Sąvokų žodynas

Visi svarbiausi terminai ir jų paaiškinimai vienoje vietoje.

Išvalyti filtrus

R

R grupė (šoninė grandinė)

Unikali aminorūgšties struktūros dalis, kuri lemia jos chemines savybes (poliškumą, krūvį, dydį).

RNR (Ribonukleorūgštis)

Nukleorūgštis, dalyvaujanti genetinės informacijos realizavime. Sudaryta iš ribozės, fosfato grupės ir bazių A, G, C, U.

RNR interferencija (RNAi)

Natūralus ląstelės mechanizmas, kurį galima panaudoti genų terapijoje. Mažos RNR molekulės prisijungia prie specifinės iRNR ir ją sunaikina arba blokuoja jos transliaciją, taip „nutildydamos“ geną...

RNR polimerazė

Pagrindinis transkripcijos fermentas, kuris atsuka DNR ir sintetina iRNR grandinę.

RNR procesingas (brendimas)

Eukariotų pre-iRNR modifikavimo procesas (kepurės, uodegos pridėjimas, splaisingas), paverčiantis ją brandžia iRNR.

Ragena

Skaidrus priekinis akies dangalas. Ragenos transplantacija yra viena sėkmingiausių ir dažniausių audinių persodinimo operacijų, grąžinanti regėjimą.

Ramstiniai audiniai (kolenchima, sklerenchima)

Audiniai, sudaryti iš ląstelių sustorėjusiomis sienelėmis, suteikiantys augalui tvirtumo ir atramos.

Raudonoji biotechnologija

Biotechnologijų taikymas medicinoje ir farmacijoje. Apima vaistų (pvz., insulino, antikūnų) gamybą, vakcinų kūrimą, ligų diagnostiką (PGR testai) ir genų terapiją.

Raumeninis audinys

Audinys, sudarytas iš pailgų ląstelių (skaidulų), gebančių susitraukti. Užtikrina kūno ir organų judėjimą.

Reabsorbcija (angl. Reuptake)

Procesas, kurio metu presinapsinis neuronas susiurbia mediatorių atgal iš sinapsinio plyšio, taip nutraukdamas signalo perdavimą. Tai yra daugelio vaistų taikinys.

Reabsorbcija (atgalinis sugrąžinimas)

Procesas, kurio metu presinapsinis neuronas „susiurbia“ atgal į sinapsinį plyšį išskirtus neuromediatorius, taip nutraukdamas jų poveikį. Daugelis antidepresantų ir stimuliantų veikia blokuodami š...

Reabsorbcija (grįžtamasis įsiurbimas)

Antrasis šlapimo susidarymo etapas, kurio metu organizmui reikalingos medžiagos (vanduo, gliukozė, aminorūgštys, druskos) iš nefrono kanaliukų grąžinamos atgal į kraują.

Receptorius

Baltyminė molekulė postsinapsinėje membranoje, prie kurios specifiškai jungiasi mediatorius. Šis prisijungimas sukelia ląstelės atsaką.

Receptorius (Jutiklis)

Struktūra (pvz., nervinė ląstelė, organas), kuri aptinka dirgiklį (pokytį) ir siunčia signalą į valdymo centrą.

Recesyvinis alelis

Alelis, kurio lemiamas požymis pasireiškia tik homozigotinėje būsenoje.

Reflekso lankas

Nervinio impulso kelias nuo receptoriaus iki efektoriaus, sukeliantis greitą, nevalingą atsaką į dirgiklį (refleksą).

Rekombinantinė DNR

Dirbtinai sukurta DNR molekulė, sudaryta iš skirtingų organizmų DNR fragmentų. Tai yra genų inžinerijos pagrindas, leidžiantis perkelti genus tarp skirtingų rūšių.

Rekombinantinė DNR technologija

Pagrindinis genų inžinerijos metodas, kurio metu sujungiamos skirtingų organizmų DNR molekulės ir sukuriama nauja, gamtoje neegzistuojanti DNR kombinacija.

Replikacijos šakutė

Y formos struktūra, susidaranti ten, kur DNR grandinės atsiskiria ir prasideda replikacija.

Represorius

Baltymas, kuris jungiasi prie operatoriaus (ar tildiklio) ir slopina genų transkripciją.

Reprodukcinė izoliacija

Įvairių biologinių barjerų visuma, kuri neleidžia dviejų rūšių individams sėkmingai poruotis ir susilaukti vaisingų palikuonių.

Restrikcijos fermentai (restriktazės)

Fermentai, kurie veikia kaip „molekulinės žirklės“. Jie atpažįsta specifines DNR sekas ir kerpa DNR molekulę tose vietose. Tai leidžia iškirpti norimus genus ir atverti plazmides.

Restrikcijos fermentas

„Molekulinės žirklės“, kurios atpažįsta ir kerpa DNR specifinėse vietose. Būtinas įrankis norint iškirpti geną iš donoro DNR ir atverti vektorių.

Restrikcijos fermentas (restriktazė)

Fermentas, kuris atpažįsta specifinę DNR seką ir kerpa DNR būtent toje vietoje. Veikia kaip „molekulinės žirklės“.

Ribojantis veiksnys

Aplinkos veiksnys, kurio trūkumas labiausiai apriboja proceso (pvz., fotosintezės) greitį.

Ribosoma

Nuo membranos neatskirta struktūra, esanti visose ląstelėse (prokariotų ir eukariotų), atsakinga už baltymų sintezę.

Ribosoma (Ribosome)

Maža, nemembraninė struktūra, atsakinga už baltymų sintezę pagal informaciją, gautą iš DNR.

Ribosominė RNR (rRNR)

RNR tipas, kuris yra pagrindinis ribosomų struktūrinis ir funkcinis komponentas.

Ribozė

Pentozė (cukrus), įeinanti į RNR sudėtį.

Ribozės-1,5-bisfosfatas (RuBP)

Penkių anglies atomų molekulė, prie kurios prijungiamas CO₂ Kalvino ciklo pradžioje.

Riebalai (Lipidai)

Daugiausiai energijos teikianti maistinė medžiaga. Padeda pasisavinti vitaminus, apsaugo organus, dalyvauja hormonų gamyboje. Skirstomi į sočiuosius ir nesočiuosius.

Riebalų rūgštis

Ilga angliavandenilių grandinė su karboksilo grupe gale. Gali būti sočioji arba nesoti.

Rodopsinas

Šviesai jautrus pigmentas, esantis stiebeliuose. Susideda iš baltymo opsino ir vitamino A darinio retinalio. Sugėręs fotoną, jis keičia formą ir inicijuoja regos signalą.

RuBisCO

Fermentas, katalizuojantis anglies fiksacijos reakciją – CO₂ prijungimą prie RuBP.

Rudimentai

Sumažėję ir funkcijos netekę organai, kurie buvo normaliai išsivystę ir funkcionavo organizmo protėviams (pvz., žmogaus protinė dantis, apendiksas; banginio dubens kaulai).

Rudimentinės struktūros

Sumažėję ir funkcijos netekę organai, kurie buvo funkciškai aktyvūs protėviams (pvz., žmogaus apendiksas, uodegikaulis).

Ryklė

Kvėpavimo ir virškinimo sistemų dalis, kurioje susikryžiuoja oro ir maisto keliai.

Rūgštieji krituliai

Krituliai (lietus, sniegas, rūkas), kurių rūgštingumas (pH) yra didesnis nei įprasta dėl atmosferoje ištirpusių sieros ir azoto oksidų.

Rūgštingumas (pH)

Vandenilio jonų koncentracijos tirpale matas, parodantis, ar tirpalas yra rūgštus (pH < 7), neutralus (pH = 7) ar šarminis (pH > 7).

Rūgštusis lietus

Krituliai, kurių rūgštingumą padidina oro teršalai, tokie kaip azoto ir sieros oksidai, susidarę deginant iškastinį kurą.

Rūšis

Pagrindinis sistematikos vienetas. Grupė organizmų, kurie gali tarpusavyje kryžmintis ir susilaukti vaisingų palikuonių.

Rūšis (biologinė koncepcija)

Organizmai, galintys natūraliai kryžmintis ir susilaukti gyvybingų, vaisingų palikuonių, bet reprodukciškai izoliuoti nuo kitų rūšių.

Rūšių susidarymas (speciacija)

Evoliucinis procesas, kurio metu iš vienos pradinės rūšies atsiranda viena ar daugiau naujų rūšių.

Mes naudojame slapukus.