Angliškai The Great Depression.
Įvykių eiga
- Pirmasis pasaulinis karas 1914-1918 m. (VBE)
- Pokario krizė 1919-1922 m.
- Negili, bet vyko nepasitenkinimai
- Labiausiai palietė Europą
- 1920 m. moterys gavo teisę balsuoti
- Prohibicijos laikotarpis (buvo draudžiamas alkoholis)
- Klestėjimas 1923-1929 m.
- JAV mažai nukentėjo nuo Pirmojo pasaulinio karo, maži nuostoliai
- Užsitęsusi pokario krizė Europoje
- Sparti technikos raida
- Ūkio koncentracija: didėjo ūkiai, JAV pirmavo ūkio sektoriuj
- Klestėjo kultūra, augo šalis
- Hollywood žvaigždžių kultas
- Susikūrė prekybos centrai (supermarkets)
- Depresija 1929-1939 m. (VBE)
- Naujasis kursas 1932-1939 m.
- II pasaulinis karas 1939-1945 m. (VBE)
Priežastys
- Perprodukcija
- Liberali ekonomika be reguliacijos.
- Kai buvo įvedamas etatizmas (rinkos kontrolė, priežiūra), taip buvo išeinama iš krizių.
- Valstybė menkai kontroliavo įmones
- Neapdrausti indėliai, nereguliuojami bankai
- Netikra akcijų vertė, akcijos nedengtos įmones turtu
- Valstybės nesikišimas į darbo santykius, sąlygas
- Bankai negali atiduoti palūkanų, prasideda panika
Krizės apraiškos
- Juodasis penktadienis (Black Friday), bankruotuoja Niujorko akcijų birža
- Daug žmonių gyveno ant paskolų
- Kai įvyksta krizė, žmonės atleidžiami iš darbo. Kadangi nebeturi pajamų, negali atsiskaityti ir sumokėti paskolų, todėl užstato savo turtą (pavyzdžiui, namą).
- Dėl to liko daug bedarbių, benamių.
- Persimeta į Europą. Labiausiai paveikia išsivysčiusias šalis pramonės atžvilgiu (pavyzdžiui, Vokietiją)
- Beje, tai nepaveikė SSRS, nes jų planinė ekonomika yra atskira nuo viso pasaulio.
Ekonomika
- Smuko ekonomika 45%, daug įmonių bankrutavo
- Nuvertėjo JAV doleris (USD)
- Buvo atsietas nuo aukso
- Didžiulė infliacija
- Milijonai bedarbių ir benamių
- Didžiulės eilės sriubai
- Didžiuliai socialiniai neramumai
- Aktyviai ima reikštis radikalios jėgos (Hitlerio, Musolinio fašistinės jėgos)
- Smuko vartojimas
- Mėginimai įvykdyti perversmus
Naujasis kursas (Kaip išeita iš krizės)
Franklin D. Roosevelt'o pavadinta politika, su kuria įvesti kai kurie etatizmo principai:
- Organizuojami viešieji darbai. Duoda darbą, pinigų, todėl vėl reikia gaminti produkciją.
- Reguliuojami bankai: apdrausti indėliai, negalėjo teikti nepamatuotų indėlių.
- Dideli muitai importui (didesnė tikimybė, kad dėl to augs vidinė ekonomika).
- Įvestos socialinės garantijos.
- Nustatya 8 val. darbo diena
- Uždraustas vaikų darbas.
- Fermeriams (ūkininkams) nurašytos skolos.
Su krize Vokietijoje susidorojo VNSDP (nacionalsocialistų) partija ir su jos likučiais — Hitleris. Prancūzijoje įvesti progresiniai mokęsčiai.
Krizės poveikis visuomenės raidai
Didžioji depresija turėjo milžinišką ir ilgalaikį poveikį ne tik JAV, bet ir viso pasaulio visuomenėms:
- Pasikeitęs požiūris į ekonomiką: Krizė smarkiai pakirto pasitikėjimą visiškai nereguliuojama, laissez-faire („leiskite veikti“) tipo rinka. Suprasta, kad norint išvengti panašių sukrėtimų ateityje ir sušvelninti jų padarinius, būtinas aktyvesnis valstybės vaidmuo ekonomikoje (etatizmas). Tai vėliau atsispindėjo F. D. Ruzvelto „Naujojo kurso“ politikoje JAV ir kitų šalių ekonominėse reformose.
- Radikalių politinių jėgų iškilimas: Visuotinė neviltis, masinis nedarbas ir ekonominiai sunkumai sukūrė palankią terpę plisti radikalioms ideologijoms. Žmonės nusivylė esamomis politinėmis sistemomis ir ieškojo greitų sprendimų. Tokiose šalyse kaip Vokietija ir Italija į valdžią atėjo fašistinės ir nacistinės partijos, žadėjusios tvarką ir nacionalinį atgimimą. Komunistinės idėjos taip pat stiprėjo.
- Demokratijos krizė: Dėl politinio nestabilumo ir radikalių jėgų stiprėjimo daugelyje, ypač naujai susikūrusių ar ekonomiškai silpnesnių Europos valstybių, žlugo demokratija. Įsitvirtino autoritariniai ar totalitariniai režimai, kurie prisidėjo prie įtampos augimo tarptautinėje arenoje ir galiausiai – prie Antrojo pasaulinio karo.
- Socialinė ir moralinė krizė: Didžiulis nedarbas (milijonai bedarbių ir benamių JAV, didžiulės eilės prie nemokamo maisto), masinis skurdas ir bendra neužtikrintumo atmosfera lėmė gilią visuomenės moralinę krizę. Pasireiškė nusivylimas tradicinėmis vertybėmis, išaugo socialinė įtampa, kai kuriose visuomenėse pakito moralės normos, žmonės prarado tikėjimą ateitimi ir esama tvarka.
Šie pokyčiai formavo politinę, ekonominę ir socialinę raidą ateinantiems dešimtmečiams.