Pinigų pagrindai: kaip valdyti pinigus protingai

Pirmas darbas vasarą. Pirmi tavo paties uždirbti pinigai sąskaitoje. Jausmas geras, tiesa? Staiga gali nusipirkti tai, ko nori, neklausdamas tėvų. Bet kartu su pinigais ateina ir atsakomybė. Pinigai yra žaidimas, ir jei nežinosi taisyklių, tu pralaimėsi. Greitai ir skaudžiai.

Ši pamoka nėra apie taupymą centas prie cento. Ji yra apie taisykles. Apie tai, kaip veikia banko sąskaitos, kodėl kredito kortelės yra ir geras įrankis, ir pavojingi spąstai, ir kodėl greitieji kreditai yra tiesiausias kelias į finansinę duobę. Mūsų tikslas – kad tu valdytum pinigus, o ne jie tave.

Prieš kalbant apie pinigų valdymą, reikia juos uždirbti. Tavo pirmasis vasaros darbas yra ne tik pinigai – tai neįkainojama patirtis, kurią įsirašysi į savo pirmąjį CV. Jei dar nesi skaitęs, peržvelk šiuos Edukamento straipsnius apie darbo paiešką ir karjeros galimybes:

• Nuo kavos iki kasos - moksleivio gidas sezoniniam darbui
• Penkios perspektyviausios ateities profesijos: kaip pasirinkti studijas ir karjeros kelią?

O kiek galima uždirbti ateityje? Štai keli realūs pavyzdžiai, priklausomai nuo srities, kuriai ruošiesi:

Šie skaičiai nėra pažadas, bet jie parodo, kad tavo dabartinės pastangos mokykloje virsta realiais pinigais ateityje.

Gavai atlyginimą. Pinigai atsidūrė tavo banko sąskaitoje. Ką tai reiškia?

• Banko sąskaita: Tai tiesiog tavo skaitmeninė piniginė. Ji saugo tavo pinigus.
• Debeto kortelė: Tai raktas į tavo piniginę. Kai atsiskaitai debeto kortele, tu leidi savo paties pinigus. Kiek turi sąskaitoje, tiek gali išleisti. Paprasta.
• Kredito kortelė: Čia prasideda sudėtingumas. Kai atsiskaitai kredito kortele, tu leidi banko pinigus. Tu skoliniesi. Mėnesio pabaigoje turi grąžinti bankui viską, ką išleidai. Jei negrąžini laiku, pradedi mokėti palūkanas – baudą už tai, kad naudojaisi svetimais pinigais. Štai kodėl tėvai bijo kredito kortelių – tai yra labai lengvas būdas įsiskolinti, jei nesi disciplinuotas.

Kredito kortelė yra įrankis. Gali ja statyti namą arba susižaloti. Viskas priklauso nuo to, kaip ją naudoji.

Trūksta pinigų naujam telefonui? Matai reklamą, kuri žada „pinigus per 15 minučių“? Bėk. Bėk kuo toliau.

Greitasis kreditas yra pats toksiškiausias finansinis produktas, skirtas pažeidžiamiems žmonėms. Jis veikia paprastu principu: tau labai lengvai paskolina nedidelę sumą, bet uždeda milžiniškas palūkanas. Jei laiku negrąžini, skola pradeda augti geometrine progresija. Tai vadinama sudėtinėmis palūkanomis, veikiančiomis prieš tave.

Tai nesibaigiantis skolos ciklas: pasiskolini, kad padengtum seną skolą, palūkanos auga, ir tu grimzti vis giliau. Tai, kas prasidėjo kaip 200 eurų paskola, per metus gali virsti 1000 eurų skola.

Praktikumas: išnarstyk greituko sutartį. Internete susirask bet kurios greitųjų kreditų bendrovės skaičiuoklę. Įvesk, kad nori pasiskolinti 300 eurų 3 mėnesiams. Atkreipk dėmesį į šiuos skaičius:

• Bendra grąžinama suma: Kiek iš viso turėsi sumokėti?
• BVKKMN (Bendra vartojimo kredito kainos metinė norma): Tai yra tikroji paskolos kaina, išreikšta procentais per metus. Dažnai ji siekia šimtus ar net tūkstančius procentų. Palyginimui, būsto paskolos palūkanos yra apie 4-5%.

Biudžetas nereiškia, kad turi atsisakyti visų malonumų. Biudžetas – tai tiesiog planas, kaip paskirstyti savo pajamas. Populiariausia ir paprasčiausia taisyklė yra 50/30/20.

• 50% pajamų – Būtinoms išlaidoms (Needs): Tai nuoma, komunaliniai mokesčiai, maistas, transportas. Viskas, be ko negali išgyventi.
• 30% pajamų – Norams (Wants): Tai pramogos, kavinės, nauji drabužiai, kelionės, prenumeratos. Viskas, kas daro gyvenimą malonesnį, bet nėra būtina.
• 20% pajamų – Taupymui ir investavimui (Savings & Investments): Tai pinigai, kuriuos atidedi ateičiai. Tai svarbiausia dalis, kuri skiria finansiškai sėkmingus žmones nuo tų, kurie gyvena nuo algos iki algos.

Praktikumas: „Kiek kainuoja gyventi?“ Įsivaizduok, kad tau 19, tu studijuoji Vilniuje ir gyveni nebe pas tėvus. Tavo mėnesio pajamos (darbas + stipendija) yra 1000 EUR. Paskaičiuokime:

Šis pratimas aiškiai parodo, kodėl taip svarbu planuoti ir suprasti, kur išeina tavo pinigai.

Taupyti yra gerai, bet to neužtenka. Kodėl? Dėl infliacijos. Tai procesas, kai pinigai nuolat praranda savo vertę. Už 10 eurų šiandien gali nusipirkti mažiau nei prieš 5 metus. Pinigai, gulintys kojinėje ar banko sąskaitoje, lėtai „tirpsta“.

Investavimas – tai būdas priversti pinigus dirbti tau ir aplenkti infliaciją. Užuot laikius pinigus, tu juos įdedi į aktyvus (pvz., akcijas), kurie ilgainiui auga.

Pradedančiajam geriausias ir saugiausias būdas investuoti yra per ETF (angl. Exchange Traded Fund) – biržoje prekiaujamus fondus. Įsivaizduok, kad užuot pirkęs vienos įmonės (pvz., „Apple“) akciją, tu perki mažą gabalėlį krepšelio, kuriame yra šimtai ar tūkstančiai skirtingų įmonių akcijų. Tai sumažina riziką.

Du populiariausi pasirinkimai pasaulyje:

• S&P 500 (pvz., iShares Core S&P 500 ETF - SXR8): Tai „lažybos“ už 500 didžiausių Amerikos kompanijų. Istoriškai, Amerikos ekonomika yra linkusi augti („America loves stonks“), todėl tai ilgą laiką buvo labai pelningas pasirinkimas.
• VWCE (Vanguard FTSE All-World ETF): Tai „lažybos“ už visą pasaulį. Tu perki mažą dalelę tūkstančių kompanijų visame pasaulyje. Tai dar labiau išskaido riziką. Jei Amerikai sekasi blogai, galbūt Europai ar Azijai sekasi gerai, ir tavo investicija vis tiek auga.

SVARBI IŠLYGA: Tai nėra finansinis patarimas. Tai yra informacija, kurią turi žinoti. Prieš investuodamas privalai atlikti savo tyrimą ir, idealiu atveju, pasikonsultuoti su specialistais.