Persų poetas, matematikas ir astronomas

• Gijatas ad Dinas Abu al Fatas Omaras ibn Ibrahimas Chajamas Nišapūrietis (pers. غیاث ‌الدین ابوالفتح عمر ابراهیم خیام نیشابورﻯ), Vakaruose žinomas kaip Omaras Chajamas, buvo viena ryškiausių viduramžių Persijos (dabartinio Irano) asmenybių. Jis buvo ne tik poetas, bet ir žymus matematikas, astronomas, filosofas ir gydytojas.
• Gimė Nišapūre, tuometiniame Chorezmšachų valstybės kultūriniame centre. Jo pavardė „Chajamas“ reiškia „palapinių siuvėjas“, kas gali nurodyti jo protėvių amatą, nors pats Omaras juo neužsiėmė.
• Įgijo puikų išsilavinimą, studijavo filosofiją, matematiką, gamtos mokslus. Daug keliavo po Vidurinę Aziją, lankėsi Samarkande, Bucharoje, Isfahane, kur dirbo mokslinį darbą ir dėstė.
• Kaip matematikas, Chajamas įnešė svarbų indėlį į algebrą (ypač kubinių lygčių sprendimą geometriniais metodais) ir geometriją. Jo darbai apie Euklido postulatus turėjo įtakos vėlesnei neeuklidinės geometrijos raidai.
• Kaip astronomas, jis vadovavo Isfahano observatorijai ir dalyvavo kuriant vieną tiksliausių to meto saulės kalendorių – Džalali kalendorių, kuris Irane su tam tikrais pakeitimais naudojamas iki šiol.
• Jo filosofinės pažiūros buvo artimos skepticizmui ir hedonizmui, su tam tikra sufizmo (islamo mistinės srovės) įtaka. Jis kvestionavo dogmatines religines tiesas, pabrėžė proto svarbą ir ragino džiaugtis šia akimirka, nes gyvenimas yra trumpas ir laikinas.
• Nors Chajamas buvo gerbiamas kaip mokslininkas savo laikais, jo poetinė kūryba – rubajatai – išgarsėjo Vakaruose tik XIX a. viduryje, kai Edvardas Ficdžeraldas (Edward FitzGerald) laisvai išvertė ir publikavo jo ketureilius anglų kalba („The Rubáiyát of Omar Khayyám“). Šis vertimas tapo itin populiarus ir padarė didelę įtaką Vakarų literatūrai ir kultūrai.
• Dėl jo poezijos laisvamanystės ir kritiško požiūrio į religiją, kai kurie ortodoksiniai islamo teologai jį smerkė. Tačiau jo kūryba išliko populiari Persijoje ir kitose Rytų šalyse.

• Rubajato forma:
  • Omaro Chajamo poezija labiausiai žinoma rubajato (pers. رباعى – ketureilis) forma. Tai keturių eilučių eilėraštis, kurio pirma, antra ir ketvirta eilutės dažniausiai rimuojasi (AABA schema), o trečioji eilutė dažnai būna nerimuota arba turi vidinį rimą.
  • Kiekvienas rubajatas yra tarsi baigta filosofinė miniatiūra, išreiškianti vieną mintį ar jausmą.
  • Chajamo rubajatai pasižymi ypatingu glaustumu, aforistiškumu, netikėtomis įžvalgomis ir dažnai ironiška potekste.
• Pagrindinės temos:
  • Gyvenimo laikinumas (Vanitas): Viena centrinių temų. Poetas nuolat pabrėžia žmogaus gyvenimo trumpumą, trapumą, visko praeinamumą. Mirties neišvengiamybė skatina vertinti dabarties akimirką.
  • Džiaugsmas šia akimirka (Carpe Diem): Atsižvelgdamas į gyvenimo laikinumą, Chajamas ragina džiaugtis tuo, ką turime čia ir dabar – meile, vynu, draugyste, gamtos grožiu. Tai hedonistinis požiūris, bet ne vulgarus, o veikiau filosofiškai pagrįstas.
  • Vynas: Vynas jo rubajatuose yra ne tik gėrimas, bet ir simbolis. Jis gali reikšti džiaugsmą, užmarštį, įkvėpimą, išsilaisvinimą iš kasdienybės rūpesčių ir religinių dogmų. Kartu tai ir maišto prieš asketizmą bei veidmainystę ženklas.
  • Meilė: Meilė vaizduojama kaip svarbi gyvenimo vertybė, teikianti džiaugsmą ir paguodą. Dažnai tai žemiška, jausminga meilė.
  • Skepticizmas ir abejonės: Poetas abejoja religinėmis dogmomis, pomirtinio gyvenimo pažadais, likimo neišvengiamumu. Jis kelia klausimus apie būties prasmę, Dievo teisingumą, pasaulio tvarką.
  • Protas ir išmintis: Chajamas vertina protą, mokslą, išmintį, tačiau kartu suvokia ir jų ribotumą, susiduriant su didžiosiomis būties paslaptimis.
  • Likimo tema: Dažnai apmąstomas likimas, jo nenuspėjamumas ir galia žmogaus gyvenime. Kartais likimas vaizduojamas kaip žiaurus ir abejingas puodžius, lipdantis ir daužantis žmonių likimus.
  • Kritika veidmainystei: Poetas dažnai ironiškai kritikuoja religinių lyderių, asketų, teisuolių veidmainystę, jų tuščius pamokslavimus ir apsimestinį pamaldumą.
• Stilius:
  • Aforistiškumas ir paradoksalumas: Jo rubajatai dažnai baigiasi netikėta, paradoksalia išvada, verčiančia susimąstyti. Daugelis jo eilučių tapo sparnuotomis frazėmis.
  • Vaizdingumas: Nors ir glausti, jo eilėraščiai kupini ryškių, jusliškų vaizdų (rožės, lakštingalos, vyno taurės, mylimosios veidas).
  • Ironija ir humoras: Dažnai naudojama subtili ironija, kartais pereinanti į juodąjį humorą, ypač kalbant apie mirtį ar religines dogmas.
  • Filosofinis gilumas: Po paprasta forma ir hedonistiniais motyvais slypi gilios filosofinės įžvalgos apie žmogaus būtį.

Kadangi Omaro Chajamo kūrybinis palikimas – tai daugybė rubajatų, sunku išskirti vieną ar kelis „svarbiausius“. Jo poezija suvokiama kaip visuma, kurioje atsiskleidžia pasikartojančios temos ir motyvai. Aptarsime keletą tipiškų rubajatų idėjų ir motyvų, remdamiesi bendru jo kūrybos pobūdžiu.

1. Rubajatai apie gyvenimo laikinumą ir džiaugsmą šia akimirka:

• Idėja: Gyvenimas trumpas, mirtis neišvengiama, todėl reikia džiaugtis dabarties akimirka, kol ji nepraėjo. Praeitis jau negrįš, ateitis nežinoma, todėl vertingiausia yra tai, kas vyksta čia ir dabar.
• Dažni įvaizdžiai: Vystančios rožės, dulkėmis virstantys didikai, greitai bėgantis laikas, vyno taurė, kurią reikia išgerti šiandien.
• Pavyzdinė mintis (ne tiesioginė citata, o apibendrinimas): „Negaišk laiko graudendamas praeitį ar svajodamas apie ateitį. Imk taurę vyno, apkabink mylimąją ir džiaukis šia diena, nes rytojus gali ir neišaušti. Dulkės, kuriomis tapsime, nejaučia malonumo.“
• Sąsajos su Vakarų kultūra: Ši tema artima antikos poetų (pvz., Horacijaus) „carpe diem“ (skink dieną) filosofijai.

2. Rubajatai apie vyną ir meilę:

• Idėja: Vynas ir meilė yra pagrindiniai žemiški džiaugsmai, padedantys pamiršti gyvenimo sunkumus, religinius suvaržymus ir mirties baimę. Jie teikia įkvėpimo ir leidžia pajusti tikrąją būties pilnatvę.
• Dažni įvaizdžiai: Raudonas vynas, skaidri taurė, graži mylimoji (dažnai vadinama saki – vyno pilstytoja), pavasario sodas, lakštingalos giesmė.
• Pavyzdinė mintis: „Atsisakyk Korano ir griebkis taurės, nes rožių žydėjimas trumpas. Mėgaukis vynu ir mylimosios artuma, kol jaunystė ir aistra dar dega tavyje. Kas žino, gal rojus – tai tik smuklės šešėlis?“
• Interpretacija: Vyno motyvas Chajamo poezijoje gali būti interpretuojamas ir tiesiogiai (kaip raginimas mėgautis vynu), ir metaforiškai (kaip dvasinio apsvaigimo, mistinio patyrimo ar tiesiog gyvenimo džiaugsmo simbolis).

3. Rubajatai apie skepticizmą ir kritiką veidmainystei:

• Idėja: Poetas abejoja dogmatinėmis tiesomis, pomirtinio gyvenimo pažadais, kritikuoja religinių autoritetų veidmainystę ir tuščius pamokslavimus. Jis ragina pasikliauti savo protu ir patirtimi.
• Dažni įvaizdžiai: Išmintingas senolis, besiginčijantis su teologu; tuščios mečetės; dangaus ir pragaro paslaptys, kurių niekas nežino; puodžius, lipdantis ir daužantis molinius indus (žmones).
• Pavyzdinė mintis: „Man sako: „Negerk vyno, nes pateksi į pragarą!“ Bet jei vynas ir meilė yra nuodėmė, tuomet rojus turbūt tuščias. Geriau jau linksminsiuos čia, žemėje, su išmintingais draugais, nei klausysiuos veidmainių pamokslų apie anapusinę laimę.“
• Filosofinis aspektas: Šie rubajatai atspindi laisvamanystės dvasią, kritišką požiūrį į autoritetus ir norą savarankiškai ieškoti tiesos.

Kodėl svarbu 9-okui?

• Susipažinimas su Rytų poezija ir filosofija: Omaro Chajamo kūryba yra puikus pavyzdys, kaip Rytų kultūrose buvo derinamos mokslinės ir meninės veiklos, kaip filosofinės idėjos buvo reiškiamos poetine forma. Tai praplečia supratimą apie pasaulio literatūros įvairovę.
• Universalios egzistencinės temos: Jo apmąstymai apie gyvenimo prasmę, laikinumą, meilę, džiaugsmą, mirtį yra aktualūs bet kurio amžiaus ir kultūros žmogui. Jaunam žmogui, ieškančiam savo kelio ir vertybių, Chajamo mintys gali būti įdomios ir skatinančios diskusijas.
• Kritinio mąstymo ugdymas: Chajamo skepticizmas, polinkis abejoti dogmomis ir autoritetais gali paskatinti ir jauną skaitytoją kritiškiau vertinti aplinkinį pasaulį, nebijoti kelti klausimų.
• Poezijos formos (rubajato) pažinimas: Supažindina su specifine poetine forma, jos glaustumu ir talpumu. Tai gali būti įdomu lyginant su kitomis poetinėmis formomis.
• Istorinis kontekstas: Padeda susidaryti vaizdą apie viduramžių Persijos kultūrą, jos pasiekimus moksle ir mene.

Lentelė: Omaro Chajamo kūrybos aspektai

Omaro Chajamo rubajatai – tai išminties, grožio ir gyvenimo džiaugsmo šaltinis, nepavaldus laikui. Jo poezija, nors ir sukurta prieš šimtmečius, tebemoka prabilti į šiuolaikinio žmogaus širdį, keldama amžinus klausimus ir siūlydama savitą požiūrį į pasaulį.

• 🔗 Google paieška „Omar Khayyam Rubaiyat“: Rasite daugybę vertimų įvairiomis kalbomis, analizių ir straipsnių. Atlikti paiešką
• 🔗 YouTube paieška „Omar Khayyam poetry“: Galima rasti jo eilėraščių skaitymų, diskusijų apie jo kūrybą. Atlikti paiešką
• 🔗 Internet Archive: Gali būti senesnių E. Ficdžeraldo vertimo leidimų ar kitų tekstų, susijusių su O. Chajamu. Naršyti Internet Archive
• Poezijos portalai ir antologijos: Lietuvių kalba yra išleista O. Chajamo rubajatų rinkinių (pvz., vertė Linas Broga). Verta paieškoti bibliotekose ar internetiniuose knygynuose.