Tikslų link: nuo svajonės iki plano

Ar kada nors žiūrėjote į sportininką, kylantį ant nugalėtojų pakylos, muzikantą, grojantį tūkstantinei miniai, ar mokslininką, skelbiantį apie naują atradimą, ir galvojote: „Aš irgi taip norėčiau“? Kiekvienas iš mūsų turime svajonių – didelių ir mažų. Svajonė yra tarsi tolima, ryški žvaigždė danguje. Ji graži, ji įkvepia, bet ji atrodo nepasiekiama.

Šiandien mes kalbėsime apie tai, kaip tą tolimą žvaigždę paversti kelionės tikslu, į kurį veda aiškus žemėlapis. Išmoksime svajones paversti tiksliais, o tikslams sukurti planus. Tikslas – tai ne šiaip noras. Tai svajonė su galutiniu terminu ir konkrečiais žingsniais, kaip ją pasiekti.

Įsivaizduokite, kad norite pastatyti namą. Jūs negalite tiesiog pradėti mėtyti plytų į krūvą ir tikėtis geriausio. Pirmiausia jums reikia brėžinio – detalaus plano, kuriame numatyta viskas: nuo pamatų iki stogo. Lygiai taip pat yra ir su mūsų gyvenimu. Nesvarbu, ar jūsų tikslas yra pagerinti pažymį, išmokti groti gitara, įstoti į norimą gimnaziją, ar ateityje sukurti kompiuterinį žaidimą – jums reikia plano.

Šiose pamokose mes tapsime savo gyvenimo architektais. Išmoksime ne tik kelti tikslus, bet ir numatyti galimas kliūtis – duobes kelyje, netikėtus posūkius – ir pasiruošti, kaip jas įveikti. Kelionė link tikslo retai būna tiesus greitkelis. Dažniau tai vingiuotas kalnų takelis, kuriame pasitaiko ir akmenų, ir staigių nuokalnių. Gebėjimas numatyti kliūtis ir turėti strategiją, kaip elgtis, yra vienas svarbiausių įgūdžių, skiriančių svajotoją nuo pasiekiančiojo.

Pasiruoškite leistis į kelionę, kurios pabaigoje ne tik turėsite aiškesnį vaizdą apie savo ateitį, bet ir įgysite įrankius, padėsiančius tą ateitį kurti patiems.

Gali kilti klausimas: „Kam vargti? Gal geriau tiesiog plaukti pasroviui?“ Nors kartais atsipalaiduoti ir leisti įvykiams klostytis savaime yra gerai, nuolatinis plaukimas pasroviui reiškia, kad srovė nuneš jus ten, kur ji nori, o ne ten, kur norite jūs. Tikslų kėlimas yra tarsi irklų paėmimas į savo rankas. Tai suteikia neįtikėtinai daug naudos.

Aiški kryptis ir motyvacija

Tikslai suteikia jūsų veiksmams prasmę. Užuot blaškęsi tarp daugybės veiklų, jūs tiksliai žinote, ko siekiate. Kai ryte keliatės ir žinote, kad šiandienos veiksmai priartins jus prie jūsų tikslo, atsiranda vidinė motyvacija. Net ir nuobodžios užduotys, pavyzdžiui, matematikos namų darbai, įgauna prasmę, jei žinote, kad geras pažymys yra žingsnis link jūsų svajonių studijų.

Dėmesio sutelkimas

Mūsų pasaulis pilnas trukdžių: socialiniai tinklai, žaidimai, begalinis informacijos srautas. Turėdami aiškų tikslą, jūs galite lengviau filtruoti tai, kas svarbu, nuo to, kas yra tik laiko švaistymas. Tikslas veikia kaip kompasas, padedantis nepasiklysti galimybių ir pagundų jūroje. Jūs išmokstate pasakyti „ne“ dalykams, kurie neveda jūsų tikslo link.

Pasitikėjimo savimi auginimas

Kiekvienas pasiektas mažas tikslas ar žingsnis didelio tikslo link yra pergalė. Šios mažos pergalės kaupiasi ir augina jūsų pasitikėjimą savo jėgomis. Jūs pradedate matyti, kad galite pasiekti tai, ką užsibrėžėte. Tai sukuria teigiamą ciklą: kuo daugiau pasiekiate, tuo labiau tikite savimi, ir tuo didesnius tikslus išdrįstate sau kelti.

Streso mažinimas ir kontrolės jausmas

Nežinomybė ir jausmas, kad nekontroliuojate savo gyvenimo, kelia didžiulį stresą. Tikslų planavimas suteikia kontrolės jausmą. Jūs nebesate pasyvus stebėtojas, o aktyvus savo ateities kūrėjas. Net jei susiduriate su sunkumais, planas padeda matyti, kad tai tik laikina kliūtis, o ne aklavietė. Jūs žinote, kokius kitus žingsnius galite žengti.

Asmeninis augimas ir įgūdžių tobulinimas

Siekiant bet kokio prasmingo tikslo, jums neišvengiamai teks išmokti naujų dalykų, įgyti naujų įgūdžių ir perlipti per save. Galbūt reikės išmokti geriau planuoti laiką, įveikti viešojo kalbėjimo baimę ar tapti disciplinuotesniam. Pats procesas, ne tik rezultatas, jus augina kaip asmenybę.

Vien pasakyti „noriu geriau mokytis“ neužtenka. Tai svajonė, o ne tikslas. Kad tikslas būtų veiksmingas, jis turi būti aiškus ir konkretus. Čia mums į pagalbą ateina visame pasaulyje populiarus SMART metodas. Tai akronimas, reiškiantis, kad geras tikslas turi būti:

• Specific (Konkretus)
• Measurable (Išmatuojamas)
• Achievable (Pasiekiamas)
• Relevant (Svarbus, aktualus)
• Time-bound (Apibrėžtas laike)

Panagrinėkime kiekvieną iš šių dalių detaliau.

S – Specific (Konkretus)

Jūsų tikslas turi atsakyti į klausimus: Ką tiksliai noriu pasiekti? Kodėl man tai svarbu? Kas dalyvaus? Kur tai vyks? Kokių išteklių prireiks?

• Blogas pavyzdys: „Noriu būti sportiškesnis.“
• Geras pavyzdys: „Noriu pagerinti savo fizinę formą, kad turėčiau daugiau energijos ir geriau jausčiausi. Planuoju tris kartus per savaitę po 45 minutes bėgioti parke šalia namų.“

M – Measurable (Išmatuojamas)

Kaip žinosite, kad pasiekėte tikslą? Turi būti aiškūs kriterijai, leidžiantys įvertinti progresą. Tai atsako į klausimą „kiek?“.

• Blogas pavyzdys: „Noriu pagerinti anglų kalbos pažymį.“
• Geras pavyzdys: „Noriu per šį pusmetį pagerinti savo anglų kalbos trimestro pažymį nuo 7 iki 8.“

A – Achievable (Pasiekiamas)

Tikslas turi būti realistiškas ir pasiekiamas atsižvelgiant į jūsų dabartinius gebėjimus, išteklius ir laiką. Per daug lengvas tikslas nemotyvuos, o neįmanomas – sukels nusivylimą. Svarbu iškelti iššūkį, bet ne fantaziją.

• Blogas pavyzdys (dažnai nepasiekiamas): „Noriu per savaitę išmokti groti gitara kaip profesionalas.“
• Geras pavyzdys: „Noriu per ateinančius tris mėnesius išmokti pagrindinius gitaros akordus ir sklandžiai sugroti vieną mėgstamą dainą.“

R – Relevant (Svarbus, aktualus)

Ar šis tikslas jums asmeniškai svarbus? Ar jis atitinka jūsų vertybes ir didesnius gyvenimo siekius? Jei tikslas jums nerūpi, greičiausiai pritrūksite motyvacijos jį įgyvendinti.

• Blogas pavyzdys (gali būti nesvarbus): „Moksiuosi programuoti, nes visi sako, kad tai perspektyvu.“ (Jei programavimas jūsų visiškai nedomina).
• Geras pavyzdys: „Moksiuosi programavimo pagrindų, nes mane žavi žaidimų kūrimas ir noriu ateityje sukurti savo žaidimą. Šis tikslas atitinka mano norą studijuoti informacines technologijas.“

T – Time-bound (Apibrėžtas laike)

Tikslas privalo turėti galutinį terminą. Terminas sukuria skubos jausmą ir neleidžia atidėlioti darbų. Jis atsako į klausimą „kada?“.

• Blogas pavyzdys: „Kada nors perskaitysiu daugiau knygų.“
• Geras pavyzdys: „Iki mokslo metų pabaigos (birželio 1 d.) perskaitysiu 5 knygas, kurios nėra įtrauktos į privalomos literatūros sąrašą.“

Pavyzdys: sujunkime viską į vieną SMART tikslą Pradinė svajonė: „Noriu sutaupyti pinigų.“ SMART tikslas: „Per ateinančius 4 mėnesius (iki liepos 1 d.) (T), atidėdamas po 20 eurų per mėnesį iš savo kišenpinigių ir papildomai uždirbtų pinigų (M), sutaupysiu 80 eurų (S), kad galėčiau nusipirkti naujas kokybiškas ausines (S). Šis tikslas man svarbus, nes noriu geresnės garso kokybės klausydamasis muzikos ir manau, kad tai pasiekiamas tikslas, peržiūrėjus savo išlaidas (A, R).“

Dabar laikas pritaikyti teoriją praktiškai. Žemiau pateikta lentelė su keletu tipiškų paauglių svajonių ar miglotų norų. Jūsų užduotis – kiekvieną iš jų paversti konkrečiu SMART tikslu. Pagalvokite apie visus penkis kriterijus.

Pavyzdys, kaip galėtų atrodyti atsakymas eilutėje „Noriu turėti daugiau draugų“:

• S (Konkretus): Noriu susirasti bent du naujus draugus, su kuriais turėčiau bendrų interesų, pavyzdžiui, stalo žaidimų ar anime.
• M (Išmatuojamas): Tikslas bus pasiektas, kai turėsiu du žmones, su kuriais reguliariai (bent kartą per dvi savaites) susitiksiu po pamokų ar savaitgaliais užsiimti bendra veikla.
• A (Pasiekiamas): Tai pasiekiama, nes mokykloje yra stalo žaidimų būrelis, prie kurio galiu prisijungti ir susipažinti su bendraminčiais.
• R (Svarbus): Man tai svarbu, nes kartais jaučiuosi vienišas ir noriu turėti su kuo pasidalinti savo pomėgiais.
• T (Apibrėžtas laike): Noriu tai pasiekti per ateinančius tris mėnesius, iki žiemos atostogų pradžios.

Sujungtas tikslas: „Per ateinančius tris mėnesius, iki gruodžio 20 dienos, prisijungsiu prie mokyklos stalo žaidimų būrelio, kad susipažinčiau su naujais žmonėmis ir susirasčiau bent du naujus draugus, su kuriais reguliariai leisčiau laiką, nes noriu turėti daugiau bendraminčių ir jaustis mažiau vienišas.“

Dabar pabandykite patys užpildyti likusias lentelės eilutes. Būkite kuo konkretesni!

Net ir geriausiai suformuluotas SMART tikslas gali likti neįgyvendintas, jei nepasiruošime kliūtims. Įsivaizduokite, kad jūsų planas yra tobulas brėžinys. Tačiau statybų metu gali pradėti lyti, gali vėluoti medžiagos arba galite tiesiog pavargti. Gebėjimas atpažinti galimas kliūtis ir iš anksto sugalvoti, kaip į jas reaguosite, yra kritiškai svarbus.

Kliūtis galima suskirstyti į dvi pagrindines grupes:

1. Vidinės kliūtys: Jos kyla iš mūsų pačių – mūsų minčių, jausmų ir įpročių.
2. Išorinės kliūtys: Jos priklauso nuo aplinkos, kitų žmonių ar aplinkybių, kurių mes negalime visiškai kontroliuoti.

Dažniausios kliūtys ir jų įveikimo strategijos

Štai lentelė su dažniausiai pasitaikančiomis kliūtimis ir idėjomis, kaip jas įveikti.

Pagalvokite: Pasirinkite vieną iš savo anksčiau suformuluotų SMART tikslų. Kokios 3 didžiausios kliūtys, jūsų manymu, gali kilti jį įgyvendinant? Užsirašykite jas ir šalia kiekvienos prirašykite po vieną strategiją, kaip ją įveiktumėte.

Numatyti kliūtis yra viena, bet turėti konkretų planą, kaip į jas reaguoti – visai kas kita. Čia mums gali padėti moksliniais tyrimais pagrįstas WOOP metodas, kurį sukūrė psichologė Gabriele Oettingen. WOOP – tai ne tik teigiamas mąstymas, bet ir realistiškas planavimas, kuris smarkiai padidina tikslo pasiekimo tikimybę.

WOOP yra keturių žingsnių procesas:

1. Wish (Noras): Koks yra jūsų svarbiausias noras ar tikslas?
2. Outcome (Rezultatas): Koks bus geriausias rezultatas, pasiekus šį tikslą? Kaip jausitės?
3. Obstacle (Kliūtis): Kokia yra pagrindinė vidinė kliūtis, kuri gali jums sutrukdyti?
4. Plan (Planas): Ką darysite, kai susidursite su ta kliūtimi? Sukurkite „jei..., tai...“ planą.

Kaip tai veikia praktiškai?

Panagrinėkime pavyzdį. Tarkime, jūsų tikslas yra geriau pasiruošti rytojaus kontroliniam darbui.

• W (Noras): Noriu gerai pasiruošti rytojaus istorijos kontroliniam ir gauti bent 8.
• O (Rezultatas): Geriausias rezultatas būtų, jei jausčiausi užtikrintas savo žiniomis, ramiai eičiau į kontrolinį ir gaučiau gerą pažymį. Tėvai apsidžiaugtų, o aš pats didžiuočiausi savimi.
• O (Kliūtis): Pagrindinė kliūtis yra tai, kad grįžęs namo aš dažnai „užstringu“ žiūrėdamas „YouTube“ vaizdo įrašus ir pradedu mokytis per vėlai, kai jau esu pavargęs.
• P (Planas): Jei grįžęs namo pajusiu norą įsijungti „YouTube“, tai aš iškart paliksiu telefoną kitame kambaryje ir pirmiausia 45 minutes mokysiuosi istorijos. Po to galėsiu padaryti 15 minučių pertrauką ir pažiūrėti vieną vaizdo įrašą.

Šis „jei..., tai...“ planas yra tarsi iš anksto užprogramuota reakcija jūsų smegenims. Kai kyla pagunda (kliūtis), jums nereikia iš naujo priimti sprendimo ir kovoti su savimi. Jūs jau turite paruoštą veiksmų planą. Tai reikalauja daug mažiau valios pastangų.

Užduotis: Paimkite savo tikslą ir kliūtis, kurias identifikavote anksčiau. Vienai iš tų kliūčių pritaikykite WOOP metodą ir sukurkite savo „jei..., tai...“ planą.

Dabar, kai išmokome kelti tikslus ir planuoti, kaip įveikti kliūtis, laikas visa tai pritaikyti vienai svarbiausių sričių – jūsų ateities karjerai. Devinta klasė yra puikus metas pradėti apie tai galvoti, nes netrukus reikės rinktis mokymosi profilį, o vėliau – ir studijas. Atminkite, tai nėra galutinis ir nekeičiamas sprendimas. Tai yra pirmasis eskizas, žemėlapis, kurį vėliau galėsite tobulinti ir keisti.

Šios užduoties tikslas – sukurti Asmeninio karjeros tikslo planą. Planas padės jums geriau suprasti save, išsiaiškinti galimas karjeros kryptis ir numatyti pirmuosius žingsnius.

Plano kūrimo žingsniai

1. Savęs pažinimas: Kas aš esu?

Prieš renkantis kryptį, reikia suprasti, kas vairuoja. Atsakykite sau į šiuos klausimus:

• Kokie mokomieji dalykai man labiausiai patinka ir geriausiai sekasi? (pvz., matematika, menai, biologija, istorija)
• Kuo aš mėgstu užsiimti laisvalaikiu? (pvz., žaisti kompiuterinius žaidimus, piešti, sportuoti, skaityti, bendrauti su draugais, konstruoti)
• Kokios yra mano stipriosios savybės? (pvz., esu kūrybingas, atsakingas, komunikabilus, gerai sprendžiu problemas, esu empatiškas)
• Kokias savo savybes norėčiau patobulinti? (pvz., norėčiau būti drąsesnis, geriau planuoti laiką)
• Kokioje aplinkoje man labiau patinka dirbti? (Vienam ar komandoje? Prie kompiuterio ar judant? Viduje ar lauke? Su žmonėmis ar su daiktais/duomenimis?)

2. Galimybių tyrinėjimas: Kas ten, už durų?

Dabar, kai šiek tiek geriau pažįstate save, pradėkite tyrinėti profesijų pasaulį.

• Sąrašas: Remdamiesi atsakymais į pirmos dalies klausimus, surašykite 5–10 profesijų ar sričių, kurios jums atrodo įdomios.
• Informacijos paieška: Pasirinkite 2–3 profesijas iš sąrašo ir surinkite apie jas daugiau informacijos. Ką veikia šios srities specialistas? Kokių įgūdžių ir išsilavinimo reikia? Kokia yra darbo rinka? (Naudingos svetainės: mukis.lt, karjeroscentras.lt, cv.lt profesijų aprašymai).
• Pokalbiai: Ar pažįstate žmonių, dirbančių jus dominančioje srityje? Pakalbinkite juos! Tai pats geriausias būdas sužinoti apie profesijos realybę.

3. Plano sudarymas: Nuo taško A iki taško B

Pasirinkite vieną karjeros kryptį, kuri šiuo metu jums atrodo patraukliausia, ir užpildykite žemiau pateiktą plano šabloną.

Asmeninio karjeros tikslo plano šablonas

1. Ilgalaikis karjeros tikslas (Jūsų svajonė/vizija): (Pavyzdys: Po 10–12 metų norėčiau dirbti grafikos dizaineriu (-e) reklamos agentūroje arba kaip laisvai samdomas specialistas (-ė), kuriantis vizualinius identitetus įmonėms.)

2. Trumpalaikiai tikslai (SMART formatu), padėsiantys pasiekti ilgalaikį tikslą:

• Tikslas susijęs su mokykla (1–2 metams): (Pvz., Per ateinančius mokslo metus pagerinti savo dailės ir informacinių technologijų metinius pažymius nuo 8 iki 9, kad turėčiau stipresnį pagrindą renkantis menų profilį gimnazijoje.)

• Tikslas susijęs su įgūdžių lavinimu (per ateinančius 6 mėn.): (Pvz., Iki vasaros atostogų pabaigos išmokti naudotis grafikos programos „Canva“ pagrindinėmis funkcijomis, peržiūrint nemokamus „YouTube“ kursus, ir sukurti 3 skirtingus plakatus mokyklos renginiams.)

• Tikslas susijęs su tyrinėjimu (per ateinančius 3 mėn.): (Pvz., Per 3 mėnesius susirasti ir pakalbinti bent vieną grafikos dizainerį apie jo darbo dieną, iššūkius ir džiaugsmus.)

3. Galimos kliūtys ir jų įveikimo planas (WOOP metodas):

• Kliūtis 1 (Vidinė): Atidėliojimas pradėti mokytis naujos programos, nes atrodo per sunku. * Planas („Jei..., tai...“): Jei pajusiu, kad atidėlioju, tai įsipareigosiu atsidaryti programą ir mokytis vos 15 minučių.

• Kliūtis 2 (Išorinė): Laiko trūkumas dėl didelio namų darbų krūvio. * Planas („Jei..., tai...“): Jei matysiu, kad trūksta laiko, tai sekmadienio vakare susiplanuosiu kitos savaitės darbus ir į dienotvarkę įtrauksiu du konkrečius 1 valandos „langus“ grafikos mokymuisi.

4. Reikalingi ištekliai: (Pvz., Kompiuteris, prieiga prie interneto, nemokama programinė įranga („Canva“, „GIMP“), informacija iš karjeros konsultavimo svetainių, galbūt mokytojo ar tėvų pagalba ieškant pašnekovo.)

5. Pirmi trys žingsniai, kuriuos galiu padaryti jau šią savaitę:

1. Susirasti ir išsisaugoti 3 „YouTube“ grojaraščius, skirtus „Canva“ mokymuisi.
2. Parašyti mokyklos dailės mokytojai ir paklausti, ar ji nepažįsta kokių nors dizainerių.
3. Pasidomėti, kokie būreliai mokykloje ar mieste yra susiję su menais ir technologijomis.

Kad būtų lengviau suprasti, kaip pildyti šabloną, pateikiame išsamų pavyzdį. Įsivaizduokime devintoką Tomą, kuris mėgsta kompiuterinius žaidimus ir matematiką.

Tomo asmeninio karjeros tikslo planas

1. Ilgalaikis karjeros tikslas (Jūsų svajonė/vizija): Po 10-12 metų norėčiau dirbti žaidimų programuotoju įmonėje, kuriančioje strateginius kompiuterinius žaidimus. Norėčiau būti komandos dalimi, kuri yra atsakinga už žaidimo logikos ir mechanikų kūrimą.

2. Trumpalaikiai tikslai (SMART formatu), padėsiantys pasiekti ilgalaikį tikslą:

• Tikslas susijęs su mokykla (1–2 metams): Siekiant pasirinkti tiksliųjų mokslų profilį gimnazijoje, per ateinančius mokslo metus (iki 10 klasės pabaigos) pagerinsiu savo matematikos ir informacinių technologijų metinius pažymius nuo 8 iki 9. Tai pasieksiu papildomai spręsdamas uždavinius bent 2 valandas per savaitę ir lankydamas IT būrelį.

• Tikslas susijęs su įgūdžių lavinimu (per ateinančius 6 mėn.): Iki kitų metų vasario 1 dienos, naudodamasis nemokama „Codecademy“ platforma, baigsiu „Introduction to Python“ kursą. Progresą matuosiu pagal platformoje įveiktus skyrius ir kursų pabaigoje sukursiu veikiantį paprastą tekstinį žaidimą (pvz., „Atspėk skaičių“).

• Tikslas susijęs su tyrinėjimu (per ateinančius 3 mėn.): Per ateinančius 3 mėnesius (iki Kalėdų) peržiūrėsiu bent 5 interviu su žaidimų kūrėjais „YouTube“ platformoje (pvz., kanale GDC), kad geriau suprasčiau jų darbo kasdienybę. Taip pat, perskaitysiu bent 3 straipsnius apie tai, kokie programavimo įgūdžiai yra labiausiai reikalingi žaidimų industrijoje 2025 metais.

3. Galimos kliūtys ir jų įveikimo planas (WOOP metodas):

• Kliūtis 1 (Vidinė): Užuot mokęsis programuoti, praleidžiu laiką žaisdamas kompiuterinius žaidimus, nes tai yra lengviau ir įprasta. * Planas („Jei..., tai...“): Jei po pamokų pajusiu norą iškart sėsti žaisti, tai pirmiausia įsipareigosiu 30 minučių skirti programavimo kursui. Žaidimus pasiliksiu kaip apdovanojimą po mokymosi.

• Kliūtis 2 (Vidinė): Susidūręs su sudėtinga programavimo problema, pasiduodu ir manau, kad esu per kvailas šiam darbui. * Planas („Jei..., tai...“): Jei užstrigsiu ties kokia nors užduotimi ir negalėsiu jos išspręsti 15 minučių, tai padarysiu pertrauką, o problemos sprendimo ieškosiu interneto forumuose (pvz., „Stack Overflow“) arba kitą dieną paklausiu IT mokytojo patarimo.

• Kliūtis 3 (Išorinė): Mano tėvai mano, kad žaidimų kūrimas nėra „rimta“ profesija ir norėtų, kad rinkčiausi kažką kitą. * Planas („Jei..., tai...“): Jei tėvai išreikš susirūpinimą, tai aš paruošiu ir jiems pristatysiu trumpą prezentaciją apie žaidimų industrijos augimą, reikalingus įgūdžius (matematika, logika, problemų sprendimas) ir karjeros galimybes, parodydamas, kad į tai žiūriu rimtai ir atsakingai.

4. Reikalingi ištekliai: Kompiuteris, internetas, nemokamos mokymosi platformos („Codecademy“, „freeCodeCamp“), „YouTube“ kanalai apie žaidimų kūrimą, informacinių technologijų mokytojo konsultacijos, tėvų palaikymas.

5. Pirmi trys žingsniai, kuriuos galiu padaryti jau šią savaitę:

1. Užsiregistruoti „Codecademy“ platformoje ir pereiti pirmą „Python“ kurso pamoką.
2. Savo savaitės plane nusimatyti du konkrečius laikus po 1 valandą, skirtus programavimo mokymuisi.
3. Užsirašyti į mokyklos IT būrelį.

Dopaminas yra cheminė medžiaga tavo smegenyse, atsakinga už malonumo ir atlygio jausmą. Problema ta, kad skirtingos veiklos išskiria skirtingą kiekį dopamino ir skirtingu greičiu.

Kai smegenys pripranta prie nuolatinio aukšto ir greito dopamino srauto, visos „lėtos“ veiklos pradeda atrodyti nepakeliamos. Tavo smegenys tiesiog sako: „Kam man vargti valandą dėl mažo atlygio, jei galiu gauti didelį atlygį per 15 sekundžių?“

Svarbi mintis: Tikslas nėra visiškai atsisakyti „aukšto dopamino“ veiklų – jos yra normali gyvenimo ir malonumo dalis. Tikslas – suprasti, kaip jos veikia, ir neleisti joms valdyti viso tavo laiko ir dėmesio. Tai apie sąmoningą pasirinkimą, o ne apie draudimus.

Frazė „man trūksta motyvacijos“ yra spąstai. Motyvacija yra jausmas, emocija. O jausmai ateina ir išeina. Jie yra nepatikimi. Laukti, kol pajusi norą mokytis, yra tas pats, kas laukti, kol pradės lyti auksu.

Vietoj to, sėkmingi žmonės pasikliauja ne jausmais, o sistemomis. Sistema – tai tiesiog iš anksto nuspręstas veiksmų planas, kurio laikaisi nepriklausomai nuo nuotaikos.

• Motyvacija sako: „Darysiu, kai norėsiu“.
• Sistema sako: „Darysiu, nes nusprendžiau, kad man tai svarbu“.

Sistema nėra savęs baudimas. Tai būdas sumažinti trintį ir apsaugoti save nuo savo paties trumpalaikių impulsų. Tai tu, padedantis savo ateities „aš“.

Štai keli konkretūs įrankiai, kuriuos gali išbandyti. Nereikia naudoti visų. Išsirink vieną, kuris tau atrodo logiškiausias, ir išbandyk jį savaitę. Jei neveikia – imk kitą. Tai eksperimentas.

Įrankis #1: „Dviejų minučių taisyklė“

Kai užduotis atrodo per didelė, suskaidyk ją į mažiausią įmanomą pirmąjį žingsnį, kuris trunka mažiau nei dvi minutes.

• Vietoj „reikia mokytis istorijos“ – „reikia atversti istorijos vadovėlį į reikiamą puslapį“.
• Vietoj „reikia sportuoti“ – „reikia persirengti sportine apranga“.
• Vietoj „reikia sutvarkyti kambarį“ – „reikia pakelti vieną daiktą nuo grindų“.

Kodėl tai veikia? Lengviausia dalis yra pradėti. Ši taisyklė pašalina pasipriešinimą pradžiai.

Įrankis #2: „Aplinkos dizainas“

Pakeisk savo aplinką taip, kad geri įpročiai būtų lengvi, o blogi – sunkūs.

• Norint mažiau naudotis telefonu: Mokantis padėk jį į kitą kambarį arba į stalčių. Išjunk nereikalingus pranešimus. Kuo daugiau pastangų reikia paimti telefoną, tuo rečiau tai darysi.
• Norint daugiau skaityti: Padėk knygą ant naktinio staliuko, o telefoną krauk toliau nuo lovos. Knyga taps lengviausiu pasirinkimu prieš miegą.
• Norint gerti daugiau vandens: Pasistatyk gertuvę ant stalo, tiesiai prieš akis.

Įrankis #3: „Užduočių sujungimas“ (angl. Temptation Bundling)

Sujunk veiklą, kurią reikia padaryti, su veikla, kurią nori daryti.

• „Galėsiu klausytis savo mėgstamo podcast'o (noriu) tik tada, kai eisiu pasivaikščioti (reikia)“.
• „Galėsiu žiūrėti vieną „Netflix“ seriją (noriu) tik po to, kai 20 minučių ruošiu namų darbus (reikia)“.
• „Galėsiu „skrolinti“ (noriu) 15 minučių po to, kai sutvarkysiu virtuvę (reikia)“.

Tai ne draudimas, o atlygio sistema, kurią valdai tu.

Teorija yra viena, praktika – kas kita. Panagrinėkime kelis realius scenarijus.

Scenarijus A: Prokrastinuoji prieš kontrolinį.

• Jausmas: Nerimas, baimė, užduotis atrodo milžiniška, todėl norisi daryti bet ką, tik ne tai.
• Galimi įrankiai:

1. „Dviejų minučių taisyklė“: Tavo tikslas nėra „išmokti visą temą“. Tikslas – „perskaityti vieną vadovėlio pastraipą“. Po to – dar vieną. Maži žingsniai mažina nerimą.
2. „Aplinkos dizainas“: Išjunk telefoną ir nunešk jį į kitą kambarį. Pasiruošk arbatos. Susikurk aplinką, kurioje mokytis yra lengviausias dalykas.

Scenarijus B: Jau valandą be tikslo „skrolini“.

• Jausmas: Apatija, laiko švaistymas, bet sunku sustoti. „Na, dar vienas video...“
• Galimi įrankiai:

1. „Aplinkos dizainas“ (prevencija): Iš anksto nusistatyk laiko limitus programėlėse. Sunkiausia yra pačiam save sustabdyti, tad leisk technologijoms dirbti tau.
2. „Užduočių sujungimas“ (kaip taisyklė): Vietoj betikslio naršymo, naudok jį kaip atlygį. „Paskaitysiu 15 minučių, tada 5 minutes galėsiu panaršyti“. Tai paverčia naršymą sąmoningu atlygiu, o ne pasyviu laiko leidimu.

Tai ne iššūkis ir ne bausmė. Tai duomenų rinkimas. Vieną valandą, kai turėtum ruošti namų darbus ar mokytis, pasidėk šalia lapą ir fiksuok KIEKVIENĄ kartą, kai nukrypsti nuo užduoties.

Fiksuok tris dalykus:

1. Kas nutraukė dėmesį? (pvz., pranešimas telefone, mintis apie kažką kitą, noras pasitikrinti socialinius tinklus, triukšmas).
2. Kiek laiko truko išsiblaškymas? (pvz., 30 sekundžių, 5 minutės).
3. Kaip jauteisi po to? (pvz., kaltas, pailsėjęs, dar labiau išsiblaškęs).

Po valandos peržiūrėk savo surinktus duomenis. Nebausk savęs. Tiesiog analizuok. Kokie dėsningumai matosi? Kas yra tavo didžiausi dėmesio „vagys“? Kai žinosi savo priešą, galėsi pasirinkti tinkamiausią įrankį iš „įrankių dėžės“ kovai su juo.

Sveikiname! Jūs ką tik žengėte didžiulį žingsnį savo asmeninio ir profesinio tobulėjimo kelyje. Per šias pamokas mes išmokome, kad:

• Svajonės virsta tikslais, kai joms suteikiame struktūrą. Nebepakanka tiesiog „norėti“. Dabar mokate savo norus paversti konkrečiais, išmatuojamais, pasiekiamais, svarbiais ir apibrėžtais laike (SMART) tikslais.
• Kliūtys yra neišvengiama kelionės dalis, o ne kelio pabaiga. Išmokote atpažinti vidines ir išorines kliūtis bei kurti strategijas, kaip jas įveikti. WOOP metodas tapo jūsų įrankiu, paverčiančiu kliūtį į veiksmų planą.
• Planavimas suteikia kontrolės jausmą ir aiškumą. Sukūrę savo pirmąjį karjeros plano eskizą, jūs tapote aktyviais savo ateities kūrėjais, o ne pasyviais stebėtojais.

Svarbiausia prisiminti, kad šis planas nėra iškaltas akmenyje. Jūs augsite, keisitės, atrasite naujų pomėgių, ir tai yra visiškai normalu. Jūsų planas yra gyvas dokumentas. Peržiūrėkite jį kas kelis mėnesius ar bent kartą per metus. Paklauskite savęs: ar šie tikslai man vis dar svarbūs? Galbūt atradau kažką naujo? Ką išmokau per pastarąjį laiką? Nebijokite koreguoti savo kurso.

Jūs įgijote ne tik planavimo įgūdžių – jūs išmokote mąstyti kaip strategai. Šiuos gebėjimus galėsite pritaikyti visur: mokykloje, būreliuose, santykiuose su draugais ir ateityje – studijose bei darbe. Kelionė link tikslo yra maratonas, o ne sprintas. Būkite kantrūs sau, džiaukitės mažomis pergalėmis ir niekada nenustokite mokytis. Jūsų ateitis yra jūsų rankose.