Probleminio klausimo svarstymo rašinys (anksčiau vadintas samprotavimo rašiniu) yra viena iš dviejų valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino rašymo užduočių. Sėkmingam šio tipo rašinio parašymui nepakanka vien gerai išmanyti literatūrą – būtina gebėti kritiškai mąstyti, analizuoti pateiktą (dažnai neskaitytą) literatūros ar publicistinę ištrauką ir ja remiantis argumentuotai svarstyti iškeltą probleminį klausimą.
Užduoties esmė ir vertinimo kriterijai
Probleminio klausimo svarstymo rašinyje jūs turite:
- Suprasti ir išanalizuoti pateiktą tekstą (ištrauką): Įžvelgti jo temą, keliamas problemas, pagrindines idėjas.
- Susieti tekstą su užduotyje suformuluotu probleminiu klausimu: Parodyti, kaip ištrauka padeda atsakyti į šį klausimą arba jį iliustruoja.
- Argumentuotai svarstyti probleminį klausimą: Išdėstyti savo požiūrį, pagrindžiant jį ne tik pateikta ištrauka, bet ir platesne kultūrine patirtimi (literatūrinis apsiskaitymas, istorijos, visuomenės gyvenimo aktualijų išmanymas).
- Kritiškai vertinti ir polemizuoti: Nebijoti kelti klausimų, svarstyti skirtingas perspektyvas, analizuoti problemos sudėtingumą.
- Laikytis publicistinio stiliaus: Rašyti aiškiai, logiškai, argumentuotai, rišliai.
Pagrindiniai vertinimo kriterijai (turinys – 32 taškai, dauginami iš dviejų):
- Temos, problemos supratimas (iki 7 taškų):
- Ar giliai suprasta ir išanalizuota teksto tema bei užduotyje keliama problema?
- Ar problema vertinama platesniame kultūriniame, literatūriniame, istoriniame ar socialiniame kontekste?
- Ar motyvuotai išskirti ir išnagrinėti temos/problemos aspektai, atskleistos jų sąsajos?
- Argumentavimas, rėmimasis pateiktu tekstu ir kultūrine patirtimi (iki 7 taškų):
- Ar argumentai tinkami (pagrindžia teiginį) ir svarūs (skatina patikėti, susiję su tema)?
- Ar tikslingai remiamasi kultūrine patirtimi?
- Ar tinkamai remiamasi pateiktu tekstu? (Pateiktas tekstas turi būti pasitelkiamas kaip samprotavimo pretekstas ir/arba argumentavimo medžiaga. Jei pateiktu tekstu nesiremiama, už argumentavimą skiriama 0–2 taškai.)
- Ar polemizuojama (svarstomi skirtingi požiūriai)?
- Ar išlaikomas tinkamas idėjų ir pagrindimo santykis?
- Rašinio struktūra, rišlumas (iki 2 taškų):
- Ar pasirinkta tinkama struktūra turiniui perteikti (įžanga, dėstymas, pabaiga)?
- Ar svarstymas plėtojamas kryptingai?
- Ar įžanga motyvuota, dėstymas tinkamai apibendrinamas, baigiamosios išvados pagrįstos?
Kaip suprasti ir analizuoti probleminį klausimą bei pateiktą tekstą?
- Atidžiai perskaitykite probleminį klausimą:
- Išsiaiškinkite raktinius žodžius ir sąvokas. Ką tiksliai jūsų prašoma apsvarstyti?
- Pagalvokite, kokius aspektus galima išskirti, į kokias potemes skaidyti klausimą.
- Kelis kartus perskaitykite pateiktą tekstą (ištrauką):
- Pirmas skaitymas: Susipažinkite su bendru turiniu, tema.
- Antras skaitymas: Ieškokite, kaip tekstas susijęs su probleminiu klausimu. Pasibraukite svarbias citatas, detales, veikėjų mintis ar poelgius, kurie galėtų tapti argumentais.
- Identifikuokite problemą tekste:
- Kas yra problemos subjektas (veikėjas, lyrinis
„aš“, pasakotojas)? - Kokie jo tikslai, siekiai, troškimai?
- Su kokiomis kliūtimis, prieštaravimais, vidiniais ar išoriniais konfliktais jis susiduria?
- Kokios jo vertybinės nuostatos išryškėja šioje situacijoje?
- Kas yra problemos subjektas (veikėjas, lyrinis
- Numatykite sąsajas: Kaip tekste vaizduojama situacija, veikėjų elgesys ar idėjos padeda atsakyti į probleminį klausimą? Ar tekstas pateikia vienareikšmį atsakymą, o gal kelia dar daugiau klausimų?
Kaip struktūruoti probleminio klausimo svarstymo rašinį?
Laikykitės klasikinės trijų dalių struktūros:
- 1. Įžanga:
- Tikslas: Suinteresuoti skaitytoją, pristatyti probleminį klausimą, paaiškinti jo aktualumą ir raktines sąvokas. Nurodyti, kad svarstymas remsis pateikta ištrauka. Suformuluoti pagrindinę mintį (tezę) arba nusakyti svarstymo kryptis (aspektus).
- Ką daryti?
- Pradėkite nuo platesnio konteksto, vedančio prie probleminio klausimo (pvz., visuomenės reiškinys, amžina dilema).
- Aiškiai įvardykite probleminį klausimą.
- Trumpai pristatykite pateiktą ištrauką (autorių, kūrinį, jei žinoma) ir jos sąsają su klausimu.
- Paskutiniame sakinyje nusakykite, kokiais aspektais plėtosite temą dėstyme.
- Pavyzdinės formuluotės:
„Nagrinėjant [probleminis klausimas]?, svarbu atkreipti dėmesį į [rakinės sąvokos paaiškinimas]. Šią dilemą savitai atskleidžia ir pateikta [autoriaus] [kūrinio] ištrauka, kurioje matome... Todėl šiame rašinyje, remdamasis šia ištrauka bei platesne kultūrine patirtimi, svarstysiu...“
- 2. Dėstymas (paprastai 2-3 pastraipos):
- Tikslas: Argumentuotai plėtoti įžangoje numatytus aspektus, remiantis pateikta ištrauka ir kultūrine patirtimi.
- Ką daryti?
- Kiekviena pastraipa – vienas aspektas. Pradėkite aiškiu teiginiu.
- Argumentuokite remdamiesi pateikta ištrauka:
- Analizuokite konkrečias ištraukos vietas (cituokite, perfrazuokite).
- Aiškinite, kaip veikėjų elgesys, mintys, dialogai, meninės raiškos priemonės ištraukoje iliustruoja jūsų teiginį ir padeda atsakyti į probleminį klausimą.
- Pavyzdys:
„Pateiktoje ištraukoje [autoriaus] požiūrį į [problemos dalį] atskleidžia [veikėjo X] žodžiai:„[citata]“. Ši frazė parodo [ką?], o tai leidžia teigti, kad...“
- Pasitelkite kultūrinę patirtį:
- Susiekite savo mintis su kitais literatūros kūriniais (ypač privalomaisiais), istoriniais įvykiais, filosofinėmis idėjomis, meno kūriniais, visuomenės aktualijomis.
- Pavyzdys:
„Panašią [problemos] sampratą galime rasti ir [kito autoriaus] kūryboje, pavyzdžiui, [kūrinio pavadinimas], kur...“
- Polemizuokite: Jei tinka, apsvarstykite skirtingus požiūrius, kelkite klausimus, kritiškai vertinkite.
„Nors ištraukoje akcentuojama..., verta pamąstyti ir apie kitokią perspektyvą, kurią atskleidžia...“ - Dalinė išvada: Užbaikite pastraipą apibendrindami ir grįždami prie pagrindinio teiginio.
- 3. Pabaiga:
- Tikslas: Apibendrinti svarstymą, pateikti galutinę išvadą, atsakant į probleminį klausimą.
- Ką daryti?
- Trumpai apibendrinkite pagrindinius dėstymo argumentus (nekartokite pažodžiui).
- Suformuluokite galutinį atsakymą į probleminį klausimą, atsižvelgdami į visą svarstymą.
- Galite pabrėžti problemos svarbą, aktualumą ar palikti erdvės tolimesniems apmąstymams.
- Venkite naujų minčių ar argumentų.
- Pavyzdinės formuluotės:
„Taigi, išanalizavus pateiktą [autoriaus] ištrauką ir apsvarsčius [probleminį klausimą] įvairiais aspektais, galima daryti išvadą, kad... Svarbiausia – [finalinė mintis].“
Aukštesniojo lygio darbo požymiai (remiantis pateiktais pavyzdžiais ir vertinimu)
Nagrinėjant pateiktus probleminio klausimo svarstymo rašinių pavyzdžius ir jų vertinimus, matyti, kad aukštesniam lygiui būdinga:
- Gilus temos ir problemos supratimas: Mokinys ne tik atpažįsta temą, bet ir geba ją analizuoti, apibendrinti, vertinti platesniame kontekste.
- Motyvuotas aspektų išskyrimas ir sąsajų atskleidimas: Ne tik išvardijami aspektai, bet ir parodoma, kaip jie tarpusavyje susiję ir kaip padeda atsakyti į pagrindinį klausimą.
- Tinkami ir svarūs argumentai: Argumentai logiškai pagrindžia teiginius ir yra reikšmingi temos svarstymui.
- Efektyvus rėmimasis pateikta ištrauka: Ištrauka naudojama ne tik kaip formalus reikalavimas, bet kaip reali medžiaga analizei ir argumentams formuoti. Cituojama tikslingai, analizuojamos konkrečios teksto vietos.
- Turtinga kultūrinė patirtis: Mokinys geba kūrybingai ir tinkamai pasitelkti savo literatūrinį apsiskaitymą, istorines, filosofines žinias.
- Gebėjimas polemizuoti: Svarstomi skirtingi požiūriai, problema nagrinėjama nevienpusiškai.
- Kryptingas svarstymas ir aiški struktūra: Mintys dėstomos logiškai, nuosekliai, įžanga ir pabaiga yra motyvuotos ir pagrįstos.
- Originalumas ir savarankiškumas: Nors remiamasi žiniomis, mokinys pateikia savitą požiūrį, vengia trafaretinių minčių ar vadovėlinių interpretacijų atkartojimo (tai ypač pabrėžiama vertinant antrąjį pavyzdį apie A. Škėmą, kur pastebimas originalumo trūkumas).
Ko vengti?
- Paviršutiniško temos supratimo, problemos neišgryninimo.
- Formalaus rėmimosi pateikta ištrauka (tik paminėjimo, be analizės).
- Silpnų, nepagrįstų argumentų arba argumentavimo stokos.
- Nesugebėjimo sieti aspektų tarpusavyje.
- Chaotiškos struktūros, minčių šokinėjimo.
- Piktnaudžiavimo kultūriniu kontekstu, kai jis tampa svarbesnis už patį svarstymą arba nėra tiesiogiai susijęs su tema (kaip pastebėta antrojo pavyzdžio apie W. Szymborską vertinime dėl I. Kanto).
- Vadovėlinių interpretacijų ar klišių atkartojimo be savarankiško mąstymo.
Atminkite, kad probleminio klausimo svarstymo rašinys gali būti tarpinis variantas tarp eseistinio ir tradicinio tipo samprotavimo. Svarbiausia – savarankiškas, argumentuotas ir tekstu pagrįstas svarstymas, kritiškas požiūris į tikrovės reiškinius.