkstančių darbuotojų surenka telefonus.
• Diversifikacija į Indiją ir Vietnamą: Dėl augančių atlyginimų Kinijoje ir geopolitinės įtampos tarp JAV ir Kinijos, „Apple“ aktyviai perkelia dalį surinkimo į Indiją ir Vietnamą, taip mažindama priklausomybę nuo vienos šalies.

„Pasroviui“: prekės ženklo galia

Surinktas telefonas vėl leidžiasi į kelionę po pasaulį.

• Logistika ir platinimas: Milžiniškos logistikos įmonės lėktuvais ir laivais išgabena telefonus į sandėlius visame pasaulyje.
• Marketingas ir prekės ženklas: „Apple“ vykdo globalias reklamos kampanijas. Tačiau svarbiausias turtas yra pats prekės ženklas – kokybės, inovacijų ir statuso simbolis. Būtent jis leidžia „Apple“ parduoti telefoną už kainą, kuri daug kartų viršija jo gamybos savikainą.
• Pardavimai: Vyksta per „Apple Store“ parduotuves, telekomunikacijų operatorius ir kitus platintojus.

Šis pavyzdys tobulai iliustruoja, kad šiuolaikiniame pasaulyje nebeįmanoma atsakyti į klausimą „kur pagaminta prekė?“. Ji pagaminta visur ir niekur konkrečiai. Ji pagaminta globalioje vertės kūrimo grandinėje.

Ilgą laiką globalios vertės grandinės atrodė kaip tobulai suderintas laikrodžio mechanizmas, veikiantis pagal „just-in-time“ (liet. „pačiu laiku“) principą. Tai reiškia, kad detalės į gamyklą atvežamos tiksliai tada, kai jų reikia, taip maksimaliai sumažinant sandėliavimo kaštus. Tačiau po 2020-ųjų paaiškėjo šios sistemos Achilo kulnas – ji yra itin trapi ir neatsapri sukrėtimams.

COVID-19 pandemija: globalus domino efektas

Pandemija GVG paveikė keliais lygmenimis:

• Gamybos sutrikimai: Dėl karantinų vienoje šalyje (pvz., Kinijoje) užsidarius gamyklai, detalių pritrūkdavo surinkimo įmonės kitose šalyse. Kai vienas domino kauliukas nuvirsta, krenta visa eilė.
• Logistikos chaosas: Uždaryti uostai, sumažėjęs skrydžių skaičius ir išaugusi tam tikrų prekių (pvz., medicininės įrangos, vėliau – elektronikos) paklausa sukėlė milžiniškas spūstis ir transportavimo kainų šuolį. Tuščių konteinerių stygius viename pasaulio gale reiškė, kad nebuvo kuo išgabenti prekių kitame.
• Paklausos svyravimai: Žmonės nustojo pirkti vienas prekes (pvz., drabužius) ir puolė pirkti kitas (nešiojamuosius kompiuterius, treniruoklius), o GVG nespėjo taip greitai persiorientuoti.

Geopolitinė įtampa: kai prekyba tampa ginklu

Net ir prieš pandemiją, auganti įtampa tarp didžiųjų valstybių pradėjo ardyti nusistovėjusias grandines:

• JAV ir Kinijos prekybos karas: Įvesti abipusiai muitų tarifai pabrangino prekybą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų ir privertė įmones ieškoti alternatyvių tiekimo šaltinių.
• Technologijų varžybos: JAV įvedė apribojimus aukštųjų technologijų, ypač puslaidininkių, eksportui į Kiniją, siekdama sulėtinti jos technologinę pažangą. Tai verčia Kiniją kurti savo, nepriklausomą tiekimo grandinę.
• Rusijos invazija į Ukrainą: Karas ne tik sukėlė energetikos krizę Europoje, bet ir atskleidė netikėtas priklausomybes. Pavyzdžiui, paaiškėjo, kad Ukraina buvo viena didžiausių neono dujų, būtinų lazeriams, gaminantiems mikroschemas, tiekėja. Sustojus gamybai, lustų gamintojai visame pasaulyje susidūrė su sunkumais. Taip pat buvo sutrikdyta pasaulinė grūdų ir saulėgrąžų aliejaus tiekimo grandinė.

Šie sukrėtimai privertė verslą ir vyriausybes pereiti nuo efektyvumo (mažiausių kaštų) prie atsparumo (angl. resilience).

Pastarųjų metų krizės sukūrė naują GVG žodyną. Senąjį efektyvumo siekį keičia naujas atsparumo ir saugumo imperatyvas.

Globalios vertės kūrimo grandinės niekur nedingsta, tačiau jos neabejotinai keičiasi. Jų ateitį formuos trys pagrindinės jėgos.

Digitalizacija: protingosios grandinės

Pramonė 4.0 – robotizacija, daiktų internetas (IoT), didžiųjų duomenų analizė – radikaliai keičia gamybą. Robotas, surenkantis automobilį, nebebus priklausomas nuo pigios darbo jėgos, o tai gali paskatinti gamybos grįžimą (reshoring) į išsivysčiusias šalis. Dirbtinis intelektas leidžia realiu laiku sekti visą grandinę – nuo žaliavų iki vartotojo – ir prognozuoti galimus sutrikimus. 3D spausdinimas (adityvioji gamyba) leidžia gaminti sudėtingas detales vietoje, užuot jas gabenus iš kito pasaulio galo, taip radikaliai sutrumpinant GVG.

Dekarbonizacija: žaliosios grandinės

Kova su klimato kaita tampa esminiu veiksniu. Įmonės ir vyriausybės vis daugiau dėmesio skiria GVG poveikiui aplinkai.

• Tiekimo grandinės atsekamumas: Vartotojai ir investuotojai reikalauja žinoti, ar produktas pagamintas tvariai, ar jo gamybai nebuvo naudojamas priverstinis darbas, ar nebuvo kertami atogrąžų miškai.
• Anglies pėdsako matavimas: Įmonės skaičiuoja ne tik savo tiesioginę taršą, bet ir visos tiekimo grandinės taršą (angl. Scope 3 emissions).
• Žiedinė ekonomika: Užuot išmetus produktą pasibaigus jo gyvavimo ciklui, kuriamos sistemos, leidžiančios jį surinkti, perdirbti ir jo medžiagas panaudoti naujų produktų gamybai. Tai kuria „uždaros kilpos“ (angl. closed-loop) tiekimo grandines.

Demokratija ir vertybės: etiškos grandinės

Geopolitinė poliarizacija skatina vertybėmis grįstą prekybą. Jau aptartas friend-shoring yra ryškiausias to pavyzdys. Verslo sprendimai vis dažniau priimami ne tik pagal ekonominę, bet ir pagal politinę logiką. Taip pat auga spaudimas užtikrinti žmogaus teises tiekimo grandinėse. Vakarų šalys priima įstatymus, įpareigojančius įmones tikrinti, ar jų tiekėjai nenaudoja priverstinio ar vaikų darbo (pvz., medvilnės pramonėje).

Šios trys tendencijos rodo, kad ateities GVG bus trumpesnės, protingesnės, tvaresnės, skaidresnės ir labiau regionalizuotos nei tos, kurios dominavo pastaruosius tris dešimtmečius.

Globalių vertės kūrimo grandinių analizė yra pati tikriausia ekonominė geografija. Ji atsako į klasikinius geografijos klausimus: kur vyksta ekonominė veikla ir kodėl būtent ten? Ji parodo, kaip globalūs procesai keičia konkrečias vietas – sukuria naujus pramoninius miestus, lemia senų pramonės regionų nuosmukį, skatina migraciją ir formuoja pasaulinių miestų tinklą.

Suprasti GVG logiką yra būtina daugelyje modernių profesijų:

• Tiekimo grandinės analitikai ir logistikos vadybininkai: Jie planuoja ir valdo sudėtingus prekių srautus globaliu mastu, ieškodami optimalių maršrutų ir spręsdami krizes.
• Tarptautinės prekybos ir investicijų konsultantai: Jie padeda įmonėms ir vyriausybėms suprasti globalios rinkos tendencijas, rizikas ir galimybes.
• Tarptautinės plėtros specialistai: Jie analizuoja, kaip besivystančios šalys gali sėkmingiau įsilieti į GVG ir „kopti aukštyn vertės šypsena“, taip didinant savo gyventojų gerovę.
• ESG (aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos) analitikai: Jie vertina įmonių tiekimo grandinių tvarumą ir atitiktį etikos normoms, padėdami investuotojams priimti atsakingus sprendimus.

Taigi, GVG analizė – tai ne sausa teorija. Tai galingas įrankis, leidžiantis suprasti ir veikti sudėtingame, tarpusavyje susijusiame ir nuolat kintančiame XXI amžiaus pasaulyje.