Netikėtų pabaigų ir žmogiškosios komedijos meistro apsakymai

O. Henris, kurio tikrasis vardas buvo Viljamas Sidnis Porteris (William Sydney Porter; 1862 m. rugsėjo 11 d. – 1910 m. birželio 5 d.), buvo vienas populiariausių ir produktyviausių Amerikos trumpųjų apsakymų rašytojų XX amžiaus pradžioje. Jis garsėjo savo sąmojingais, sentimentaliais ir dažnai netikėta pabaiga pasižyminčiais kūrinėliais, kuriuose vaizdavo paprastų žmonių gyvenimą, ypač Niujorke.

Porterio gyvenimas buvo spalvingas ir kupinas netikėtumų. Jis gimė Greensboro, Šiaurės Karolinoje. Anksti neteko motinos, jį augino teta. Dirbo vaistininku, rančos darbininku Teksase, banko tarnautoju. Būtent darbas banke baigėsi liūdnai – jis buvo apkaltintas pinigų pasisavinimu ir, bijodamas teismo, pabėgo į Hondūrą. Grįžęs į JAV aplankyti sergančios žmonos, buvo suimtas ir nuteistas kalėti. Kalėjime Ohajuje (1898–1901 m.) jis ir pradėjo rašyti apsakymus, pasirinkdamas O. Henrio pseudonimą (kurio kilmė nėra visiškai aiški).

Išėjęs iš kalėjimo, Porteris persikėlė į Niujorką, kur jo rašytojo karjera greitai kilo aukštyn. Jis rašė labai daug, jo apsakymai buvo spausdinami laikraščiuose ir žurnaluose, vėliau išleisti rinkiniais. Nepaisant literatūrinės sėkmės, asmeninis gyvenimas nebuvo laimingas, jį persekiojo alkoholizmas ir finansiniai sunkumai. Mirė Niujorke nuo kepenų cirozės, būdamas vos 47 metų.

Kūrybos bruožai

• Netikėta pabaiga (angl. „twist ending“ arba „O. Henry ending“): Tai ryškiausias O. Henrio kūrybos bruožas. Daugelis jo apsakymų baigiasi staigiu, netikėtu siužeto posūkiu, kuris dažnai apverčia skaitytojo lūkesčius ir suteikia istorijai naują prasmę.
• Paprastų žmonių gyvenimas: Pagrindiniai jo veikėjai – eiliniai Niujorko gyventojai: pardavėjos, tarnautojai, menininkai, valkatos, smulkūs sukčiai. Jis su simpatija ir humoru vaizdavo jų kasdienybę, svajones, rūpesčius.
• Sąmojis ir humoras: O. Henrio apsakymai kupini sąmojingų dialogų, juokingų situacijų, švelnaus humoro, kartais pereinančio į ironiją ar sentimentą.
• Sentimentas ir žmogiškumas: Nors ir nevengė ironijos, O. Henris dažnai jautriai ir šiltai žvelgė į savo veikėjus, pabrėždamas jų žmogiškąsias silpnybes, bet kartu ir gerumą, pasiaukojimą, meilę.
• Niujorko koloritas: Daugelio apsakymų veiksmas vyksta Niujorke, kurį jis vaizdavo kaip kontrastingą, gyvybingą, kupiną galimybių ir pavojų miestą. Jis puikiai perteikė to meto miesto atmosferą ir žmonių tipažus.
• Trumpa forma: O. Henris buvo trumposios prozos meistras. Jo apsakymai dažniausiai trumpi, koncentruoti, su aiškia struktūra ir kulminacija.
• Moralas (dažnai netiesioginis): Nors ir pramoginio pobūdžio, daugelis jo apsakymų turi tam tikrą moralinę potekstę, kalba apie tikrąsias vertybes (meilę, draugystę, pasiaukojimą) ir materializmo pavojus.

O. Henris parašė šimtus apsakymų. Štai keli garsiausi ir dažniausiai įtraukiami į įvairias programas ar rinkinius:

• „Trijų karalių dovana“ („The Gift of the Magi“): Klasikinis Kalėdų apsakymas apie jauną, neturtingą sutuoktinių porą – Delą ir Džimą – kurie, norėdami nupirkti vienas kitam dovanas, paaukoja savo brangiausius turtus (Dela – ilgus plaukus, Džimas – auksinį laikrodį). Pabaigoje paaiškėja, kad jų dovanos tapo bevertės (Džimas nupirko Delai šukas plaukams, o Dela Džimui – grandinėlę laikrodžiui), tačiau jų pasiaukojimas ir meilė yra tikroji dovana.

• „Paskutinis lapas“ („The Last Leaf“): Jautrus pasakojimas apie jauną dailininkę Džonsę, sergančią plaučių uždegimu ir praradusią viltį gyventi. Ji tiki, kad mirs, kai nuo gebenės krūmo už lango nukris paskutinis lapas. Senas, nesėkmingas dailininkas Bermanas, norėdamas išgelbėti merginą, šaltą ir vėjuotą naktį ant sienos nupiešia paskutinį lapą. Šis lapas niekada nenukrenta, Džonsė pasveiksta, tačiau pats Bermanas suserga plaučių uždegimu ir miršta. Tai istorija apie pasiaukojimą ir meno galią.

• „Raudonojo vado išpirka“ („The Ransom of Red Chief“): Komiškas apsakymas apie du nevykėlius nusikaltėlius, Semą ir Bilą, kurie pagrobia turtingo fermerio sūnų, tikėdamiesi gauti didelę išpirką. Tačiau pagrobtas berniukas, pasivadinęs Raudonuoju Vadu, pasirodo esąs tikras siaubūnas, kankinantis savo pagrobėjus. Galiausiai nusikaltėliai patys sumoka berniuko tėvui, kad šis jį pasiimtų atgal.

• „Po dvidešimties metų“ („After Twenty Years“): Istorija apie du draugus, kurie jaunystėje pažadėjo susitikti toje pačioje vietoje po dvidešimties metų. Vienas jų, Bobas, tapo sėkmingu (bet, kaip paaiškėja, ieškomu) nusikaltėliu. Kitas, Džimis Velsas, tapo policininku. Susitikimo vietoje Bobą pirmas užkalbina ne Džimis, o kitas policininkas, kuris jį suima. Tik tada Bobas gauna raštelį nuo Džimio, paaiškinantį, kad jis negalėjo pats suimti savo seno draugo.

• „Policininkas ir giesmė“ („The Cop and the Anthem“): Pasakojimas apie benamį Soupi, kuris, artėjant žiemai, nori patekti į kalėjimą šiltai peržiemoti. Jis bando įvykdyti įvairius smulkius nusikaltimus, bet policija jo nekreipia dėmesio. Galiausiai, išgirdęs bažnyčioje giedamą giesmę, Soupis nusprendžia pakeisti savo gyvenimą, pradėti dirbti. Tačiau kaip tik tuo metu jį suima policininkas už valkatavimą.

Svarbu: Analizuojant reikėtų remtis tais apsakymais, kurie yra programoje arba kuriuos pasirinko mokytojas.

O. Henrio apsakymai – tai trumpos, koncentruotos istorijos, dažniausiai su netikėta pabaiga, vaizduojančios paprastų žmonių gyvenimą, jų silpnybes, dorybes, svajones ir nusivylimus. Nors dažnai linksmi ir sentimentalūs, jie paliečia ir gilesnes žmogiškosios būklės temas.

Pagrindinės temos ir idėjos apsakymuose

• Meilė ir pasiaukojimas: Tai viena dažniausių temų O. Henrio kūryboje. Veikėjai dažnai aukoja savo turtą, patogumą ar net gyvybę dėl mylimų žmonių.

  • Pvz., „Trijų karalių dovana“ – abipusis Delos ir Džimo pasiaukojimas. „Paskutinis lapas“ – Bermano pasiaukojimas dėl Džonsės.

• Likimo ironija ir atsitiktinumas: Daugelio apsakymų atomazga paremta likimo ironija arba netikėtu atsitiktinumu, kuris pakeičia veikėjų planus ir gyvenimą.

  • Pvz., „Policininkas ir giesmė“ – Soupis suimamas kaip tik tada, kai nusprendžia pasitaisyti. „Raudonojo vado išpirka“ – pagrobėjai patys tampa aukomis.

• Žmogiškosios silpnybės ir dorybės: O. Henris su švelniu humoru ir atjauta vaizduoja savo veikėjų silpnybes (tuštybę, godumą, naivumą), bet kartu pabrėžia ir jų gerumą, dosnumą, ištikimybę.

  • Pvz., „Kupinas ratas“ („The Whirligig of Life“) – apie tai, kaip gyvenimas kartais netikėtai atlygina už gerus darbus, net jei jie padaryti iš savanaudiškų paskatų.

• Svajonės ir realybė: Daugelis O. Henrio veikėjų yra svajotojai, siekiantys geresnio gyvenimo, meilės, laimės. Tačiau jų svajonės dažnai susiduria su atšiauria realybe.

  • Pvz., „Žalias duris“ („The Green Door“) – jaunas nuotykių ieškotojas gauna paslaptingą kortelę su žodžiais „Žalios durys“ ir tikisi neįprasto nuotykio, o randa alkaną ir vargstančią merginą.

• Pinigų ir materialinių vertybių vaidmuo: Pinigai dažnai yra veikėjų siekiamybė, bet O. Henris parodo, kad tikrosios vertybės – meilė, draugystė, žmogiškumas – yra svarbesnės.

  • Pvz., „Trijų karalių dovana“ – materialios dovanos praranda prasmę meilės akivaizdoje.

• Vienatvė ir bendravimo poreikis: Net ir dideliame mieste žmonės dažnai jaučiasi vieniši ir ilgisi nuoširdaus bendravimo, artumo.

  • Pvz., „Kambarys mansardoje“ („The Furnished Room“) – jaunuolis ieško dingusios mylimosios ir apsistoja kambaryje, kuriame ji anksčiau gyveno ir nusižudė.

Stiliaus ypatybės

• Netikėta pabaiga: Tai firminis O. Henrio ženklas. Paskutiniai sakiniai ar pastraipos dažnai visiškai pakeičia istorijos prasmę, nustebina skaitytoją.
• Sąmojingi dialogai: Veikėjai kalba gyva, natūralia, dažnai sąmojinga kalba, atspindinčia jų socialinę padėtį ir charakterį.
• Ironija: O. Henris dažnai naudoja situacijos ar žodžių ironiją, kad sukurtų komišką efektą arba pabrėžtų tam tikrą mintį.
• Sentimentas: Jo apsakymuose dažnai juntamas sentimentas, šiltas požiūris į veikėjus, ypač tuos, kurie yra kilnūs ir pasiaukojantys.
• Detalūs aprašymai: Nors apsakymai trumpi, O. Henris sugeba keliais taikliais sakiniais sukurti ryškų aplinkos ar veikėjo portretą.

Kūrinio interpretacijos

• Amerikietiškosios svajonės atspindžiai ir kritika: O. Henrio veikėjai dažnai yra „maži žmonės“, bandantys prasimušti gyvenime, įgyvendinti savo amerikietiškąją svajonę. Kartais jiems pasiseka, bet dažniau jų pastangos baigiasi komiškai arba liūdnai, taip subtiliai kritikuojant naivų tikėjimą lengva sėkme.
• Moralinės pamokos: Nors ir pramoginio pobūdžio, daugelis apsakymų turi moralinę potekstę, moko gerumo, atjautos, pasiaukojimo. Jie parodo, kad tikrosios vertybės slypi ne materialiniuose dalykuose, o žmogiškuosiuose santykiuose.
• Didmiesčio gyvenimo kronika: O. Henrio apsakymai yra savotiška XX amžiaus pradžios Niujorko gyvenimo kronika, fiksuojanti jo atmosferą, žmones, socialinius kontrastus.

Simboliai apsakymuose

O. Henrio apsakymuose simbolika nėra tokia ryški ir sudėtinga kaip modernistų kūryboje, tačiau tam tikri daiktai ar situacijos gali įgauti simbolinę prasmę:

• Dovanos („Trijų karalių dovana“): Simbolizuoja meilę, pasiaukojimą, tikrąsias vertybes, kurios yra svarbesnės už materialius daiktus.
• Paskutinis lapas („Paskutinis lapas“): Vilties, gyvybės, meno galios ir pasiaukojimo simbolis.
• Raudonasis Vadas („Raudonojo vado išpirka“): Nekontroliuojamos, griaunančios jėgos, vaikiško „terorizmo“ simbolis.
• Žalios durys („Žalios durys“): Paslapties, nuotykio, netikėtumo simbolis, kuris galiausiai atveda prie paprastos žmogiškos realybės.
• Kalėjimas („Policininkas ir giesmė“): Paradoksaliai tampa saugumo, šilumos, stabilumo simboliu benamiui Soupiui.

O. Henrio kūryba gali būti naudinga analizuojant šias temas:

1. Meilės ir pasiaukojimo tema literatūroje.

• Temos plėtojimas: Remiantis tokiais apsakymais kaip „Trijų karalių dovana“ ar „Paskutinis lapas“, analizuoti, kaip O. Henris vaizduoja pasiaukojančią meilę, jos galią ir prasmę.
• Argumentavimas remiantis kūriniais:
  • Delos ir Džimo abipusės aukos.
  • Senojo Bermano poelgis, išgelbėjęs Džonsės gyvybę.
  • Parodyti, kad tikroji meilė reikalauja pasiaukojimo ir yra vertingesnė už bet kokius materialius turtus.

2. Likimo ironijos ir atsitiktinumo vaidmuo žmogaus gyvenime.

• Temos plėtojimas: Nagrinėti, kaip O. Henrio apsakymuose netikėti siužeto posūkiai, atsitiktinumai ir likimo ironija veikia veikėjų gyvenimus ir atskleidžia tam tikras gyvenimo tiesas.
• Argumentavimas remiantis kūriniais:
  • Soupio likimas apsakyme „Policininkas ir giesmė“.
  • Netikėta atomazga apsakyme „Po dvidešimties metų“.
  • „Raudonojo vado išpirkos“ komiška situacija, kai pagrobėjai patys tampa aukomis.
  • Parodyti, kad gyvenimas dažnai yra nenuspėjamas ir kad žmogaus planai gali žlugti dėl menkiausio atsitiktinumo.

3. Mažo žmogaus pasaulis ir jo vertybės.

• Temos plėtojimas: Analizuoti, kaip O. Henris vaizduoja paprastų, eilinių žmonių gyvenimą, jų svajones, rūpesčius, dorybes ir silpnybes.
• Argumentavimas remiantis kūriniais:
  • Pasirinkti kelis tipiškus O. Henrio personažus (pardavėjas, tarnautojas, menininkas) ir atskleisti jų vidinį pasaulį.
  • Parodyti, kad autorius simpatizuoja savo „mažiesiems“ herojams, vertina jų gerumą, nuoširdumą, gebėjimą mylėti ir aukotis.
  • Aptarti, kaip per paprastų žmonių likimus atsiskleidžia universalios žmogiškosios problemos.

• Kodėl O. Henrio apsakymai su netikėtomis pabaigomis tapo tokie populiarūs? Ką tai sako apie skaitytojų lūkesčius?
• Ar O. Henrio kūryba yra labiau pramoginė, ar joje galima rasti ir gilesnių prasmių bei socialinės kritikos elementų?
• Kaip O. Henrio asmeninė patirtis (pvz., kalėjimas) galėjo paveikti jo kūrybą ir požiūrį į žmones?
• Ar O. Henrio vaizduojamas Niujorkas yra realistiškas, ar labiau romantizuotas, idealizuotas?
• Kuo O. Henrio sentimentalumas skiriasi nuo ankstesnių epochų (pvz., sentimentalizmo) literatūros sentimentalumo?

1. O. Henris (William Sydney Porter): gyvenimas ir kūryba:

   • 🔗 Straipsnis apie O. Henrį: Visuotinė lietuvių enciklopedija (VLE)
   • 🔗 Išsami informacija apie O. Henrį (anglų k.): Encyclopædia Britannica – O. Henry, Biography.com – O. Henry
   • 📸 O. Henrio nuotraukos ir portretai: Paieška Google Images

2. O. Henrio apsakymai:

   • 🔗 O. Henrio apsakymų tekstai (anglų k., kai kurie gali būti išversti į lietuvių k. ir prieinami bibliotekose ar internete): Project Gutenberg – O. Henry, AmericanLiterature.com – O. Henry
   • 🔗 Apsakymų analizės ir interpretacijos (anglų k.): SparkNotes – O. Henry Stories (apima kelis populiariausius apsakymus)

3. Literatūrinis kontekstas:

   • 🔗 Informacija apie amerikiečių trumpojo apsakymo tradiciją: Wikipedia – Short story#United_States
   • 🔗 Informacija apie realizmą ir natūralizmą amerikiečių literatūroje (O. Henrio kūryba turi šių krypčių bruožų): Paieška Google

Tikimės, šis konspektas padės geriau suprasti O. Henrio kūrybą!