Rašiniai, skyryba ir kalbos taisyklės

Rašinių struktūra pagal tipus (atnaujinta)

Kaip pasikeitė lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas? Sužinokite apie interpretacinių (literatūrinių) ir probleminio klausimo svarstymo (samprotavimo) rašinių struktūrą, kai pagrindinis dėmesys skiriamas neskaitytos ištraukos analizei.

Mokykloje rašiniai turi sekti tam tikrą struktūrą, kad būtų gerai įvertinti.

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas iš esmės keičia akcentus: pagrindinis dėmesys dabar skiriamas gebėjimui analizuoti ir interpretuoti pateiktą, dažnai neskaitytą, literatūros ištrauką bei svarstyti probleminius klausimus, remiantis būtent šia ištrauka. Tai reiškia, kad sėkmingam pasiruošimui kritiškai svarbu lavinti universalius teksto suvokimo, analizės ir argumentuotus interpretavimo įgūdžius, o ne vien tik išmanyti programinių kūrinių turinį.

Egzamine rašomi dviejų tipų rašiniai:

  1. Interpretacinis (literatūrinis) rašinys: čia analizuojama ir interpretuojama pateikta literatūros ištrauka pagal duotą arba paties pasirinktą interpretacinį aspektą.
  2. Probleminio klausimo svarstymo rašinys: čia svarstomas pateiktas probleminis klausimas, būtinai remiantis pateikta literatūros ištrauka kaip pagrindiniu argumentu ar atspirties tašku, taip pat pasitelkiant platesnę kultūrinę patirtį. Šis rašinys artimas publicistiniam stiliui.

Nors privalomų autorių sąrašas sutrumpėjo iki devynių (žr. žemiau esančiame kitame straipsnyje), egzamine pateikiama ištrauka gali būti ir iš kitų, programoje nenurodytų, autorių kūrybos. Todėl svarbiausia tampa ne kūrinių turinio „iškaldinimas“, o gebėjimas:

  • Atidžiai skaityti ir suprasti pateiktą tekstą (taikyti atidųjį skaitymą).
  • Analizuoti tekstą įvairiais lygmenimis: turinio, raiškos, prasmės (idėjų, vertybių, problemų, požiūrio) ir konteksto.
  • Interpretuoti – atskleisti savitą literatūros kūrinio (ar jo ištraukos) prasmę, remiantis teksto analize.
  • Argumentuoti savo teiginius, pagrindžiant juos tekstu ir pasitelkiant kultūrinę bei (kartais) asmeninę patirtį.
  • Kritiškai mąstyti ir svarstyti probleminius klausimus, formuluoti savo požiūrį.

Kaip suprasti ir analizuoti pateiktą tekstą (ištrauką)?

Norint sėkmingai parašyti rašinį pagal duotą ištrauką, pirmiausia reikia ją kruopščiai išanalizuoti. Vadovaujantis mokytojos ekspertės Vidos Lisauskienės medžiaga, analizė turėtų apimti šiuos lygmenis:

  • 1. Turinio lygmuo (Kas vaizduojama?):
    • Veikėjai, jų santykiai, poelgiai, būsenos.
    • Įvykiai, veiksmas ar vyksmas.
    • Erdvė ir laikas, jų reikšmė.
    • Pagrindinė tema, siužeto elementai ištraukoje.
  • 2. Raiškos lygmuo (Kaip vaizduojama?):
    • Pasakotojo tipas, perspektyva.
    • Kompozicija (ištraukos dalių sąsajos, kontrastai, paralelės).
    • Meninės raiškos priemonės (metaforos, palyginimai, epitetai, simboliai, ironija, personifikacijos, aliteracijos, asonansai ir kt.) ir jų funkcija.
    • Stilistinės ypatybės, leksika, sintaksė.
    • Raiškos analizė yra ypač svarbi interpretaciniame rašinyje.
  • 3. Prasmės lygmuo (Ką tai reiškia?):
    • Pagrindinė(-ės) idėja(-os), vertybės.
    • Keliamos problemos, konfliktai.
    • Autoriaus požiūris (jei juntamas).
    • Kaip kuriama prasmė, kokias potekstes galima įžvelgti.
  • 4. Konteksto lygmuo (Kodėl taip vaizduojama? Kaip tai susiję su platesniu lauku?):
    • Literatūrinis kontekstas (autoriaus kūrybos bruožai, epochos literatūrinės tradicijos, žanro ypatumai).
    • Istorinis kontekstas (laikotarpis, kuriame kūrinys parašytas ar kuriame vyksta veiksmas).
    • Biografinis kontekstas (autoriaus gyvenimo faktai, jei jie reikšmingi kūrinio supratimui).
    • Kultūrinis, filosofinis kontekstas.

Pagal V. Zaborskaitę, kūrinio sluoksniai, padedantys jį suprasti, yra šie:

  • I. Kalbinė raiška: fonetinis, leksinis (gramatinis ir semantinis), sintaksinis-intonacinis lygmuo.
  • II. Vaizduojamasis pasaulis: veikėjai, įvykiai, veiksmai, erdvė, laikas.
  • III. Bendroji visumos prasmė (idėjinis emocinis turinys): autoriaus idėja, problema, pagrindinė mintis.

Atidusis skaitymas – tai procesas, kai ne tik fiksuojama informacija, bet ir gilinamasi į teksto struktūrą, kalbą, ieškoma paslėptų prasmių, sąsajų. Tai esminis įgūdis dirbant su neskaityta ištrauka.

2025 m. VBE nuspėjamų egzaminų temos

Galite susipažinti su 8 pavyzdinėmis temomis, jeigu esate Edukamento Plius narys šiame puslapyje.

Lentelė

Probleminio klausimo svarstymo rašinys (buvęs samprotavimo) Interpretacinis (literatūrinis) rašinys
Tikslas: Atsakyti į pateiktą probleminį klausimą, argumentuotai išdėstyti savo požiūrį. **Privaloma remtis pateikta literatūros ištrauka** kaip vienu iš pagrindinių (arba pačiu svarbiausiu) argumentų. Taip pat svarbu pasitelkti platesnę kultūrinę patirtį. Rašoma publicistiniu stiliumi, todėl svarbus aiškumas, logiškumas.

  • 1. Įžanga.

    • Kas čia daroma? Pristatomas probleminis klausimas, paaiškinamos jo esminės sąvokos, parodomas aktualumas. Nurodoma, kad svarstymas remsis pateikta ištrauka. Formuluojama pagrindinė mintis (tezė) arba nusakoma svarstymo kryptis (kokie aspektai bus nagrinėjami).
    • Pavyzdys, kaip pradėti: `„`Dažnai girdime diskusijas apie [problemos sritis, pvz., `„`žmogaus pasirinkimo laisvę sudėtingomis aplinkybėmis`“`]. Šis klausimas ypač aktualus tampa susidūrus su [trumpas temos aktualizavimas]. Pateikta [autoriaus vardas, pavardė] [kūrinio pavadinimas, jei žinomas] ištrauka taip pat verčia susimąstyti apie [probleminis klausimas]? Todėl šiame rašinyje, analizuodamas minėtą ištrauką ir remdamasis kitais kultūros pavyzdžiais, bandysiu atsakyti į šį klausimą, sutelkdamas dėmesį į [pirmas aspektas] ir [antras aspektas].`“`
    • Ką svarbu padaryti? Aiškiai įvardyti problemą ir parodyti, kaip ją nagrinėsite. Paskutinis įžangos sakinys turėtų būti tarsi `„`kelrodis`“` skaitytojui, ką jis ras dėstyme.

  • 2. Dėstymas (paprastai 2-3 pastraipos, kiekviena plėtoja vieną aspektą).

    • Kas čia daroma? Kiekvienoje pastraipoje plėtojamas vienas temos aspektas arba argumentas, pagrindžiantis jūsų požiūrį. **Dominuoja jūsų nuomonė, bet ji turi būti pagrįsta įrodymais.**
    • Pastraipos struktūra:
      1. Teiginys (pirmas sakinys): Aiškiai suformuluokite pastraipos pagrindinę mintį, kuri atsako į dalį probleminio klausimo. Naudokite siejimo žodelius, pvz.: `„`Pirmiausia svarbu pabrėžti, kad...`“`, `„`Kita vertus, negalima pamiršti...`“`, `„`Dar vienas svarbus aspektas yra...`“`.
      2. Argumentas iš pateiktos ištraukos (labai svarbu!):
        • Kaip jūsų teiginys atsispindi pateiktoje ištraukoje? Išanalizuokite veikėjų elgesį, mintis, dialogus, aplinkos detales, pasakotojo poziciją.
        • **Būtina cituoti arba tiksliai perfrazuoti** reikšmingas ištraukos vietas.
        • **Pavyzdys:** `„`Pateiktoje ištraukoje matome, kaip veikėjas [vardas], susidūręs su [situacija], elgiasi [kaip?]. Jo žodžiai: `„`[citata]`“` – atskleidžia [ką? pvz., `„`jo vidinę kovą`“` arba `„`tvirtą apsisprendimą`“`]. Tai rodo, kad [jūsų išvada apie veikėją/situaciją, susijusi su teiginiu].`“`
        • Analizuokite problemas ištraukoje: kokie veikėjo tikslai, kokios kliūtys, kokios vertybės išryškėja?
      3. Argumentas iš kultūrinės patirties (papildomai):
        • Susiekite ištraukos analizę su kitais literatūros kūriniais (ypač privalomais autoriais), istoriniais faktais, meno kūriniais, visuomenės reiškiniais.
        • **Pavyzdys:** `„`Panašią dilemą sprendžia ir [autorius] savo kūrinyje [pavadinimas], kur [trumpas palyginimas/pavyzdys].`“` / `„`Istorija taip pat liudija, kad [pavyzdys].`“`
      4. Polemizavimas (jei tinka): Galima kritiškai įvertinti ištraukoje pateiktą požiūrį, pasiūlyti kitokią perspektyvą. `„`Nors ištraukoje [tam tikras požiūris], verta pagalvoti, ar visada...`“`
      5. Dalinė išvada (paskutinis sakinys): Apibendrinkite pastraipos mintis, susiedami su pradiniu teiginiu. `„`Taigi, akivaizdu, kad [jūsų apibendrinimas].`“`

  • 3. Pabaiga.

    • Kas čia daroma? Apibendrinami svarbiausi argumentai, grįžtama prie įžangoje kelto klausimo ir tezės, pateikiama galutinė išvada.
    • Pavyzdinės formuluotės: `„`Apibendrinant galima teigti, kad svarstant [probleminis klausimas], išryškėja keletas esminių dalykų. Kaip parodė pateiktos ištraukos analizė ir aptarti pavyzdžiai, [jūsų pagrindinė išvada, atsakanti į klausimą]. Akivaizdu, jog [problemos aktualumas/reikšmė]. Todėl kiekvienam svarbu [finalinė mintis].`“`
    • **Svarbu:** Nebekelkite naujų minčių ar argumentų. Pabaiga turi logiškai užbaigti rašinį.
 Tikslas: Išanalizuoti ir interpretuoti **pateiktą literatūros ištrauką**, atskleidžiant joje tam tikrą temą, problemą, idėją ar meninius ypatumus. Interpretuoti galima pagal siūlomą arba paties pasirinktą interpretacinį aspektą. **Būtina analizuoti bent du interpretacinio aspekto dėmenis** (pvz., veikėjo paveikslas ir meninė raiška; arba tema ir kompozicija).

  • 1. Įžanga.

    • Kas čia daroma? Pristatomas autorius ir kūrinys (jei žinoma), iš kurio paimta ištrauka. Nusakoma bendra ištraukos tema ar problema. Aiškiai suformuluojamas **konkretus interpretacinis aspektas** (kas bus nagrinėjama). Rašinio pavadinimas gali būti šis aspektas. Nurodomas interpretacijos tikslas.
    • Pavyzdys, kaip pradėti: `„`Pateiktoje [autoriaus vardas, pavardė] [kūrinio pavadinimas, jei žinomas] ištraukoje vaizduojamas [trumpas turinio/temos pristatymas, pvz., `„`sudėtingas žmogaus apsisprendimas`“`]. Šiame rašinyje sieksiu atskleisti, kaip [interpretacinis aspektas, pvz., `„`per vidinį monologą ir gamtos vaizdus ištraukoje perteikiamas veikėjo vienišumo jausmas`“`]. Analizuosiu [pirmas dėmuo, pvz., `„`veikėjo minčių kaitą`“`] ir [antras dėmuo, pvz., `„`gamtos įvaizdžių simbolinę prasmę`“`].`“`

  • 2. Dėstymas (paprastai 2-3 pastraipos, kiekviena analizuoja vieną dėmenį ar kelis susijusius).

    • Kas čia daroma? Dominuoja **nuosekli ir argumentuota teksto (ištraukos) analizė.** Vengiama nepagrįstų asmeninių vertinimų (`„`man gražu/negražu`“`).
    • Kiekvienoje pastraipoje analizuojamas konkretus ištraukos elementas ar aspektas, **remiantis citatomis ir pavyzdžiais iš teksto.**
    • Ką analizuoti (dėmenys)?
      • *Turinio plotmė:* veikėjų paveikslai (jų charakteriai, motyvai, santykiai, vidiniai išgyvenimai), lyrinio subjekto būsena, siužeto elementai ištraukoje, temos plėtotė. **Ką sako tekstas?**
      • *Raiškos plotmė (labai svarbu!):* pasakotojo tipas ir jo požiūris, meninės priemonės (metaforos, palyginimai, epitetai, simboliai, ironija, personifikacijos, hiperbolės etc.) ir jų funkcija (ką jos padeda atskleisti?), vaizdingumas, leksikos ypatumai (pvz., emocinė kalba, sausas stilius), retorinės figūros. **Kaip tai pasakyta?**
      • *Struktūros plotmė:* teksto kompozicija (dalių sąsajos, kontrastai, paralelės, laipsniavimas), motyvų pasikartojimas, ritmo, rimo ypatumai (poezijoje). **Kaip tekstas sudarytas?**
    • Pastraipos struktūra:
      1. Teiginys (pirmas sakinys): Ką šiame teksto fragmente (arba per šį dėmenį) norima parodyti, susijusį su interpretaciniu aspektu? `„`Analizuojant [veikėjo X] žodžius, ryškėja jo [savybė/būsena].`“` / `„`Ištraukos [gamtos/aplinkos] aprašymas kuria [nuotaiką/prasmę].`“`
      2. Teksto analizė (pavyzdžiai, citatos):** Detaliai aptarkite pasirinktą elementą, remdamiesi konkrečiomis teksto vietomis. `„`Pavyzdžiui, frazė `„`[citata]`“` rodo...`“` / `„`Metafora `„`[citata]`“` išryškina...`“`
      3. Funkcijos paaiškinimas:** Kodėl autorius naudoja būtent tokias priemones? Ką jos padeda suprasti apie temą, veikėją, idėją? `„`Šis [palyginimas/simbolis] padeda skaitytojui geriau įsijausti į [veikėjo būseną] / suprasti [autoriaus mintį].`“`
      4. Siejimas su kontekstu (jei reikia):** Trumpai susiekite su literatūriniu (pvz., epochos bruožai, autoriaus kūrybos ypatumai), istoriniu ar biografiniu kontekstu, jei tai padeda geriau suprasti ištrauką ir atskleisti interpretacinį aspektą.
      5. Dalinė išvada (paskutinis sakinys):** Apibendrinkite, ką atskleidėte šioje pastraipoje. `„`Taigi, [aptartas elementas] yra svarbus [interpretacinio aspekto] atskleidimui ištraukoje.`“`

  • 3. Pabaiga.

    • Kas čia daroma? Apibendrinamos svarbiausios interpretacijos įžvalgos. Parodoma, kaip skirtingi ištraukos elementai ir analizės aspektai padėjo atskleisti pasirinktą interpretacinį aspektą ir atsakyti į įžangoje keltą tikslą.
    • Pavyzdinės formuluotės: `„`Apibendrinant galima teigti, kad pateiktoje [autoriaus] ištraukoje [interpretacinis aspektas] yra nuosekliai atskleidžiamas per [svarbiausi analizės punktai: pvz., `„`veikėjo vidinius prieštaravimus ir simbolišką aplinkos vaizdavimą`“`]. Detali teksto analizė parodė, jog [jūsų pagrindinė interpretacijos išvada]. Ši ištrauka [trumpas įvertinimas, pvz., `„`įtaigiai perteikia...`“` arba `„`verčia susimąstyti apie...`“`].`“`
    • Galima trumpai įvertinti ištraukos meninę vertę ar idėjų svarbą, jei tai kyla iš analizės.
Mes naudojame slapukus.
Sužinoti daugiau