Pagalbos ranka

Sveiki. Per ateinančias dvi pamokas kalbėsime viena svarbiausių temų – apie tai, kas nematoma, bet jaučiama labai stipriai. Kalbėsime apie psichikos sveikatą.

Turbūt esate girdėję posakį: „Sveikame kūne – sveika siela“. Tai tiesa, bet lygiai taip pat svarbu suprasti, kad ir atvirkščias ryšys yra be galo stiprus: mūsų emocinė būsena, mintys ir jausmai tiesiogiai veikia mūsų fizinę sveikatą, gebėjimą mokytis, bendrauti ir džiaugtis gyvenimu. Kai susižeidžiame ranką ar koją, nedvejodami kreipiamės pagalbos – einame pas tėvus, mokyklos slaugytoją ar gydytoją. Tai atrodo natūralu ir teisinga. Tačiau kas nutinka, kai „skauda“ viduje? Kai apima nerimas, liūdesys, vienatvė ar jausmas, kad niekas tavęs nesupranta?

Dažnai apie vidinius išgyvenimus kalbėti yra daug sunkiau. Galbūt bijome pasirodyti silpni, galbūt manome, kad „praeis savaime“, o gal tiesiog nežinome, nuo ko pradėti ir į ką kreiptis. Šių pamokų tikslas – sugriauti šias sienas. Mes išsiaiškinsime, kas iš tiesų yra psichikos sveikata, kodėl ja rūpintis yra lygiai taip pat svarbu, kaip ir fizine. Išmoksime atpažinti ženklus, rodančius, kad mums patiems ar mūsų draugui reikia pagalbos. Svarbiausia, sudarysime labai konkretų ir aiškų žemėlapį, kur ir kaip tos pagalbos ieškoti – nuo artimiausio žmogaus mokykloje, psichologo, iki visą parą veikiančių pagalbos linijų.

Antroje dalyje daugiausiai dėmesio skirsime draugystei. Kaip būti geru draugu tam, kuriam sunku? Ką sakyti ir ko geriau nesakyti? Analizuosime realias gyvenimiškas situacijas, kad išmoktume ne tik išgirsti, bet ir suprasti, ne tik patarti, bet ir palaikyti. Šios pamokos – tai investicija į jūsų ir jūsų artimųjų gerovę. Tai įgūdžiai, kurie pravers visą gyvenimą, padės kurti stipresnius ryšius ir drąsiau įveikti bet kokius iššūkius.

Psichikos sveikata – tai ne tik ligos nebuvimas. Pagal Pasaulio sveikatos organizaciją, tai yra visapusiška emocinė, psichologinė ir socialinė gerovė. Ji lemia, kaip mes mąstome, jaučiamės, elgiamės, kaip įveikiame stresą, kuriame santykius ir priimame sprendimus. Tai dinamiškas procesas, o ne nekintanti būsena. Lygiai kaip ir fizinė sveikata, ji gali svyruoti – kartais jaučiamės puikiai, o kartais susiduriame su sunkumais.

Psichikos sveikatos spektras

Įsivaizduokite psichikos sveikatą ne kaip jungiklį „įjungta/išjungta“ (sveikas/ligonis), o kaip spektrą arba termometrą. Viename gale yra optimali gerovė, kitame – rimti sutrikimai.

Svarbiausia žinutė: judėti po šį spektrą yra normalu. Visi kartais atsiduriame geltonoje zonoje. Svarbu laiku pastebėti, kai judame link oranžinės, ir žinoti, kaip grįžti atgal arba kur kreiptis pagalbos, kad nepasiektume raudonos zonos.

Žinojimas, kur kreiptis pagalbos, yra pirmas ir svarbiausias žingsnis. Svarbu suprasti, kad pagalbos šaltinių yra įvairių – nuo artimiausios aplinkos iki profesionalių tarnybų, veikiančių visoje Lietuvoje. Nėra „teisingo“ ar „neteisingo“ pasirinkimo – svarbiausia rasti tai, kas tinka tau.

Artimiausia pagalba mokykloje

Mokyklos psichologas yra vienas prieinamiausių ir svarbiausių pagalbos šaltinių. Svarbu žinoti:

• Konfidencialumas: Viskas, ką kalbi su psichologu, yra konfidencialu. Išimtys taikomos tik tada, kai kyla grėsmė tavo ar kito žmogaus gyvybei bei sveikatai. Apie tai psichologas informuoja pokalbio pradžioje.
• Tai ne „silpnumo ženklas“: Kreiptis į psichologą yra drąsos ir rūpinimosi savimi ženklas. Lygiai taip pat, kaip eini pas gydytoją dėl fizinio skausmo.
• Kada kreiptis? Kai jauti ilgalaikį stresą, nerimą, liūdesį; kai kyla sunkumų bendraujant su bendraamžiais ar šeima; kai suprastėja mokymosi rezultatai ir nežinai kodėl; kai tiesiog nori su kuo nors pasikalbėti.

Taip pat mokykloje visada gali kreiptis į socialinį pedagogą, klasės auklėtoją ar bet kurį kitą suaugusį žmogų, kuriuo pasitiki.

Emocinės paramos linijos ir interneto platformos

Tai anonimiški ir prieinami pagalbos būdai, kai norisi pasikalbėti čia ir dabar.

Profesionalūs pagalbos centrai

Kai reikalinga ilgalaikė ir nuodugni pagalba, kreipiamasi į specialistus.

• Psichikos sveikatos centras (PSC): Tai valstybinė įstaiga, esanti prie kiekvienos poliklinikos. Čia nemokamai (su šeimos gydytojo siuntimu) konsultuoja gydytojas psichiatras, psichologas, dirba socialinis darbuotojas. Nereikia bijoti žodžio „psichiatras“ – tai gydytojas, kuris gali diagnozuoti sutrikimą ir, jei reikia, paskirti vaistus, lygiai kaip kardiologas skiria vaistus širdžiai.
• Privatūs psichologai ir psichoterapeutai: Mokamos konsultacijos pas specialistus, dirbančius privačiai. Tai gali būti geras pasirinkimas, jei norisi greičiau gauti pagalbą arba pasirinkti konkretų specialistą.

Stigma ir klaidingi įsitikinimai yra viena didžiausių kliūčių ieškoti pagalbos. Aptarkime ir sugriaukime populiariausius mitus.

Pamatyti, kad tavo draugui sunku, ir norėti padėti yra natūralu. Tačiau dažnai nežinome, kaip tai padaryti teisingai, nepadarant žalos ir neapsikraunant per didele atsakomybe. Štai keli žingsniai, kaip galima konstruktyviai pasiūlyti pagalbą.

1. Pastebėk ir atpažink ženklus

Pirmiausia, būk pastabus. Ženklai, kad draugui gali būti sunku, dažnai yra elgesio pokyčiai:

• Socialinis atsiribojimas: Draugas pradeda vengti susitikimų, nebeatsako į žinutes, nebedalyvauja anksčiau mėgtoje veikloje.
• Nuotaikos pokyčiai: Atrodo neįprastai liūdnas, irzlus, piktas arba apatiškas (niekas nebedomina).
• Išvaizdos ar įpročių pokyčiai: Nustoja rūpintis savimi, smarkiai pasikeičia miego (miega per daug arba per mažai) ar mitybos (valgo per daug arba visai nevalgo) įpročiai.
• Mokslo rezultatų kritimas: Staiga ir be aiškios priežasties suprastėja pažymiai, praleidinėjamos pamokos.
• Negatyvios kalbos: Dažnai kalba apie beviltiškumą, beprasmybę, savęs nuvertinimą („aš nevykėlis“, „niekam nerūpiu“).
• Rizikingas elgesys: Pradeda vartoti alkoholį, narkotikus, save žaloti.

2. Kaip pradėti pokalbį: ką sakyti ir ko ne?

Sunkiausia dalis dažnai yra pradėti pokalbį. Svarbiausia – nuoširdumas ir empatija.

3. Svarbiausia taisyklė: jei kyla pavojus gyvybei

Jei draugas užsimena apie savižudybę, savęs žalojimą arba atrodo, kad jam gresia rimtas pavojus, taisyklė yra viena: NELIK VIENAS SU ŠIA INFORMACIJA.

Tai nėra draugystės išdavystė. Tai yra gyvybės gelbėjimas. Tu privalai nedelsiant pranešti patikimam suaugusiam: tėvams, mokytojui, mokyklos psichologui. Galima skambinti ir bendruoju pagalbos telefonu 112.

4. Nepamiršk savęs

Palaikyti draugą, kuriam sunku, yra emociškai sekinantis procesas. Svarbu pasirūpinti ir savo paties psichikos sveikata: kalbėkis apie savo jausmus su kitais draugais ar suaugusiais, nusibrėžk ribas ir neužsikrauk visos atsakomybės ant savo pečių.

Dabar padirbėsime grupėse. Kiekviena grupė gaus situacijos aprašymą. Jūsų užduotis – aptarti ir atsakyti į pateiktus klausimus, remiantis pamokose gauta informacija.

1 situacija: „Dingęs draugas“

Jūsų draugas Matas visada buvo aktyvus, lankė krepšinio treniruotes, gerai mokėsi ir buvo kompanijos siela. Tačiau per pastarąjį mėnesį viskas pasikeitė. Jis metė krepšinį, sakydamas, kad „nebėra jėgų“. Pamokose dažnai atrodo išsiblaškęs, jo pažymiai krito. Į kvietimus susitikti po pamokų jis atsako, kad yra pavargęs arba tiesiog neatrašo į žinutes. Socialiniuose tinkluose jis nieko nebekelia, nors anksčiau buvo labai aktyvus.

Diskusijos klausimai:

1. Kokius nerimą keliančius ženklus pastebite Mato elgesyje?
2. Kaip manote, kas galėtų vykti jo viduje? Kokius jausmus jis galėtų patirti?
3. Kaip jūs, būdami jo draugais, pradėtumėte pokalbį su Matu? Suformuluokite konkrečią frazę, kurią pasakytumėte.
4. Kokias didžiausias klaidas būtų galima padaryti bandant padėti Matui?
5. Kokius tris konkrečius pagalbos žingsnius pasiūlytumėte? Į kokius pagalbos šaltinius (iš aptartų pamokoje) būtų galima nukreipti?

2 situacija: „Viskas blogai“

Jūsų draugė Lina pastaruoju metu nuolat viskuo skundžiasi ir yra labai savikritiška. Gavusi aštuonetą iš kontrolinio, ji sako: „Aš visiška kvaiša, nieko nesugebu“. Kai jai pasakote komplimentą dėl naujos šukuosenos, ji atsako: „Nesąmonė, atrodau baisiai“. Pokalbiuose ji dažnai kartoja frazes: „Niekam aš nerūpiu“, „Vis tiek nieko nepakeisiu“, „Kam čia stengtis“. Jūs bandėte ją linksminti, sakyti, kad viskas bus gerai, bet tai nepadeda, o kartais ji net supyksta.

Diskusijos klausimai:

1. Kokie Linos žodžiai ir elgesys rodo galimus psichologinius sunkumus?
2. Kodėl, jūsų manymu, standartinės paguodos frazės („Viskas bus gerai“, „Neliūdėk“) neveikia ir netgi gali erzinti?
3. Kaip galėtumėte parodyti Linai, kad ją išklausote ir patvirtinate jos jausmus, nemenkindami problemos? Kokią frazę panaudotumėte?
4. Kuo skiriasi empatiškas išklausymas nuo problemos sprendimo? Koks jūsų vaidmuo šioje situacijoje?
5. Jei Lina atsisakytų bet kokios pagalbos, ką darytumėte toliau?

3 situacija: „Nerimą keliantis įrašas“

Naktį pamatote, kad jūsų klasiokas Jonas, su kuriuo artimai nebendraujate, bet esate draugai socialiniuose tinkluose, įkėlė labai dviprasmišką įrašą su žodžiais: „Visiems bus geriau be manęs. Pavargau nuo visko“. Po įrašu keli žmonės parašė juokaujančius komentarus, o keli tiesiog paspaudė „patinka“.

Diskusijos klausimai:

1. Kaip vertinate šią situaciją? Kodėl ji yra ypač rimta ir reikalauja skubių veiksmų?
2. Kodėl žmonių reakcija (juokeliai, „patinka“) yra netinkama ir pavojinga?
3. Kokia yra pati didžiausia klaida, kurią galima padaryti pamačius tokį įrašą?
4. Sudarykite labai konkretų veiksmų planą: kokie būtų jūsų pirmas, antras ir trečias žingsniai šioje situacijoje? (Į ką kreiptumėtės? Ką rašytumėte ar sakytumėte?)
5. Kodėl šioje situacijoje taisyklė „nelikti vienam su informacija“ yra gyvybiškai svarbi?

Per šias dvi pamokas aptarėme daug svarbių dalykų. Pabaigai, įtvirtinkime esminius principus, kuriuos kiekvienas turėtumėte išsinešti.

• Rūpintis savo psichikos sveikata yra normalu ir būtina. Tai lygiai tas pats, kaip rūpintis dantimis, mityba ar fiziniu aktyvumu. Tai nėra prabanga, tai – būtinybė.

• Bloga diena nelygu blogas gyvenimas. Visiems pasitaiko sunkių akimirkų, ir tai yra normalu. Svarbu atpažinti, kada laikini sunkumai virsta ilgalaike problema, ir laiku ieškoti pagalbos.

• Pagalba yra arčiau, nei atrodo. Jūs nesate vieni. Yra daugybė žmonių ir tarnybų, pasiruošusių padėti – nuo mokyklos psichologo iki anoniminių pagalbos linijų. Svarbiausia – išdrįsti žengti pirmą žingsnį.

• Būti geru draugu – tai išklausyti, o ne „gydyti“. Jūsų didžiausia dovana draugui, kuriam sunku, yra jūsų laikas, kantrybė ir nuoširdus išklausymas. Jūsų tikslas – palaikyti ir paskatinti kreiptis pagalbos į specialistus, o ne patiems tapti gelbėtojais.

• Tylėti, kai kyla grėsmė gyvybei – ne ištikimybė, o rizika. Jei nerimaujate dėl draugo saugumo, jūsų pareiga – pranešti suaugusiems. Tai yra tikrasis draugystės ir rūpesčio įrodymas.

Nepamirškite: ištiesti pagalbos ranką ar pačiam ją priimti yra didžiausios drąsos ir stiprybės ženklas.