Novelės „Dzūkė mergaitė“, „Leokadija ir Ona“, „Atsigręžti meilėje“, „Sparnai“ ir „Namai“

Vilimaitė gimė 1943 m. vasario 16 d. Lazdijuose, studijavo Vilniaus universitete lituanistiką (filologiją), dirbo Kino žurnale, labdaros įstaigose, iš rusų kalbos vertė grožinę literatūrą.

Rašytoja išleido novelių knygas Baltos dėmės, Obelų sunki našta, Tėvo vardas, Vasaros paveikslėlis, Užpustytas traukinys ir kt.

Ypatingą vietą Vilmaitės kūryboje užima keturiolikos apsakymų ciklas apie Žemaitę, kuriame panaudojami rašytojos biografijos faktai, laiškai, modeliuojamos kitų žymių kultūros žmonių būenos.

1. Nepaisydama įprastų žanro kanonų, Vilimaitė iškart sukūrė savitą trumpos kondensuotos novelės modelį, kuriam liko ištikima.
2. Ji pradėjo talentingai aprašinėti smulkmenas, sukaupusias milžinišką psichinės energijos kiekį, ypač moters pasaulyje.
3. Vilimaitė pirmoji iš lietuvių rašytojų moterų taip išmoningai ontologizavo kasdienybę, buities detalę iškėlė iki metaforos arba simbolio, parodė jos grožį ir vertę.
4. Nereikšminga – nebūtinai neturinti prasmės. Minimalizmo nuostata buvo iššūkis sovietmečio oficiozinei pompastikai ir tuščiakalbystei, prozos gigantomanijai – storiems romanams, plepioms apysakoms, raštų serijoms.
5. Tarp personažų nuolat tvyro neištarti klausimai, nutylėti atsakymai. Iškalbingi yra gestai, žvilgsniai, drabužių spalvos ir klostės, meteorologiniai reiškiniai, supančių daiktų tirštuma, rafinuotos ar kičinės detalės, kurios beveik visada atskleidžia psichologines situacijas arba būsenas.

Iš šaltiniai.info

3 - Apibūdinkite šeimą, tėvų požiūrį į savo vaikus ir su jais siejamus lūkesčius. Kaip vėliau merginos gyvenimą paveiks neigiama vaikystės patirtis?

Ji užaugo šeimoje, kuri labiau mylėjo berniukus, nors jie elgėsi nepadoriai (vagiliaudavo, bėgdavo iš namų, draskydavo lizdus) ir nieko jiems neatsitikdavo. Visi buvo gražūs, tik mergaitė, vaikystėje sirgusi poliomielitu, turėjo kreivas lūpas. Mergaitę leido mokytis tik todėl, kad mokytojai labai girdavo ją.

Neigiama vaikystės patirtis mergaitei toliau gyvenime nepadėjo. Ji įsimylėjo vedusi vyrą, neteko darbo.

4 - Remdamiesi tekstu, pasvarstykite, kuo veikėja kitokia ir ypatinga.

Ji stengiasi. Stengėsi įveikti vaikystės patyčių traumą, galima sakyti, kad tai stiprios asmenybės, atkaklumo bruožas. Išsiugdė dėkingumą.

5 - Kas pasikeičia išvažiavusios studijuoti merginos gyvenime? Apie šį laikotarpį kalbama kitaip — aptarkite pasakojimo pokyčius.

Kai mergaitė išvažiuoja mokytis į miestą, ji susiranda draugių, smagiai leidžia laiką. Atodūsis.

6 - Kodėl mergaitė, grįžusi atostogų namo, staiga pastebi, kokie pikti tėvai? Kas pasikeitė — ji ar tėvai?

Pasikeitė tėvai, nes jie suprato, kad jų dukra, kurią jos vaikystėje ją nuvertino, yra gabesnė už jų sūnus, į kuriuos jie dėjo viltį visą gyvenimą.

7 - Kuri novelės dalis kulminacinė? Ką mergina išgyvena naktį rugių lauke?

Kulminacinė novelės dalis: mergaitė bėgimas rugių laukais. Tada ji suprato, kad ji reikalinga, jos gyvenimas įgyja prasmę: broliai nebesityčioja, tėvai džiaugiasi, kad ji gerai mokosi. Tačiau, ateityje jos gyvenimui turėjo įtakos jos vaikystės išgyvenimai.

Veiksmo vieta

Kapinės, bažnyčia.

Veikėjai

Pagrindiniai: Leokadija ir Ona. Giminės, senos Onos dukra, Leokadijos giminės.

Kokia tema?

Žmogaus pagerbimas po mirties.

Kokia problema (-os) keliamos tekste?

Giminaičių abejinugmas ir nesirūpinimas.

Kokios vertybės išryškėja?

Leokadijos giminaičių tarpe išryškėja meilė ir pagarba velionei, skirtingai nei iš Onos pusės.

Veiksmo vieta

Regis, Vilnius (minimas senamiestis), bet gali būti bet kuris iš 7-ų senamiesčius turinčių miestų Lietuvoje.

Veikėjai

Pagrindinė veikėja yra motina, kuri gyvena raudonų plytų name ant kalno, turi 4 sūnus su žmonomis (tai 8), dar du vaikai, duktė ir susidaro dvilyka žmonių, gyvenančių jos keturių kambarių bute. Ji dirba kepykloje.

Minimi turtingi žmonės, kurie irgi gyvena namo komplekse: ministro pavaduotojas, viršininkai, žurnalistai ir t.t.

Kepykloje sutinka poniutę, kuri kalba su pagrindine veikėja, nes nėra daugiau, su kuo kalbėti, ji vėliau išsikiria.

Vaikas iš septinto buto atėjo prie savo buvusių namų ir žiūrėjo į savo buto langus tręiame aukšte, kad pamatytų tėvo veidą. Jis jautėsi svetimas, vienas, gerai nepažįstantis savo šeimos ir tėvo meilės.

Kokia tema?

Vienišumo, namų prasmės, meilės ir susitaikymo vardan bendro tikslo.

Kokia problema (-os) keliamos tekste?

Skyrybos turi dideles emocines pasekmes vaikams.

Kokios vertybės išryškėja?

Stiprios šeimos vertybė, gelbėjimo ir atvirumo (poniutė neslepia problemų, vis tiek stengiasi jas išspręsti).

Veiksmo vieta

Milijoninis miestas. Butai, sodai, kavinės ir t.t.

Veikėjai

Pagrindiniai: Nora ir Vylė bei jų vyrai, sūnūs. Noros sūnus studentas, o Vylės nerangus paauglys.

Kokia tema?

Išdavystė, karma (likimas), skyrybų ir draugystės temos.

Noros ir Vylės draugystė palaipsniui degraduoja.

Kokia problema (-os) keliamos tekste?

Nora sugebėjo išvengti skyrybų augindama savo sūnų (dabar jau studentas), o Vylė, turėdama nerangų paauglį, skiriasi ir svetimauja su savo draugės vyru.

Kokios vertybės išryškėja?

Skyrybų, vaikų išlaikymo, likimas atkeršija išdavystėms ir apskritai niekšsams.

Kas buvo neaišku šiame kūrinyje?

Galutinis vaikų ir Noros likimas. Vien paminėta tai, kad Vylė ir su ja svetimaujantis vyras patenka į autoavariją.

Kur vyksta veiksmas?

Šeimos namuose. Minimos šios erdvės:

• prieškambaris
• miegamasis
• virtuvė
• sandėliukas (pasakotojas praleidžia)
• koridorius (apdaužytom sienom)
• senelės kambarys
• dar vienas kambarys

Veikėjai

Senelė, iš kurios atsargų atsiranda šio to skanaus ant stalo.

Ji ir jis — šeimininkai. Turi vaiką.

Minima ir Angelina, šeimininkės serganti draugė, kuri guli nervų ligoninėje.

Kokie tai namai? Ką apsilankęs juose gali pasakyti apie šeimininkus? Argumentuokite.

Štai Jis, su nudrengtais džinsais, gliaudo riešutus, pasidėjęs ant kelių visą dubenį. Vaikas stovi šalia, pražiojęs snapuką. Ji sėdi susisupusi į nuskalbtą, sudilusį atlasinį chalatą, kaip visada nepatenkintu veidu; jai šalta arba per šilta, o gal pritrūko pinigų arba nesinori nurengti eglės, nors jau vasaris, ir medelis stovi beveik plikas, apačioj prikritę daug žaislų, o grindys žalios nuo spyglių.

Kaip jaučiasi namuose šeimos nariai? Argumentuokite. Aptarkite kiekvieną.

Paskutiniame novelės sakinyje sakoma: Tačiau nerimo nepaslėpsi, jis viduje, kaip gaisrai saulėje, su visom pasekmėm – vienatve, šalčiu, netikrumu, liga.

Kokie tuose namuose gyvenančių žmonių santykiai (vyro-žmonos, tėvų – sūnaus, motinos- dukters, senelės - vaiko?) Kodėl taip manai? (nes)

Tarp jo ir jos (šeimininkų, poros) santykiai nėra šilti, įtempti (žr. šuns charakterizaciją: kaip dažnai būna namuose, kur nesutariama). Vaikas taip pat mokosi iš tėvų pavyzdžio. Senelė yra kiečiausia šeimoje, vienintelė parodo šiltesnių santykių, tradicijų išlaikymo (omenyje senelės maisto atsargos) pavyzdį.

Palyginkite kūrinyje vaizduojamas dvi moteris. Kuo skiriasi jų pasaulėjauta? Kodėl?

Ji sėdi susisupusi į nuskalbtą, sudilusį atlasinį chalatą, kaip visada nepatenkintu veidu; jai šalta arba per šilta, o gal pritrūko pinigų arba nesinori nurengti eglės, nors jau vasaris, ir medelis stovi beveik plikas, apačioj prikritę daug žaislų, o grindys žalios nuo spyglių. Senelė čia pat. Ji demonstratyviai sėdasi ant kiečiausios kėdės, kartais net gardžiuodamasi valgo sausą duoną, lengvai išleidžia savo pensiją skanėstams, puiki senelė, mylinti žentą ir privengianti dukters.

Ji yra nepatenkinta su gyvenimu (ar per šilta, ar per karšta), o senelė rodo pavyzdį, kaip galima būti laimingai, dėkingai, nors ji sėda ant kiečiausios kėdės, nes turėjo daug išgyvenimų, o, ko gero, ji nepatyrė tokių sunkumų.

Kodėl pasakotojas skiria dėmesio šuniui?

Teigiama: Šuo guli minkščiausioje vietoje, nervingas ir be charakterio, kaip dažnai būna namuose, kur nesutariama. Kitaip sakant, šuo atspindi visos šeimos būseną. Visgi jis viską mato.

Prisiminkite R. Granausko apsakymą „Duonos valgytojai“, kuriame vaizduojamos dvi šeimos – vyresnioji ir jaunoji, skirtingas santykis su namų erdve. Ar novelėje „Namai“ žmonėms, kaip pasakytų poetas M.Martinaitis, namai – būties centras? Kodėl?

Namai nėra vieta, kurioje galima atsipalaiduoti ir dalintis gražiomis akimirkomis, jeigu paskutinaime sakinyje nerimo nepaslėpsi, šuo nervingas.

Matoma tokia pat atskirtis tarp senelės ir naujosios kartos.

1. Novelė pradedama palyginimu. Paaiškinkite, kuo novelės veikėjas primena karį.

Tas supratimas, kad ekstremali padėtis, kuri, rodos, galėjo tęstis amžinai — greitai neateina. Kariams reikės šiek tiek laiko, kad reabilituotųsi ir grįžtų į normalų gyvenimą. Karas perkeltine prasme: studentas pralaimėjo mūšį akademiniame pasaulyje, neišlaikė egzaminų ir buvo išmestas iš universiteto.

Po karo buvo išeikvotos visos jo jėgos ir resursai: „pakeleivinga mašina jį išmetė kryžkelėje taip kaip stovi – sergantį, be lagamino, be palto. Štai dabar jis vaikštinėja po laukus pusnuogis su poezijos tomeliu rankoje…“ Jis kariavo ne laukuose, o dėl savo akademinio likimo ir pralaimėjo, o kažko praradimas — ypač išsilavinimo — graudus dalykas. Vaikinas norėjo gyventi kitokį gyvenimą nei kaime, stengėsi, bet neišlaikė egzaminų.

2. Koks motinos požiūris į sūnų išryškėja pirmoje ištraukos pastraipoje? Aptarkite, kaip motina elgiasi su sūnumi. Paaiškinkite, kodėl vaikinas stengėsi pabėgti nuo motinos.

Motina nėra patenkinta, vaikiną vejasi dviračiu, bet nesugeba jo apsaugoti nuo pasaulio niekšybės ir, tiesą sakant, realybės (ne viską mes galime suvaldyti ir pasiekti, reikia šiek tiek ir laimės). Bet to vaikinas nesupranta ir yra šiek tiek pamišęs, ieško išeities. Motina su juo siejo dideles viltis, deja, nieko nesigavo.

3. Tekste vis labiau ryškėja, kad vaikinas serga. Kokio pobūdžio yra ši liga? Kokios detalės tai rodo?

Psichikos problemos: gali būti depresija (supaprastinus: motyvacijos stoka, bet tai tikrai nėra vienintelis ligos bruožas), generalizuotas nerimo sutrikimas (kai žmogui sunku suvaldyti esamą situaciją). Pamišęs, lengvai kvaištelėjęs.

4. Kas siejo senį ir vaikiną, kodėl būtent tokį draugą jaunuolis pasirinko?

Kunigai dažniausiai gilinasi į gyvenimo prasmę daugiau negu paprasti žmonės, kurie ir taip turi susitvarkyti su ūkiu (tai pagrindinė problema su gryna kapitalistine sistema be jokios paramos sistemos). Kunigų veiklą finansuoja Bažnyčia.

Taip pat gali būti, kad vaikinas norėjo pakilti su savo sparnais į dangų, turėti gilų ryšį su gyvu Dievu ir kunigas jam padės. Kunigas išsilavinęs, puikus psichologas, tarp bendraamžių kaime tokių nebuvo.

5. Kodėl šį kartą senis ir vaikinas nesusikalbėjo?

Senis nurenka šapus nuo berniuko rankovės. Tas prisilietimas yra kaip glamonė. Ir staiga į jaunuolio širdį ima skverbtis neviltis. Senio mažos, veriančios akutės susiduria su jaunuolio akimis.

6. Iš tam tikrų detalių aišku, ar vaikinas galėjo pereiti ežerą, ar ne. Raskite ir paaiškinkite tas detales.

Vaikinas nuskendo. Galbūt jis perėjo ežerą kitokia prasme: jeigu tai tikintys žmonės, aišku, kad vaikinas anapus, pomirtiniame gyvenime. Viena iš mirusio žmogaus detalių: užtrauktos akys. Paralelė su Jėzumi Kristumi, einančiu vandens paviršiumi. Vaikinas skubėjo į kitą erdvę, kur vyrauja kitokia, besąlygiška, meilė, gėris, dvasinis pasaulis, ir pan.

7. Paaiškinkite paskutinio novelės sakinio prasmę.

Jis paliko plokštų pasaulį (gali būti siejama su pasauliu, kurio buitis slegia, t.y. rūpinamasi paviršutiniškais dalykais, kur nereikia nuoširdžios draugystės ar meno).

8. Pasvarstykite, koks novelės pavadinimo ir teksto ryšys.

Vaikinas išmestas iš universiteto, todėl galima sakyti, kad jam nukirpti sparnai ir jis pamišo.

Taip yra kita prasmė: poezija — sparnai, leidžiantys pakilti nuo žemės ir pamiršti buitinius reikalus, o bendrauti ir gyventi kitokį gyvenimą.

9. Kodėl šio kūrinio veikėjai neturi vardų?

Vardai nereikšmingi ir nesvarbūs šiam pasakojimui, charakteriai nėra sluoksniuoti, tokie tipiniai, kaip ir novelėje Namai.