Nuspėjamasis VBE lietuvių kalbai: ištraukos, temos ruošiantis 2026 m.

Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas pastaraisiais metais patyrė reikšmingų pokyčių, siekiant ugdyti mokinių kritinį mąstymą, gebėjimą analizuoti nepažįstamus tekstus ir formuluoti argumentuotą nuomonę. Esminis pokytis – dėmesio sutelkimas į darbą su pateikta, dažnai neskaityta, literatūros (ar net publicistine) ištrauka. Tai reiškia perėjimą nuo programinių kūrinių turinio atkartojimo prie universalių teksto suvokimo, analizės, interpretacijos ir argumentavimo įgūdžių demonstravimo.

Egzamine dabar rašomi dviejų tipų rašiniai:

1. Probleminio klausimo svarstymo rašinys (anksčiau vadintas samprotavimo rašiniu): čia mokinys, remdamasis pateikta ištrauka ir platesne kultūrine patirtimi, svarsto konkretų probleminį klausimą.
2. Interpretacinis (literatūrinis) rašinys: čia analizuojama ir interpretuojama pateikta literatūros ištrauka, siekiant atskleisti tam tikrą temą, problemą, idėją ar meninius ypatumus pagal duotą ar paties pasirinktą interpretacinį aspektą.

Kodėl pasikeitė egzamino tvarka?

Pokyčių tikslas – skatinti mokinius ne tik įsiminti faktus apie literatūros kūrinius, bet ir:

• Mokytis savarankiškai analizuoti įvairius tekstus.
• Formuoti kritinį požiūrį į informaciją ir idėjas.
• Ugdyti gebėjimą argumentuotai reikšti savo mintis, remiantis konkrečiais įrodymais iš teksto.
• Plėtoti kūrybiškumą ir interpretacinius gebėjimus, ieškant skirtingų prasmių ir sąsajų.
• Paruošti mokinius akademiniam darbui ir gyvenimui, kur gebėjimas suprasti, vertinti ir kurti tekstus yra itin svarbus.

Ankstesnė tvarka, kai buvo galima pasikliauti iš anksto paruoštais kūrinių apibendrinimais, ne visada skatino gilų, savarankišką mąstymą. Naujoji tvarka reikalauja aktyvaus įsitraukimo į teksto analizę čia ir dabar.

Temos

I. Probleminio klausimo svarstymo rašiniai (remiantis pateikta ištrauka)

Šio tipo rašinyje pateikta ištrauka tampa pagrindiniu argumentacijos šaltiniu ir pavyzdžiu, padedančiu atsakyti į probleminį klausimą. Svarstymą reikia papildyti kultūrine patirtimi.

Ištrauka Nr. 1 (Pagal Balio Sruogos romano „Dievų miškas“ motyvus – XX a. VIDURIO KATASTROFŲ LITERATŪRA)

Celėje tvyrojo slogi tyla, pertraukiama tik tolimų komandų ir batų bildesio koridoriuje. Kalinys sėdėjo ant gulto krašto, žvelgdamas į vienintelį mažą langelį, pro kurį matėsi tik pilkas dangaus lopas. Jis seniai prarado laiko nuovoką. Kasdienybė čia buvo virtusi monotoniška kančios ir laukimo seka. Ar dar liko jame kas nors žmogiško? Ar įmanoma išsaugoti orumą, kai esi paverstas numeriu, kai tavo valia ir kūnas priklauso kitiems? Jis prisiminė knygas, muziką, laisvę – visa tai atrodė kaip tolimas, nepasiekiamas miražas. Tačiau net ir čia, šioje pragaro prieangyje, kartais sukirbėdavo menkiausia vilties kibirkštėlė – galbūt išlikti, galbūt papasakoti.

Probleminis klausimas:

• Remdamiesi pateikta ištrauka ir kultūrine patirtimi, pasvarstykite, kas padeda žmogui išsaugoti žmogiškumą ribinėse situacijose?

Galimi svarstymo aspektai (remiantis ištrauka ir plačiau):

• Vidinė stiprybė ir dvasinis pasipriešinimas.
• Prisiminimų ir kultūros (knygų, muzikos) reikšmė.
• Vilties prasmė net beviltiškiausiomis aplinkybėmis.
• Solidarumo ir tarpusavio pagalbos svarba (nors ištraukoje tiesiogiai nėra, galima plėtoti).
• Atsakomybė liudyti ir papasakoti ateities kartoms.

Ištrauka Nr. 2 (Pagal Vytauto Mačernio eilėraščio „Vizija“ (iš ciklo „Metai“) motyvus – XX a. VIDURIO KATASTROFŲ LITERATŪRA)

Praeinančiam pasaulyje praeisiu, Kaip ir kiti – tik dulke, tik lašu. Ir niekas mano vardo neišgirs jau, Nors šauksiu jį per amžius eidamas.

Paliks mane tiktai ilgesys gyvas, Kaip upės gausmas mariose anapus, Ir neviltis, ir neviltis bekraštė, Jog niekad nieko nepasieksiu aš.

Probleminis klausimas:

• Remdamiesi pateikta ištrauka ir kultūrine patirtimi, pasvarstykite, kaip žmogus išgyvena savo būties laikinumą ir prasmės paieškas?

Galimi svarstymo aspektai (remiantis ištrauka ir plačiau):

• Žmogaus laikinumo suvokimas ir jo keliamas nerimas.
• Prasmės paieškos ir abejonės dėl savo veiklos reikšmingumo.
• Ilgesys kaip pastovi būsena, siekis kažko daugiau.
• Neviltis ir susitaikymas su likimu.
• Kūrybos ar dvasinės veiklos vaidmuo bandant įveikti laikinumą.

Ištrauka Nr. 3 (Pagal Kristijono Donelaičio poemos „Metai“ (ištrauka iš „Pavasario linksmybių“) motyvus – APŠVIETA)

Ak, sviete, sviete! Kožnas nusidėjėlis, Kurs vis piktoms tik paikystėms gyvena, Ant svieto šio, kaip šuva pasiklydęs, Be jokio daikto baidokos ir bėga. O tu, žmogau, vis pirmiaus žinok Dievą Ir vis jo bijok; o paskui mylėkis Su artimu ir daryk jam, ką pats sau Daryt norėtum. Dirbk, būk sąžiningas, Nes tinginys niekam tikęs ir ponams, Ir baudžiauninkams.

Probleminis klausimas:

• Remdamiesi pateikta ištrauka ir kultūrine patirtimi, pasvarstykite, kokios yra doro ir prasmingo gyvenimo gairės?

Galimi svarstymo aspektai (remiantis ištrauka ir plačiau):

• Dievo baimės ir tikėjimo svarba moraliniam kompasui.
• Artimo meilės principas („auksinė taisyklė“).
• Darbo vertė ir pareiga bendruomenei.
• Sąžiningumo ir teisingumo siekis.
• Priešprieša tarp doro gyvenimo ir „paikysčių“ (tuštybės, tinginystės).
• Šių vertybių aktualumas/kaita šiuolaikiniame pasaulyje.

Ištrauka Nr. 4 (Šiuolaikinės lietuvių esė fragmentas, autorius – sugalvotas)

Mes gyvename paradoksų amžiuje. Turime daugiau informacijos nei bet kada anksčiau, tačiau dažnai jaučiamės labiau pasimetę. Galime susisiekti su žmonėmis kitame pasaulio gale per kelias sekundes, bet neretai jaučiamės vienišesni nei mūsų protėviai. Skubame, lekiame, siekiame materialinės gerovės, pamiršdami, kad tikroji laimė slypi ne daiktuose, o ryšiuose, patirtyse ir vidinėje ramybėje. Ar šiuolaikinis žmogus, apsuptas begalinių galimybių, nepametė kelio į save?

Probleminis klausimas:

• Remdamiesi pateikta ištrauka ir kultūrine bei asmenine patirtimi, pasvarstykite, su kokiais iššūkiais susiduria šiuolaikinis žmogus, ieškodamas gyvenimo prasmės ir laimės?

Galimi svarstymo aspektai (remiantis ištrauka ir plačiau):

• Informacijos perteklius ir jo poveikis gebėjimui kritiškai mąstyti.
• Vienišumo problema technologijų ir globalizacijos amžiuje.
• Materializmo kultas ir jo įtaka vertybėms.
• Nuolatinis skubėjimas ir nesugebėjimas gyventi „čia ir dabar“.
• Vidinės ramybės ir dvasinių vertybių paieškos.
• Autentiškumo ir savęs pažinimo svarba.

II. Interpretaciniai (literatūriniai) rašiniai (pateiktos ištraukos analizė)

Šio tipo rašinyje visas dėmesys sutelkiamas į pateiktos literatūros ištraukos analizę, siekiant atskleisti tam tikrą temą, problemą, idėją ar meninius ypatumus pagal duotą ar paties pasirinktą interpretacinį aspektą.

Ištrauka Nr. 1 (Pagal Johano Volfgango Gėtės „Fausto“ I dalies („Naktis“) fragmentą – APŠVIETA/ROMANTIZMAS)

Ak, argi aš dar sėdžiu kalėjime šitam? Prakeiktas, tvankus mūro urvas! Kur net graži dangaus šviesa Pro spalvotą stiklą varganai tenusisunkia! Apribotas knygų krūvos, Kurią graužia kirminai, dulsvuoja dulkės, Kuri lig aukšto skliauto Prirūkusiais popieriais apkaišyta; Apstatytas stiklinėm, dėžėm, Pripildytas rakandų, Ir protėvių palikimo prikimštas – Štai tavo pasaulis! Ir tai vadinas pasauliu!

Siūlomas interpretacinis aspektas:

• Analizuodami pateiktą Gėtės „Fausto“ ištrauką, atskleiskite Fausto dvasinę krizę ir nepasitenkinimą racionaliu pažinimu.

Galimi analizės dėmenys:

• Turinio plotmė:
  • Fausto būsena: įkalinimo jausmas, nusivylimas, nepasitenkinimas.
  • Aplinkos (kambario) aprašymas kaip dvasinės būsenos metafora: ankštumas, tamsa, knygos kaip našta.
  • Kritika sausam, knyginiam mokslui, kuris neatneša tikrojo pažinimo ar laimės.
• Raiškos plotmė:
  • Retoriniai sušukimai ir klausimai, pabrėžiantys emocinę įtampą.
  • Negatyvūs epitetai ir įvaizdžiai (prakeiktas, tvankus, varganai, prirūkusiais).
  • Metaforos (kalėjimas, mūro urvas – kaip proto ribotumo simboliai).
  • Kontrastas tarp trokštamos „gražios dangaus šviesos“ ir realybės.
• Prasmės plotmė:
  • Racionalaus pažinimo ribotumo tema.
  • Žmogaus dvasinių troškimų ir realybės neatitikimas.
  • Būtinybė ieškoti kitų pažinimo kelių (aliuzija į vėlesnius Fausto veiksmus).

Ištrauka Nr. 2 (Pagal Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“ fragmentą – MODERNIZMAS XX a. I pusė)

Mamatė dažnai sėdėdavo prie lango ir žiūrėdavo į tolį. Jos akys būdavo liūdnos, lyg ieškotų kažko prarasto. Kartais ji imdavo fortepijoną ir skambindavo ilgesingas melodijas, kurios, rodos, atspindėdavo jos sielos nerimą. Mes, vaikai, nesuprasdavome to liūdesio, mums atrodė, kad dvare viskas gerai, kad gyvenimas ramus ir gražus. Tik vėliau, daug vėliau, aš suvokiau, kad mamatės širdis ilgėjosi kažko daugiau, kažko, ko negalėjo duoti nei dvaras, nei kasdieniai rūpesčiai. Galbūt ji ilgėjosi meno, kūrybos, o gal tiesiog kitokio, prasmingesnio gyvenimo.

Siūlomas interpretacinis aspektas:

• Remdamiesi pateikta Šatrijos Raganos apysakos „Sename dvare“ ištrauka, atskleiskite mamatės vidinį pasaulį ir jos dvasinių ieškojimų prigimtį.

Galimi analizės dėmenys:

• Turinio plotmė:
  • Mamatės paveikslas: liūdesys, ilgesys, nerimas.
  • Jos veikla (žiūrėjimas pro langą, skambinimas fortepijonu) kaip vidinės būsenos išraiška.
  • Kontrastas tarp vaikų (pasakotojos) suvokimo ir mamatės vidinės realybės.
  • Dvasinių poreikių (meno, kūrybos, prasmės) tema.
• Raiškos plotmė:
  • Pasakotojos (Irutės) perspektyva – vaiko žvilgsnis, vėliau papildytas suaugusiojo refleksija.
  • Epitetai, apibūdinantys mamatės būseną (liūdnos akys, ilgesingos melodijos).
  • Muzikos kaip sielos kalbos motyvas.
  • Simbolinė lango reikšmė (žvilgsnis į kitą pasaulį, į tolį).
• Prasmės plotmė:
  • Žmogaus vidinio pasaulio sudėtingumas ir paslaptis.
  • Dvasinių poreikių ir kasdienybės konflikto tema.
  • Ribotos moters saviraiškos galimybės to meto visuomenėje (platesnis kontekstas).

Ištrauka Nr. 3 (Pagal Justino Marcinkevičiaus dramos „Mažvydas“ (ištrauka iš Mažvydo monologo) motyvus – MODERNIZMAS XX a. II pusė)

Ašara sūri. Ir duona sūri. Viskas čia sūru. Ir vėjas, ir smėlis. Tiktai žodis saldus. Žodis – Lietuva. Jį kaip duoną laužiu ir daliju visiems. Ir geriu jį kaip vandenį. Ir gyvenu juo. Bet ar girdi mane? Ar supranta? Širdys kietos kaip akmenys. Protai aptemę. O aš vis kalbu, vis sėju tą žodį, Nors rankos jau svyra, ir balsas kimsta. Lietuva, Lietuva... Ar išgirsi mane?

Siūlomas interpretacinis aspektas:

• Analizuodami pateiktą Justino Marcinkevičiaus dramos „Mažvydas“ ištrauką, atskleiskite Mažvydo pasiaukojimo gimtajam žodžiui ir tautai idėją bei jo vidinę dramą.

Galimi analizės dėmenys:

• Turinio plotmė:
  • Mažvydo misijos suvokimas: gimtojo žodžio (Lietuvos) sėjimas.
  • Sunkumai ir kliūtys: žmonių abejingumas, nesupratimas („širdys kietos“).
  • Mažvydo vidinė kova: nuovargis, abejonės („rankos jau svyra“), bet ir pasiryžimas tęsti darbą.
  • Žodžio „Lietuva“ sakralizavimas (kaip duona, vanduo).
• Raiškos plotmė:
  • Monologo forma, atskleidžianti vidinius išgyvenimus.
  • Kontrastas tarp „sūrumo“ (kančios, sunkumų) ir žodžio „saldumo“ (idealų).
  • Metaforos (žodis kaip duona, vanduo; sėjimas).
  • Retoriniai klausimai, kreipiniai („Lietuva, Lietuva...“).
  • Biblinės aliuzijos (sėjėjas).
• Prasmės plotmė:
  • Kūrėjo (švietėjo) atsakomybės ir pasiaukojimo tema.
  • Tautos dvasinio atgimimo ir gimtosios kalbos išsaugojimo svarba.
  • Vienišo kovotojo drama.

Ištrauka Nr. 4 (Pagal Sigito Gedos eilėraštį, pvz., iš rinkinio „Strazdas pasėčyje“ – MODERNIZMAS XX a. II pusė)

Paukštis nutūpė ant šakos – Akimirka virpanti, lengva. O po ja – žemė sunki, Kapų kaulais primėtyta.

Viršuj – saulė, dangus bekraštis, Žydras, amžinas, abejingas. O čia – žmogus, mažas taškas, Tarp žemės ir dangaus pakibęs.

Jis žiūri į paukštį, į dangų, Ir girdi tylą, kurioj Laikas byra kaip smėlis pro pirštus, Ir širdis plaka – liūdnai, bet gyvai.

Siūlomas interpretacinis aspektas:

• Remdamiesi pateikta Sigito Gedos eilėraščio ištrauka, atskleiskite žmogaus būties trapumo ir jo santykio su amžinybe temą.

Galimi analizės dėmenys:

• Turinio plotmė:
  • Kontrastingi vaizdai: lengvas paukštis – sunki žemė; amžinas dangus – laikinas žmogus.
  • Žmogaus padėtis pasaulyje: tarp žemės (mirties, laikinumo) ir dangaus (amžinybės, idealo).
  • Laiko tėkmės suvokimas.
  • Gyvybės trapumo ir vertės pajauta.
• Raiškos plotmė:
  • Minimalistinė, taupi kalba.
  • Ryškūs įvaizdžiai (paukštis, žemė, dangus, smėlis).
  • Kontrasto principas kaip pagrindinė komponavimo priemonė.
  • Metaforos (laikas byra kaip smėlis).
  • Simbolinė paukščio reikšmė (laisvė, dvasia, akimirka).
• Prasmės plotmė:
  • Egzistenciniai klausimai apie žmogaus vietą pasaulyje.
  • Būties laikinumo ir amžinybės dialektika.
  • Gamtos ir žmogaus santykis.
  • Pasaulio grožio ir jo trapumo suvokimas.

Pasiruošimas

Kaip ruoštis egzaminui pagal naują tvarką?

• Lavinkite atidųjį skaitymą: Mokykitės skaityti lėtai, giliai, pastebėti detales, kalbos ypatumus, potekstes.
• Mokykitės analizuoti tekstą įvairiais lygmenimis:
  • Turinio (kas vaizduojama? veikėjai, įvykiai, aplinka, tema).
  • Raiškos (kaip vaizduojama? meninės priemonės, stilius, kompozicija, pasakotojas).
  • Prasmės (ką tai reiškia? idėjos, vertybės, problemos, autoriaus požiūris).
  • Konteksto (kodėl? istorinis, biografinis, kultūrinis, literatūrinis kontekstas).
• Praktikuokitės identifikuoti problemas tekste: Klauskite savęs: „Kokia čia įtampa? Koks konfliktas? Ką subjektas siekia ir su kokiomis kliūtimis susiduria? Kokios vertybės išryškėja?“
• Mokykitės formuluoti interpretacinius aspektus: Jei duota ištrauka, pagalvokite, kokiu kampu ją galima nagrinėti (pvz., veikėjo vidinis pasaulis, gamtos vaizdavimas, laiko samprata, socialinė kritika ir t.t.).
• Kaupkite kultūrinę patirtį: Skaitykite ne tik programinę literatūrą, bet ir kitus vertingus kūrinius, domėkitės menu, istorija, filosofija. Tai praplės jūsų akiratį ir suteiks argumentų rašiniams.
• Rašykite kuo daugiau: Praktika – geriausias mokytojas. Rašykite pagal įvairias ištraukas, bandykite skirtingus probleminius klausimus ir interpretacinius aspektus.
• Analizuokite pavyzdžius: Nagrinėkite gerus rašinių pavyzdžius, mokytojų komentarus, vertinimo kriterijus.

Probleminio klausimo svarstymo rašinys (buvęs samprotavimo)

Šis rašinio tipas reikalauja ne tik suprasti pateiktą ištrauką, bet ir, remiantis ja, plačiau svarstyti iškeltą probleminį klausimą, pasitelkiant savo kultūrinę patirtį. Rašoma publicistiniu stiliumi, todėl svarbus aiškus, logiškas minčių dėstymas ir argumentuotas požiūris.

Kuo panašu ir kuo skiriasi nuo ankstesnio samprotavimo rašinio?

• Panašumai:
  • Reikalaujama asmeninės pozicijos ir gebėjimo ją pagrįsti.
  • Svarbus platus kultūrinis kontekstas.
  • Struktūra (įžanga, dėstymas, pabaiga) išlieka panaši.
• Skirtumai (esminiai!):
  • Privalomas rėmimasis pateikta ištrauka: Ji tampa vienu iš pagrindinių (arba net pačiu pagrindiniu) argumentu. Negalima ignoruoti duoto teksto.
  • Konkretumas: Probleminis klausimas dažnai yra siauresnis, labiau susietas su ištraukos tematika, nei bendro pobūdžio samprotavimo temos.
  • Analizės ir argumentavimo sintezė: Reikia ne tik samprotauti „apskritai“, bet ir parodyti, kaip ištraukos analizė padeda atsakyti į probleminį klausimą.

Kaip analizuoti problemą pateiktoje ištraukoje? (Pagal V. Lisauskienės medžiagą)

1. Identifikuokite problemos subjektą: Kas išgyvena problemą (veikėjas, lyrinis „aš“)?
2. Nustatykite subjekto tikslus ir siekius: Ko jis nori, ką vertina?
3. Įvardykite kliūtis ir nepalankias sąlygas: Kas trukdo pasiekti tikslus? Kokie vidiniai ar išoriniai konfliktai kyla?
4. Atskleiskite vertybines nuostatas: Kokios vertybės išryškėja subjekto elgesyje, mintyse, žodžiuose, ypač įtemptoje situacijoje?

Struktūra ir pavyzdinės formuluotės:

• 1. Įžanga:
  • Formuluotė pradžiai: „Šiandienos visuomenėje dažnai keliamas klausimas apie...“ / „Žmogaus būties sudėtingumą atspindi nuolatinės dilemos, viena kurių – ...“
  • Perėjimas prie teksto: „Šią problemą savitai nagrinėja ir [autoriaus vardas, pavardė] pateiktoje [kūrinio pavadinimas, jei žinomas] ištraukoje, kurioje...“
  • Probleminio klausimo pristatymas: „Todėl šiame rašinyje, remdamasis minėta ištrauka ir platesne kultūrine patirtimi, svarstysiu: [probleminis klausimas]?“
  • Tezė (galimi aspektai): „Manau, kad atsakant į šį klausimą, svarbu aptarti [pirmas aspektas] ir [antras aspektas].“ / „Viena vertus, [vienas požiūris], kita vertus, [kitas požiūris].“
• 2. Dėstymas (kiekviena pastraipa – vienas aspektas/argumentas):
  • Teiginys: „Pirmiausia, svarbu pabrėžti, kad [jūsų teiginys, susijęs su probleminiu klausimu].“
  • Argumentas iš ištraukos: „Pateiktoje ištraukoje šis aspektas ryškiai atsiskleidžia per [veikėjo vardas] patirtį. Pavyzdžiui, kai jis [cituojama ar perfrazuojama situacija], matome, jog... Tai rodo, kad...“ / „Ištraukos [pasakotojo/lyrinio subjekto] žodžiai „[citata]“ tiesiogiai iliustruoja...“
  • Ištraukos analizė: „Ši [veikėjo/lyrinio subjekto] būsena/elgesys/mintys atskleidžia [problemos esmę/konfliktą/vertybes].“
  • Argumentas iš kultūrinės patirties: „Panašią situaciją galime įžvelgti ir [kito autoriaus kūrinys/istorinis įvykis/meno kūrinys], kur...“ / „Ši idėja rezonuoja su [filosofo/mąstytojo] mintimis apie...“
  • Polemizavimas (jei tinka): „Nors ištraukoje pateikiamas [tam tikras požiūris], galima būtų teigti ir priešingai, jog...“
  • Dalinė išvada: „Taigi, akivaizdu, kad [apibendrinimas pagal teiginį ir argumentus].“
• 3. Pabaiga:
  • Apibendrinimas: „Apibendrinant galima teigti, jog svarstant [probleminis klausimas], išryškėja keletas esminių aspektų.“
  • Grįžimas prie tezės ir ištraukos: „Kaip parodė [autoriaus] ištraukos analizė ir pateikti pavyzdžiai, [jūsų pagrindinė išvada].“
  • Galutinė mintis/aktualizavimas: „Todėl [probleminis klausimas] išlieka aktualus kiekvienam mąstančiam žmogui, ieškančiam...“

Interpretacinis (literatūrinis) rašinys

Šio rašinio pagrindas – nuodugni pateiktos literatūros ištraukos analizė ir interpretacija pagal duotą arba paties pasirinktą interpretacinį aspektą. Būtina analizuoti bent du interpretacinio aspekto dėmenis (turinio, raiškos, struktūros).

Kuo skiriasi nuo ankstesnio literatūrinio rašinio?

• Dėmesys konkrečiai ištraukai: Anksčiau buvo galima rašyti apie visą kūrinį ar net kelių kūrinių lyginamąją analizę. Dabar visas dėmesys sutelkiamas į pateiktą fragmentą. Kūrinio visuma ar kiti kontekstai pasitelkiami tik tiek, kiek jie padeda interpretuoti duotą ištrauką.
• Interpretacinio aspekto svarba: Reikia ne tik aprašyti, kas vyksta ištraukoje, bet ir atskleisti, kaip tam tikras aspektas (pvz., vienatvės tema, ironijos raiška, veikėjo charakterio kaita) joje plėtojamas.

Interpretacijos plano pavyzdys (pagal V. Lisauskienės medžiagą, pritaikytas ištraukai):

• I. Įžanga (analizės kryptis):
  • Kontekstas (autorius, kūrinys, iš kurio paimta ištrauka, epocha, kryptis, žanras – jei žinoma ir reikšminga).
  • Ištraukos tema, pagrindinė problema.
  • Interpretacinis aspektas (pavadinimo nuoroda, jei yra, arba paties suformuluotas).
  • Pagrindinė mintis/tezė, kurią sieksite įrodyti analize.
  • Pavyzdinė formuluotė: „Pateiktoje [autoriaus] [kūrinio pavadinimas] ištraukoje ryškiai atsiskleidžia [tema/problema]. Šiame rašinyje, analizuodamas [interpretacinis aspektas, pvz., „veikėjo vidinį konfliktą per jo dialogus ir aplinkos detales“], sieksiu atskleisti, kaip [pagrindinė mintis].“
• II. Dėstymas (kiekviena pastraipa – vienas interpretacinio aspekto dėmuo ar analizės žingsnis):
  • 1. Kas vaizduojama (turinio analizė per interpretacinį aspektą):
    • Ištraukos turinio santrauka per pasirinkto aspekto prizmę.
    • Žmogaus (veikėjo, lyrinio subjekto) situacija (laikas, erdvė, jausena, santykiai).
    • Veiksmo (įvykių) / vyksmo (vaizdų, emocijų, minčių) raida/kaita ištraukoje.
    • Problemos, stygius, vertybės, konfliktai, susiję su aspektu.
    • Formuluotė: „Analizuojant [pirmąjį dėmenį, pvz., „veikėjo X elgesį ir jo motyvus“], matyti, kad... Cituojant ištrauką: „[citata]“, galima teigti, jog...“
  • 2. Kaip vaizduojama (raiškos analizė per interpretacinį aspektą):
    • Ištraukos kompozicija (paralelės, priešpriešos, motyvai).
    • Pasakotojo vaidmuo, jo santykis su vaizduojamu objektu.
    • Veikėjų kalba (monologai, dialogai) ir jos ypatumai.
    • Meninės raiškos priemonės (metaforos, simboliai, epitetai, palyginimai, ironija etc.) ir jų funkcija atskleidžiant aspektą.
    • Kontekstai, esantys kūrinyje (aliuzijos, asociacijos).
    • Formuluotė: „Šiam [aspekto dėmeniui] atskleisti autorius pasitelkia [meninė priemonė], pavyzdžiui, [citata]. Tai sukuria [efektą/prasmę]...“ / „Pasakotojo [ironiškas/objektyvus] tonas, ypač frazėje „[citata]“, pabrėžia...“
  • 3. Ką tai reiškia (visumos prasmė per interpretacinį aspektą):
    • Kas paaiškėja iš veikėjų/lyrinio „aš“ kalbos, elgesio ir meninės raiškos: problemų sprendimo būdai (jei yra), pažiūros, vertybės, susijusios su aspektu.
    • Autoriaus idėjos, perteikiamos per analizuojamą aspektą.
    • Pagrindinė mintis, kylanti iš aspekto analizės.
    • Formuluotė: „Taigi, analizuojant [aspekto dėmenį], galima daryti išvadą, kad autorius siekia [atskleisti/pabrėžti/kritikuoti]...“
• III. Pabaiga (išvados):
  • Apibendrinti, kaip visi analizuoti dėmenys padėjo atskleisti pasirinktą interpretacinį aspektą.
  • Ištraukos vertė (kultūrinė, estetinė, etinė, meninė), kylanti iš interpretacijos.
  • Svarbiausios autoriaus idėjos, atpažįstamos tekste per analizuotą aspektą.
  • Teksto / kūrinio vertė ir aktualumas (jei tinka).
  • Formuluotė: „Apibendrinant galima teigti, kad pateiktoje [autoriaus] ištraukoje [interpretacinis aspektas] yra atskleidžiamas per [svarbiausi analizės punktai]. Tai leidžia suvokti [pagrindinę išvadą/kūrinio vertę].“

Kūrinio interpretacijos objektyvumas ir subjektyvumas (pagal V. Zaborskaitę):

Kūrinio prasmė yra autorinė, bet geras kūrinys gali atverti daugiau prasmių, nei pats autorius numanė. Skaitytojas turi:

• Mokėti kalbą.
• Atsižvelgti į visus poetinės kalbos elementus ir jų funkcijas.
• Atsižvelgti į žanro reikalavimus.
• Pasirinkti tokią interpretaciją, kuri leistų visus kūrinio elementus pajungti autoriaus koncepcijai suprasti. Biografija, istorinis laikas, laiškai, dienoraščiai (kontekstas) gali padėti.

Privalomų autorių sąrašo reikšmė naujoje tvarkoje

Nors egzamine pateikiama neskaityta ištrauka, privalomų autorių (K. Donelaitis, J. V. Gėtė, A. Mickevičius, A. Baranauskas, Maironis, J. Savickis, B. Sruoga, V. Mykolaitis-Putinas, A. Škėma) kūrinių išmanymas yra svarbus:

• Formuoja literatūrinį kontekstą: Šių autorių kūryba reprezentuoja svarbias epochas, sroves, žanrus, temas. Jų analizė padeda suprasti platesnes literatūros tendencijas.
• Moko analizės ir interpretacijos metodų: Nagrinėdami šiuos kūrinius, mokotės taikyti įvairius analizės įrankius, kuriuos vėliau galėsite pritaikyti ir nežinomiems tekstams.
• Suteikia pavyzdžių kultūrinei patirčiai: Šių autorių kūriniai gali tapti vertingais pavyzdžiais, kuriais remsitės probleminio klausimo svarstymo rašinyje.

Tačiau svarbu neapsiriboti vien šiais autoriais. Kuo daugiau įvairios literatūros skaitysite ir analizuosite, tuo tvirtesni bus jūsų įgūdžiai dirbant su neskaityta ištrauka egzamine.

Sėkmės ruošiantis! Atminkite, kad svarbiausia – aktyvus, analitinis skaitymas ir nuolatinė rašymo praktika.