Neoromantinis romanas-saga „Sakmė apie Gestą Berlingą“ („Gösta Berlings saga“)

Selma Otilija Lovisa Lagerlöf (Selma Ottilia Lovisa Lagerlöf; 1858 m. lapkričio 20 d. – 1940 m. kovo 16 d.) – viena žymiausių Švedijos rašytojų, pirmoji moteris, 1909 m. gavusi Nobelio literatūros premiją „už kilnų idealizmą, vaizduotės polėkį ir dvasinį įžvalgumą, kurie būdingi jos kūriniams“. Ji taip pat buvo pirmoji moteris, priimta į Švedijos akademiją (1914 m.).

Lagerlöf gimė Morbakoje, Vermlando lėne, pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Vaikystėje dėl ligos (klubo sąnario išnirimo) buvo prikaustyta prie lovos, daug skaitė, klausėsi šeimos pasakojimų ir legendų, kas vėliau padarė didelę įtaką jos kūrybai. Dirbo mokytoja, tačiau svajojo apie rašytojos karjerą. Debiutinis romanas „Sakmė apie Gestą Berlingą“ atnešė jai pripažinimą.

Jos kūrybai būdingas neoromantizmo stilius, ryšys su gimtojo krašto folkloru, legendomis, gamta, dėmesys moralinėms vertybėms, žmogiškumui, atjautai.

Kūrybos bruožai

• Neoromantizmas: Lagerlöf kūryba priskiriama neoromantizmo krypčiai. Jai būdingas jausmų iškėlimas, vaizduotės laisvė, polinkis į paslaptingumą, idealizavimą, ryšys su tautosaka ir gamta.
• Folkloro ir legendų motyvai: Rašytoja meistriškai įpina į savo kūrinius gimtojo Vermlando padavimus, legendas, liaudies tikėjimus, prietarus, kas suteikia jos pasakojimams ypatingo žavesio ir autentiškumo.
• Religinės ir moralinės temos: Lagerlöf kūriniuose dažnai keliami krikščioniškosios moralės, atgailos, atleidimo, gėrio ir blogio kovos klausimai. Ji tiki žmogaus galimybe pasitaisyti ir rasti dvasinę ramybę.
• Ryšys su gamta: Vermlando gamta (miškai, ežerai, dvarai) yra ne tik veiksmo fonas, bet ir svarbus veikėjas, veikiantis žmonių likimus, atspindintis jų jausmus.
• Stiprūs moterų charakteriai: Nors pagrindinis „Sakmės apie Gestą Berlingą“ herojus yra vyras, Lagerlöf kūryboje dažnai sutinkame stiprias, ryžtingas, dvasiškai turtingas moteris.
• Pasakojimo stilius: Jos pasakojimas dažnai primena sakmę ar legendą, jis gyvas, vaizdingas, kupinas lyrinių intarpų, kartais šiek tiek sentimentalus, bet visada nuoširdus.
• Meilės tema: Meilė jos kūriniuose dažnai yra idealizuota, romantiška, bet kartu ir kupina išbandymų, reikalaujanti pasiaukojimo.

• „Stebuklingosios Nilso kelionės su laukinėmis žąsimis“ („Nils Holgerssons underbara resa genom Sverige“, 1906–1907 m.): Garsiausia Lagerlöf knyga vaikams (ir suaugusiems), pasakojanti apie berniuką Nilsą, paverstą nykštuku ir keliaujantį su laukinėmis žąsimis per visą Švediją. Tai ne tik nuotykių knyga, bet ir patriotiškas, gamtą mylėti mokantis kūrinys.
• „Jeruzalė“ („Jerusalem“, I–II d., 1901–1902 m.): Epinis romanas apie švedų valstiečių grupę, XIX amžiaus pabaigoje išvykusią į Jeruzalę ir ten įkūrusią koloniją.
• „Liljekrūnos namai“ („Liljecronas hem“, 1911 m.): Romanas apie meilę ir šeimos paslaptis Vermlando dvare.
• „Portugalijos karalius“ („Kejsarn av Portugallien“, 1914 m.): Jautrus pasakojimas apie tėvo meilę dukrai ir skausmingą realybės suvokimą.

Bendras romano vaizdas

„Sakmė apie Gestą Berlingą“ (šved. „Gösta Berlings saga“, 1891 m.) – tai debiutinis Selmos Lagerlöf romanas, atnešęs jai šlovę ir tapęs Švedijos literatūros klasika. Kūrinys yra savotiška romantinė saga, pasakojanti apie XIX amžiaus pradžios Vermlando provincijos gyvenimą, jo spalvingus gyventojus ir ypač apie charizmatišką, bet prieštaringą asmenybę – buvusį kunigą Gestą Berlingą.

Gesta Berlingas, dėl savo nuodėmingo gyvenimo (ypač polinkio į alkoholį) praradęs kunigo vietą, randa prieglobstį Ekebiu dvare, kurį valdo majorienė Margarita Samzelius. Čia jis tampa vienu iš dvylikos „Ekebiu kavalierių“ – linksmų, nerūpestingų, bet dažnai praeityje klydusių vyrų, gyvenančių majorienės malonėje. Romanas sudarytas iš daugybės epizodų, pasakojančių apie Gestos Berlingo ir kitų kavalierių nuotykius, meilės istorijas, konfliktus, atgailą ir bandymus rasti savo vietą gyvenime.

Kūrinys persmelktas romantizmo dvasios, jame gausu liaudies padavimų, legendų, gamtos aprašymų, ryškių charakterių ir moralinių apmąstymų. Tai pasakojimas apie gėrio ir blogio kovą žmogaus sieloje, apie meilės galią ir atleidimo svarbą.

Erdvė ir laikas

• Veiksmo laikas: XIX amžiaus pradžia (apie 1820–1830 m.).
• Veiksmo erdvė: Vermlando provincija Švedijoje, ypač apylinkės aplink Frikeno ežerą. Pagrindinės veiksmo vietos – Ekebiu dvaras, kuriame gyvena kavalieriai, ir kiti aplinkiniai dvarai (Berga, Karlstadas ir kt.). Vermlando gamta – miškai, ežerai, kalvos – vaidina svarbų vaidmenį, kurdama ypatingą romano atmosferą.

Pagrindinės temos ir idėjos

• Nuodėmė, atgaila ir atleidimas: Centrinė romano tema. Daugelis veikėjų, ypač Gesta Berlingas, yra padarę klaidų, gyvenę nuodėmingai, tačiau jiems suteikiama galimybė atgailauti ir gauti atleidimą. Romanas pabrėžia krikščioniškąsias atjautos ir gailestingumo vertybes.
• Meilės galia: Meilė romane vaizduojama kaip galinga, transformuojanti jėga, galinti pakeisti žmogaus širdį, įkvėpti kilniam poelgiui, išvesti iš nuodėmių kelio. Gestos Berlingo meilės istorijos yra svarbi siužeto dalis.
• Gėrio ir blogio kova žmogaus sieloje: Veikėjai nuolat kovoja su savo silpnybėmis, pagundomis. Jų vidinis pasaulis yra prieštaringas, jame grumiasi gėris ir blogis.
• Grožio ir džiaugsmo ilgesys: „Ekebiu kavalieriai“, nors ir pasidavę nerūpestingam gyvenimui, iš tiesų ilgisi grožio, džiaugsmo, prasmingo gyvenimo. Jų linksmybės dažnai slepia vidinę tuštumą ir liūdesį.
• Gamta ir žmogus: Vermlando gamta yra neatsiejama romano dalis. Ji veikia veikėjų nuotaikas, tampa jų jausmų atspindžiu, o kartais netgi įsikiša į jų likimus (pvz., pūga, ežero ledas).
• Tautosakos ir legendų reikšmė: Romanas persmelktas liaudies padavimų, legendų, prietarų. Tai suteikia kūriniui ypatingo kolorito ir pabrėžia ryšį su tautos dvasine kultūra.
• Praeities įtaka dabarčiai: Veikėjų praeities klaidos ir nuodėmės nuolat juos persekioja, veikia jų dabartinius sprendimus ir santykius.

Pagrindiniai veikėjai

• Gesta Berlingas (Gösta Berling): Pagrindinis romano herojus. Buvęs kunigas, praradęs vietą dėl alkoholizmo ir palaido gyvenimo. Jis yra nepaprastai žavus, talentingas (puikus oratorius, poetas, muzikantas), bet kartu ir silpnavalis, linkęs į kraštutinumus. Jo gyvenimas kupinas nuotykių, meilės romanų, bet ir kančios bei atgailos. Jis yra tipiškas romantinis herojus – maištinga, aistringa, prieštaringa asmenybė.

• Majorienė Margarita Samzelius (Margarita Samzelius): Ekebiu dvaro savininkė, stipri, valdinga, bet kartu ir geraširdė moteris, priglaudusi dvylika „kavalierių“. Jos pačios praeitis kupina paslapčių ir skausmo. Ji tampa savotiška kavalierių globėja ir moraline autoritete.

• Elizabeta Dona (Elisabeth Dohna): Jauna, graži ir dora grafaitė, viena iš moterų, pamilusių Gestą Berlingą. Jos meilė ir tikėjimas padeda Gestai pasikeisti.

• Mariana Sinklair (Marianne Sinclair): Kita jauna moteris, pamilusi Gestą. Jos likimas taip pat susipina su Gestos ir kitų kavalierių istorijomis.

• Sintramas: Blogio įsikūnijimas romane. Piktas, klastingas žmogus (gali būti interpretuojamas kaip velnio pasiuntinys), kuris nuolat kursto kavalierius blogiems darbams, gundo juos, sudaro su jais sutartis.

• Ekebiu kavalieriai: Dvylika įvairaus amžiaus ir likimo vyrų, gyvenančių Ekebiu dvare majorienės malonėje. Kiekvienas iš jų turi savo istoriją, savo nuodėmes ir silpnybes. Tarp jų yra buvusių kariškių, muzikantų, studentų. Jų nerūpestingas gyvenimas dažnai slepia vidinę tuštumą ir ilgesį.

Romano siužeto santrauka

Romanas neturi vientiso, linijinio siužeto. Jis sudarytas iš daugybės tarpusavyje susijusių epizodų, pasakojančių apie Gestos Berlingo ir kitų Ekebiu kavalierių gyvenimą per vienerius metus, po to, kai jie sudaro sutartį su Sintramu ir išveja majorienę iš Ekebiu dvaro, perimdami jo valdymą.

Metų bėgyje kavalieriai, vadovaujami Gestos Berlingo, gyvena nerūpestingą, linksmą, bet kartu ir destruktyvų gyvenimą. Jie rengia puotas, medžioja, įsimyli, konfliktuoja, prisimena savo praeitį. Kiekvienas epizodas atskleidžia vis naują kavalierių ar kitų Vermlando gyventojų istoriją, jų charakterius, moralinius pasirinkimus.

Gesta Berlingas yra centrinė figūra, aplink kurią sukasi dauguma įvykių. Jis įsimyli kelias moteris (Elizabetą Doną, Marianą Sinklair, Aną Stjernhok), jo poelgiai dažnai yra impulsyvūs, nenuspėjami. Jis kovoja su savo vidiniais demonais, bando rasti gyvenimo prasmę ir atpirkimą.

Majorienė, išvyta iš savo namų, keliauja po apylinkes, kenčia nepriteklių, bet nepraranda orumo ir tikėjimo. Jos paveikslas tampa moraliniu priekaištu kavalieriams.

Metų pabaigoje, supratę savo klaidų ir nuodėmių mastą, kavalieriai atgailauja. Majorienė grįžta į Ekebiu. Gesta Berlingas, paveiktas Elizabetos Donos meilės ir tikėjimo, nusprendžia pasikeisti ir pradėti naują, dorą gyvenimą. Romanas baigiasi vilties ir atleidimo gaida.

Kūrinio interpretacijos

• Romantinė legenda apie Vermlandą: Romanas yra tarsi poetizuota Vermlando provincijos istorija, atgaivinanti jos praeitį, žmones, papročius, gamtą. Lagerlöf sukuria savitą, magišką pasaulį, kuriame realybė persipina su pasaka.
• Žmogaus sielos drama: Kūrinys giliai tyrinėja žmogaus vidinį pasaulį, jo kovą su pagundomis, nuodėmėmis, siekį rasti dvasinę ramybę ir atpirkimą. Gestos Berlingo paveikslas yra sudėtingas ir prieštaringas, atspindintis žmogiškosios prigimties dvilypumą.
• Krikščioniškųjų vertybių išaukštinimas: Romanas persmelktas krikščioniškosios moralės – atjautos, gailestingumo, atleidimo, meilės artimui – dvasios. Veikėjų likimai parodo, kad net ir didžiausi nusidėjėliai gali rasti kelią į Dievą ir pasitaisymą.
• Gamta kaip moralinė jėga: Vermlando gamta romane nėra tik fonas. Ji veikia kaip moralinė jėga, baudžianti už nuodėmes (pvz., pūga, ežero ledas) ir teikianti paguodą bei įkvėpimą.
• Pasakojimo galia: Pati romano struktūra, primenanti sakmių ciklą, pabrėžia pasakojimo, legendos galią išsaugoti atmintį, perteikti vertybes, mokyti ir įkvėpti.

Simboliai romane

• Ekebiu dvaras: Simbolizuoja tam tikrą pasaulio modelį, prieglobstį, bet kartu ir pagundų, nerūpestingo, bet tuščio gyvenimo vietą.
• Gesta Berlingas: Įkūnija maištingą, aistringą, bet kartu ir kenčiančią romantinio herojaus sielą.
• Majorienė: Motiniškumo, išminties, moralinio autoriteto, atleidimo simbolis.
• Sintramas: Blogio, pagundos, velniškosios jėgos personifikacija.
• Dvylika kavalierių: Gali būti aliuzija į dvylika apaštalų (nors jų gyvenimas toli gražu ne šventas), simbolizuojantys įvairias žmogiškąsias silpnybes ir galimybę atgailauti.
• Vermlando gamta (ypač Frikeno ežeras, miškai): Didingumo, paslapties, bet kartu ir atšiaurumo, moralinės tvarkos simbolis.

Selmos Lagerlöf „Sakmė apie Gestą Berlingą“ yra vertingas kūrinys analizuojant šias temas:

1. Romantinio herojaus paveikslas literatūroje.

• Temos plėtojimas: Analizuoti Gestos Berlingo kaip tipiško (ar netipinio) romantinio herojaus bruožus: maištingumą, aistringumą, individualizmą, vidinius prieštaravimus, santykį su visuomene ir gamta.
• Argumentavimas remiantis kūriniu:
  • Gestos Berlingo charizma, talentai, bet kartu ir polinkis į nuodėmes, silpnumas.
  • Jo meilės istorijos, jų dramatiškumas ir įtaka jo likimui.
  • Jo kova su vidiniais demonais, atgailos kelias.
  • Palyginimas su kitais romantizmo epochos herojais (pvz., Verteriu).

2. Gėrio ir blogio kova žmogaus sieloje.

• Temos plėtojimas: Nagrinėti, kaip romane vaizduojama amžina kova tarp gėrio ir blogio žmogaus viduje, kaip veikėjai susiduria su pagundomis ir renkasi savo kelią.
• Argumentavimas remiantis kūriniu:
  • Gestos Berlingo vidiniai konfliktai, jo polinkis tiek į kilnų poelgį, tiek į nuodėmę.
  • Sintramo kaip blogio įsikūnijimo vaidmuo, jo įtaka kavalieriams.
  • Majorienės ir Elizabetos Donos kaip gėrio ir moralinės stiprybės pavyzdžių įtaka.
  • Atgailos ir atleidimo temos svarba.

3. Tautosakos ir legendų įtaka literatūrai.

• Temos plėtojimas: Analizuoti, kaip Selma Lagerlöf naudoja Vermlando folklorą, legendas, padavimus kurdama romano pasaulį, veikėjus, atmosferą.
• Argumentavimas remiantis kūriniu:
  • Konkrečių legendų ar mitologinių motyvų pavyzdžiai romane.
  • Kaip folkloras padeda atskleisti tautos dvasią, pasaulėjautą.
  • Pasakojimo stiliaus, artimo sakmei ar legendai, ypatumai.

4. Meilės galia keisti žmogų.

• Temos plėtojimas: Nagrinėti, kaip meilė (ypač Gestos Berlingo meilė Elizabetai Donai) tampa transformuojančia jėga, padedančia veikėjui pasikeisti, rasti gyvenimo prasmę.
• Argumentavimas remiantis kūriniu:
  • Skirtingų meilės formų vaizdavimas romane (romantiška, aistringa, gailestinga).
  • Meilės kaip moralinio apsivalymo ir dvasinio atgimimo prielaidos svarba.
  • Elizabetos Donos paveikslas kaip tyros, įkvepiančios meilės idealas.

• Ar Gesta Berlingas yra labiau teigiamas ar neigiamas herojus? Kaip vertinate jo poelgius?
• Kokia yra Ekebiu kavalierių gyvenimo prasmė? Ar jų nerūpestingumas yra tikra laisvė, ar pabėgimas nuo atsakomybės?
• Kaip romane vaizduojama moters padėtis XIX amžiaus visuomenėje? Kuo skiriasi majorienės, Elizabetos Donos, Marianos Sinklair paveikslai?
• Koks yra Sintramo vaidmuo romane? Ar jis tik išorinė blogio jėga, ar atspindi pačių veikėjų vidines pagundas?
• Ar „Sakmė apie Gestą Berlingą“ yra labiau pramoginis nuotykių romanas, ar gilus moralinių problemų kūrinys?
• Kuo šis XIX amžiaus pabaigos švedų romanas gali būti įdomus ir aktualus šiuolaikiniam lietuvių skaitytojui?

1. Selma Lagerlöf: gyvenimas ir kūryba:

   • 🔗 Straipsnis apie S. Lagerlöf: Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
   • 🔗 Nobelio premijos informacija apie S. Lagerlöf (anglų k.): The Nobel Prize in Literature 1909
   • 🔗 Selma Lagerlöf draugijos svetainė (švedų k.): Selma Lagerlöf-sällskapet
   • 📸 Selmos Lagerlöf nuotraukos ir portretai: Paieška Google Images

2. Romanas „Sakmė apie Gestą Berlingą“:

   • 📸 Filmas „Sakmė apie Gestą Berlingą“ (šved. „Gösta Berlings saga“, rež. Mauritz Stiller, 1924 m., nebylusis filmas, kuriame vaidino Greta Garbo – tai buvo jos pirmas didelis vaidmuo): Paieška YouTube filmo ištraukų
   • 🔗 Romano analizės ir interpretacijos (anglų k.): Encyclopædia Britannica – The Story of Gösta Berling

3. Neoromantizmas literatūroje:

   • 🔗 Informacija apie neoromantizmą: Wikipedia – Neoromanticism (arts) (bendras straipsnis apie meno kryptį)

Tikimės, šis konspektas padės geriau suprasti Selmos Lagerlöf romaną „Sakmė apie Gestą Berlingą“!