Klimato kaitos švelninimas ir adaptacija
Analizuosime pačią aktualiausią ir sudėtingiausią globalią problemą. Vertinsime klimato kaitos priežastis, pasekmes ir galimus sprendimus.
Įvadas: didžiausias XXI amžiaus egzaminas
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Įsivaizduokite, kad mūsų planeta laiko egzaminą. Tai ne matematikos ar istorijos testas, o kur kas sudėtingesnis išbandymas, nuo kurio priklauso mūsų visų ateitis. Šis egzaminas vadinasi „Klimato kaita“, o mes – visa žmonija – esame ir studentai, ir egzaminuotojai. Ankstesnėse pamokose išsiaiškinome problemos esmę: dėl žmogaus veiklos į atmosferą išmetamas didžiulis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) kiekis, kuris šildo planetą, keičia orų sistemas ir kelia grėsmę ekosistemoms bei mūsų civilizacijai.
Šiandien atėjo laikas aptarti, kaip galime šį egzaminą išlaikyti. Atsakymai slypi dviejose pagrindinėse strategijose, kurios yra neatsiejamos viena nuo kitos: švelninimas (mitigacija) ir prisitaikymas (adaptacija).
-
Švelninimas – tai bandymas sustabdyti problemos gilėjimą. Tai lyg gydytojo nurodymas mesti rūkyti pacientui, sergančiam plaučių liga. Švelninimo veiksmai yra skirti mažinti ŠESD išmetimus į atmosferą arba didinti jų sugėrimą.
-
Prisitaikymas – tai realybės pripažinimas. Net jei šiandien visiškai nustotume teršti atmosferą, planetos klimatas jau yra pasikeitęs ir toliau keisis dėl anksčiau išmestų dujų. Prisitaikymas – tai mokymasis gyventi naujomis sąlygomis. Tai lyg minėtam pacientui skirti vaistai ir kvėpavimo pratimai, padedantys gyventi su jau pažeistais plaučiais.
Šioje pamokoje gilinsimės į abi šias strategijas. Analizuosime, kokius sprendimus siūlo mokslininkai ir politikai – nuo milžiniškų vėjo jėgainių parkų jūroje iki naujų ūkininkavimo metodų. Aptarsime, kokį vaidmenį atlieka tarptautiniai susitarimai, tokie kaip Paryžiaus susitarimas, ir kokia yra Europos Sąjungos bei Lietuvos politika. Galiausiai, išsiaiškinsime, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad prisidėtume prie šio egzamino sėkmingo išlaikymo. Tai ne tik geografijos žinios – tai gebėjimas mąstyti kritiškai, prisiimti atsakomybę ir tapti aktyviu piliečiu pasaulyje, kuriame pokyčiai yra neišvengiami.
Švelninimas ir adaptacija: du keliai į atsparią ateitį
Šis trumpas, bet informatyvus Jungtinių Tautų vaizdo įrašas (anglų k.) aiškiai atskiria klimato kaitos švelninimo ir adaptacijos sąvokas bei parodo jų tarpusavio ryšį.
Dauguma vaizdo įrašų yra įgarsinti angliškai, bet visuose galima įjungti lietuviškus subtitrus.
1. Įsijunkite vaizdo įrašą.
2. Spauskite mygtuką, kuris yra video langelio apačioje dešinėje pusėje, kol ekrane matote, jog rodomas tekstas.
2. Atverkite nustatymus paspaudus prie pat esantį mygtuką.
4. Spauskite Subtitrai/CC (arba Subtitles/CC).
5. Pasirinkite lietuvių kalbą, jeigu toks pasirinkimas yra. Jeigu ne, apačioje pasirinkite Automatinis vertimas (Auto-translate).
6. Pasirinkite lietuvių kalbą (kitaip – Lithuanian).
Klimato kaitos švelninimas: kaip užsukti taršos čiaupą?
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Klimato kaitos švelninimas (mitigacija) – tai visuma veiksmų, kuriais siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) koncentraciją atmosferoje. Tai fundamentalus atsakas į klimato krizę, nukreiptas į pačias problemos šaknis. Yra du pagrindiniai švelninimo būdai: mažinti ŠESD šaltinius (pvz., deginant mažiau iškastinio kuro) ir didinti ŠESD sugėrėjus (ponorius) (pvz., sodinant miškus).
Pagrindinės švelninimo strategijos
Sėkmingas švelninimas reikalauja esminių pokyčių visuose ekonomikos sektoriuose. Tai ne kosmetiniai pakeitimai, o visos sistemos transformacija.
| Sektorius | Problema | Švelninimo sprendimai |
|---|---|---|
| Energetika | Didžioji dalis (apie 75 %) pasaulio ŠESD emisijų kyla deginant iškastinį kurą (anglį, naftą, dujas) elektros ir šilumos gamybai. | Perėjimas prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI): saulės, vėjo, hidroenergijos, geoterminės energijos plėtra. Branduolinė energetika: mažai anglies dioksido į aplinką išskirianti technologija, kelianti kitokių saugumo ir atliekų tvarkymo iššūkių. Energijos efektyvumo didinimas: pastatų renovacija, energiją taupančių prietaisų naudojimas, išmanieji tinklai. |
| Transportas | Vienas sparčiausiai augančių emisijų šaltinių, ypač kelių transportas. | Elektrifikacija: perėjimas prie elektromobilių, elektrinių traukinių. Viešojo transporto plėtra ir darnus judumas mieste: patogus, prieinamas viešasis transportas, dviračių takų ir pėsčiųjų zonų plėtra. Alternatyvūs degalai: vandenilis, tvarūs biodegalai aviacijai ir laivybai. |
| Pramonė | Daug energijos reikalaujantys procesai (plieno, cemento, chemijos pramonė) ir specifinės cheminės reakcijos išskiria didelius kiekius ŠESD. | Procesų elektrifikacija ir efektyvumo didinimas. Žiedinės ekonomikos principų taikymas: perdirbimas, pakartotinis naudojimas, atliekų mažinimas. Anglies dioksido surinkimas ir saugojimas (CCS): technologija, kuri „pagauna“ CO₂ iš pramonės įmonių kaminų ir saugo jį po žeme. |
| Žemės ūkis, miškininkystė ir kitas žemės naudojimas (LULUCF) | Gyvulininkystė (metano emisijos), trąšų naudojimas (azoto suboksido emisijos), miškų kirtimas (mažėja CO₂ sugėrimas). | Tvarus ūkininkavimas: tikslusis tręšimas, beariminė žemdirbystė, agrarinė miškininkystė. Mitybos pokyčiai: mažesnis mėsos, ypač jautienos, vartojimas. Miškų atsodinimas (aforestacija) ir esamų miškų apsauga: miškai veikia kaip natūralūs anglies dioksido sugėrėjai. |
| Pastatai ir miestai | Pastatų šildymas, vėsinimas ir apšvietimas sunaudoja didžiulį energijos kiekį. Miestų išdėstymas lemia transporto poreikius. | Energiškai efektyvių („pasyvių“) pastatų statyba ir senų pastatų renovacija. Vietinė atsinaujinanti energetika: saulės panelės ant stogų. Darnus miestų planavimas: kompaktiški, „mišraus naudojimo“ miestai, kur gyvenamosios, darbo ir laisvalaikio zonos yra arti viena kitos. |
Tarptautinė politika: nuo Kioto iki Paryžiaus ir Europos žaliojo kurso
Klimato kaita yra globali problema, reikalaujanti globalių sprendimų. Nė viena šalis negali jos išspręsti viena. Todėl tarptautiniai susitarimai yra kertinis švelninimo politikos akmuo.
-
Kioto protokolas (1997 m.): Pirmasis reikšmingas bandymas nustatyti teisiškai įpareigojančius ŠESD mažinimo tikslus išsivysčiusioms šalims. Nors jo poveikis buvo ribotas (JAV neratifikavo, o besivystančioms šalims, kaip Kinija, nebuvo nustatyti įpareigojimai), jis padėjo pagrindus būsimiems susitarimams.
-
Paryžiaus susitarimas (2015 m.): Istorinis lūžis klimato politikoje. Beveik visos pasaulio šalys sutarė dėl bendro tikslo: išlaikyti pasaulio vidutinės temperatūros kilimą žymiai žemiau 2 °C, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, ir siekti, kad jis neviršytų 1,5 °C. [3] Skirtingai nuo Kioto protokolo, Paryžiaus susitarimas remiasi „iš apačios į viršų“ principu: kiekviena šalis pati pateikia savo Nacionaliniu lygmeniu nustatytus įsipareigojimus (angl. Nationally Determined Contributions, NDC), kuriuos privalo reguliariai atnaujinti, didindama ambicijas.
-
Europos žaliasis kursas (2019 m.): Tai ambicingiausias pasaulyje klimato kaitos planas. Juo Europos Sąjunga įsipareigojo tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu iki 2050 m. [1, 2] Tai reiškia, kad iki tų metų ES išmetamų ŠESD kiekis turės būti lygus nuliui arba kompensuotas (pvz., juos sugeriant miškams ar naudojant CCS technologijas). Nustatytas ir tarpinis tikslas: iki 2030 m. sumažinti ŠESD emisijas mažiausiai 55 %, palyginti su 1990 m. lygiu. [2] Žaliasis kursas apima ne tik energetiką, bet ir pramonę, žemės ūkį, transportą, biologinę įvairovę – tai visapusiška ekonomikos transformacijos strategija.
Lietuva, kaip ES narė, aktyviai dalyvauja įgyvendinant Žaliojo kurso tikslus. Šalis yra įsipareigojusi pasiekti klimato neutralumą iki 2050 m. ir sparčiai didinti atsinaujinančių energijos išteklių dalį. [5]
Klimato kaitos švelninimo sąvokos
Žmogaus veiksmai, kuriais siekiama sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) išmetimus arba padidinti jų sugėrimą iš atmosferos. [1]
Būsena, kai į atmosferą išmetamas ŠESD kiekis yra lygus nuliui arba visiškai kompensuojamas juos absorbuojant (pvz., per miškus) ar surenkant technologijomis. [1]
Energijos šaltiniai, kurie natūraliai atsinaujina ir neišsenka, pavyzdžiui, saulė, vėjas, vanduo, geoterminė energija. Jų naudojimas neišskiria ŠESD.
2015 m. priimtas pasaulinis susitarimas, kurio pagrindinis tikslas – apriboti pasaulio klimato šilimą žymiai mažiau nei 2 °C, siekiant 1,5 °C ribos, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu. [3]
ES strategija, kuria siekiama iki 2050 m. tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu ir atsieti ekonomikos augimą nuo išteklių naudojimo. Tarpinis tikslas – iki 2030 m. sumažinti emisijas bent 55 %. [2]
Technologijų rinkinys, skirtas „sugauti“ CO₂ iš stambių šaltinių, pavyzdžiui, pramonės įmonių ar elektrinių, ir saugoti jį po žeme geologinėse formacijose, kad nepatektų į atmosferą.
Ekonomikos modelis, pagrįstas principu „mažinti, naudoti pakartotinai, perdirbti“. Siekiama kuo ilgiau išlaikyti produktų ir medžiagų vertę, mažinant atliekų kiekį ir naujų išteklių poreikį.
Pagal Paryžiaus susitarimą kiekvienos šalies pateikiami klimato kaitos švelninimo planai, kuriuose nurodoma, kiek ji įsipareigoja sumažinti savo emisijas. Šie planai turi būti periodiškai atnaujinami.
Apibrėžimų nėra.
Prisitaikymas (adaptacija): kaip gyventi šiltesniame pasaulyje?
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Net jei žmonija pasiektų ambicingiausius švelninimo tikslus, tam tikras klimato pokyčių lygis jau yra neišvengiamas. Temperatūra jau pakilo, o vandenyno lygis kils dar šimtmečius dėl šiluminio plėtimosi ir tirpstančių ledynų. Todėl prisitaikymas, arba adaptacija, yra būtina ir neatidėliotina klimato politikos dalis. Prisitaikymas – tai procesas, kurio metu visuomenės ir ekosistemos prisitaiko prie esamų ir numatomų klimato kaitos padarinių, siekiant sumažinti žalą arba pasinaudoti naujomis galimybėmis. [1]
Prisitaikymo strategijų pavyzdžiai
Prisitaikymo priemonės yra labai įvairios ir priklauso nuo konkrečios vietovės geografinių, socialinių ir ekonominių sąlygų. Kas tinka Nyderlandams, kovojantiems su jūros lygio kilimu, nebūtinai tiks Sahelyje, kovojančiame su sausra.
| Sritis | Iššūkis | Prisitaikymo (adaptacijos) sprendimai |
|---|---|---|
| Infrastruktūra ir pakrančių zonos | Jūros lygio kilimas, dažnesnės ir stipresnės audros, potvyniai. | „Kietosios“ priemonės: pylimų, bangolaužių, dambų statyba. „Minkštosios“ priemonės: paplūdimių maitinimas smėliu, pelkių ir mangrovių atsodinimas (kurios veikia kaip natūralūs barjerai). Planavimo priemonės: statybų ribojimas pažeidžiamose zonose, infrastruktūros (pvz., kelių, elektrinių) kėlimas į aukštesnes vietas. |
| Žemės ūkis ir maisto saugumas | Sausros, karščio bangos, kritulių režimo pasikeitimas, nauji kenkėjai. | Naujų veislių kūrimas: sausrai ir karščiui atsparesni augalai. Ūkininkavimo praktikų keitimas: efektyvesnis drėkinimas (pvz., lašelinis), sėjomainos taikymas, agrarinė miškininkystė (medžių auginimas kartu su pasėliais). Rizikos valdymas: pasėlių draudimas, ankstyvojo perspėjimo sistemos. |
| Vandens ištekliai | Dažnesnės sausros, ledynų (svarbaus gėlo vandens šaltinio) nykimas, potvyniai. | Vandens kaupimas: rezervuarų statyba, lietaus vandens surinkimo sistemos. Vandens taupymas ir efektyvus naudojimas: tiek žemės ūkyje, tiek miestuose. Vandens išteklių diversifikavimas: gėlinimo įrenginiai, nuotekų valymas ir pakartotinis naudojimas. |
| Žmonių sveikata | Karščio bangos (ypač pavojingos pagyvenusiems žmonėms), naujų pernešėjų (pvz., uodų) platinamų ligų plitimas. | Ankstyvojo perspėjimo sistemos apie artėjančias karščio bangas. Miestų planavimas: daugiau žaliųjų erdvių, parkų, fontanų, kurie vėsina aplinką. Visuomenės sveikatos sistemų stiprinimas: ligų stebėsena ir kontrolė. |
| Biologinė įvairovė ir ekosistemos | Rūšių buveinių nykimas, miškų gaisrai, vandenynų rūgštėjimas, koralų nykimas. | Saugomų teritorijų tinklų kūrimas ir plėtimas. „Ekologinių koridorių“ kūrimas, leidžiančių rūšims migruoti į naujas, joms tinkamesnes buveines. Ekosistemų atkūrimas: miškų, pelkių, upių atkūrimo projektai. |
Atvejis: prisitaikymas prie klimato kaitos Lietuvoje
Nors Lietuva nėra tarp labiausiai klimato kaitos pažeidžiamų šalių, pokyčiai jaučiami ir čia, o ateities prognozės reikalauja imtis veiksmų. 2024-ieji Lietuvoje buvo šilčiausi metai per visą stebėjimų istoriją, užfiksuota daugybė stichinių reiškinių. [5] Remiantis Nacionaliniu prisitaikymo prie klimato kaitos planu, pagrindiniai iššūkiai ir adaptacijos kryptys Lietuvai yra: [2]
-
Dažnesnės ir intensyvesnės karščio bangos vasarą. Tai kelia pavojų žmonių sveikatai, ypač miestuose, kur susidaro „šilumos salų“ efektas. Adaptacijos priemonės: miestų žalinimas (daugiau parkų, skverų, medžių gatvėse), fontanų ir kitų vandens telkinių įrengimas, pastatų vėsinimo sistemų modernizavimas, visuomenės informavimas.
-
Kritulių režimo kaita. Prognozuojama, kad žiemą kritulių daugės (didesnė potvynių rizika), o vasarą daugės sausringų periodų. Adaptacijos priemonės: lietaus nuotekų sistemų miestuose modernizavimas, potvynių rizikos žemėlapių sudarymas ir planavimo sprendimai, tvarios drenažo sistemos (pvz., lietaus sodai), sausrai atsparesnių augalų veislių diegimas žemės ūkyje.
-
Ekstremalūs reiškiniai. Stiprūs vėjai, liūtys, škvalai tampa dažnesni ir daro žalą infrastruktūrai, žemės ūkiui. Adaptacijos priemonės: infrastruktūros (ypač elektros linijų) atsparumo didinimas, ankstyvojo perspėjimo sistemų tobulinimas, pasėlių draudimo sistemos plėtra.
-
Poveikis Baltijos jūros pakrantei. Nors jūros lygio kilimas čia nebus toks dramatiškas kaip kitur, padažnėjusios audros intensyvina krantų eroziją (ardą). Adaptacijos priemonės: paplūdimių maitinimas smėliu, kopų tvirtinimas specialiais augalais, krantotvarkos priemonių taikymas.
Dvi medalio pusės: švelninimo ir adaptacijos ryšys
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Svarbu suprasti, kad švelninimas ir adaptacija nėra alternatyvos – tai dvi būtinos ir viena kitą papildančios strategijos. Jos yra tarsi dvi tos pačios monetos pusės. Jų ryšį galima apibūdinti taip: kuo sėkmingesnis bus mūsų švelninimas šiandien, tuo mažiau brangios ir sudėtingos adaptacijos reikės ateityje. [4]
Sinergija: kai 2 + 2 = 5
Daugeliu atvejų, gerai suplanuoti veiksmai gali duoti dvigubą naudą – ir švelninti klimato kaitą, ir padėti prie jos prisitaikyti. Tokie sprendimai vadinami sinerginiais.
- Miestų žalinimas. Parkų, skverų, žaliųjų stogų įrengimas ne tik sugeria CO₂ (švelninimas), bet ir mažina „šilumos salos“ efektą karščio bangų metu, taip pat sugeria lietaus vandenį, mažindamas potvynių riziką (adaptacija).
- Miškų atsodinimas ir pelkių atkūrimas. Šios ekosistemos yra galingi anglies dioksido sugėrėjai (švelninimas). Tuo pačiu metu jos reguliuoja vandens ciklą, apsaugo nuo potvynių ir sausrų, išsaugo biologinę įvairovę (adaptacija).
- Tvarus žemės ūkis. Agrarinė miškininkystė ar beariminė žemdirbystė padeda kaupti anglį dirvožemyje (švelninimas) ir tuo pačiu didina dirvožemio atsparumą erozijai ir sausrai (adaptacija).
Konfliktai ir kompromisai
Deja, ne visi sprendimai yra vienareikšmiškai naudingi. Kartais veiksmai, skirti vienam tikslui, gali pakenkti kitam. Tai vadinama netinkama adaptacija (maladaptation) arba tiesiog konfliktuojančiais tikslais.
- Didelės hidroelektrinės. Jos gamina švarią, atsinaujinančią energiją (švelninimas), tačiau didžiulės užtvankos gali sunaikinti upių ekosistemas, priversti išsikelti vietos bendruomenes ir pakeisti vandens režimą pasroviui, taip padidindamos kitų regionų pažeidžiamumą (netinkama adaptacija).
- Oro kondicionieriai. Karštėjant klimatui, vis daugiau žmonių įsirengia kondicionierius, kad prisitaikytų prie karščio bangų (adaptacija). Tačiau kondicionieriai naudoja daug elektros energijos (kuri dažnai gaminama iš iškastinio kuro) ir išskiria galingas šiltnamio efektą sukeliančias dujas (šaldymo agentus), taip prisidėdami prie tolesnio atšilimo (konfliktas su švelninimu).
- Jūros sienos (pylimai). Nors jos gali apsaugoti konkretų miestą nuo jūros lygio kilimo (adaptacija), jos pakeičia sroves ir gali pagreitinti kaimyninių pakrančių eroziją, taip pat sunaikinti vertingas pakrančių ekosistemas.
Klimato teisingumas yra esminis principas, vertinant šias strategijas. Dažnai labiausiai nuo klimato kaitos kenčia tos bendruomenės ir šalys, kurios mažiausiai prisidėjo prie problemos sukėlimo. Todėl, ieškant sprendimų, būtina atsižvelgti, kad jie nedidintų socialinės nelygybės ir neproporcingai neapkrautų pažeidžiamiausių grupių.
Klimatui neutralus gyvenimo būdas: ką galiu padaryti aš?
Generuojame audio įrašą...
Dirbtinis intelektas skaito jūsų tekstą. Šis procesas gali užtrukti iki minutės.
Nors klimato krizės sprendimas reikalauja sisteminių pokyčių vyriausybių ir verslo lygmeniu, kiekvieno iš mūsų kasdieniai pasirinkimai taip pat yra svarbūs. Jie ne tik tiesiogiai mažina mūsų poveikį aplinkai, bet ir siunčia signalą rinkai bei politikams, kad visuomenei rūpi tvari ateitis. Tai yra „klimatui neutralaus gyvenimo būdo principų“, kurie minimi ir Lietuvos strateginiuose dokumentuose, esmė. Vienas iš būdų įvertinti savo poveikį – apskaičiuoti asmeninį anglies pėdsaką. Tai yra bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kurį tiesiogiai ir netiesiogiai sukuria asmuo, organizacija ar produktas, išreikštas CO₂ ekvivalentu.
Praktiniai žingsniai link mažesnio pėdsako
Kiekvienas sprendimas – nuo to, ką valgome, iki to, kaip keliaujame – turi savo kainą klimato atžvilgiu. Štai keletas sričių, kuriose pokyčiai yra efektyviausi:
| Sritis | Kodėl tai svarbu? | Ką galima padaryti? |
|---|---|---|
| Mityba | Gyvulininkystė, ypač jautienos gamyba, yra atsakinga už dideles metano ir azoto suboksido emisijas, taip pat reikalauja milžiniškų žemės ir vandens išteklių. | Valgyti mažiau mėsos: ypač raudonos. Net viena diena per savaitę be mėsos daro pokytį. Rinktis vietinius ir sezoninius produktus: taip mažinamas su transportavimu susijęs anglies pėdsakas. Nešvaistyti maisto: apie trečdalis pagaminto maisto pasaulyje yra išmetama, o pūdamas sąvartynuose jis išskiria metaną. |
| Vartojimas | „Greitosios mados“, elektronikos ir kitų trumpaamžių prekių gamyba reikalauja daug energijos ir išteklių, o pasibaigus jų naudojimo laikui, jos virsta atliekomis. | Pirkti mažiau, bet kokybiškiau: rinktis ilgaamžius daiktus. Taisyti, o ne išmesti: palaikyti taisymo kultūrą. Rinktis naudotus daiktus: drabužius, baldus, elektroniką. Vengti vienkartinio plastiko. |
| Transportas | Asmeniniai automobiliai, varomi vidaus degimo varikliais, ir skrydžiai lėktuvu yra vieni didžiausių asmeninio anglies pėdsako kaltininkų. | Vaikščioti pėsčiomis, važiuoti dviračiu ar paspirtuku trumpus atstumus. Naudotis viešuoju transportu. Jei būtinas automobilis, rinktis kuo mažesnį, efektyvesnį arba elektromobilį. Vengti nebūtinų skrydžių: ypač trumpų, kuriuos galima įveikti traukiniu. |
| Namai ir energetika | Šildymas, vėsinimas, apšvietimas ir buitiniai prietaisai sunaudoja daug energijos. | Taupyti energiją: išjungti šviesą ir prietaisus, kai jų nenaudojate. Investuoti į pastato energinį efektyvumą: apšiltinti sienas, pasikeisti langus. Rinktis „žalią“ elektros energijos tiekėją arba įsirengti saulės elektrinę. |
| Pilietinis aktyvumas | Individualūs veiksmai yra svarbūs, bet didžiausią pokytį lemia sisteminiai sprendimai. | Domėtis klimato politika: balsuoti už politikus ir partijas, kurios rimtai žiūri į klimato krizę. Palaikyti aplinkosaugos organizacijas. Kalbėtis su draugais ir šeima: šviesti aplinkinius ir skatinti diskusijas apie klimato kaitą. |
Apibendrinimas: egzaminas, kurio negalima neišlaikyti
Kova su klimato kaita yra maratonas, o ne sprintas. Ji reikalauja dviejų lygiagrečių veiksmų: ambicingo švelninimo, kad išvengtume katastrofiškiausių scenarijų, ir protingo prisitaikymo, kad susidorotume su pokyčiais, kurie jau vyksta. Sėkmė priklausys nuo technologinių inovacijų, ryžtingų politinių sprendimų, tarptautinio bendradarbiavimo ir kiekvieno iš mūsų sąmoningumo bei kasdienių pastangų. Tai egzaminas, kuriame negalime sau leisti gauti neigiamo įvertinimo, nes jo kaina – mūsų planetos ir ateities kartų gerovė.
Kaip veikia Paryžiaus susitarimas?
Šis „Vox“ vaizdo įrašas (anglų k.) detaliai ir vaizdžiai paaiškina Paryžiaus klimato susitarimo struktūrą, jo stiprybes ir silpnybes.
Dauguma vaizdo įrašų yra įgarsinti angliškai, bet visuose galima įjungti lietuviškus subtitrus.
1. Įsijunkite vaizdo įrašą.
2. Spauskite mygtuką, kuris yra video langelio apačioje dešinėje pusėje, kol ekrane matote, jog rodomas tekstas.
2. Atverkite nustatymus paspaudus prie pat esantį mygtuką.
4. Spauskite Subtitrai/CC (arba Subtitles/CC).
5. Pasirinkite lietuvių kalbą, jeigu toks pasirinkimas yra. Jeigu ne, apačioje pasirinkite Automatinis vertimas (Auto-translate).
6. Pasirinkite lietuvių kalbą (kitaip – Lithuanian).
Adaptacijos ir asmeninio indėlio sąvokos
Procesas, kurio metu žmonių sistemos ar gamtinės ekosistemos prisitaiko prie esamų ar numatomų klimato pokyčių ir jų poveikio, siekiant sumažinti žalą arba išnaudoti atsiradusias galimybes. [1]
Sistemos (pvz., miesto, bendruomenės, ekosistemos) gebėjimas atsigauti po sukrėtimų, tokių kaip ekstremalūs orų reiškiniai, ir toliau funkcionuoti.
Principas, pabrėžiantis, kad klimato krizės našta ir sprendimai turi būti pasidalinti teisingai, atsižvelgiant į tai, kad pažeidžiamiausios bendruomenės dažnai yra mažiausiai atsakingos už problemą.
Prisitaikymo būdas, kuris naudoja biologinę įvairovę ir ekosistemų teikiamas paslaugas. Pavyzdžiui, pelkių atkūrimas siekiant apsisaugoti nuo potvynių, o ne statant betoninę dambą.
Bendras šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis, kurį per tam tikrą laiką tiesiogiai ar netiesiogiai sukelia asmuo, renginys, organizacija ar produktas.
Prisitaikymo veiksmai, kurie ne tik nesumažina pažeidžiamumo, bet jį padidina arba sukelia neigiamų pasekmių kitoms sistemoms ar bendruomenėms.
Reiškinys, kai miestų teritorijose temperatūra yra žymiai aukštesnė nei aplinkinėse kaimo vietovėse dėl pastatų ir asfalto sugerties bei mažesnio žalumos kiekio.
Transporto sistema, kuri yra saugi, prieinama, draugiška aplinkai ir žmogaus sveikatai. Ji teikia pirmenybę vaikščiojimui pėsčiomis, važiavimui dviračiu ir viešajam transportui, o ne asmeniniams automobiliams.
Apibrėžimų nėra.
Paruošta užbaigimui!
Sveikiname! Užbaigėte visas užduotis šiame mokymosi rinkinyje. Gaukite 100 XP taškų už savo darbą.
Svarbu žinoti:
Kai užbaigsite mokymosi rinkinį, jo nebegalėsite "atbaigti". XP taškai bus pridėti prie jūsų profilio iš karto.
Mokymosi rinkinys užbaigtas
Jūs sėkmingai gavote 100 XP taškų už šį mokymosi rinkinį.
Tęskite mokymąsi
Norėdami gauti XP taškus, užbaikite visas interaktyvias užduotis šioje pamokoje.
% užbaigta
Ką reikia padaryti:
- • Perskaitykite visą pamokos turinį
- • Atsakykite į refleksijos klausimus
- • Palikite komentarą diskusijos temoms
- • Užbaikite visus testus ir praktinius darbus