Meilės, mitų ir metamorfozių dainius

• Publijus Ovidijus Nazonas (lot. Publius Ovidius Naso) – vienas iš trijų didžiųjų Romos „aukso amžiaus“ poetų (kartu su Vergilijumi ir Horacijumi), kūręs imperatoriaus Augusto valdymo laikotarpiu.
• Gimė Sulmone, pasiturinčioje raitelių (ekvitų) giminės šeimoje. Kaip ir daugelis kilmingų jaunuolių, mokėsi Romoje retorikos ir teisės, rengdamasis valstybinei karjerai. Tačiau anksti pajuto polinkį į poeziją ir, nepaisydamas tėvo prieštaravimų, pasirinko literato kelią.
• Jaunystėje Ovidijus buvo populiarus Romos aukštuomenės salonuose, garsėjo savo elegantiška ir sąmojinga meilės lyrika. Jo ankstyvieji kūriniai – „Meilės elegijos“ (Amores), „Herojų laiškai“ (Heroides), „Meilės menas“ (Ars Amatoria), „Vaistai nuo meilės“ (Remedia Amoris) – atspindėjo laisvesnius ir hedonistiškesnius to meto Romos visuomenės papročius.
• Brandžiausias ir reikšmingiausias Ovidijaus kūrinys – epinė poema „Metamorfozės“ (Metamorphoses), kurioje mitologiniai pasakojimai apie pasaulio ir žmonių virsmus susiejami į vientisą grandinę. Taip pat svarbi jo poema „Fastai“ (Fasti), skirta romėnų šventėms ir kalendoriniams papročiams (likusi nebaigta).
• 8 m. po Kr. Ovidijaus gyvenimas netikėtai ir dramatiškai pasikeitė. Dėl iki galo neaiškių priežasčių (pats poetas mini „klaidą ir eilėraštį“ – carmen et error) imperatorius Augustas jį ištrėmė į Tomus (dabartinė Konstanca Rumunijoje), atšiaurų ir barbarų apsuptą miestą prie Juodosios jūros. Manoma, kad „eilėraštis“ galėjo būti „Meilės menas“, kurio laisvamanystė papiktino Augustą, siekusį atkurti griežtesnę moralę, o „klaida“ galėjo būti susijusi su imperatoriaus šeimos skandalais.
• Tremtyje Ovidijus praleido paskutinius dešimt savo gyvenimo metų. Čia jis parašė „Gedulingąsias elegijas“ (Tristia) ir „Laiškus iš Ponto“ (Epistulae ex Ponto), kuriuose išreiškė savo sielvartą, vienatvę, tėvynės ilgesį ir nuolatines maldas Augustui sugrąžinti jį į Romą. Tačiau imperatorius liko nepermaldaujamas, ir Ovidijus mirė tremtyje.

• Elegancija ir techninis virtuoziškumas: Ovidijus buvo neprilygstamas poetinės technikos meistras. Jo eilės pasižymi ypatingu lengvumu, sklandumu, elegancija, žodžių žaismu. Jis puikiai įvaldė eleginį distichą (naudojamą meilės lyrikoje ir tremties elegijose) ir hegzametrą (naudojamą „Metamorfozėse“).
• Sąmojis ir ironija: Net ir kalbėdamas apie rimtus dalykus, Ovidijus dažnai nevengia sąmojo, subtilios ironijos, žaismingo požiūrio. Tai ypač būdinga jo ankstyvajai meilės lyrikai.
• Mitologijos išmanymas ir kūrybiška interpretacija: Ovidijus puikiai išmanė graikų ir romėnų mitologiją, kurią kūrybiškai interpretavo ir adaptavo savo kūriniuose. „Metamorfozės“ yra tikra mitologinių siužetų enciklopedija.
• Psichologizmas: Ovidijus gebėjo jautriai perteikti veikėjų (ypač moterų „Herojų laiškuose“) vidinius išgyvenimus, jausmus, prieštaravimus.
• Temos:
  • Meilė: Centrinė tema ankstyvojoje kūryboje. Meilė vaizduojama kaip žaidimas, menas, aistra, kančia. „Meilės mene“ jis netgi teikia praktinių patarimų, kaip suvilioti ir išlaikyti mylimąjį ar mylimąją.
  • Mitologija ir virsmai (metamorfozės): „Metamorfozėse“ apdainuojami įvairūs mitologiniai pasakojimai, kurių pagrindinė jungiamoji gija – virsmas, pasikeitimas (dievų, žmonių, gamtos objektų). Tai filosofinis apmąstymas apie pasaulio kintamumą, laikinumą ir amžiną atsinaujinimą.
  • Romos istorija ir papročiai: Poemoje „Fastai“ Ovidijus siekė poetizuoti romėnų kalendorių, šventes, religinius ritualus, susiedamas juos su mitais ir istorinėmis legendomis.
  • Tremtis, vienatvė, ilgesys: Vėlyvojoje kūryboje („Gedulingosios elegijos“, „Laiškai iš Ponto“) dominuoja asmeninio sielvarto, praradimo, tėvynės ilgesio, neteisybės temos. Tai jaudinantis tremtinio dienoraštis.
  • Poeto ir valdžios santykiai: Ovidijaus likimas ir jo kūryba iš tremties kelia klausimus apie menininko laisvę, jo santykį su valdžia, cenzūros problemą.

„Metamorfozės“ (Metamorphoses)

Tai pats ambicingiausias ir reikšmingiausias Ovidijaus kūrinys, epinė poema, sudaryta iš 15 knygų, parašyta hegzametru.

• Tema ir struktūra: Poemos tema – virsmai (graikiškai metamorphosis). Ovidijus pasakoja apie 250 mitų, pradedant pasaulio sukūrimu iš chaoso ir baigiant Julijaus Cezario sudievinimu ir Augusto išaukštinimu. Visi šie mitai susiję virsmo idėja – dievai virsta žmonėmis ar gyvūnais, žmonės – augalais, žvaigždėmis, akmenimis ir pan. Poema neturi vieno pagrindinio herojaus ar siužeto, o yra tarsi mitologinių pasakojimų grandinė, sujungta laisvomis asociacijomis ir perėjimais.
• Mitų įvairovė: Poemoje sutinkame daugybę žinomų graikų ir romėnų mitų: apie Faetoną, Narcizą ir Echó, Piramą ir Tisbę, Orfėją ir Euridikę, Dedalą ir Ikarą, Medėją, Heraklį, Trojos karą, Enėją ir daugelį kitų.
• Stilius ir tonas: Ovidijus pasakoja mitus gyvai, vaizdingai, sąmojingai. Jo stilius elegantiškas, sklandus, kupinas retorinių figūrų. Nors poema epinė, joje gausu lyrinių nukrypimų, psichologinių įžvalgų. Tonas varijuoja nuo žaismingo ir ironiško iki tragiško ir dramatiško.
• Filosofinė potekstė: Poema ne tik perpasakoja mitus, bet ir kelia filosofinius klausimus apie pasaulio tvarką, dievų ir žmonių santykius, meilės galią, likimo neišvengiamumą, gyvenimo ir mirties ciklą. Virsmo idėja gali būti interpretuojama kaip nuolatinės kaitos, nestabilumo, bet kartu ir amžino atsinaujinimo simbolis.
• Pavyzdiniai mitai ir jų interpretacijos:
  • Mitas apie Narcizą ir Echó: Pasakojimas apie gražuolį Narcizą, įsimylėjusį savo atvaizdą vandenyje, ir nimfą Echó, nubaustą galėti tik atkartoti kitų žodžius. Tai alegorija apie pražūtingą savimeilę, tuštybę, nesugebėjimą mylėti kito ir komunikacijos problemas.
  • Mitas apie Dedalą ir Ikarą: Meistras Dedalas pagamina sparnus sau ir sūnui Ikarui, kad pabėgtų iš Kretos. Tačiau Ikaras, nepaklausęs tėvo perspėjimų, pakyla per arti saulės, vaškas ištirpsta, ir jis žūsta. Tai mitas apie žmogaus kūrybines galias, svajonės siekimą, bet kartu ir apie saiko svarbą, išdidumo (hybris) ir nepaklusnumo pavojus.
  • Mitas apie Orfėją ir Euridikę: Legendinis dainius Orfėjas nusileidžia į požemio karalystę, kad išgelbėtų mirusią mylimąją Euridikę. Jam beveik pavyksta, bet paskutinę akimirką jis atsigręžia ir ją praranda amžiams. Tai pasakojimas apie meilės ir meno galią, bet kartu ir apie žmogišką silpnumą bei netekties skausmą.
• Įtaka: „Metamorfozės“ tapo vienu svarbiausių antikinės mitologijos šaltinių vėlesniems Europos menininkams ir rašytojams (nuo Renesanso iki šių dienų). Daugelis siužetų iš šios poemos buvo vaizduojami tapyboje, skulptūroje, operoje, dramoje.

„Meilės menas“ (Ars Amatoria)

Tai didaktinė poema eleginiais distichais, kurioje Ovidijus žaismingai ir sąmojingai teikia patarimų vyrams ir moterims apie meilės meną – kaip suvilioti, laimėti ir išlaikyti mylimojo ar mylimosios palankumą.

• Turinys: Poema padalinta į tris knygas. Pirmosios dvi skirtos vyrams (kaip rasti ir suvilioti moterį, kaip išsaugoti jos meilę), o trečioji – moterims (kaip patraukti vyrus ir išlaikyti jų dėmesį).
• Stilius ir tonas: Kūrinys parašytas lengvu, elegantišku stiliumi, kupinas sąmojo, ironijos, žaidimo. Ovidijus prisistato kaip patyręs meilės mokytojas (praeceptor amoris).
• Socialinis kontekstas: Poema atspindi laisvesnius Augusto epochos pradžios Romos aukštuomenės papročius, požiūrį į meilę kaip į malonumą, žaidimą, socialinę veiklą.
• Kontroversija: Manoma, kad būtent šis kūrinys dėl savo laisvamanystės ir tariamo amoralumo galėjo tapti viena iš Ovidijaus tremties priežasčių, nes prieštaravo Augusto pastangoms atkurti senąsias romėnų dorybes ir griežtesnę šeimos moralę.

„Gedulingosios elegijos“ (Tristia) ir „Laiškai iš Ponto“ (Epistulae ex Ponto)

Šie kūriniai parašyti tremtyje Tomuose ir atspindi visiškai kitokią poeto nuotaiką ir temas.

• Tema: Pagrindinė tema – poeto sielvartas, vienatvė, tėvynės (Romos) ilgesys, neteisingos bausmės suvokimas.
• Turinys: Elegijose ir laiškuose Ovidijus aprašo savo sunkų gyvenimą atšiauriame krašte, tarp barbarų, nuolatinius pavojus. Jis kreipiasi į žmoną, draugus, prašydamas jų užtarimo ir pagalbos, ir į patį Augustą, maldaudamas atleisti ir leisti grįžti.
• Stilius ir tonas: Šių kūrinių tonas yra liūdnas, graudus, kupinas nevilties, bet kartais prabyla ir orumas, tikėjimas savo poezijos galia. Stilius išlieka elegantiškas, tačiau jame mažiau žaismingumo ir ironijos.
• Reikšmė: Tai jaudinantis asmeninės tragedijos liudijimas, taip pat svarbus istorinis šaltinis apie gyvenimą Romos imperijos pakraščiuose. Šie kūriniai kelia klausimus apie poeto ir valdžios santykius, menininko likimą tironijos sąlygomis.

Kodėl svarbu 9-okui?

• Mitologijos pasaulio pažinimas: Ovidijaus „Metamorfozės“ yra vienas pagrindinių ir įdomiausių būdų susipažinti su graikų ir romėnų mitais, jų siužetais, veikėjais. Tai padeda suprasti daugelio Europos meno kūrinių kontekstą.
• Meilės temos įvairovė literatūroje: Jo ankstyvoji kūryba parodo, kaip skirtingai galima kalbėti apie meilę – žaismingai, ironiškai, teikiant praktinių patarimų. Tai skiriasi nuo, pavyzdžiui, romantinės meilės sampratos.
• Žmogaus jausmų universalumas: Tremties elegijos, nors ir parašytos prieš du tūkstančius metų, jaudina savo nuoširdumu, perteikiamu vienatvės, ilgesio, netekties skausmu. Tai padeda suvokti, kad pagrindiniai žmogiški jausmai nepavaldūs laikui.
• Poetinės kalbos grožis: Ovidijaus eilės, net ir vertimuose, žavi savo elegancija, sklandumu, vaizdingumu. Tai moko vertinti poetinį žodį.
• Istorinis ir kultūrinis kontekstas: Jo kūryba leidžia pažvelgti į Augusto epochos Romos gyvenimą, papročius, vertybes, politinę situaciją.

Lentelė: Ovidijaus kūrybos aspektai

Publijus Ovidijus Nazonas – tai poetas, kurio kūryba aprėpia platų temų ir nuotaikų spektrą: nuo lengvabūdiškos meilės poezijos iki gilių filosofinių apmąstymų apie pasaulio virsmus ir tragiškų tremties išgyvenimų. Jo talentas, elegancija ir gebėjimas prakalbinti mitus padarė jį vienu skaitomiausių ir įtakingiausių antikos autorių, kurio kūriniai tebežavi ir įkvepia iki šių dienų.

• 🔗 Google paieška „Ovid Metamorphoses“ arba „Ovid Ars Amatoria“: Rasite daugybę jo kūrinių vertimų į anglų ir kitas kalbas, analizių, mitų santraukų. Atlikti paiešką „Ovid Metamorphoses“
• 🔗 YouTube paieška „Ovid Metamorphoses animation“ arba „Ovid mythology“: Galima rasti animuotų mitų iš „Metamorfozių“, paskaitų apie Ovidijų. Atlikti paiešką „Ovid mythology“
• 🔗 Theoi Greek Mythology: Nors skirta graikų mitologijai, čia rasite daug informacijos apie mitus, kuriuos pasakojo Ovidijus, dažnai su nuorodomis į jo tekstus (anglų k.). Naršyti Theoi.com
• 🔗 Internet Sacred Text Archive: Gali būti senesnių Ovidijaus kūrinių vertimų į anglų kalbą. Naršyti Internet Sacred Text Archive
• Lietuviški leidimai: Yra išleista Ovidijaus „Metamorfozių“ (vertė Antanas Dambrauskas), „Meilės meno“, tremties elegijų fragmentų vertimų. Verta paieškoti bibliotekose.
• Antikos literatūros chrestomatijos ir vadovėliai: Dažnai pateikiama ištraukų iš Ovidijaus kūrinių ir jų analizės.